Naujos užsienio rašytojų knygos/ balandis

Lucinda Riley

MEILĖS LAIŠKAS

. Džoana Haslam – ambicinga žurnalistė, kuriai pavedama užduotis aprašyti legendinio aktoriaus laidotuves. Seras Džeimsas Harisonas mirė devyniasdešimt penkerių metų, nugyvenęs įdomų gyvenimą ir tapęs tikra savo kartos kino žvaigžde. Jo laidotuvės sutraukia minias įžymybių, tačiau Džoana greitai supranta, kad po išoriniu sero Džeimso gyvenimo spindesiu slėpėsi ir sukrečiančios paslaptys, galinčios sužlugdyti Britanijos karališkąją šeimą.

Kadaise Džeimsas Harisonas parašė laišką, kurio turinys slepiamas kelis dešimtmečius. Paaiškėjęs turinys prilygtų sprogimui. Pagrindinė romano veikėja netrunka suprasti, kad yra žmonių, kurie padarytų viską, kad tik pirmieji pasiglemžtų laišką. Viską! Ar ši paslaptis sužlugdys ir pačią Džoaną? Romane „Meilės laiškas“ persipina kelios temos: šnipinėjimas, intrigos, istorija, drama ir romantika. Taip pat painūs britų monarchijos, žiniasklaidos, slaptųjų tarnybų ir pramogų pasaulio ryšiai. Lucinda Riley subūrė įdomių personažų kompaniją, o taip pat su sau būdingu atidumu dėmesio skyrė 1995-tų metų Londono aprašymams ir laikmečio nuotaikai.

mergina šokoladinėje

Jan Moran

ŠOKOLADININKĖ

1953-ieji, San Fransiskas. Selina dirba lankytojų pamėgtoje šokoladinėje, ir šis darbas – vienintelis jos atokvėpis nuo skaudžių minčių. Čia dirbdama ji sutiko savo vyrą, emigrantą iš Italijos Tonį Savoją – jį tiesiog pakerėjo šokoladininkės saldumynų skonis. Tačiau vieną vakarą Tonis, sulaukęs paslaptingo skambučio, išėjo ir nebegrįžo.

Sielvartaudama dėl vyro mirties, Selina pasiryžta susisiekti su Italijoje gyvenančia jo šeima, nors jis ir sakėsi nutraukęs visus saitus su artimaisiais. Noras leisti sūneliui Markui pamatyti senelius paskatina moterį nuvykti į patį Amalfį. Juos pasitinka malonūs Tonio tėvai ir atšiaurus brolis Lauras, kurio nemalonus elgesys privers Seliną suabejoti sprendimu leistis į kitą pasaulio kraštą.

Viešėdama Italijoje Selina ima suprasti, kad vyras nebuvo jai atviras. Kone kaskart, prabilus apie Tonį, atrodo, jog ji ir Savojos kalba apie du skirtingus žmones. Baimindamasi, kad paslaptys pakenks dar tokiems trapiems jos ir Savojų santykiams, moteris supranta turinti išsiaiškinti tiesą.

Naujai sutiktų giminaičių kalbinama pasilikti Italijoje, Selina atsiduria gyvenimo kryžkelėje. Vis dar gedėdama vyro, ji jaučia širdy gimstant nedrąsią naują meilę, tačiau nuolatinės abejonės dėl to, kas iš tiesų buvo Tonis, verčia Seliną nerimauti: ar užteks stiprybės atlaikyti skaudžių paslapčių naštą?

karininkės sunkvežimyje

Jane Healey

MERGINOS IŠ BOSTONO

1944-ti metai. Visi gyvena viltimi, kad Antrasis pasaulinis karas greitai baigsis. Fiona – viena pagrindinių knygos veikėjų – žino, ko nori iš gyvenimo. Ji ištekės, gyvens Bostono priemiestyje ir dirbs merijoje. Deja, šiuos planus sudaužo netikėta žinia apie dingusį sužadėtinį. Jo lėktuvas numuštas virš Vokietijos, žinių apie likimą nėra. Fiona nusprendžia prisijungti prie Raudonojo Kryžiaus savanorių padalinio, kurio užduotis buvo kelti viltį praradusių kareivių dvasią bei kurti namų atmosferą.

