Naujos lietuvių autorių knygos/ balandis

katedros fragmentas

Sondra Rankelienė

ENIGMA ORBI

Istorinis detektyvas „Enigma Orbi“ yra debiutinis senovinių knygų ekspertės Sondros Rankelienės grožinės literatūros kūrinys. Knyga patiks visiems besidomintiems Vilniaus istorija, paslaptimis, senomis bibliotekomis, knygomis ir – žinoma – nuotykiais.

Autorė Sondra Rankelienė jau daugiau nei du dešimtmečius dirba Vilniaus Universiteto bibliotekoje. Tokia vieta lengvai įkvepia istoriniams romanams. Vilniaus Universiteto fonas detektyve šmėžuos itin dažnai.

Istorijos pradžia slypi penkiolikto amžiaus pabaigoje, o nusidriekia iki pat šių dienų, kuomet Vilniaus Universitetas jau švenčia 450-tąjį gimtadienį. Romane detaliai aprašomi Vilniaus Universiteto centriniai rūmai, biblioteka, knygų saugyklos ir pati Lietuvos sostinė. Knygoje netrūks įdomių istorinių faktų bei asmenybių.

Svarbiausia kūrinio persona – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Našlaitėlio vardas yra užkoduotas ir knygos pavadinime, kuris kitaip dar reiškia „Našlaitėlio Mįslė“. Šis vyras gerai žinomas dėl to, kad pirmasis sukūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystes žemėlapį. Beje, įdomus faktas, kad net dabar žemėlapis laikomas vienu iš geriausių renesanso kartografinių kūrinių ir saugomas Upsalos muziejuje. Radvila Našlaitėlis studijavo geografiją, mediciną ir turėjo gausybę paslapčių, kurias įveikti ir turės šio detektyvo herojai.

Sondra Rankelienė

ENIGMA DUPLEX

Senovinių knygų ekspertė Sondra Rankelienė skaitytojus sužavėjo istoriniu trileriu „Enigma Orbi“, nenusileidžiančiu Dan Brown kūrybai. Antroje knygoje „Enigma duplex“ vėl susitiksime pamėgtus veikėjus ir leisimės į painų žmogžudysčių tyrimą.

Pirmoje knygoje susipažinome su policininku Karoliu Radvila ir jo komanda. Tą kartą jų tyrimai nuvedė iki pat Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio laikų. Personažams teko šifruoti sudėtingus užrašus ir ieškoti paslaptingų lobių bei aiškintis, kodėl visiems prireikė paslaptingos knygos.

„Enigma dupex arba dviguba mįslė“ – istorinis detektyvas, nenuspėjamu siužetu ir įtampa nenusileidžiantis pirmajam. Autorė kviečia atrasti Lietuvos sostinės ir mūsų šalies paslaptis.

Vilniuje siautėja žiaurus žudikas. Merginos žudomos viena po kitos. Ar jis maniakas, ar žmogžudysčių priežastys sudėtingesnės? Tyrimai atveda iki Lenkijos princesės Jadvygos Jogailaitės skrynutės, kurią šiuo metu galima apžiūrėti Valdovų rūmų ekspozicijoje. Panašu, kad ši mįslė siekia tolimą senovę.

Dabartis pinasi su praeitimi, o prieš knygos „Enigma duplex“ skaitytojų akis skleidžiasi intrigų, paslapčių ir pavojų kupinas vaizdas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lobiai ir šių dienų nusikaltimai įtraukia į painų siužetą. Skaitytojams teks keliauti į Vilniaus bastėją, skubėti tarp Valdovų rūmų sienų ir domėtis, ką slepia Kretingos bažnyčia.

Sondra Rankelienė primena mitus ir legendas, didingas istorines asmenybes ir jas gaubusias paslaptis. Netikėti siužeto vingiai neleis atsikvėpti, o pabaigoje autorė pažeria net keletą staigmenų.

Danutė Gailienė

KĄ JIE MUMS PADARĖ?

Vilniaus universiteto profesorė, psichologijos habilituota daktarė Danutė Gailienė tiria psichologinių traumų ir savižudybių problemas, konsultuoja psichologinių sunkumų ir emocinių sutrikimų varginamus žmones. Ji yra knygų „Aš myliu kiekvieną vaiką“ (1996), „Jie neturėjo mirti. Savižudybės Lietuvoje“ (1998), „Savižudybių prevencijos idėjos“ (2001), „Sunkių traumų psichologija: politinių represijų padariniai“ (2004), vadovėlių „Asmenybės ir bendravimo psichologija XI–XII kl.“ (2002), „Psichologijos pagrindai IX–X kl.“ (2003), „Psichologija XI–XII kl.“ (2008), monografijos „Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai“ (2015) autorė ir bendraautorė.

