Naujos užsienio rašytojų knygos/ gruodis

susirūpinęs vyras

Hanya Yanagihara

MAŽAS GYVENIMAS

„Mažas gyvenimas“ – epas apie meilę ir draugystę dvidešimt pirmąjame amžiuje. Tokios istorijos jūs dar neskaitėte.

Literatūros mylėtojai, jau skaitę knygą, savo apžvalgose įspėja: romane daug smurto, prievartos ir savęs žalojimo scenų. Tačiau tuo pačiu ši istorija suteikia viltį ir tikėjimą draugystės galia.

„Mažas gyvenimas“ pasakoja apie keturis mokslo draugus, kurie baigę koledžą persikelia į Niujorką ir pradeda savo gyvenimo kelio paieškas. Jų kišenės tuščios, jie neturi tvirto pagrindo, tačiau draugystė, kurios laikosi įsikibę, padeda eiti tolyn.

Vilemas – draugiškas ir šiltas aktorius. Džei Bi – kelio į meno pasaulį ieškantis kandus tapytojas. Malkomas – gabus architektas. Ir galiausiai – Džudas – teisininkas ir matematikas. Viso ko ašis. Negrįžtamai palaužtas žmogus, kuris laiko draugus kartu, o tuo pačiu gyvena savo skausmo ir negyjančių traumų pasaulyje.

Bėgant metams ketvertuko santykiai gilėja ir tamsėja. Jų iššūkis – Džudas. Vidutinio amžiaus talentingas teisininkas, palūžusi asmenybė, vis giliau grimztanti į tamsą. „Mažas gyvenimas“ iš pradžių atrodo tarsi tradicinio siužeto romanas, nagrinėjantis psichologinį veikėjų augimą, tačiau tekstas virsta į intensyvų ir tragišką pasakojimą apie paslaptingą, traumuojančią ir gniuždančią Džudo gyvenimo istoriją. Hanya Yahagihara, aprašydama savo veikėjo dramą, visiškai negaili skaitytojų. Kiek gali ištverti vienas žmogus? Autorė nepaprastai talentingai fiksuoja kančią, žiaurumą ir skausmą, o tuo pačiu parodo nepaprastai stiprią draugystės galią.

„Mažas gyvenimas“– nepagražintas XXI amžiaus atspindys. Tikras iššūkis intelektualios literatūros gerbėjams.

Romanas buvo pastebėtas kritikų ir įvertintas įvairiais prizais. „Mažas gyvenimas“ pateko tarp prestižinių premijų „Man Booker Prize“, „National Book Awards“ ir „Baileys Prize for Womenʼs Fiction“ nominantų. Taip pat kūrinys įvardintas kaip viena geriausių „Amazon“, „New York Times“, „Guardian“, „O, The Oprah Magazine“, „Washington Post“, „Publishers Weekly“ ir kitų leidinių metų knygų.

Hanya Yanagihara (g. 1974 m.) – amerikiečių autorė, jau pirmuoju savo romanu „The People in the Trees“ sulaukusi didžiulės sėkmės. Hanya Yanagihara yra leidinio „T: The New York Times Style Magazine“ vyriausioji redaktorė. Išleidusi tarptautiniu mastu pripažintą bestselerį „Mažas gyvenimas“ ji leidybos pasaulį nustebino savo sprendimu dirbti pramoginiame stiliaus žurnale.

Kazuo Ishiguro

PALAIDOTAS MILŽINAS

Romėnai seniai išsidangino ir Britanija pamažu grimzta į nuosmukį. Tačiau bent jau liovėsi kraštą niokoję karai. Sutuoktiniai Akslis ir Beatrisė išsiruošia į kelią per neramią, keistose miglose, kurios nutrina žmogaus atmintį, skendinčią ir lietaus merkiamą žemę, vildamiesi rasti sūnų, kurio nematė jau daugelį metų. Jie nusiteikę susidurti su daugybe pavojų – kai kurie jų bus keisti ir anapusiniai, – bet nė neįtaria, kokius tamsius ir užmirštus jų meilės vienas kitam klodus ši kelionė atvers.

Kartais rūstus ir pirmykštis, kartais veriamai jaudinantis romanas „Palaidotas milžinas“ kalba apie užmarštį ir atminties galią, kaltę ir traumą, meilę ir kerštą.