Fionos tikslas – atsidurti Europoje, kuo arčiau dingusio sužadėtinio, ir išsiaiškinti, koks likimas jį ištiko. Ji įkalba prisijungti dar dvi drauges: koketę Vivę, apsidžiaugusia galimybe mesti įgrisusį darbą ir muzikos mokytoją Dotę. Apmokytos merginos iškeliauja dirbti į frontą. Užduoties metu joms teks vairuoti ir taisyti sunkiasvorę transporto priemonę, kepti spurgas, vežioti maistą, teikti pirmąją medicininę pagalbą, rašyti laiškus už sužeistuosius, klausytis sukrečiančių patirčių ir visada šypsotis bei skleisti gerą nuotaiką, nesvarbu, kaip prabėgo jų pačių diena. Fronte tyko pavojai ir karo iššūkiai, tačiau trys moterys randa draugų, meilę ir net naujų svajonių.

moteris apkabinusi vaiką

Mario Escobar

AUŠVICO LOPŠINĖ

1943-čių metų rytą Helena ketino pažadinti savo vaikus ir suruošti juos į mokyklą, tačiau įprastą rutiną suardė netikėtas policininkų įsiveržimas. Nutiko tai, ko Helena jau kurį laiką bijojo. Jos romų tautybės vyras ir penki vaikai siunčiami į internuotųjų stovyklą. Policija teigia, kad ji, būdama vokiete, gali likti namuose, tačiau Helena be jokių dvejonių nusprendžia pasitikti šeimai skirtą likimą.

Visi jie išvežami į Aušvico koncentracijos stovyklą ir apgyvendinami romų stovykloje. Gyvenimo sąlygos yra nepaprastai sunkios, tačiau Helena džiaugiasi, kad liko kartu su vaikais. Prabėgus kelioms dienoms po atvykimo, stovykloje pasirodo daktaras Jozefas Mengelė, kalinių kortelėje pastebėjęs, kad Helena yra vokietė ir profesionali slaugytoja. Jis paskiria ją vadovauti stovyklos darželiui. Patalpos bus įrengtos dviejuose barakuose: vienas naujagimiams, o kitas vaikams iki šešerių metų.

Helena, padedama dviejų lenkų kilmės žydžių ir keturių romų moterų, organizuoja darželio įkūrimą. Nors Mengelė parūpina vaikams žaislų ir maisto, jo tikslai kelia šiurpą, o už sienos tūkstančiai žmonių bando išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Vos už 400 metrų dvi dujų kameros kasdien naikina tūkstančius kalinių.

Šešiolika mėnesiu Helena gyvena iškreiptoje tikrovėje, desperatiškai bandydama rasti būdą išgelbėti savo vaikus.

Noah Gordon

MIRTIES KOMITETAS

„Mirties komitetas“ (1969) – vienas pirmųjų Lietuvoje pamėgto amerikiečių autoriaus Noah Gordono romanų. Tai pasakojimas apie tris jaunus, profesijai fanatiškai atsidavusius chirurgus, interną ir du rezidentus, įvairiais keliais iš skirtingų pasaulių patekusius į tą pačią Bostono ligoninę. Matome lygiai vienus jų darbo ir gyvenimo metus, lemtingus visais atžvilgiais. Pergalės ir pralaimėjimai, juokas ir ašaros, kasdienės dilemos, asmeninės dramos ir rūpesčiai… Ir kas mėnesį šaukiamas ligonių mirtingumo posėdis, pramintas Mirties komitetu, kuriame svarstomi visi mirties atvejai ir ar buvo galima jų išvengti. Komiteto verdiktas – didelis išbandymas kiekvienam svarstomam chirurgui.

Ši be galo patraukli ir jaudinanti knyga „Mirties komitetas“ iškelia daug svarbių profesinės etikos problemų, ypač opių tiek prasidėjus organų transplantacijos erai, tiek ir dabar.

