Naujos užsienio rašytojų knygos/ kovas

Barack Obama portretas

Barack Obama

PAŽADĖTOJI ŽEMĖ

Jaudinančiame ir labai lauktame pirmame prezidento memuarų tome Barackas Obama prisimena neįtikėtiną gyvenimo odisėją, kurią pradėjo kaip savo tapatybės ieškantis jaunuolis, o baigė būdamas laisvojo pasaulio lyderis, ir negailėdamas įspūdingų, asmeniškų detalių aprašo išeitus praktinės politikos mokslus ir labiausiai įsimintinas savo pirmosios istorinės prezidento kadencijos, sutapusios su dramatiškų pokyčių ir sumaišties laikotarpiu, akimirkas.

Prisimindamas savo prezidentavimo laikotarpį, autorius išsamiai ir giliai apmąsto stulbinamai plačias prezidento galias bei jų ribas ir pateikia unikalių įžvalgų, susijusių su JAV partinės politikos ir tarptautinės diplomatijos dinamika. Obama vedasi skaitytojus į Ovalinį kabinetą ir Baltųjų rūmų Situacijų kambarį, kviečia kartu keliauti į Maskvą, Kairą, Pekiną ir kitas vietoves visame pasaulyje. Jis atskleidžia, ką mąstė formuodamas vyriausybę, kovodamas su pasauline finansų krize, ėmęsis priemonių dėl Vladimiro Putino, siekdamas (nors vilčių buvo mažai), kad būtų priimtas Pacientų apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo įstatymas, diskutuodamas su generolais apie JAV strategiją Afganistane, rengdamas Volstrito reformą, reaguodamas į sunkias pasekmes sukėlusį sprogimą „Deepwater Horizon” naftos gavybos platformoje ir įsakydamas pradėti operaciją „Neptūno ietis”, per kurią pavyko nužudyti Osamą bin Ladeną.

Karl Ove Knausgård

MANO KOVA. ŠOKIS TAMSOJE

Ketvirtoje romanų ciklo „Mano kova“ knygoje „Šokis tamsoje” aštuoniolikmetis Karlas Uvė pirmąkart atsiskiria nuo tėvų ir išvyksta į nediduką žvejų kaimelį pačiame Šiaurės Norvegijos pakraštyje dirbti mokytoju ir rašyti. Ten jį pasitinka naujų ir trikdančių patirčių kupinas pasaulis. Nors vietiniai jį priima šiltai, nuožmaus šalčio naktims vis plačiau užgulant kaimą, Karlas Uvė ir pats ima grimzti į tamsą. Romane pasakojama apie klaustrofobišką, bet grožio kupiną jauno žmogaus pasaulį, apie plačius, bet naivius jo užmojus, paties išprovokuojamas žeminančias situacijas, nuoširdumą ir brandos stoką, egzistencinio ir seksualinio išsilaisvinimo troškimą, lydimus nesibaigiančios arktinės žiemos.

Visame pasaulyje išgarsėjusiame šešių autobiografinių romanų cikle „Mano kova“ Karlas Ove Knausgårdas šokiruojamai atvirai aprašo savo paties, o ne išgalvotų personažų gyvenimą, tačiau kiekviena ciklo knyga skaitoma kaip talentingai parašytas, tvirtais siužeto siūlais sukabintas romanas. Savito stiliaus pasakojime autorius supina intymias kasdienio gyvenimo detales su pamatiniais klausimais apie atmintį, tapatybę, meilę, žmonių santykius, priklausomybes, mirtį, kūrybą ir meną. Šis literatūros šedevras suteikia galimybę pažinti vieną originaliausių šių dienų rašytojų.

„Užgauna visas įmanomas nervų galūnėles ir galiausiai išprovokuoja ryškų suvokimą, kaip nuostabu būti žmogumi.”

Adam Rutherford

TRUMPA ŽMONIJOS ISTORIJA

„Trumpa žmonijos istorija“ – tai pasakojimas apie kiekvieną iš mūsų. Adam Rutherford gilinasi į tai, kokie mes – žmonės – buvome, ir kokie esame dabar. Kiekvienas iš mūsų esame unikalus, tačiau genuose nešiojame visos žmonijos istoriją.

Mūsų genuose įrašytos mirčių, ligų, karų, badmečių, migracijų ir kitos istorijos. 2001-ais metais mokslininkai pirmą kartą perskaitė žmogaus genomą. Nuo tada ši sritis pilna prieštaravimų, kontraversiškų pareiškimų ir mitų bei įdomybių. Pvz., gauta informacija padėjo mokslininkams atskleisti įvairių ligų priežastis, bet liko neaišku, kaip jas išgydyti.

Genetika įrodė, kad visi žmonės yra skirtingi, o šie skirtumai genome kaupiami atsižvelgiant į geografiją ir kultūrą. Rašytojas užginčija kai kurių DNR kompanijų nesąžiningos rinkodaros teiginius, kuriuose jos užtikrina, kad gali tiksliai nustatyti protėvių liniją daugybę kartų atgal.

Autorius Adam Rutherford mano, kad genomai turėtų būti skaitomi ne kaip žmonijos vartojimo instrukcija, o kaip epiniai eilėraščiai. Pasak jo, žmogaus DNR apie mus, kaip asmenybes, pasako daug mažiau, nei esame skatinami tikėti, tačiau suteikia žymiai daugiau žinių apie mus kaip apie rūšį.

„Trumpa žmonijos istorija“ – įtraukianti kelionė po besiplečiantį genetikos kraštovaizdį, kurioje Adam Rutherford atskleidžia, ką mūsų genai dabar pasakoja apie istoriją, o ką istorija pasakoja apie mūsų genus.

Mokslinių knygų autorius žengia atgal šimtą tūkstančių metų ir apžvelgia visą rasės istoriją – nuo neandertaliečių iki šių dienų. Akivaizdu, kad rašytojas kalbėdamas šia tema jaučia aistrą ir entuziazmą. Knygoje „Trumpa žmonijos istorija“ istorija ir mokslas yra žaviai apjungiami ir pateikia netikėtų įžvalgų. 2017-tais metais knyga buvo apdovanota „National Book Critics Circle“ premija.

žemė iš paukščio skrydžio

Lewis Dartnell

ORIGINS

Nuo pirmųjų kultūrinių augalų kultivavimo iki moderniųjų valstybių susikūrimo: Origins nušviečia nepaneigiamą ir akivaizdžią Žemės planetos įtaką formuojantis civilizacijoms.