Profesorė Danutė Gailienė labiausiai žinoma dėl darbų savižudybių ir psichologinių sutrikimų tyrimų srityje, bet mokslininkė nagrinėja ir platesnes problemas – ne tik pavienių žmonių, bet visos visuomenės patirtas ir tebepatiriamas traumas. Būtent kolektyvinės traumos analizei skirta jos knyga „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“. Pirmą kartą išleista 2008 m., knyga skaitytojų pageidavimu perleidžiama antrą kartą.

Kaip traumas vertina šiuolaikiniai sveikatos mokslai, ar žmones veikia traumuojanti praeitis, kur jų stiprybės šaltiniai, kas padeda nepalūžti, kokių padarinių traumos sukelia visuomenės atminčiai ir net dabartiniam gyvenimui, kodėl mums svarbu apie tai kalbėtis. Šie ir kiti klausimai keliami ir nagrinėjami knygoje „Ką jie mums padarė“.

Istorinės asmenybės

Giedrius Petkevičius

DIDŽIŲJŲ KARŲ PASLAPTYS

Neįtikėtinos, dramatiškos ir žiaurios (o kartais – juokingos!) karo istorijos, kurių nerasite oficialiuose istorijos vadovėliuose ir mūšių, kampanijų bei operacijų aprašymuose. Tik naujoje Giedriaus Petkevičiaus knygoje „Didžiųjų karų paslaptys“ sužinosite apie negirdėtas įdomybes ir nutylėtas pasaulio karinių konfliktų istorijas.

Ar kada susimąstėte, kaip atsirado kulkosvaidžiai – negailestingos žudymo mašinos?
Ką jautė pirmieji tankistai, slidinėdami ankštose aprūkusiose kabinose, permirkusiose nuo prakaito, tepalų ir kraujo?
Ką išgyveno jūreiviai, kai torpedos pramuštas laivas lėtai grimzdo į šaltus Atlanto vandenis?
Galbūt norite sužinoti, ką JAV kariams reiškia „Purpurinės širdies“ apdovanojimas?
Kodėl šveicarai tokie karingi, o maoriams buvo draudžiama vaišintis nukautais priešais?
O gal negirdėjote pasakojimų apie pragaištingą „draugišką ugnį“, neįtikėtinus įvykius, kai naciai kovojo petys petin su sąjungininkais, o pastarieji gaudė priešus savo teritorijoje?

Žmogiškumo triumfas, išdavystės kartėlis ir įvykiai, apie kuriuos paskaičius norisi sušukti – „negali būti!“, neįtikėtina karinė sėkmė, nusivylimai ir beprotiškiausios idėjos – visa tai rasite istorijos įdomybių tyrinėtojo G. Petkevičiaus knygoje „Didžiųjų karų paslaptys. Negirdėtos įdomybės ir nutylėtos istorijos“.

Dainius Vanagas

ODERIS

Debiutinis rašytojo Dainiaus Vanago romanas „Oderis“ nukelia į netolimą ateitį. Vidurio Europoje įsikūręs fiktyvus miestas nusprendžia apsitverti ir įsileisti tik tuos, kurie gali būti naudingi. Kitus negailestingai išmeta už sienos. Kaip matuojama nauda ir kam to reikia? Atsakymai įtraukiančioje distopinėje istorijoje.

Nusikelkime kelis dešimtmečius į ateitį. 2050-tieji. Pasaulis pasikeitęs. Populiacija neregėtose aukštumose. Į Europą plūsta dar daugiau imigrantų, laimės ieškotojų, pabėgėlių. Orderio valdžia situaciją stabilizuoti bando eksperimentiniais būdais. Uždarame mieste vietos randa tik naudingi žmonės: tie, kurie turi darbą ir moka mokesčius. Neturi ko pasiūlyti? Keliauk už sienos! Tačiau socialiniai eksperimentai visada turi ir daugiau atspalvių nei tik juoda arba balta.

Pagrindinis romano veikėjas Alanas atsiduria ant ribos. Ką tik buvęs naudingas jis išsiskiria su žmona ir netenka darbo. Į pakrikusį protą prasiveržia mintis, kad reikia kuo skubiau sutvarkyti gyvenimą, nes kitaip miestas jį išspjaus. Jis nereikalingas.