Jessikka Aro

PUTINO TROLIAI

Rusija internete kariauja su civiliais. Kiekvienas kritiškas balsas tampa priešu. Per pastaruosius kelerius metus visose Vakarų šalyse buvo vykdoma begalė tarptautinių, kartais nusikalstamų internetinių kampanijų prieš privačius žmones, kurias organizavo ir patvirtino Kremlius.

Rusijos socialinių tinklų troliai kišosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, darė įtaką Britanijos apsisprendimui pasitraukti iš Europos Sąjungos, 2017 m. spaudė Kataloniją atsiskirti nuo Ispanijos, 2018–2019 m. kurstė smurtą per Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ protestus. Sugriovė Lietuvos ambasadoriaus Vengrijoje karjerą.

Dokumentais pagrįstos tikros istorijos „Putino troliai. Tikros Rusijos informacinio karo istorijos“ rodo, kad Rusija nevengia tamsiausių būdų pašalinti ir diskredituoti oponentus, naudodama kibernetinį šnipinėjimą ir atakas, socialinės žiniasklaidos trolius, pateikdama netikras naujienas ir grasindama mirtimi.

nueinanti mergina

Fiona Valpy

BIČIŲ ŠOKIS

Į nedidelį Kuljako miestelį Prancūzijoje atkeliauja neseniai tragišką avariją išgyvenusi ir vyrą palaidojusi jauna moteris Abė Hovs. Ji visai neplanuotai įsidarbina sename prancūzų šeimos dvare su malūnu ant upės kranto, kur atsiveria ne tik nuostabūs gamtos vaizdai, bet ir kadaise čia gyvenusių žmonių istorijos.

Viena istorija apie jauną bitininkę Elianą Marten ypač paliečia Abę, o ilgainiui pakeičia jos gyvenimą.

1938-ieji, karo išvakarės. Šato Belvju dvarui priklausančiame malūne gyvena aštuoniolikmetė Eliana su šeima. Mergina susižadėjo su vyndarių ūkyje dirbančiu Metju ir jaunuoliai planuoja bendrą ateitį. Tačiau prasidėjęs karas sudaužo jų svajones…

Lars Kepler

VEIDRODŽIŲ ŽMOGUS

Prieš penkis metus Dženė Lind ėjo iš mokyklos ir buvo pagrobta pakeliui namo. Nei policija, nei šeima neaptiko jokių mergaitės dingimo pėdsakų. Prabėga penkeri metai nežinios, kurią supurto kraupi žinia – vaikų žaidimų aikštelėje rastas žiauriai sudarkytas kūnas. Skrodimo metu paaiškėja, kad būta ir kitų panašių nusikaltimų.

Analizuodamas stebėjimo kamerų medžiagą detektyvas Jonas Linas randa liudininką. Deja, Martinas serga psichine liga, paaštrėjusia praradus dukrą ir nieko neatsimena. Jonui pagelbėti gali tik vienas žmogus – ankstesnėse knygose sutiktas hipnotizuotojas Erikas Maria Barka. Tik ar jis sutiks padėti?

Viskas tampa dar labiau komplikuota, kai liudininko žmoną pasiekia žinutė: jei jis prabils – mirs nekalti žmonės. Besiaiškindamas, kas grobia ir ilgus metus kalina žmones, Jonas Lina įsinarplios į istoriją, kurios žiaurumas gniaužia kvapą. Jo tyrimas neria į giliausius žmogaus sąmonės kampelius ir atskleidžia gilią, gąsdinančią tamsos bedugnę. Itin jautriems žmonėms skaityti atsargiai.

Ane Riel

ĮKALINTA

Galva – nedidelė sala, kurioje gyvena Horderiai. Iš pažiūros ši šeima įprasta, jų namuose vyrauja santarvė ir meilė, nors tikrovę kiekvienas šeimos narys mato kiek skirtingai. Liv yra Horderių dukra ir ji mirė vos šešerių. Bent jau taip galvoja valdžia.