Kai kalbame apie žmonijos istoriją, visų pirma kalbame apie iškilius valdovus ir vadovus, masinę migraciją ir lemtingus karus. Tačiau ar kada susimąstėme, kokios įtakos mūsų likimui turėjo pati Žemės planeta? Koks yra ryšys tarp Himalajų ir Žemės orbitos arba Britų salų susiformavimo?

Geologinės jėgos buvo atsakingos už mūsų evoliuciją Rytų Afrikoje; kalnuotas reljefas sudarė prielaidas demokratijos vystymuisi Graikijoje; o šiandien JAV rinkėjų balsų pasiskirstymo žemėlapis sutampa su seniai seniai egzistavusios jūros dugno žemėlapiu. Žmonijos istorija – tai šių stichijų istorija: nuo plokščių tektonikos procesų ir klimato kaitos iki atmosferos cirkuliacijos ir vandenynų srovių.

Serena Burdick

BEVARDĖS MERGAITĖS

Netoli prabangaus Luelos ir Efės Tildon tėvų namo Invudo kalvos papėdėje dunkso pataisos namai nepaklusnioms mergaitėms. Sesės auga jų šešėlyje suprasdamos, kad netgi tokių pasiturinčios šeimos panelių, kaip jiedvi, laisvė turi ribas. Tačiau, atsitiktinai išaiškėjus skandalingai tėvo paslapčiai, aikštinga vyresnėlė Luela ryžtasi pasielgti taip, kaip nori.

Maištas nepraeina be pasekmių, ir vieną rytą Luela mįslingai dingsta. Efei kyla įtarimas, kad tėvas įvykdė grasinimą išsiųsti Luelą į pataisos namus, ir ji sukuria planą: ten pakliūti ir išgelbėti sesę. Kai supranta klydusi, niekas nepatiki jos istorija ir ištrūkti iš baisiosios prieglaudos atrodo nebeįmanoma. Tačiau čia sutikta Meiblė įtraukia Efę į savo planą. Kad išgyventų, joms telieka pasikliauti vienai kita ir pamažu gimstančia draugyste.

„Bevardės mergaitės” nukelia į XX a. pradžios Niujorką, į prieglaudą „beturtėms puolusioms merginoms ir moterims”. Krikščioniškos meilės pagrindu įkurtos globos įstaigos skelbėsi gerinančios vargšių gyvenimą, o nubaustąsias už seksualinio pobūdžio prasižengimus sėkmingai sugrąžinančios į doros kelią. Tačiau iš tiesų šių įstaigų globotinės būdavo įkalinamos, skriaudžiamos ir išnaudojamos, vergiškas jų darbas skalbyklose nešė bažnyčiai milžinišką pelną.

mergina nusiima peruką

Deborah Feldman

NEORTODOKSIŠKA

Satmaro chasidų moteris net karščiausią dieną mūvi storas kojines, o plaukus slepia po peruku. Ji negali skaityti romanų ir pasilikti kambaryje viena su svetimu vyru. Svarbiausia chasidų moters pareiga – kiekvieną penktadienį atsiduoti sutuoktiniui ir gausinti bendruomenės gretas. Išsilavinimas, profesija ir karjera chasidų moteriai draudžiama. Net XXI amžiaus Niujorke.

Deborah Feldman gimė uždaroje Satmaro chasidų bendruomenėje Brukline. Iš prigimties smalsiai mergaitei sunkiai sekėsi suprasti ir paklusti griežtoms taisyklėms, reguliuojančioms net ką galvoti ir su kuo kalbėtis. Septyniolikos ištekinta už vos pusvalandį pažįstamo vyro, metus neįstengė turėti lytinių santykių ir jautė baisią gėdą. Tuo pat metu troško skaityti, mokytis ir pažinti tikrąjį gyvenimą už izoliuoto rajono ribų. Devyniolikos pagimdžiusi sūnų, jauna mama suprato, kad ant kortos pastatyta ne vien jos pačios ateitis.

Skausmingai atvirame Deborah Feldman pasakojime atgyja ne tik asmeninė patirtis, bet ir chasidų tradicijos, ritualai, pasaulėžiūra. Knyga tapo The New York Times bestseleriu, pagal ją sukurtas populiarus Netflix serialas „Unorthodox”.

Ponas ir ponia po skėčiu




Jette A. Kaarsbol

UŽVERSTAS DIENORAŠTIS

Kopenhaga, 1875-ieji. Geros šeimos dukra Frederikė ruošiasi tekėti už jauno pastoriaus ir dalytis su juo visais kuklaus gyvenimo džiaugsmais bei vargais. Tačiau laisvamanių būrelio, į kurį atsitiktinai patenka ir Frederikė, siela – žavus, protingas gydytojas Frederikas atveria jai kito gyvenimo galimybę.

J. A. Kaarsbøl romanas – tikras kaip pats gyvenimas; devyniolikto ir dvidešimto amžių sandūros Kopenhagą, regis, galima užuosti, paliesti ir joje apsigyventi. Beveik bergmaniškos dramos, verdančios Frederikės sieloje, – amžinos, o vyro ir moters santykių labirintas –sudėtingesnis, nei galime įsivaizduoti…

Abir Mukherjee

DŪMAI IR PELENAI

Abir Mukherjee (Abiras Mukerdži) – Vakarų Škotijoje užaugęs imigrantų iš Indijos sūnus, su šeima gyvenantis Londone. Jo detektyvų serija apie britų valdomą Indiją praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje iškart sulaukė didžiulio skaitytojų dėmesio. Lietuviškai išleistos dvi serijos knygos – „Kalkutos detektyvas“ („Tyto alba“, 2018 m.) ir „Neišvengiamas blogis („Tyto alba“, 2020 m.). Šios knygos – tai kelionė laiku į praeitį, į Britų Indiją, nebeegzistuojančią valstybę su visa kolonijinio pasaulio prabanga ir pragaištimi. Buvęs Skotland Jardo detektyvas Semas Vindemas atvyko į Kalkutą, tikėdamasis čia iš naujo pradėti gyvenimą. Tačiau vietoj to jis neria tiesiai į tamsų, politinių ir asmeninių intrigų kupiną Britų Indijos pasaulį.
„Dūmai ir pelenai“ – trečioji serijos knyga, kurioje Semas Vindemas kovoja ne tik su nusikaltėliais, bet ir su pikčiausiu savo demonu – priklausomybe nuo opijaus. Būtent laikino užsimiršimo troškulys atveda jį į opijaus rūkyklą, tačiau ten, užuot radęs trokštamą palaimą, aptinka lavoną. Išluptomis akimis ir krūtinėje styrančiu peiliu. Kai paaiškėja, jog auka – ne vienintelė, kai lygiai taip pat sužalotų kūnų ima daugėti, Vindemas ir pavyzdingasis jo padėjėjas Banerdžis suvokia, kad visa tai – ne šiaip sau. Kad paslaptingasis žudikas turi tikslą. Ir kad jie privalo kuo skubiau išsiaiškinti, kas sieja visus nužudytuosius. Tačiau Vindemui reikia visais būdais slėpti savo priklausomybę, nes kitaip tai gali jam kainuoti karjerą. Tyrėjai turi veikti tyliai, greitai ir vieni, kol neįvyko kas nors dar blogesnio, nes į Kalkutą vizito netrukus atvyks Velso princas…
Nepakartojamai ironiškas ir įtraukiantis pasakojimas, kupinas politinių neramumų, Gandžio sekėjų, opijaus rūkyklų, Kalkutos karščio, dulkių ir už kiekvieno posūkio slypinčių pavojų.