Kazuo Ishiguro (Kazuo Išiguro, g. 1954) – japonų kilmės britų rašytojas. Studijavo anglų literatūrą ir filosofiją Kento universitete. 1995 m. už nuopelnus literatūrai jam suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (OBE), 1998 m. – Prancūzijos Meno ir literatūros kavalieriaus ordinas. Net už tris romanus – tarp jų „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“ ir „Neleisk man išeiti“ – nominuotas prestižinei „Man Booker“ literatūros premijai. 1989 m. šia premija apdovanotas už romaną „Dienos likučiai“. 2017 m. rašytojas paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatu. „Palaidotas milžinas“ nominuotas „World Fantasy Award” ir „International Dublin Literary Award“ literatūros premijoms.

Mathias Enard

VAGIŲ GATVĖ

„Vagių gatvė“ – romanas apie jauną marokietį Lakdarą, įtrauktą į audringus Viduriniųjų Rytų įvykius. Ištremtas šeimos dėl nederamų jausmų pusseserei, Lakdaras atsiduria Barselonos gatvėse, kur slepiasi tiek nuo policijos, tiek nuo ekstremistinės musulmonų grupuotės, prie kurios buvo prisijungęs dar gyvendamas Tanžere. Savo gyvenimo kelionėje pagrindinis veikėjas turėjo įsigyventi į daugybę personažų, nors jis tenorėjo gerti alų, flirtuoti su turistėmis ir skaityti gerus romanus.

Lakdaro kelias iš berniuko į vyrą, iš pamaldaus musulmono į nusidėjėlį, vyksta kai kurių svarbių istorinių įvykių fone: smurto proveržio per Arabų pavasarį ir Europos ekonomikos griūties metu. Lyg to negana, Lakdaras atgaivina ryšius su vaikystės draugu, kuris ruošiasi įvykdyti žmogžudystę. Žmogžudystę, kuriai pats Lakdaras nepritaria.

Rašytojas šiame romane nukelia skaitytojus į įvairias vietas, tačiau daugiausiai į Maroką ir Ispaniją. Pagrindinis veikėjas yra romantiškas knygų mylėtojas, kuriam labai nepasisekė gyvenime, todėl jis atsidūrė nepavydėtinose situacijose. Pasakojime išgyvensime fundamentalistinį piktnaudžiavimą religija ir mirtiną nemokšiškumo bei skurdo derinį. Tai ne tik vargano berniuko iš Tanžero, siekiančio geresnio gyvenimo Europoje, istorija. Į gana nedidelį puslapių skaičių telpa Arabų pavasaris, iš islamo istorijos įgyta išmintis, neramumai ir gyvenimo baimė šiuolaikinėje Europoje, pirmosios meilės liūdesys, jaunų vyrų kova musulmonų pasaulyje ir dar daugiau.

„Vagių gatvė“ – daugiasluoksnis kūrinys. Tai ir tragedija, ir meilės istorija, ir įtempto siužeto pasakojimas, ir keliautojo dienoraštis. Prestižinėmis prancūzų literatūros premijomis apdovanota „Vagių gatvė“ įtvirtina autoriaus Mathias Énard vardą tarp ambicingiausių ir svarbiausių amžiaus romanistų.

Mathias Énard (g. 1972) – populiarus šiuolaikinis prancūzų rašytojas, Gonkūrų premijos laureatas, tarptautinio „Man Booker“ apdovanojimo trumpojo sąrašo nominantas. Autoriaus romanuose dažniausiai dominuoja arabų pasaulio temos, Vakarų ir Rytų santykiai, tekstai turtingi kultūriniu kontekstu ir didžiule erudicija. Jis pats daug laiko praleido Artimuosiuose Rytuose, studijavo persų ir arabų kalbas. 2000-tais metais Mathias Énard persikėlė į Barseloną, kur parašė daugelį savo knygų.

Rašytoją išpopuliarino 2008-tais metais išleistas jo kūrinys „Zona“. Ši knyga parašyta kaip vienas sakinys, besitęsiantis daugiau nei penkis šimtus puslapių. Tai vidinis Izraelio ir Palestinos karo veterano monologas.

Gilly Macmillan

AUKLĖ

Kai Džoselinai Holt buvo septyneri, mergaitę paliko vienintelis ją išties mylėjęs žmogus – auklė Hana. Tąsyk šalta aristokratė motina visą kaltę staigiai dingus auklei suvertė dukrai, tad Džo užaugo nusivylusi ir kupina kartėlio, mintimis nepailstamai grįždama prie to vasaros ryto įvykių.