Liv tėvas žinojo, kad vienintelis gali apsaugoti ją nuo pasaulio. Vieną dieną tėvas išėjo iš namų, išstūmė valtį į jūrą ir žiūrėjo kaip ji sudūžta uolose, o tada nuėjo ilgą kelią iki miesto pranešti apie vienintelio savo vaiko dingimą. Tik Liv tuo tarpu slėpėsi už dėžių tėvo dirbtuvėse. Jis jai pasakė, kad niekada nebereikės eiti į mokyklą ir palikti tėvų. Liv, įkalinta klaustrofobiškoje aplinkoje, naiviomis akimis žvelgia į sąlyginai saugų pasaulį, kuris vieną dieną ima eižėti.

Savo apžvalgose vertindami knygą „Įkalinta“ skaitytojai teigia, kad ji primena makabrišką siaubo filmą, kurį žiūrint norisi nusukti akis, tačiau negali jų atplėšti. Istorija yra gąsdinančiai šiurpi, jaudinanti ir kelianti nerimą, o tuo pačiu turi nepakartojamo švelnumo.

Mariette Lindstein

RŪKO SALA

Sektos į savo gretas dažniausiai įtraukia jaunus ir pažeidžiamus žmones. Tokia buvo ir Sofija, nutraukusi santykius su draugu, patyrusi nemalonų jo kerštą ir nežinanti, ką daryti su savo gyvenimu. Ji lengvai susidomi naujojo amžiaus judėjimo „Via Terra“ paskaita. Organizacija atrodo iš tiesų patraukliai. Jie skatina atsikratyti streso, gyventi sveikiau, sportuoti, valgyti sveiką maistą – nieko pavojingo. Be to, vadovas Francas Osvaldas apgaubia Sofiją maloniu asmeniniu dėmesiu.

Sofija sulaukia pasiūlymo apsilankyti pagrindinėje organizacijos atstovybėje, įsikūrusioje Rūko saloje ir susižavi aplinka. Įspūdingas namas, nuošali vieta, problemos lieka kažkur toli, čia draugiški žmonės ir sklandžiai besivystantys santykiai su Francu. Visa tai užburia Sofiją. Moteris nesunkiai priima pasiūlymą padirbėti bibliotekoje, tačiau tapusi nuolatine gyventoja pradeda pastebėti nerimą keliančius dalykus.

Mėnesiai bėga ir Sofija supranta, kad viduje organizacija tikrai ne tokia, kokia apsimeta prieš išorinį pasaulį. Čia gausu taisyklių ir apribojimų, už kurių pažeidimus baudžiama žiauriai. Aplink dvarą išdygsta elektrinė tvora, gyventojai negali naudotis telefonais, visur prikaišiota kamerų ir nelieka jokios galimybės susisiekti su žemynine Švedijos dalimi.

ežeras rūke

Valeria Luiselli

PRARASTŲJŲ VAIKŲ ARCHYVAS

Tvoskiant vasaros karščiui menininkų pora su dviem savo vaikais leidžiasi į kelionę per Jungtines Valstijas iš Niujorko į Arizoną. Šeimai traukiant į pietvakarius, jos santykiai pakrinka: tarp tėvų kyla vis didesnė įtampa, kurią netrunka pajusti ir vaikai.

Griebdamiesi įvairių kelionę praskaidrinančių dalykų – įnikdami tai į dainas, tai į žemėlapius, tai į momentinių nuotraukų fotoaparatą, – vaikai mėgina dorotis ir su krize, ištikusia jų šeimą, ir su kur kas didesne, vis labiau dominuojančia žiniose – šią liudija pasakojimai apie tūkstančius vaikų, kurie mėgina iš Meksikos per sieną prasmukti į JAV, tačiau galiausiai arba patenka pareigūnams į rankas, arba tiesiog pakeliui pradingsta be žinios dykumoje.

moteris su lagaminu žiūri į Eifelio bokštą

Ellen Feldman

PARYŽIUS VISADA SU TAVIMI

Antrasis pasaulinis karas. Vyro kare netekusi prancūzė Šarlotė Forė dirba Paryžiaus knygyne ir kartu su dukrele Vivi stengiasi išgyventi. Kasdienį palydovą badą joms abiem padeda įveikti vokiečių karininkas gydytojas, kuris, kaip vėliau paaiškėja, yra užsimaskavęs žydas.