Žmogaus siluetas

Per Petterson

MANO LIKIMO BROLIAI

PER PETTERSON (Peras Petersonas, g. 1952) – vienas skaitomiausių Norvegijos rašytojų pasaulyje; jis ilgą laiką dirbo bibliotekininku, vertėju ir tik vėliau ėmė rašyti knygas. Lietuviškai išleista jo knyga „Vogti arklius” tapo tikra literatūros sensacija (“Tyto alba”, 2008 m.). “Mano likimo broliai” – naujausias, dešimtasis jo romanas, laikomas geriausiu po “Vogti arklius”.
Tai išsiskyrimo romanas. Pero Pettersono herojus – rašytojas Arvidas Jensenas (taip, pagrindinis veikėjas turi autobiografinių bruožų) išgyvena visokeriopą išsiskyrimo krizę. Žmona, pareiškusi, kad daugiau jo nebemyli, išsikrausto drauge su trimis dukterimis. Jo tėvai ir brolis žuvo kelto katastrofoje pakeliui iš Oslo į Frederikshauną. Todėl romanas – apie staiga užklupusią vienatvę. Apie vyrą, netekusį šeimos ir artimųjų, vyrą, kuris nusiraminimo ima ieškoti baruose ir vienos nakties partnerių lovose. Kurio liūdesys vis gilėja, kuris miega automobilyje, kai tuščios buto sienos ima slėgti taip, kad nebeįmanoma to pakelti.
Tai ir Oslo romanas. Arvidas vaikšto po Oslo barus, atsiduria vis kitame šio pilko ir tylaus, kaip ir romanas, miesto rajone, jis vienišas ir sutrikęs, galbūt todėl taip lengvai vienišos moterys jį įsileidžia į savo gyvenimus, kuriuose jis neužsibūna ilgiau nei vieną naktį.
Kartu tai ir kelionės romanas. Labai vienišos, labai komplikuotos labai susipainiojusio vyro kelionės po savo atmintį, bandant įveikti savo dabartį. Arvido Jenseno krizė – kiekvieno vyro krizė, žmogaus, praradusio ir šaknis, ir šeimą, atkirsto nuo savo vaikų, – kiekvieno jo likimo brolio, liūdnai sėdinčio bare prie akvavito taurės. Tačiau ši kelionė, kad ir kokia varginanti ir klampi, atveda į jausmą, jog viskas gali būti kitaip. 

Max Seeck

RAGANŲ MEDŽIOKLĖ

Prabangiame privačių namų kvartale savo svetainėje randama negyva garsaus rašytojo žmona. Elegantiška juoda suknelė, aukštakulniai, formaliai vakarienei padengtas stalas ir… veidą iškreipusi gerokai per plati sustingusi juokdario šypsena.

Į nusikaltimo vietą atvykusi vyriausioji inspektorė Jesika Niemi įtaria pavienio pamišėlio darbą, tačiau vos po kelių valandų radus ir antrą auką ima aiškėti, jog sutapimai neatsitiktiniai, o auka tikrai ne paskutinė. Kažkas labai kruopščiai mėgina atkurti pirmosios nužudytosios vyro romane „Raganų medžioklė” vaizduojamas kruvinas, Viduramžių kankinimus primenančias scenas.

Inspektorei prieš akis – sudėtinga dėlionė, kurios dalimi nenoromis ji gali tapti ir pati. Slegianti, neaiškumų kupina praeitis Jesikai slenka iš paskos kaip šešėlis, vis persipindama su tyrimu, bet moteris žino tik viena: ji privalo rasti žudiką, kol šis nepasiglemžė dar vienos aukos.

svajojanti mergina

Karen White

SVAJONIŲ MEDIS

Ant upės kranto augo samanotas ąžuolas. Stebuklingas ąžuolas, nes ant kaspino užrašius norą ir įkišus į plyšelį jo kamiene noras išsipildydavo. Trys merginos – Sisi, Margaretė ir Bitė – patikėjo ąžuolui savo slapčiausias svajones ir tikėjosi, kad visuomet išliks geriausios draugės, kad ir kas nutiktų. Tačiau su norais reikia elgtis labai atsargiai…

Larkinė paliko savo gimtąjį miestą Pietų Karolinoje tvirtai žinodama, kad niekada negrįš atgal po to, ką jai teko išgyventi. Niujorke visi mano, kad ji našlaitė, ir tai jai visiškai tinka. Tačiau gavusi žinią, jog dingo jos mama Aivė, ji supranta, kad kitos išeities nėra. Ji privalo grįžti ten, iš kur išvažiavo prieš devynerius metus. Į vietą, kurios ilgisi, nepamiršta ir bijo labiau už viską, pas šeimą ir draugus, kurie niekuomet nesiliovė jos laukti.

O Aivę rado sužeistą ir netekusią sąmonės seno jų šeimos namo griuvėsiuose. Po gaisro ten seniai niekas nebesilankė. Niekas negali pasakyti, ko Aivė ten ėjo. Larkinė ima ieškoti atsakymų praeityje, tačiau randa daug daugiau, nei tikėjosi, – trijų merginų paslaptis, saugotas daugiau nei penkiasdešimt metų, meilę, pasiaukojimą, išdavystę… Ir draugystę, kuriai teko patys negailestingiausi išbandymai.

lėktuvėlis nulūžusiu sparnu ir aplink skraidantys paukščiai

Ann Napolitano

MIELASIS EDVARDAI

Keleivinis lėktuvas ruošiasi skrydžiui iš Niuarko į Los Anželą. Vienuolikos metų Edvardas, kartu su penkiolikmečiu broliu Džordanu bei jų tėvais kraustosi gyventi į kitą šalies galą. Lėktuvą užpildo ir daugiau spalvingų keleivių: mergina, skrydžio metu tualeto kabinoje daranti nėštumo testą, mirštantis turtuolis, karo veteranas, moteris, bėganti nuo savo vyro ir visi kiti 183 žmonės.