Prabėgo trisdešimt metų. Sugriuvus kruopščiai kurtam naujam gyvenimui, Džoselina su paaugle dukra Rube priversta grįžti į Leik Holą – tėvų namus Anglijoje. Nejaukus, gandais apipintas dvaras moterį vis labiau slegia. Stengdamasi išvengti bendravimo su motina, vieną dieną Džo pasiima dukrą pasiplaukioti valtimi. Lipdama iš valties Rubė užkliūva už keisto daikto – ištraukusi jį iš dumblo supranta rankose laikanti žmogaus kaukolę. Į Leik Holą išsyk prisistato tyrėjų komanda. Sumišusi Džo bando suvokti, kas nutiko, ir niekaip negali atsikratyti įkyrios minties: o kas, jei toji kaukolė – auklės Hanos? Ir kodėl motina staiga pradėjo taip keistai elgtis?..

Gilly Macmillan (Džili Makmilan) – meno istorikė, fotografė ir rašytoja. Baigė Bristolio universitetą ir „Courtauld“ meno institutą Londone. Visos iki šiol pasirodžiusios autorės knygos tapo tarptautiniais bestseleriais ir pakliuvo į „New York Times“, „Sunday Times“, „Globe & Mail“ ir „Der Spiegel“ perkamiausių knygų sąrašus, o „Wall Street Journal“ G. Macmillan apibūdino kaip „kvapą gniaužiančią rašytoją“. „Auklė“ – pirma jos knyga lietuvių kalba.

gatvėje šurmuliuojantys žmonės

Beth Morrey

IŠGELBĖTI MISĘ KARMAIKL

Debiutinis autorės Beth Morrey romanas  „Išgelbėti Misę Karmaikl“  privers juoktis, verkti ir tikėti antro šanso stebuklu.

Milisentai Karmaikl jau beveik aštuoniasdešimt metų. Ji susvetimėjusi su dukra, mylimas sūnus ir vienintelis anūkas gyvena kitame pasaulio krašte – Australijoje, o vienintelės gyvenimo meilės nebėra. Misė savo dienas skaidrina taurele chereso bei šveisdama virtuvę dideliuose namuose. Dideliuose tuščiuose namuose. Čia negailestingai aidi jos žingsniai ir ausį rėžia laikrodžio tiksėjimas. Visgi Milisenta žino, kad tokio gyvenimo ji nusipelnė pati.

Vieną dieną Misė nusprendžia nueiti į parką pažiūrėti į vietinės reikšmės įvykį, kad virtualiame pokalbyje turėtų ką papasakoti mylimam anūkui. Viskas, ką Misė daro pastaruoju metu – ieško temų jų pokalbiams. Parke išdidi senutė nualpsta, o jos gėda nustelbia bet kokią traumą. Tačiau ši patirtis suveda ją su spalvingąja Silvija. Tai pirmas nepažįstamas žmogus, su kuriuo Misė kalbėjosi per pastarąsias kelias savaites. Bet ar Misė sutinka kartu išgerti kavos? Žinoma, kad ne!

Visgi Silvija taip paprastai neišnyksta iš Misės gyvenimo ir čia prasideda tikroji istorija, kuri į vienišos ir užsispyrusios senutės gyvenimą atveda dar daugiau nepaprastų veikėjų. Staiga niurzganti vienišė supranta, kad turi draugų ir priežastį išeiti iš namų!

Romano „Išgelbėti Misę Karmaikl“ skaitytojai fragmentiškai grąžinami į praeitį, kuri atskleidžia, kodėl Milisenta šiandien yra tokia vieniša ir nesukalbama. Siužete laukia keletas netikėtumų, o istorija neša žinutę, kad draugystė gali nugalėti visas negandas, o kiekvienas žmogus turi teisę į laimę ir antrą šansą.

Skaitytojai apžvalgose teigia, kad knyga patiks „Gyveno kartą Uvė“ ir „Eleonorai Olifant viskas gerai“ gerbėjams. „Išgelbėti Misę Karmaikl“ – fantastinis rašytojos Beth Morrey debiutas.

