Naujos užsienio rašytojų knygos/ gegužė

ilgas raudonas sijonas

Lauren Westwood

MOTINOS TYLA

„Motinos tyla“ – jautri, netikėtų siužeto vingių kupina istorija apie motinos ir dukros ryšį. Kas nutinka, kai slepiame tiesą nuo brangiausių žmonių?

Penkiolika metų Skaja Terner bėgo nuo savo praeities. Palikusi užnugaryje gimtąjį Škotijos miestelį, ji leidosi į JAV, lyg bandydama įgyvendinti jųdviejų su dvyne seserimi Džine svajonę: tapti žinomomis, po pasaulį keliaujančiomis muzikantėmis, atliekančiomis savo kūrybos dainas. Deja, likimas lėmė, kad Skaja išvyko viena, tik be Džinės viskas klostėsi ne taip: ji grodavo kantri stiliaus dainas nereikšminguose baruose, megzdavo niekur nevedančias pažintis, negalėdama atsikratyti minties, jog toks gyvenimas – tik puoselėtos svajonės parodija.

Džinė buvo nevaržoma, laisva siela, pakerinti savo žavesiu. O štai Skaja – visiška sesers priešingybė, atsakinga ir rūpestinga, – ji visada prižiūrėjo charizmatiškąją Džinę. Tą lemtingą vakarą Skaja turėjo parsivežti seserį iš vakarėlio, tačiau pakliuvusi į avariją patyrė galvos traumą, todėl neprisimena, kas atsitiko. Ji gali pasikliauti tik liudininkų pasakojimais, esą paskutinįsyk jie regėję Džinę lipančią ant uolų, kurių papėdėje ošė nirtulinga jūra.

Pablogėjus motinos sveikatai, po šitiek metų Skaja pirmąkart susiruošia namo. Ji nenutuokia, kad viešnagę apkartins ne tik praeities vaiduokliai, bet ir po miestelį pradėjusios sklisti mįslingos paskalos apie lemtingąjį vakarą. O atrandami vis nauji tiesos fragmentai byloja, kad seserį ji pažinojo ne taip gerai, kaip maniusi. Kas, jeigu tai, kuo Skaja tikėjo visus tuos metus, tebuvo melas?..

moteris su kavos puodeliu

V. S. Alexander

MAISTO RAGAUTOJA

Taip savo pasakojimą pradeda knygos herojė Magda Riter – viena iš penkiolikos moterų, kurios ragaudavo Hitlerio maistą, gyvenimo saulėlydyje pasiryžusi atskleisti tik jai vienai žinomą baisią paslaptį.

1943-iųjų pradžia Berlyne. Baimindamiesi Sąjungininkų bombardavimo, tėvai nusprendžia išsiųsti vienturtę dukterį Magdą pas giminaičius Bavarijoje, tikėdamiesi, kad ten ji bus saugi. Tačiau mergina neišvengia prievolės tarnauti reichui. Su kitomis likimo draugėmis ji atrenkama būti fiurerio maisto ragautoja ir kasdien rizikuoja gyvybe, kad jį apsaugotų.

Ilgainiui Magda įgyja virtuvės šefės bei kitų aukšto rango asmenų pasitikėjimą. Tačiau įsimylėjusi SS karininką Karlą, dalyvaujantį pasipriešinimo judėjime, sužino apie nacių vykdomas baisybes ir pradeda nekęsti Hitlerio. Ji suvokia, kad tirono likimas – iš dalies ir jos rankose. Matydama karo žiaurumus ir niekuo dėtų žmonių kančias, slegiama sunkių moralinių dilemų ir praradimų, mergina ryžtasi eiti iki galo.

V. S. Alexander (tikr. Michael Meeske) – istorinių romanų ir apsakymų rašytojas. Jo knygų herojės – stiprios moterys, kurioms gyvenimas nešykšti sunkių išbandymų. Rašydamas „Maisto ragautoją“ autorius tyrinėjo Antrojo pasaulinio karo istorinius šaltinius, tačiau skaitytojus įspėja, kad istorinę realybę stengėsi supinti su menine išmone.

moters siluetas

Diane Chamberlain

ŠEŠĖLYJE

JAUSMINGA ŠEIMOS DRAMA JODI PICOULT GERBĖJAMS.

KĄ DARYTUM, JEI ATSIDURTUM SITUACIJOJE, KAI NEĮMANOMA PASIRINKTI?

Geriausios Džoelės D’Andželo draugės Maros smegenys pažeistos – gimdant sūnų jai plyšo aneurizma. Džoelė vieniša ir gedi, tad remiasi į vienintelį žmogų, kuris supranta jos skausmą: savo kolegą – ir Maros vyrą – Liamą. Tai, kas prasideda kaip draugiška paguoda, pamažu virsta kai kuo daugiau… ko neigti jau neįmanoma.