Deja, lėktuvas tikslo nepasiekia. Žūna visi, išskyrus Edvardą. Romano siužetas šokinėja laiku tarp to, kas įvyko skrydžio metu ir Edvardo gyvenimo po katastrofos. Autorės Ann Napolitano proza teka sklandžiai ir abi laiko linijos išlieka patrauklios.

Didžiulio žiniasklaidos dėmesio sulaukęs, fiziškai ir emociškai sužeistas Edvardas apsigyvena tetos namuose, kur bando išgydyti savo sielos žaizdas. Berniuką nuolat persekioja pojūtis, kad dalis jo liko tarp žuvusių bendrakeleivių. Kas padės jam atrasti kelią ir susitaikyti su baisia trauma? Gal teta, kuri taip pat neteko sesers? O gal jos vyras, pasiryžęs saugoti Edvardą nuo tų, kurie gali dar labiau įskaudinti? O gal terapeutas, kitų žuvusių keleivių artimieji ar kaimynė? Pamažu Edvardo gyvenime atsiranda šviesos ir vilties.

mergaitė žengia į ežerą

Emily Gunnis

PRARASTAS VAIKAS

Trylikametė Rebeka išgyveno siaubą, kai 1960-tų metų vakarą neteko savo tėvų. Ir lyg tol jos gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, nes Rebeka su mama gyveno nuolatinėje baimėje dėl po karo neatsigavusio tėvo smurto.

2014-ais metais Rebeka yra jau į pensiją išėjusi vaikų gydytoja. Ji turi dvi dukras – Džesę, kurios beveik nematė po skyrybų su pirmuoju vyru ir Airisę iš antrosios santuokos.

Irzli besilaukianti Džesė aplanko Rebeką reikalaudama atsakymų apie dalykus, kuriuos motina slėpė visą savo gyvenimą. Netrukus pagimdžiusią Džesę apima paranoja ir įsitikinusi, kad gydytojai nori nužudyti jos sergančią dukrą moteris pabėga. Tačiau, jei kūdikis laiku negaus pagalbos, jo galimybės išgyventi menkos. Ieškoti netikros sesers apsiima žurnalistė Airisė, kuri priverčia motiną papasakoti visas praeities paslaptis, galinčias paaiškinti, kodėl dingo Džesė.

„Prarastas vaikas“ šokinėja tarp dabarties ir praeities bei atskleidžia itin sudėtingus ir painius šeimos ryšius. Pasakojimas perteikiamas kelių veikėjų akimis, o siužetas nukelia iki pat Antrojo pasaulinio karo laikų ir pasakoja apie potrauminį sindromą, psichinės sveikatos problemas, paslaptis, išdavystes ir melą.

valtis ant kranto miške

William Kent Krueger

MALONINGOJI ŽEMĖ

1932-ieji metai. Netekę tėvų broliai Albertas ir Odis O’Banjenai siunčiami į Linkolno indėnų internatą, nes kiti našlaičių namai perpildyti. Šioje vietoje gyvena šimtai mergaičių ir berniukų, kurie buvo atskirti nuo tėvų ir išgabenti iš gimtųjų namų, siekiant paversti juos naujaisiais amerikiečiais. Indėnų vaikams draudžiama kalbėti genčių kalba ir puoselėti savas tradicijas. Kasdienybė mokykloje baisi. Čia auklėtojai nevengia naudoti psichologinio ir fizinio smurto, o daugiausiai bausmių tenka Albertui ir Odžiui – vieninteliams baltaodžiams internato vaikams.

Geriausias berniukų draugas – nebylys indėnas. Taip pat jie susibičiuliauja su našle mokytoja ir jos dukra. Po to kai vietovę nusiaubia uraganas, o mergaitės mama žūva, keturi vaikai sėda į baidares ir pabėga iš mokyklos. Veikėjai žino, kad juos vejasi teisėsauga ir internato vadovybė, nenorinti, kad tam tikros paslaptys iškiltų į viešumą.

Nepamirštama kelionė Misisipe per Didžiosios depresijos nuniokotą Ameriką veda vaikus pro didelius ir mažus miestus, supažindina su įvairiausiais personažais, kurie yra beviltiškai nuskurę arba dosnūs, žiaurūs arba malonūs. Knygos siužetas kupinas nuotykių ir netikėtumų. Ieškodami vietos, kurią galėtų pavadinti namais, baisių netekčių akivaizdoje keturi vaikai įgys jėgų išgyventi.

knygos pavadinimas geltoname fone

Kaspar Colling Nielsen

EUROPOS PAVASARIS

Romanas „Europos pavasaris“ nukelia į Danijos salą Lolandą. Čia telkiasi nauja bendruomenė, kurią sudaro vien tik turtingiausi žmonės bei šalies įžymybės: pasaulyje pripažinti mokslininkai, finansų srities rykliai bei menininkai. Lolande jie bando atrasti tradicinio senojo pasaulio gyvenimo būdo privalumų ir moderniausių technologijų dermę.

Rašytojas Kaspar Colling Nielsen atokioje, technikos stebuklų saugomoje, saloje apgyvendino puokštę įdomiausių veikėjų. Skaitytojai susipažins su išlepusiu, bet talentingu menininku Kristianu, kuris piešia su gamta susiliejančius išsigimusius žmones. Taip pat ir su buvusiu panku Sty, kuris ir pats nežino, kaip galiausiai tapo galerininku, nes nieko nesupranta apie meną.

Sty žmona – mokslininkė Elizabet, kuri atlieka tyrimus, bandydama perprasti žmogaus smegenų veiklą. Salos laboratorijoje ji vykdo eksperimentus su gyvūnais.

Dar viena veikėja yra Ema, kenčianti nuo valgymo sutrikimų. Galerininko ir mokslininkės dukra dirba savanore Mozambike. Čia danai nusipirko salą, į kurią ketina ištremti šalies įvaizdžiui kenkiančius imigrantus ir pabėgėlius. Besikuriančioje naujoje kultūroje Ema tampa centrine figūra.