„Orderis“ – šiurpą keliantis distopinio žanro romanas, kviečiantis kelti nepatogius klausimus ir diskutuoti apie žmogaus teisių pažeidimus, laisvės suvaržymą ir kontrolę, nehumaniškus eksperimentus bei nuolat į visas gyvenimo sritis besiskverbiančių technologijų kainą. Nors knygos siužetas vystosi išgalvotame mieste, jis labai realistiškas. Dainiaus Vanago istorija vaizduoja visiškai įmanomą netolimos ateities scenarijų!

ant stalo palikti laiškai ir kiti teisininko daiktai

Samuelis Kuklianskis

SAMUELIS KUKLIANSKIS-TEISININKAS

Žymaus Lietuvos teisininko Samuelio Kuklianskio autobiografinėje knygoje “Samuelis Kuklianskis — teisininkas” aprašytas gyvenimas žmogaus, stebuklingai išlikusio po viską naikinančio Holokausto. Net ir išgyvenęs visus “pragaro” siaubus, žmogus turi ypatingą savybę — atsigauti ir išlikti žmogumi. Tai autorius akivaizdžiai įrodo savo knygoje “Samuelis Kuklianskis – teisininkas”.

vienuolis

Kęstutis Marčiulynas(Bo Haeng)

NABI, ARBA GYVENIMO TEATRAS

NABI – žodis, korėjietiškai reiškiantis „drugelis“. Jį autorius knygai „Nabi, arba Gyvenimo teatras“ pavadinti pasirinko sąmoningai. O štai arabiškai žodis NABI – „pranašas“. Ar šis reikšmių žaidimas tik atsitiktinumas, ar tai dalis autoriaus sumanymo?

Kęstutis Marčiulynas-Bo Haeng Sunim – aktorius, režisierius, pasirinkęs vienuolystės kelią ir pasukęs dzeno link. Kaip pats teigia, tarp vienuolių – aktorius, tarp aktorių – vienuolis, tarp artimųjų – atsiskyrėlis, tarp svetimųjų – artimas. Mokytojas, pasaulio pilietis, bet ir esantis čia, Lietuvoje, panemunėse, pajūryje, su klausytojais, žiūrovais, mokytiniais.

Dzeno esmė – pažinti savo prigimtį, atbusti, kuo sąmoningiau ir atviriau išgyventi dabarties akimirką. Peržengus ego ribas, prieštaros ir konfliktai išnyksta, ir gyvenimas tampa tiesiog patiriamas. Toks jis ir šioje knygoje: tiesiog patiriamas. Sustojant ties tam tikromis akimirkomis. Apmąstant. Klausiant ir provokuojant.

Į šią knygą „Nabi, arba Gyvenimo teatras“ skaitytoją kviečiame ateiti kaip į nenuspėjamą susitikimą su jos autoriumi. Atsimenant, kad ribos tarp išmintingos pranašystės ir efemeriško drugelio sparno virptelėjimo tiesiog nėra.

Česlovas Stonys

LAISTANT KERTAMĄ MEDĮ

Knygos „Laistant kertamą medį“ autorius Česlovas Stonys, įkūręs vieno žmogaus organizaciją „Auka“, 12 metų, negailėdamas nei laiko, nei jėgų, vežė po visą Lietuvą išbarstytus vaikus pas jų įkalintas motinas.

Nepaisydamas lietaus, pūgų, purvo, nesupratimo, paniekinimo ir net pasmerkimo.

Autorius knygoje „Laistant kertamą medį“ jautriai, bet tiesiai aprašo vykdytą veiklą, iškilusius sunkumus ir perteikia tai, kas svarbu ir vertinga kiekvienam iš mūsų, parodo, kas yra žmoniškumas ir viltis.

Algimantas Kaminskas

VILTIES VALDOS

Romanas „Vilties valdos“ apie besibaigiant karui ir pirmaisiais pokario metais Rytprūsiuose tvyravusio teroro pasekmes į neviltį nublokštų žmonių likimams, apie fatališką jų demoralizaciją, pastangas išgyventi ir viltį atsitiesti. Autorius nesibodi žemojo stiliaus, dialogai prisodrinti bendrinės kalbos užribio frazių, degradacinę atmosferą bandoma perteikti fantasmagoriškais vaizdais, absurdiškomis ir komiškomis istorijomis.