Beth Morrey – žurnalistė, TV prodiuserė, autorė. Jos pirmasis romanas „Išgelbėti Misę Karmaikl“ sužavėjo skaitytojus bei tapo „Sunday Times“ bestseleriu. Motinystės atostogų metu autorė dažnai vaikštinėjo parke ir stebėjo žmones. Čia ir gimė idėja jos romanui.

tupintis katinas

Hiro Arikawa

KELIAUJANČIO KATINO KRONIKOS

Nana išsiruošė į kelią. Kadaise laukinis katinas, dabar jis patogiai tupi ant priekinės sidabrinio furgono sėdynės greta savo šeimininko Satoru ir žvelgia pro langą į besikeičiančius pribloškiamo grožio Japonijos vaizdus. Satoru jam nepaaiškino, kodėl reikėjo leistis į šią kelionę, bet Nanai nelabai ir rūpi: kad ir kiek ilgai, kad ir kaip toli keliautų, jam svarbiausia – kad šį nuotykį patirs kartu su savo žmogumi. Tačiau, įpusėjus kelionei ir aplankius tris senus Satoru draugus, Nana ima nuvokti, koks tikrasis jų kelionės tikslas ir kaip stipriai tai galų gale pakeis jųdviejų gyvenimus.

Hiro Arikawa (g. 1972) – japonų rašytoja, gyvenanti ir kurianti Tokijuje. Jos knyga „Keliaujančio katino kronikos“ tapo bestseleriu ne tik Japonijoje, bet ir kitose šalyse – pasaulyje jau parduota daugiau nei 1 milijonas egzempliorių. 2018 m., kuriant filmą pagal šią H. Arikawos istoriją, buvo suburtas kone visas Japonijos kino žvaigždynas.

vyras ir moteris su liepsnojančia drakono uodega

Rydahl & Kazinski

UNDINĖLĖS MIRTIS

Hansas Kristianas Andersenas visą savo brandų gyvenimą iki pat mirties rašė dienoraštį. Išskyrus neilgą tarpsnį. Grįžęs iš kelionės po Italiją 1834-ųjų vasarą, būsimasis pasakininkas pusantrų metų dienoraštyje nepaliko nė vieno įrašo. Vis dar nežinoma, kodėl.

Hansas Kristianas Andersenas atvyko į Kopenhagą turėdamas vienintelį tikslą – kurti ir savo menu šlovinti Aukščiausiąjį. Tačiau dabar jis – pagarsėjęs Kopenhagos keistuolis, niekad pripažinimo nepelnęs poetas. Jau kuris laikas kišenėse švilpauja vėjai, o aukštuomenė demonstratyviai juokiasi tiesiai į akis. Nuo visiškos pražūties gelbsti tik pasiturinčios Kolinų šeimos protekcija. Tačiau ir jų galia susvyruoja, kai Anderseną apkaltina žiauriai išniekinus ir nužudžius Gatvelyno nuodėmių namuose gyvenusią prostitutę Aną.

Andersenas dievagojasi esąs nekaltas. Bet juo niekas netiki – tik šis keistuolis galėtų įvykdyti kraupų nusikaltimą. Hansui Kristianui lieka viena išeitis: maldauti įtakingų asmenų, kad jam būtų suteikta galimybė įrodyti nekaltumą. O tam prireiks ne tik pasinerti į tamsiausius, alkoholiu ir išmatomis dvokiančius Kopenhagos užkampius, bet ir įtikinti prisijungti užvis labiausiai jo nekenčiantį žmogų – nužudytosios Anos seserį Molę. Keistajai detektyvų porai duodamos trys dienos: arba ras nusikaltėlį, arba, įtūžusios minios džiaugsmui, Hanso Kristiano galva lėks nuo pečių.

Rydahl & Kazinski – kolektyvinis trijų gerai Danijoje žinomų rašytojų Thomaso Rydahlo, Anderso Rønnowo Klarlundo ir Jacobo Weinreicho pseudonimas. „Undinėlės mirtis“ – pirmoji bendra jų knyga. Remdamiesi H. K. Anderseno pasakomis, jie kuria makabrišką istoriją, galėjusią vykti XIX a. Kopenhagoje. Realūs H. K. Anderseno biografijos faktai pinasi su spėlionėmis, kas galėjo įkvėpti pasakų autorių sukurti žymiąją „Undinėlę“, pirmą kartą publikuotą kaip tik po dienoraštyje trūkstamo laikotarpio – 1837 metais.