Romano „Europos pavasaris“ siužetą pagardina ir fantastinis elementas – protingi bei kalbantys gyvūnai. Jie valdomi gamtos apibrėžtų instinktų, kurie puikiai dera su nepaprastu protu.

gėlių margumynas

Heikki Kännö

SAPNŲ SALA

Verneris – paslaptingas menininkas, besimėgaujantis mitine reputacija ir klaidžiojantis okultizmo labirintuose, kuriuose tikisi rasti jaunystės šaltinį. Kalbama, kad jis bando atgaivinti Fausto mitą. Isakas Severinas įsitikinęs, kad norėdamas atskleisti Vernerio paslaptis, turi iki smulkmenų išsiaiškinti Bergerių šeimos istoriją. Taip pat privalo papasakoti ir apie paslaptingą vasarnamį Sapnų saloje, kurį gaubia bulvarinės spaudos kurstomi mitai.

Biografo tyrinėjimai veda per žmonių likimus ir juda nuo XX a. Pradžios Belgijos Kongo iki Robinzono Kruzo salos. Per Londoną, Austriją, Niujorką ir Paryžių krypsta į Sapnų salą netoli Stokholmo. Autoriaus Heikki Kännö kuriama šeimos istorija yra kupina mokslo, religijos, meno, svajonių ir apgaulingos meilės stebuklų. Visa tai kuria tapytojo Vernerio H. Bergerio portretą, lydimą Richardo Vagnerio operos garsų. Severino kelionė į paslaptingo menininko gyvenimą kartu yra kelionė į žmogaus proto gelmes

Romane „Sapnų sala“ liečiamos kolonizacijos, rasizmo, mitologijos, patriarchato ir meno pasaulio keistenybių temos. Per menininko šeimos istoriją atskleidžiama Vakarų kultūros istorijos, medicinos naujovių, kolonijų dvasinio paveldo ir Richardo Vagnerio, kaip visos epochos simbolio, reikšmė. Romano siužetas seka kompozitoriaus operų kilimo ir kritimo ritmu.

„Sapnų sala“ – nepaprasta istorija, kurioje pinasi mistika su realybe, faktai su fantazija.

Elin Hilderbrand

DVYNĖS

„Dvynės” pasakoja apie dvi identiškas seseris, gyvenančias dviejose gretimose salose. Martos Vynuogyną ir Nantaketą skiria tik aštuoniolika kilometrų, tačiau dvynėms Harper ir Tabitai Frost šis atstumas tiesiog neįveikiamas. Jiedvi išsiskyrė ne savo noru: skirdamiesi tėvai pasidalijo ir paaugles dukras. Santūri, užsisklendusi Tabita liko su kontroliuojančia motina Martos Vynuogyne, o Harper su tėvu išsikraustė į Nantaketą. Pamažu praraja tarp seserų vis gilėjo, kol tapo beveik neperžengiama. Jos nebendravo ištisus keturiolika metų. Tačiau tėvo mirtis priverčia seseris vėl susitikti – ir netgi kuriam laikui… apsikeisti gyvenimais, kad išgelbėtų šeimos duženas. Tačiau jos nė nenumanė, kiek paslapčių, gandų ir melagysčių atras svetimame gyvenime, nors abi labai tikėjosi įlindusios į svetimą kailį visa tai palikti už nugaros… Ar Harper ir Tabita įveiks priešiškumą ir liausis varžytis?

Senos nuoskaudos, nauji meilės romanai ir nesusipratimai. Mėginimas ištaisyti klaidas, išspręsti įsisenėjusias problemas ir susitaikyti. Visa tai – dėl dviejų identiškų, bet tokių skirtingų seserų pastangų iš naujo pradėti gyvenimą. Visa tai – per vieną vasarą, apie kurią dar ilgai bus kalbama ir Nantakete, ir Martos Vynuogyne.

moteris mina dviračiu naktį

Mattias Edvardsson

VISIŠKAI  EILINĖ ŠEIMA

„Visiškai eilinė šeima“ pasakoja apie tris veikėjus – motiną, tėvą ir dukrą. Visi jie paprasti, tvarkingi visuomenės nariai. Mama Ulrika – teisininkė. Tėtis Adomas – pastorius. Jų dukra Stela – eilinė devyniolikmetė. Pirmadieniais mama lanko jogą, ketvirtadieniais tėtis žaidžia tenisą. Jie niekada nevėluoja mokėti paskolos, rūšiuoja šiukšles, laiku grąžina bibliotekos knygas ir laikosi greičio ribojimų. Graži, visiškai eilinė šeima.

Vieną dieną mergina apkaltinama žiauriu vyresnio vyro nužudymu. Kaip tvarkingos šeimos dukra susipažino su šešėliniu verslininku ir kodėl viskas baigėsi žmogžudyste? Tėvai pasiryžę padaryti viską, kad jai padėtų. Tačiau tai reiškia, kad tobulo gyvenimo fasadas bus sugriautas ir visiems teks apnuoginti savo tikruosius veidus.

Psichologinį trilerį sudaro trys dalys – kiekvienam svarbiausiam veikėjui po vieną. Savo istorijas pasakoja tobulas tėvas, maištinga dukra ir stipri motina. Pastorius Adomas įsitikinęs, kad nepaisant įrodymų, jo duktė yra nekalta. Advokatė Ulrika galvoja, kad visi kažką slepia. Stela žino, kad niekas nė neįsivaizduoja, kiek toli ji gali eiti.

Rašytojas Mattias Edvardsson kiekvieną daugiasluoksnio trilerio personažą verčia pasitikrinti savo moralines vertybes. Ar esame įpareigoti ginti savo šeimą, net turėdami kaltės įrodymų? Ar bent vienas iš tiesų yra tas, kas dedasi? Kokius kompromisus žmonės pasirengę padaryti, kad jų pažįstamas gyvenimas liktų nepakitęs?

raudonas dangus virš kalno

Mark Sullivan

PO RAUDONU DANGUM


Tikrais įvykiais paremta pamiršto herojaus istorija „Po raudonu dangum“ tapo bestseleriu Amerikoje. Ji pasakoja apie paprasto jauno vaikino drąsą ir išmintį.

Pinas Lela nenori turėti nieko bendra su karu ar su naciais. Jis – normalus italų paauglys, kuriam terūpi muzika, maistas ir merginos. Deja, jo ramios ir nekaltos dienos suskaičiuotos. Kai bombų sprogimai sunaikina jo šeimos namus Milane, Pinas prisijungia prie žmonių, padedančių žydams pabėgti per Alpes. Čia jis įsimyli Aną – šešeriais metais už jį vyresnę gražuolę našlę.

Saugodami Piną nuo gresiančių pavojų, tėvai nusprendžia, kad geriausia jam bus prisidėti prie vokiečių kareivių. Kai Pinas sužeidžiamas, jis grįžta namo ir būdamas vos aštuoniolikos tampa asmeniniu generolo Hanso Leyerso vairuotoju. Šis yra dešinioji Adolfo Hitlerio ranka Italijoje, vienas paslaptingiausių ir galingiausių Trečiojo reicho vadų.