Prieš pat karo pabaigą, baimindamasi prancūzų įtūžio ir persekiojimo už tai, kad per karą su priešu palaikė lytinius santykius, Šarlotė paklauso patarimo, pati apsimeta žyde ir išvyksta į JAV.

Ameriką ji pasiekia kaip žydė. Ar pavyks prancūzaitei susigyventi su nauja tapatybe, ar jos neužgrauš kaltė ir gėda, kad siekdama išgyventi atsisakė savo tėvynės, tikėjimo, nutraukė ryšius su artimaisiais ir pasirinko bėglės bei apgavikės kelią? Vokiečiu apsimetęs žydas ją išgelbsti nuo bado ir karo, bet jam pačiam išsigelbėti nuo draskančios kaltės nepavyksta – galiausiai jis nusižudo. Ar širdyje tikra kovotoja Šarlotė ištvers akistatos su savo sąžine ir tremtimi etapą?

rankos smėlyje

Chris Bohjalian

SMĖLIO PILIES MERGAITĖS

Elžbieta Endikot turi Maunt Holioko koledžo diplomą, armėnų kalbos pagrindus ir yra išklausiusi trumpus slaugių kursus. Ji yra savanorė, į Alepą, Siriją, atvykusi 1915 metais kaip Bostone įsikūrusios organizacijos „Armėnijos draugai“ atstovė. Čia Elžbieta susidraugauja su Armenu, jaunu armėnų inžinieriumi, gedinčiu mirusios žmonos ir dukrelės. Išvykęs iš Alepo ir pietuose prisidėjęs prie britų kariuomenės, Armenas ima rašyti Elžbietai laiškus ir netrukus suvokia įsimylėjęs šią turtingą jauną amerikietę, taip besiskiriančią nuo jo velionės žmonos.

Romane „Smėlio pilies mergaitės“ susipažįstame ir su šių laikų rašytoja Lora Petrosian, gyvenančia Niujorko priemiestyje. Lora niekuomet nesusimąstė apie savo armėnišką kilmę, nors senelių namus švelniai vadindavo „osmanų kampeliu“. Vieną dieną ji sulaukia draugės skambučio – ši tvirtina laikraštyje mačiusi Loros močiutės nuotrauką, pristatančią parodą Bostono muziejuje. Lora ryžtasi atskleisti šeimos istoriją, slepiančią meilę, praradimus ir skausmingą nuo ištisų kartų nuslėptą paslaptį.

Leila Slimani

KITŲ ŠALIS

1944 metai, Elzasas. Prancūzė Matilda įsimyli Aminą, marokietį karininką, Antrojo pasaulinio karo metu kovojusį už jos gimtąją šalį. Jie susituokia ir išvyksta į tolimą jo šeimos ūkį. Kol vyras bando įdirbti akmenuotą ir nedraugišką žemę, Matilda jaučiasi dusinama atšiauraus klimato. Ji tikėjosi pati stoti prie plantacijos vairo, tačiau ji sunkiai pritampa svetimoje šalyje. Poros meilė nuolat išbandoma. Matildai tenka kovoti su vienatve, neviltimi, skurdu ir įsigalėjusiu patriarchatu.

Amitas tikėjosi, kad prancūzė žmona padės pagerinti socialinį statusą, tačiau kolonizatoriai jį vertina, kaip dar vieną vietinį „pavogusį“ jų moterį. Matilda ir Amitas jaučiasi susvetimėję krašte, kur kova dėl nepriklausomybės stiprėja ir tampa keblu nesirinkti kurios nors pusės.