žmogus peršautame stikle

Nikolaj Chochlov

LIKVIDATORIAUS IŠPAŽINTIS

Nikolajaus Chochlovo knyga „Likvidatoriaus išpažintis” – tai nepramanyta, be galo dramatiška sovietų žvalgybininko istorija. Joje autorius pasakoja, kaip būdamas visai jaunas pateko į žvalgybą, kaip Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kariuomenės užnugaryje rengė pasikėsinimą į Baltarusijos generalinį komisarą W. Kubę, kuris netrukus buvo susprogdintas savo lovoje, o pokariu ruošė dirvą sovietų agentų veiklai Vakarų šalyse.

1954 m. kapitono Chochlovo vadovaujama grupė gauna įsakymą Vakarų Vokietijoje įvykdyti politinę žmogžudystę. Tačiau komunistine sistema ir teroristiniais sovietų veiklos metodais galutinai pasibjaurėjęs žvalgybininkas atsisako žudyti. Jis slapčia susitinka su auka ir išduoda Maskvos užmačias, šitaip pasirašydamas nuosprendį sau ir savo šeimai.

Knygoje „Likvidatoriaus išpažintis” pateikiama daug be galo įdomios informacijos apie sovietų žvalgybos tarnybų veiklą, politinių žmogžudysčių planavimą, smogikų ruošimą, slaptas ginklų laboratorijas.

pavargę, sušalę kariai

Juan Eugenio Blanco

ŠALTIS, UTELĖS, MIRTIS

Netrukus po to, kai prasidėjo nacių ir sovietų karas, SSRS sieną peržengė ir ispanų Mėlynosios divizijos savanoriai. Daugelis pietiečių traukė kovoti prieš bolševizmą šventai tikėdami, kad kaunasi už europietiškos civilizacijos bei tikėjimo idealus, siekdami atkeršyti už Maskvos paramą ispanų kairiesiems per pilietinį karą, atsiteisti už pražudytas gimines ir bičiulius.

Tarp Mėlynosios divizijos savanorių buvo ir šios knygos „Šaltis, utėlės, mirtis. Ispanų Mėlynoji divizija Rusijoje“ autorius J. E. Blancas. Po trumpo parengiamojo karių kurso Vokietijoje autorius ir jo bendražygiai buvo perkelti į Rytų frontą, kur jiems teko patirti visus karo baisumus: šaltį, utėles, mirtį. Tačiau tai nėra sausas pasakojimas apie karą. J. E. Blancas nemažai dėmesio skiria tokiems dalykams, kaip bičiulystė, tikėjimas, viltis, žmogiški santykiai, požiūris į priešą. Lietuvių skaitytojui neabejotinai bus įdomios autoriaus pastabos apie Vilnių, kuriame jis gydėsi po sužeidimo, tautinės padėties mieste aprašymas, gyventojų požiūris į ispanų savanorius.

Hitlerio karininkas

Karl Doenitz

DEŠIMT METŲ IR DVIDEŠIMT DIENŲ

Šiuos atsiminimus parašė legendinė asmenybė – Trečiojo reicho grosadmirolas, povandeninio, o paskui ir viso karinio jūrų laivyno vadas Karlas Dönitzas (1891–1980), kurį A. Hitleris savo priešmirtiniame testamente skyrė Vokietijos reichsprezidentu. Tačiau Dönitzo prezidentavimas karo suniokotoje, 1945 m. gegužės 8 d. besąlygiškai kapituliavusioje šalyje tetruko 20 dienų. Niurnbergo tribunolo sprendimu grosadmirolas pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir nuteistas dešimčiai metų nelaisvės.

Dar ir mūsų dienomis Dönitzas – gana kontroversiška asmenybė. Vieni jį smerkia kaip fanatišką nacį ir karo nusikaltėlį, kiti tvirtina, kad grosadmirolas buvo vienas gabiausių Vokietijos kariuomenės vadų, povandeninio karo genijus, menkai su totalitarinio režimo politika susijusi figūra.

Šioje knygoje Dönitzas pasakoja apie save, priimtus sprendimus, kai ėjo vadovaujamas pareigas, ir jų motyvus. Vokietijoje buvusio Trečiojo reicho grosadmirolo atsiminimai pirmą kartą pasirodė 1958 m., kai jis jau buvo atlikęs skirtą bausmę.