Dabar Pinas turi galimybę slapta šnipinėti priešo vadovybę. Jis iš arti pamato visą karo bei nacių okupacijos baisumą. Jo drąsą kovoti palaiko ir stiprina tik meilė Anai ir tikėjimas apie gyvenimą kartu, kuriuo jie, galbūt, vieną dieną sulauks.

Romanas „Po raudonu dangum“ – tai jaudinantis įtampos ir meilės kupinas istorinis romanas.

moters veidas

Amy Harmon

KĄ ŽINO VĖJAS

Atlikusi pareigą Enė buvo begrįžtanti į krantą, bet iš staiga pakilusio rūko išniro barža su grėsmingais vyrais. Vienas jų šauna, Enė susvyruoja ir krinta į vandenį.

Ant karo slenksčio stovinti 1921-ųjų Airija yra pavojinga vieta, tačiau kaip tik ten Enė ir atsipeikėja. Nepažįstami žmonės žino jos vardą, bet, regis, laiko kita moterimi. Sužeistą ir sutrikusią Enę imasi globoti daktaras Tomas Smitas. Šio namuose ji sutinka berniuką, kuris pasirodo keistai pažįstamas. Negana to, berniukas įsitikinęs, jog Enė – jo mama. Ir Enė suvokia atsidūrusi praeityje bei gavusi nepaprastą dovaną išgyventi savo šeimos ir jos šalies istoriją.

Rūpestingas daktaras Tomas Smitas netrukus palenkia jaunos moters širdį. Kai jis įsitraukia į kovą dėl Airijos nepriklausomybės, Enė taip pat nelieka nuošalėje. Tačiau aplinkybės priverčia prisiminti, kad tikrasis jos gyvenimas – kitoje šalyje ir kitame amžiuje. Ji turi nuspręsti, kas svarbiau: žinomos rašytojos karjera XXI a. Amerikoje ar meilė sukilimo purtomoje XX a. pradžios Airijoje.

O gal pasirinkti privalo nebūtinai ji?

„Ką žino vėjas” – ne tik talentingas pasakojimas apie meilę, kurios neįveikia nei laikas, nei vandenynai. Tai ir nuostabių W. B. Yeatso eilėraščių lydima kelionė per sudėtingą Airijos istorijos laikotarpį.

siena apiplėšytais tapetais

Dreda say Mitchell

LAISVAS KAMBARYS

Išnuomojamas puikus dvivietis kambarys vienam asmeniui dideliame name Šiaurės Londone. Erdvus, jaukus, šviesus ir ryškus. Tobula šiuolaikinio ir istorinio Londono dermė.

Liza negali patikėti savo sėkme – vos įžengusi pro įspūdingo Viktorijos laikų pastato duris, pasijunta lyg čia jau buvusi. Jai labai reikia šio kambario, nors šeimininkų pora pasirodo kiek keista: auskaruotas tatuiruotas trečią dešimtį įpusėjęs Džekas ir elegantiška gerokai vyresnė, bet vis dar stulbinamai graži Marta. Tiesa, savų demonų turi ir Liza. Nešneki, vengia net savo tėvų draugijos, visada vilki drabužius ilgomis rankovėmis ir su siaubu laukia kiekvienos nakties…

Kambarys Lizą sutinka nesvetingai. Dar daugiau nerimo sukelia spintelėje aptiktas savižudžio laiškas. Name šeimininkaujanti porelė atkakliai tvirtina, kad joks žmogus anksčiau čia negyveno, bet Lizą apninka abejonės. Ji pasišauna atskleisti prieš tai kambaryje gyvenusio vyro paslaptis, tačiau kaip tik tuomet pasipila gąsdinantys įvykiai. Kažkas nenori, kad Liza išsiaiškintų tiesą.

Keturioms kambario sienoms kuždant vis daugiau paslapčių, mergina leidžiasi į pragaištingą veidrodžių karalystę, kur mėgindama rasti kelią į tiesą vargiai besuvokia, kas tikra, o kas ne.

susikirtę vingiuoti keliai

Loreth Anne White

TAMSI VILIONĖ

Prieš dvylika metų Sarą Beiker buvo pagrobęs Votleiko žudikas, žiauriai kankino ir prievartavo. Nors jai pavyko pabėgti, o nusikaltėlis buvo pagautas, Sara neteko visko: vyro, vaiko, ramybės ir įprasto gyvenimo. Tapusi Olivija Vest ji įsidarbina Sulūžusio Skląsčio rančoje. Čia, nuostabios gamtos apsuptyje, senojo rančos savininko ir išgelbėto šuns draugijoje, pamažu gyja jos sielos ir kūno randai. O kai susitaikyti su mirštančiu tėvu į rančą grįžta rašytojas Koulas Makdonas, po daugybės metų Olivija supranta dar galinti jausti.

Votleiko žudikas kalėjime nusižudė, bet policininkas Geidžas Bertonas neabejoja, kad tikrasis nusikaltėlis vis dar laisvėje. Geidžą graužia sielvartas dėl žuvusios žmonos ir nerimas dėl paauglės dukters, jis mirtinai serga, tad jo įtarimus kolegos laiko ligos sukeltomis klejonėmis. Tačiau Geidžas pasiryžęs paskutinį savo gyvenimo tyrimą atlikti iki galo.

Netrukus rančos apylinkėse randama nužudyta moteris – lygiai taip, kaip savo aukas pribaigdavo Votleiko žudikas. Vieną po kitos Olivija aptinka žinutes, primenančias kadaise patirtą košmarą. Ar gali būti, kad žudikas grįžo baigti to, ką pradėjo?

karalienė žiūri per langą

Allison Pataki

KARALIENĖS LIKIMAS

Šis įspūdingas romanas pasakoja apie Dezirę Klari – moterį, užkariavusią Napoleono Bonaparto širdį, pradėjusią naują dinastiją ir pakeitusią istorijos tėkmę. Preciziškai tikslūs istoriniai faktai ir ne mažiau tikri asmeniniai gyvenimai šią istoriją paverčia nepamirštamu skaitiniu, kuris ne tik sukels nenumaldomą norą plačiau pasidomėti istoriniais įvykiais ir asmenybėmis, bet taip pat įkvėps kliautis savo instinktais ir tikėti širdimi. 