Leila Slimani romano „Kitų šalis. Karas, karas, karas“ skaitytojai stebi veikėjų ir jų santykių pokyčius. Matilda auga – nuo naivios jaunos moters iki subrendusios motinos. Keičiasi ir ryšys su vyru. Nuo pat pradžių akivaizdu, kad jie nėra suderinami dėl kultūrų, amžiaus ir kitų skirtumų, tačiau abu pamažu keičiasi su įgyta patirtimi ir įvykiais.

Dešimt romano „Kitų šalis. Karas, karas, karas“ metų – kupini įtampos ir smurto, kuris auga dėl Maroko siekio atgauti nepriklausomybę. Matildos autonomijos troškimas lyg paralelė Maroko kovai už už savo laisvę.

Kitų šalis – vieta, kurioje gyvena visi knygos veikėjai: tiek naujakuriai ir valstiečiai, tiek kariai ir kolonistai. Ir moterys, vyrų šalyje turinčios nuolat kovoti už savo emancipaciją. Leila Slimani kelia klausimus ar atšiauri vieta gali tapti sava, ar įmanoma kitų šalyje puoselėti meilę?

Jørn Lier Horst

KATARINOS KODAS

Viljamas Vistingas jau 24 metus iš eilės spalio 10 dieną iš spintos ištraukia ramybės neduodančios bylos dokumentus. Katarina Haugen dingo be žinios, palikusi sukrautą lagaminą, nepradėtus valgyti pusryčius ir užkoduotą žinutę, kurios niekam nepavyko iššifruoti. Tą dieną Vistingas kasmet aplanko Katarinos vyrą Martiną jausdamas kaltę dėl taip ir neišaiškintos bylos.

Tuo tarpu Nacionalinio kriminalinės policijos biuro tyrėjas Adrianas Stileris grįžta prie kitos 9-ajame dešimtmetyje dingusios merginos bylos. Pasitelkęs naujausius DNR tyrimo metodus, jis žino galįs įrodyti, kad prie nusikaltimo prisidėjo Martinas Haugenas. Tik jam vis dar trūksta kelių detalių, ir joms išgauti Stileris nusprendžia pasinaudoti Vistingo ir Haugeno draugyste. Prasideda klastingas katės ir pelės žaidimas, kurio baigties niekas negalėtų nuspėti.

Joseph Conrad

SLAPTASIS AGENTAS

Pagrindinis knygos veikėjas – trigubas slaptasis agentas Adolfas Verlokas. Jis yra parduotuvėlės savininkas, gyvenantis kartu su žmona, jos ligota motina ir idiotu broliu. Jis nėra Džeimsas Bondas – Verlokas stebėtojas ir informatorius, bent jau iki tol, kol jo šešėlinis vadovas pasako, kad vien stebėjimo nebeužtenka.

Kai Verlokui liepiama įsitraukti į anarchistų planą susprogdinti Karališkąją Grinvičo observatoriją, viskas susiklosto katastrofiškai nesėkmingai, o tai, kas atrodo kaip visiškai eilinė istorija, atskleidžia, į kokius juodus juodus darbelius įsitraukę politikai, policininkai, užsienio diplomatai ir madinga Londono visuomenė.

Romanas „Slaptasis agentas. Paprasta istorija“ buvo parašytas prieš daugiau nei šimtmetį, o veiksmas vyksta XIX amžiuje, tačiau terorizmo baimė, politinės intrigos, šnipų veikla, visuomenės reakcija į įvairius įvykius beveik nepakito. Joseph Conrad knyga vis dar aktuali, tad ją drąsiai galima dėti į geriausios laiko patikrintos klasikos lentyną.

Oyinkan Braithwaite

MANO SESUO, SERIJINĖ ŽUDIKĖ

„Korede, aš jį nužudžiau.“

Visi žino, kad kraujas – tirštesnis už vandenį. Tik Koredė nebėra tikra, kiek dar ilgai pajėgs ginti seserį ir slėpti jos nusikaltimus. Ypač dabar, kai Ajula nusitaikė suvilioti ilgą laiką slapta Koredės meile buvusį gydytoją.