Draskoma kaltės ir to, kad jos svajonei dalintis jausmais su Liamu nelemta išsipildyti, Džoelė tvirtai pasiryžta padėti Marai, kad ir labai neįprastomis priemonėmis. Paieškos ją nuveda iki vilos Monterėjuje, Kalifornijoje, pas moterį, kurios gyvenimas apgaubtas paslapčių. Karlina Kling-Šaer yra gydūnė ir, pasak Džoelės tėvų, išgelbėjo Džoelei gyvybę vos jai gimus. Moteris, sauganti didelę paslaptį, veda Džoelę nepažįstamu keliu, kol ši supranta, kad nors viena meilė yra pasmerkta, kitai meilei lemta išsiskleisti.

moteris laiko drugelį ant lūpų

Mary Higgins Clark

MYLĖK JAS IR PRAVIRKDYK

Įtraukiantis skaitytoją, paslaptingas ir nenuspėjamas „įtampos karalienės” Mary Higgins Clark kūrinys!

Ruošdamasi kelionei į Nepalą, Džina Kein gauna keistą elektroninį laišką. K. Rajen vardu pasirašiusi moteris teigia, kad dirbdama REL televizijos bendrovėje patyrė „siaubingų dalykų” su aukštas pareigas einančiu jos darbuotoju ir norėtų apie tai papasakoti. Tiriamąja žurnalistika užsiimanti Džina kasdien gauna laiškų su įvairiausiomis istorijomis, bet šis sužadina jos smalsumą. Ji pasiūlo jo autorei susitikti, tačiau atsakymo taip ir nesulaukia. Paskui Džina sužino, kad laiško autorė Katerina Rajen atostogaudama Aruboje užsimušė vairuodama vandens motociklą.

Policijos sukaupti įkalčiai byloja, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, bet Džinai nuojauta kužda, jog moters žūtis susijusi su laišku. Pradėjusi narplioti bylą ji išsiaiškina, kad Rajen nebuvo vienintelė, dėl neaiškių priežasčių palikusi REL bendrovę. Vis dėlto ji vienintelė ryžosi prabilti – ir staiga žuvo. Džinos įtarimas, kad tai ne atsitiktinumas, sustiprėja, kai aptinkamas dar vienos darbuotojos kūnas. Akivaizdu, kad kažkas siekia nutildyti aukas ir nutraukti tyrimą. Atkakli žurnalistė žingsnis po žingsnio artėja prie tiesos, nenujausdama, jog ir virš jos galvos telkiasi mirtinai grėsmingi debesys.

skėtis virš plaukiančių žuvyčių

Stephen King

BUDĖJIMAS BAIGTAS

PONAS MERSEDESAS RADO BŪDĄ PASTŪMĖTI ŽMONES NUSIŽUDYTI, IR BILUI HODŽESUI SU HOLE GIBNI TEKS SUGALVOTI, KAIP JĮ SUSTABDYTI – KITAIP IR PATYS TAPS JO AUKOMIS.

Galvos smegenų traumų klinikos 217-ojoje palatoje kažkas nubudo. Pragaištingasis Breidis Hartsfildas, per miesto rotušės skerdynes nužudęs aštuonis žmones ir dar daugiau sunkiai sužalojęs, penkerius metus praleido ligoninėje vegetacinės būklės. Išoriškai sustingęs, bukai spoksantis apsiseilėjęs Breidis iš tiesų atsigauna, negana to, įgyja naujų grėsmingų galių ir sugeba sukelti neįtikėtiną sumaištį nė neiškeldamas kojos iš palatos.

Buvęs policijos detektyvas, dabar – pensininkas Bilas Hodžesas, Pono Mersedeso ir Radybų herojus, yra įkūręs nedidelį tyrimų biurą ir dirba drauge su partnere Hole Gibni – ta pačia moterimi, kurios smūgis nugramzdino Hartsfildą į komą. Iškviesti dėl dviejų įtartinų mirčių, keistai susijusių su rotušės skerdynėmis, abu nejučia įtraukiami į pačią pavojingiausią bylą – grėsmė kyla ne tik jų gyvybėms. Breidis Hartsfildas grįžo – ir planuoja keršyti ne tik Hodžesui su draugais.

Knyga „Budėjimas baigtas“ Stephenas Kingas užbaigia kvapą gniaužiančią Hodžeso trilogiją, sudeda taškus Pono Mersedeso ir Radybų detektyvinėse istorijose. Kaustančia įtampa pasižymi visi jo bestseleriai. Rezultatas – bauginantis žvilgsnis į žmogaus pažeidžiamumą ir neprilygstamas stingdantis laukimas. Niekas nėra šito įvaldęs geriau už Kingą.