Prancūzijoje prasidėjusi revoliucija sugriauna įprastą Dezirės Klari gyvenimą. Gelbėdama brolį nuo giljotinos ji netikėtai sutinka jauną, ambicingą ir patrauklų karvedį – Napoleoną Bonapartą. Kai jos sesuo Žiuli išteka už jo brolio Žozefo, Dezirės ir Napoleono ateitis neišvengiamai susijungia. Aistringą ir svaiginančią meilės istoriją išgyvena ir jie patys. Slaptos sužadėtuvės, deja, baigiasi gražiosios Dezirės širdgėla – Napoleonas įsimyli Paryžiaus aukštuomenės žvaigždę Žozefiną de Boarnė. Dezirės gyvenime ir vėl sumaištis. Valdančiosios klasės vidiniam ratui dabar priklausanti mergina ir toliau palaiko ryšius su Napoleonu ir jo žmona – būsima imperatoriene. Bet Dezirės istorija čia tik prasideda…

moteris po skėčiu eina gatve lyjant

Pierre Lemaitre

GAISRO SPALVOS

1927-ieji. Visa Paryžiaus grietinėlė susirenka į turtingo bankininko Marselio Perikūro laidotuves. Jų dėmesio centre – jauna velionio duktė Madlena, kuriai lemta perimti tėvo sukurtą verslo imperiją. Moteris puikiai suvokia, kad lengva nebus – iki tol ji visiškai nesidomėjo nei tėvo reikalais, nei jo verslu. O per laidotuves pro trečio aukšto langą iškritęs Madlenos septynmetis sūnus Polis motinos mintis nukreipia visai kita kryptimi.

Pajutę neeilinę galimybę lengvai pasipelnyti, daugybė godžių veikėjų ima kurpti greito pralobimo planus ir suka ratus aplink Madleną, bet ši, pasitelkusi visą savo išradingumą, teisybės troškimą ir netikėtas Polio idėjas apie naują verslą, pakyla į kovą. Madlenos kova vyksta kur kas didesnių įvykių fone. Po Pirmojo pasaulinio karo atsigaunančioje Vokietijoje šalies nacionalsocialistų partijos valdžios laiptais sparčiai kyla charizmatiškas oratorius, aistringai kalbantis apie nepelnytas sankcijas mylimai tėvynei, vokiečių rasės viršenybę ir naują pasaulio tvarką. Jo žodžių įžiebta liepsna netrukus virs didžiuliu gaisru, visiems laikams pakeisiančiu Europą ir visą pasaulį.

moteris su knygomis

Janet Skeslien Charles

BIBLIOTEKA PARYŽIUJE

1939 m. Paryžius. Dvidešimtmetė Odilė dievina knygas, nes tik jomis gali besąlygiškai pasikliauti. Nors gyvena su šeima viskuo aprūpintuose namuose, ji anksti supranta, kad turi išmokti būti nepriklausoma. Mergina įsidarbina Paryžiaus amerikiečių bibliotekoje, kurią pamilo dar vaikystėje. Odilė išgyvena ypatingus laikus: naujos draugystės, atrastas pasitenkinimas ir džiaugsmas mėgstamu darbu, o kur dar pirmoji meilė. Deja, ši naujo gyvenimo užuomazga vyksta prasidedant vienai baisiausių visų laikų tragedijų…

1983 m. Froidas, Montana. Dvylikametė Lilė gyvena paprastoje bendruomenėje, kurioje visi vieni kitus pažįsta ir niekada nevyksta nieko įdomaus. Ypatinga Lilei atrodo tik jos paslaptingoji kaimynė Odilė – brandaus amžiaus paryžietė, kurią apkalbinėja visas miestelis. Staiga paprastas Lilės gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis ir ji supranta tai, ko niekada nebūtų nė pagalvojusi, kad skausmą išgyventi jai padės… knygos.

skęstanti moteris

Sarah Leipciger

PRIEŠ ĮKVEPIANT

TRYS skirtingi žmonės, TRYS skirtingos istorijos, TRYS tarpusavyje neatsiejamai persipynę gyvenimai.

Įdomus, įtraukiantis ir jaudinantis pasakojimas apie meilę, praradimus ir neišmatuojamą kiekvienos gyvybės svarbą.

1899 m., Prancūzija. Į šaltus Senos upės vandenis įšoka jauna mergina. Jos kūno niekas taip ir neatpažįsta, bet pomirtinėje kaukėje įamžintas merginos grožis įkvepia daugybę menininkų ir tampa begalės istorijų šaltiniu.

1959 m., Norvegija. Žaislų gamintojas išgyvena po baisios netekties, ir netrukus jis sukurs tai, kas išgelbės daugybę gyvybių.

2017 m., Kanada. Jauna moteris nuo vaikystės serga sunkia liga, jai nuolat reikia kovoti, kad galėtų įkvėpti oro.

Pasakojimas sklandžiai supina visas tris istorijas, atskirtas erdvės ir laiko, bet sujungtas subtilių ir nematomų saitų. Prieš skaitytojo akis pamažu skleidžiasi iš pirmo žvilgsnio neregimų gijų audinys.

katinas

Grigorij Služitel

SAVELIJAUS DIENOS

Apleistoje mašinoje Maskvoje katytė Glorija atsiveda kelis kačiukus, vienas iš jų gauna Savelijaus vardą.
Po kelių mėnesių abiturientas Vitia iš gretimo daugiabučio pasiima kačiuką į namus.
Praeina keleri metai. Savelijus juos leidžia stebėdamas laiko tėkmę pro langą ir dalyvaudamas šeimos narių gyvenime.
Galiausiai jis nusprendžia iškeliauti į pasaulį ir pabėga iš namų…

„Savelijaus dienos“ – tai romanas apie išsiskyrimus ir praradimus. O juk iš jų daugiausia ir susideda tiek sužmogintų kačių, tiek sukatėjusių žmonių gyvenimas. Lydėdami Savelijų klaidžiais ir toli gražu nelengvais keliais sužinosime, koks jo požiūris į pasaulį, žmones, mirtį ir meilę.

apsnigtos kalnų viršūnės

Hallgrimur Helgason

60 KILOGRAMŲ SAULĖS ŠVIESOS

Atokiame Islandijos fjorde gyvenantis Eilivas Gudmundsonas grįžta namo iš savaitę trukusios kelionės, tačiau namų neberanda – juos palaidojusi sniego lavina. Per stebuklą išgyvena tik kūdikis, besimaitinęs kartu su juo užverstos karvės pienu. Taip prasideda nepaprasta Eilivo sūnaus Gesto gyvenimo istorija, neatskiriamai susipynusi ir su visos islandų tautos atgimimu.