Romanas „Mano sesuo, serijinė žudikė“ sulaukė išskirtinio dėmesio: 2019-aisiais nominuotas „Booker Prize“ ir „Women’s Prize for Fiction“ prizams bei pelnė „Anthony Award for Best First Novel“ apdovanojimą, 2020-aisiais tapo vienu iš „British Book Awards“ nugalėtojų ir pateko į daugybę geriausių tų metų knygų sąrašų.

Bitė prieš mėlyną kalną

Meir Shalev

MĖLYNASIS KALNAS

Baruchas – dramatiško likimo našlaitis, kurio senelis XX a. pr. su dviem draugais atsikėlė į Pažadėtąją žemę iš Ukrainos. Trijulės įkurta „Feigės darbininkų draugija“ tapo tikra vietos legenda. Senelio pasakojamos istorijos susipina su Barucho vaikystės prisiminimais apie spalvingus trijų kartų kaimo gyventojus. Nestokodamas ironijos ir atjautos pasakotojas atskleidžia, kad narsa ir ryžtas, idealizmas ir pastangos įsitvirtinti naujame krašte slepia neretai tragiškus žmonių likimus, o didvyriškumas – absurdą ir aklą užsispyrimą.

Hiromi Kawakami

MOKYTOJO PORTFELIS

37-erių Cukiko bare atsitiktinai sutinka savo buvusį japonų kalbos ir literatūros mokytoją. Ji – biuro darbuotoja, laisvalaikį dažnai leidžianti viena. Jis – dvigubai vyresnis našlys, visur besinešiojantis seną portfelį.

Nors veikėjų amžius ir gyvenimo patirtys gerokai skiriasi, jie netrunka pajusti bendrystę. Cukiko ir Mokytojas vaikštinėja Tokijo gatvėmis ir lankosi užeigose, kur diskutuoja apie įvairiausius dalykus – nuo grybų iki beisbolo. Maistas, kuriuo gardžiuojasi knygos veikėjai, ne tik atspindi kintančius metų laikus, bet ir yra juos jungiantis saitas. Pamažu jųdviejų santykiai tampa vis glaudesni, tik ar iš to gali išaugti kas nors daugiau?

Catherine McKenzie

NIEKADA NEPASAKYSIU

Kas nutiko Amandai Holms?

Prieš dvidešimt metų ji buvo rasta valtyje Makalisterių šeimos stovykloje su gilia žaizda galvoje, tačiau už šį nusikaltimą niekas nebuvo nuteistas.

Po tragiškos tėvų žūties Makalisterių vaikai sugrįžta į stovyklą išklausyti testamento ir nuspręsti, ką daryti su paveldėtu turtu. Rajanas nori žemę parduoti. Margo dar neapsisprendusi. Merė mano, kad viską reikėtų palikti kaip yra. Dvynių Keitės ir Lidės nuomonės išsiskiria. O Makalisterių šeimos globotinis ir stovyklos prižiūrėtojas Šonas tikisi neprarasti vienintelių namų.

Vis dėlto paprasto balsavimo neužteks. Testamento sąlygose nurodyta, kad žemę jie galės pasidalyti tik išsiaiškinę, kas yra kraupios Amandai nutikusios nelaimės kaltininkas. Tai galėjo padaryti bet kuris iš paveldėtojų ir kiekvienas slepia ką nors svarbaus mįslei įminti. Ar likę gyvi Makalisterių klano atstovai susivienys, kad pagaliau atskleistų tiesą, ar jų paslaptys galiausiai išdraskys šeimą?

daug raudonų širdelių

Jennifer Hillier

STIKLAINIS ŠIRDŽIŲ

Džordžina Šo, buvusi farmacijos kompanijos viceprezidentė ir paveldėtojo sužadėtinė, keliauja į kalėjimą už tai, kad keturiolika metų melavo nežinanti, kur dingo geriausia jos draugė. Tačiau kai Andželos Vong palaikai buvo aptikti miške prie Džo vaikystės namų, Sietlo policijos detektyvas ir buvęs merginų draugas Kaizeris Brodis pagaliau išsiaiškino tiesą: Andželą nužudė Kalvinas Džeimsas, kaltinamas atėmęs gyvybę dar trims moterims.