Šuo žiūri į šulinį

Jurgis Stanaitis

DANGUJE VIRŠ BEDUGNĖS

Per gyvenimą knygos autoriui Jurgiui Stanaičiui teko pačiam „prisiliesti“ prie aviacijos (daugiausia sportinės). Iš pradžių viską stebėjo iš „vidaus“, po to iš „viršaus“ ir galiausiai – iš „šono“, teko sutikti įvairių aviatorių: drąsių ir gabių, dorų ir darbščių, kuklių ir pasipūtusių, turinčių humoro jausmą ir tylenių. Kai kurie žuvo, kiti išliko gyvi, bet sužaloti, dar kiti, neišlaikę gyvenimo įtampos, nusižudė…

Knygoje „Danguje virš bedugnės“ beveik visi įvykiai paremti tikrais faktais. Minima Martyno vaikystė, vaikiška pasaulėžiūra, pasaulio supratimas, mokykla, taip pat Baltijos kelias, Sausio 13-osios naktis – įvykiai, į kiekvieno Lietuvos gyventojo atmintį išsirėžę visam gyvenimui. Nepamirštas ir svarbiausias aviacijos įvykis – sklandymo čempionatas, Lietuvos lakūnų bandytojų darbas. Nedaugelis žino, kad 2012 m. pirmoji lietuviška įgula – Ignas Krivickas ir Jonas Juknius keturviečiu lėktuvėliu „Mooney M20 R“ apskrido aplink pasaulį, o po ketverių metų, 2016-aisiais, J. Juknius su Kirgizijos pilotu tokiu pat lėktuvėliu antrą kartą apjuosė Žemės rutulį, tik šį kartą skrido priešinga kryptimi – į vakarus!

Linksmai nusiteikusi mergina

Kristina Dryža

KĄ ATNEŠA VĖJAS

„Ką atneša vėjas. Kaip prigimtis ir intuicija veda tave per gyvenimą“ – tai knyga tiems, kurie nori išmokti gyventi geriau šiandien ir kiekvieną dieną.

Pagrindinė herojė Greisė trokšta pripažinimo ir meilės, bet niekaip nepritampa prie bendraamžių. Dėl savo bėdų ji nuolat kaltina kitus ir vis pasiduoda pykčiui bei nevilčiai. Mergina dar nesupranta, kad jau turi viską, kas šiame gyvenime svarbu. Ne vienas iš mūsų tą patį galėtume pasakyti ir apie save, jei tik išdrįstume būti atviri.

Netikėtai Greisės pasaulis ima keistis. Iš pradžių skeptiškai ir net piktai reagavusi į patarimus, ji pamažu juos priima ir ima geriau suprasti pati save. Tampa dėkinga už gausą, kurios yra apsupta ir kurios anksčiau nevertino. Pajunta pilnatvę ir ramybę – ne tą išorinę, greitai prarandamą, o sklindančią iš vidaus. Eidama naujuoju keliu Greisė vis dar suklumpa, bet tie suklupimai – ne mažiau svarbios pamokos. Šis įkvepiantis romanas tęsia kasdienių problemų sprendimo temą, su kuria galbūt jau susidūrėte tokiose knygose kaip „Dievas visada keliauja incognito” (aut. Laurent Gounelle) ir „Tavo antras gyvenimas prasideda supratus, kad gyveni tik kartą” (aut. Raphaëlle Giordano), ir primena, kad didžiąją mūsų gyvenimo dalį sudaro kasdienybė, todėl tikrai verta mokytis ja džiaugtis.

Indrė Jonušytė

BELA BLU

Šiuolaikinis meilės romanas gali būti ne tik romantinis ar erotinis, bet ir psichologinis, mistinis, net fantastinis. Esama ir tokių, kurie pasižymi visomis šiomis ypatybėmis. Septintoji Indrės Jonušytės knyga „Bela Blu” yra būtent toks įvairiapusis literatūros kūrinys. Įdomi ir pavykusi realaus ir irealaus plano dermė. Žmonių santykiai plėtojami psichologiškai ir įtikinamai. Itin sodriai perteikiamas Graikijos koloritas.

Jeigu jus domina naujosios bangos lietuvių emigrantų gyvenimas plačiajame pasaulyje, jeigu jums rūpi tų žmonių jausmai, meilė, skausmas, pažinimas, atradimai ir prarastys, jeigu esate buvęs Graikijoje arba norėtumėte ją aplankyti, jeigu mėgstate tokias rašytojas kaip Izabel Allendė ar Fransuaza Sagan ir esate „lėto skaitymo” šalininkė ar šalininkas, ši knyga „Bela Blu” – jums.

Verified by MonsterInsights