2018 m. Islandijos literatūros premija apdovanotoje knygoje H. Helgasonas su humoru ir jautrumu pasakoja apie turbūt didžiausią Islandijos permainų laikotarpį – kai į šimtmečius nesikeitusį tautos gyvenimo būdą įsiveržė naujos tradicijos ir vertybės, privertusios islandus pasukti nauju keliu.

Paskutinį šios knygos „60 kilogramų saulės šviesos“ puslapį skaitytojas užvers sujaudintas, sužavėtas ir praturtėjęs. Jis bus verkęs ir juokęsis, išgyvenęs užuojautą bei viltį.

mergaitė žvelgia į jūrą

 Alan Brennert

MOLOKAJO SALA

Septynmetė Reičelė Kalama su šeima gyvena Havajuose ir svajoja nukeliauti į tolimus kraštus kaip jos tėtis jūreivis. Deja, svajonės sudūžta, kai vieną dieną ant jos odos atsiranda rausva dėmelė. Reičelė atskiriama nuo šeimos ir išsiunčiama į raupsuotųjų koloniją Molokajo saloje. Nors mergaitė pasmerkiama mirčiai, jos permaininga ir nenuspėjama gyvenimo kelionė tik prasideda

Tai nuostabus pasakojimas apie Molokajį, įtaigiai perteikiantis vietos papročius ir atskleidžiantis rojų primenančios gamtos grožį. Tačiau sykiu tai istorija apie nepaprastą žmogaus dramą, kupiną tragiškų įvykių, netekčių ir nepalaužiamo ryžto gyventi. Nors Reičelės gyvenimą temdo liga, atskirtis, neteisybė, ji nepraranda gebėjimo džiaugtis, drąsos ir orumo. Ji tarsi atstovauja tiems tūkstančiams žmonių, kurie buvo atplėšti nuo šeimos, izoliuoti nuo visuomenės dėl gydytojų tamsumo ir prietarų. Tai istorija apie viltį ir dvasios stiprybę.

keletos moterų rikiuotė

Heather Dune Macadam

999 AUŠVICO MOTERYS

1942 m. kovo 25 d. beveik tūkstantis jaunų netekėjusių žydaičių Poprade, Slovakijoje, sulipo į traukinį. Apimtos nuotykių troškimo, jausdamos pasididžiavimą savo tauta ir pasipuošusios geriausiais drabužiais, jos džiugiai mojo palikdamos tėvų namus. Merginos tikėjo keliems mėnesiams vykstančios dirbti į fabriką valstybės labui. Iš tikrųjų jaunosios moterys, dauguma paauglės, buvo gabenamos į Aušvicą vergiškam darbui. Iš niekuo nenusikaltusių 999 išgabentųjų liko gyvos tik kelios.

Tiesa apie pirmą jį oficialų žydų išgabenimą į Aušvicą šiandien reikšminga kaip niekad. Į beveik užtikrintą mirtį išsiųstos jaunos moterys buvo bejėgės ir bereikšmės ne tik dėl savo žydiško kraujo, bet ir dėl lyties. Remdamasi iš samiais asmeniniais pokalbiais su išgyvenusiomis moterimis bei istorikų, liudininkų ir pirmųjų išgabentų moterų šeimų komentarais, pasaulyje pripažinta rašytoja Heather Dune Macadam atskleidžia skausmo kupinas istorijas. Tai – ypač svarbus indėlis į Holokausto literatūros ir moterų istorijos archyvą.

mergina ant jūros kranto

 Jojo Moyes

UŽDRAUSTAS VAISIUS

Ramų miestelį sudrebina nauji gyventojai. Milžiniškame art deco stiliaus name „Arkadija“ įsikuria bohemiška grupė, kuri savo neįprastu gyvenimo būdu traukia Lotę ir Siliją. Po nedidelio skandalo Selija priversta bėgti į Londoną. Po kurio laiko ji įsikibusi į parankę žaviam sužadėtiniui, grįžta aplankyti šeimos. Šis vyras pakeičia Lotės ir visos šeimos gyvenimą amžiams.

Po penkiasdešimties metų Deizė, nuo asmeninių problemų bėganti dizainerė, imasi ambicingo projekto. Ji turi renovuoti „Arkadiją“ ir paversti pastatą žaviu viešbučiu. Tačiau, kai senas namas atgyja, palaidotos problemos taip pat ima kelti galvą į paviršių. Vieniša keturių mėnesių dukrelės mama nė nenumano, kad jos darbas ne tik atneš pokyčių į Maremą, bet ir padės surasti savo likimą.

Rachel Abbott

PRIEIK ARČIAU

Knygos istorija prasideda keliomis skirtingomis siužetinėmis linijomis. Besiruošianti ištekėti jauna moteris bare susižavi nepažįstamuoju ir susitaria vėliau su juo susitikti. Dar viena mergina atostogauja, nors iš tiesų bando pabėgti nuo smurtaujančio vaikino ir tikisi, kad grįžusi jo neberas. Ji susidraugauja su su vyresne dama, kuri pažada padėti, kaip praeityje padėjo ir kitoms moterims. Tada žvilgsnis krypsta į dar dvi moteris, gyvenančias baimėje ir tyloje. Visos jos nesusijusios. Arba susijusios tik tuo, kad kažkuriuo gyvenimo momentu priėmė neteisingus sprendimus. Tačiau šios siužetinės linijos susijungs, o veikėjos taps viena šeima.

Tuo tarpu detektyvas Tomas Daglasas tiria negyvos nepažįstamosios bylą. Atrodo, kad ji mirė taikiai ir nepatyrė jokių sužalojimų, tačiau kūnas paliktas sunkiai pasiekiamoje vietoje, o tai gadina bendrą paveikslą. Detektyvui reikia atsakyti, kas ji, kodėl mirė ir ar moteris yra vienintelė auka?

mergaitė žiūri pro langą

Jane Corry

VOS NUSIGRĘŽIAU

Kiekvieną pirmadienį 49-erių Elė prižiūri savo anūką Džošą. Atrodo, nėra nieko, ką ji mylėtų stipriau už šį berniuką, tikrą jos akių ir širdies džiaugsmą. Moters laimę temdo tik vyro neištikimybė. Bet Rodžeris prisiekė, kad viskas baigta, o Elė apsisprendė būti dėkinga už tai, ką turi.

Ir štai vieną dieną, kai ji prižiūri Džošą, vyrui paskambina ta moteris. Elė nusigręžia nuo anūko vos akimirkai. Tai, kas nutiko paskui, pakeis jos gyvenimą amžiams. Bet ar tikrai dėl visko kalta ši akimirka? Juk Elė kuo uoliausiai daugybę metų slėpė savo praeitį.

Tad tai, kas atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, gali imti panašėti į nužudymą…