Kalvinas Džeimsas – ne tik serijinis žudikas. Jis ir pirmoji Džo meilė iš mokyklos laikų. Siautulingi, nepastovūs jų santykiai buvo iškrypę nuo pirmos pažinties dienos. Net po tiek metų jųdviejų žvilgsniams susitikus teismo salėje, Džo nupurto tarytum elektra.

Kelerius metus kalėjime Džo išnaudoja ruošdamasi ateičiai, nes žino, kad žiauraus nusikaltimo bendrininkei lengva nebus. Nors atrodo, jog tiesa išaiškėjo, siaubingos paslaptys vis dar giliai palaidotos. Kraupi praeitis aidu grįžta, kai miške randami palaikai naujų aukų, nužudytų visai taip pat kaip Andžela Vong…

Pajūris

Anna Johannsen

LAVONAS PAPLŪDIMIO KRĖSLE

Nedidelėje Šiaurės Fryzų saloje Amrume paplūdimyje randamas negyvas vaikų namų direktorius. Vietinė policija mano, kad jį ištiko natūrali mirtis, tačiau Žemės kriminalinės policijos biuras pareikalauja skrodimo ir pradeda tyrimą.

Vyriausioji komisarė Lena Lorencen nustemba, kad Kriminalinės policijos biuro direktorius Varnkė bylą paskiria būtent jai. Juk vos prieš porą mėnesių dėl savavališkų tyrimų jis pašalino ją iš specialiosios komisijos ir pareikalavo perkelti į žemesnes pareigas. Lena, gimusi ir užaugusi Amrume, leidžiasi į prisiminimus, mat susipykusi su tėvu prieš keturiolika metų paliko salą. Atvykusi į Amrumą ji vėl aplanko mylimą tetą Bekę ir jau pirmą dieną susitinka Erką, kuris kitados buvo jos didžioji meilė.

Byla pasirodo sudėtinga. Įtarimai krinta ne vien ant tiesiogiai su velioniu bendravusių žmonių. Į dienos šviesą iškyla ir paslaptingi ryšiai. Pamažu Lenai aiškėja, kodėl į Amrumą viršininkas pasiuntė būtent ją.

Robert I. Friedman

RAUDONOJI MAFIJA

Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje JAV išplėtė imigracijos politiką, leisdama atvykti į šią šalį Sovietų Sąjungos žydams. Dauguma jų įsikūrė Bruklino pietinėje dalyje Braiton Biče (kartais dar vadinamame „Mažąja Odesa“). Į JAV ėmė plūsti sovietų emigrantai, tarp jų buvo daugybė nusikaltėlių ir žudikų, kuriais sovietai norėjo atsikratyti. Daugelis jų greitai įsitvirtino kaip rimta kriminalinė jėga Niujorke, Las Vegase ir kitur. 10-ajame dešimtmetyje nuo Braiton Bičo iki Maskvos, nuo Toronto iki Honkongo Rusijos mafija tapo greičiausiai pasaulyje augančia kriminalinio pogrindžio supergalia. Prekiaudami prostitutėmis, heroinu ir raketomis jie kelia didžiulę grėsmę pasaulio stabilumui ir saugumui.

Tuo, kuo Rusijos mafija yra šiandien, ją pavertė Sovietų Sąjungos žlugimas. Nusilpusioje ir nuskurdusioje Rusijoje ji greitai tapo dominuojančia jėga. Ir dabar ji pasklido po visus Jungtinių Amerikos Valstijų kampelius, įsiliedama į bankus, finansų rinkas, Kanados vertybinių popierių biržą ir brokerių įmones, net Nacionalinę ledo ritulio lygą (NHL), o Amerikos teisėsauga tik šiuo metu ima prabusti ir pastebėti šią didžiulę problemą.