Robertas Pikčiūnas. Poezija

Robertas Pikčiūnas yra 2021 metų Molėtų rajono Kazio Umbraso literatūrinės premijos konkurso dalyvis.

GŪDI ŽIEMA

pabalę ryto pakraščiai,

o termometras apie nulį, –

nėra didesnio siaubo

už žiemą gūdžią!

(2020.01.23)

38.4

nebuvo

nėra

ir gali nebebūti

balto tirpstančio

sniego

– – – galbūt

ilgam jau – – – – –

nebuvau

esu

niekada nebebūsiu

baltas

tirpstantis sniegas

– – – trisdešimt aštuonios

ir keturios – – – – –

galbūt neilgam

tik šiam

kartui

praeinančiam –

– – – – – – – – – – – – –

– – – – – – – – – – – – –

– – – – – – – – – – – – –

(2020.02.03)

* * *

papirusas

laiškas

telegrama

gmail’as

kažkuriam tarpe

Morzė brūkšneliais taškeliais

rinkis ką tik nori

kaip išrėkti

savo skausmą

savo nusivylimą

savo neapykantą

savo sielos tuštybę

svarbiausia

bent šiek tiek

palengvėtų

(2020.02.09)

BESIBAIGIANTI ŽIEMA

šiandien buvo rytas

su šiek tiek saulės spindulių

pro debesis

šaltukas

nežymus

apšalusi žolė

ir ledas ant balų traškantis

po kojomis sulūžtantis

ir mintys

galvoje susivėlusios

susipynusios

beveik nieko

nereiškiančios

besislepiančios

nuo šaltuko nežymaus

ir saulės spindulių

už debesies besijuokiančių

(2020.02.26)

KOVO 21

išeiti į sodą

pilną medžių

pilną obuolių

ir slyvų

ir aviečių

kiekvienam

pagal skonį

surinkti po raidę

po skiemenį

po sakinį

sudėti surikiuoti

į gardelius

daugiau ar mažiau

sustyguotus

arba padrikus

bet ne belekaip

svarbu kad nesusitrintų

kad nepradėtų pūti

kad nepradėtų smirdėti

ir rūgti

o po to išeiti į pasaulį

išsinešti savo nešulį

dalinti draugams

ir praeiviams

tegu džiugina

jų akis

jų ausis

jų sielas

tegu gyvena

savo gyvenimus

nuo tavęs nebepriklausomus

(2020.03.21)

SEKUNDĖ IKI NAKTIES

mintis kad horizontas

besiekiant

vis tolsta ir

tolsta ir

tolsta ir tolsta

neduoda ramybės

neduoda

neduoda

neduoda

ramiai išmiegoti

per naktį

vis tolsta sapnai

į užmarštį

puola

pranyksta

vis plaka širdis

vis plaka vis

plaka vis

plaka

vis

– – –

– –

pauzė

tyla

(2020.03.24)

Improvizacija nr.7

– – – – – – –

ant pirštų galiukų

išeina diena

ant pirštų galiukų

naktis

čia

tuščia tuščia

tuštuma

kaip ir tu

beje

– – –

(2020.04.13)

BADMETIS

o vis dėl sunku prisiversti

parašyti eilėraštuką,

kuomet žodžių nebėra,

o galvoje tuščia

išdžiuvusi

dykynė

(2020.05.09)

* * *

ne

ne įkvėpimo

nėra

o preteksto

ir reikalo

naujam eilėraštukui

nėra

(2020.05.19)

* * *

uodas

spalio vidury?

nepatikėsit?

na, bet mes

prasilenkėm

šiandien

vakare

prie

laiptinės

(2020.10.13)

TARSI VAIDUOKLIS

PRASLYSTANTIS

TOLSTANTIS

minutės ir dienos

savaitės ir

mėnesiai

per informacinį

triukšmą

sulydytą

tyla

jos

nėra

nėra

ir žodžiai sudyla

ir raidės

sudyla

nebebus

nieko

čia

ramybės

ypač

(2020.11.25)

* * *

pilna galva

minčių pilna

pilniausia

jos dūzgia

tai tyliau

tai garsiau

tarsi bitės būreliais

aviliuose

arba pievose

vasaros

nors žiema

štai beįsibėgėjanti

o va pasakyti

kaip ir neturiu ko

kaip ir nėra apie ką

kalbėti

ir belieka tik sugalvoti

ir kaip nors visas tas mintis

surankioti

į gardelius suvarinėti

surūšiuoti

ir gal būt kaip nors

ką nors

kada nors

kas nors

pavyks

užrašyti į lapą

popieriaus

tuščio

vis dar

(2020.12.03, Molėtai)

* * *

pilkuma aukštybėse –

tai sluoksnis debesies vientiso

kitapus jo –

kažkas yra

kažkas ten skleidžiasi

tarpsta bujoja

iš kur tai žinau?

pirmiausia –

jaučiu

tik neklausk kuo

ir kaip –

               – tiesiog –

               (gal kažkuo ten giliau)

               (gal kažkuo kas neapčiuopiama)

o ir šiaip –

liepos šakas nuplikusias

kažkas krutina

apsimesdamas

vėju

gali būti

               (nors tai tik prielaida)

tai atgarsiai

atatrankos vyksmo

ten kažkur aukštai virš debesies

pilko vientiso

tik neklausk

iš kur aš žinau tai –

               – tiesiog –

tokia

nuojauta šiandien

(2020.12.05)

* * *

šiandien kaip niekad

po aikštelę vėjas smiltis ir dulkes

ir lapų likučius vejojo

nors anksčiau ankstesniais

jau praėjusiais metais

tokiu laiku buvo

nešiojamas sniegas

sušalęs į trupinius smulkius

smulkutėlius

o į ateitį į tolį

žiūrėdamas nieko nebeįžiūri

nebematai nieko

ten viskas

taip miglota tamsu

neįmanoma

(2020.12.09)

* * *

žiema

keista tokia –

namūdinė

nuotaikos –

irgi

dienos ir vakarai –

laukime

bet visgi – nebūtinai

šventiniame

betgi taip žmogiška

tikėtis –

nors labiau –

gyventi

viltimi

(2020.12.12)

BELAUKIANT

lėtos minutės

lėtos valandos

ir dienos ir naktys

lėtos

nerimas

ir galvos skausmas

ir laukimas

lėtas

sulėtintas

gyvenimas

tokia štai

realybė mano

ir tavo

(2020.12.16)

* * *

viduje

kažkur taip

giliai

vien tuštuma

ir laukimas

to kažko

kas kaip migla

kaip kažkas

nepasiekiamo

nors taip norėtųsi

paliesti nors

pirštų

galiukais

(2020.12.22)

Verified by MonsterInsights