Imogen Clark

LAIŠKAI IŠ PRAEITIES

– Tu juk supranti, Kara, kad kai pasakysiu tau tai, ką tu manai norinti sužinoti, bus viskas. Niekaip nebegalėsi to nežinoti, kad ir kaip smarkiai norėtum. Ar tikrai esi tam pasirengusi?

Imogen Clark (Imodžena Klark) – diplomuota teisininkė, šiuo metu gyvena Jorkšyre su vyru ir vaikais. Darbą komercinės teisės srityje iškeitė į motinystę ir atrado antrąją meilę – knygas. Baigusi literatūros studijas ėmė kurti romanus, sulaukiančius didelės sėkmės. „Laiškai iš praeities” – pirmas autorės romanas lietuvių kalba.

Karai vos per trisdešimt ir ji siuva nuotakoms vestuvines sukneles. Deja, jos pačios gyvenimas nė iš tolo neprimena pakilios šventės: tėvas serga Alzheimeriu ir Kara vienintelė gali juo pasirūpinti; motina mirė, kai jai buvo dveji, o vyresnysis brolis Maiklas paliko namus vos baigęs mokyklą. Tėvo ir brolio nesutarimai net po daugelio metų temdo santykius, todėl visa pagalba, kurios Kara pagaliau sulaukia iš brolio, – sutikimas nusamdyti tėvui slaugytoją.

Atradusi laiko Kara užlipa į palėpę, į kurią vaikystėje tėvas griežtai drausdavo eiti. Tarp daugybės senų daiktų ji randa dulkėtą dėžę, o joje – šūsnį atvirlaiškių iš įvairiausių pasaulio kampelių… Kas ir kodėl penkiolika metų juos siuntė? Ar tai dėl jų buvo draudžiama įžengti į palėpę? Kara negali liautis apie tai galvojusi. Tačiau ko griebtis, jei vienintelis žmogus, galintis ką nors papasakoti, nebeatsimena net savo paties vardo? Kara supranta – lengva nebus, bet šįkart ji nepasiduos.

„Laiškai iš praeities” – intriguojanti istorija apie šeimą gaubiančias paslaptis ir apie tai, kiek daug galime pasiekti pasikliaudami nuojauta. I. Clark šiame romane nesiūlo lengvų išeičių, tačiau palieka gerų permainų viltį.

moters siluetas

S.K. Barnett

SAUGI

Vieną dieną šešerių Dženiferė Kristal išėjo pas draugę pažaisti ir nebegrįžo namo. Po dvylikos metų gimtajame miestelyje pasirodo mergina, kuri tvirtina esanti Dženė. Vis dėlto aplinkiniams toks netikėtas grįžimas kelia nuostabą. Kur ji buvo visus tuos metus ir kodėl prie namų slenksčio pasirodė būtent dabar?

Nors sugrįžus dukteriai tėvai bando sukurti šeimyninę idilę, aplink kaupiasi slogus neatsakytų klausimų ir abejonių debesis. Ypač įtartinai viskas atrodo merginos broliui Benui, kuriam sesers dingimas vaikystėje sukėlė didžiulę traumą. Keistai jaučiasi ir Dženė – tarsi visąlaik būtų stebima. Ramybės neduoda klausimai apie brolio patirtis psichiatrinėje ligoninėje ir tai, kad jos tėvai daugybę metų ignoravo byla susidomėjusio detektyvo skambučius.

Pamažu aiškėja, kad visi knygos veikėjai turi bauginančių paslapčių. Kuo labiau Dženė gilinasi į šeimos istoriją, tuo nesaugesnė jaučiasi tuose namuose. Melo, atrodo, vis daugėja. Ar jai pavyks atskleisti Kristalų šeimos paslaptis ir kur tai nuves? Ar mergina kada nors jausis saugi?

S. K. Barnett (tikr. James Barnett Siegel) – Niujorke įsikūrusios reklamos agentūros viceprezidentas, už darbą šioje srityje pelnęs daug apdovanojimų. Nepaisant įsimintinos karjeros, visada svajojo rašyti ir sukūrė nemažai psichologinių trilerių, tapusių „The New York Times” bestseleriais. JAV kino studija „DreamWorks” įsigijo teises statyti filmą pagal naujausią jo romaną „Saugi”.

knygos antraštė

Rosamunde Pilcher

KRIAUKLIŲ IEŠKOTOJAI

Legendinio tapytojo dukra Penelopė Kiling nugyveno turiningą ir įdomų gyvenimą: bohemiška vaikystė ir paauglystė Londone ir Kornvalyje, nelaiminga santuoka karo metais ir tas vienintelis, kurį mylėjo labiausiai. Likimas juodu išskyrė, tačiau širdies skausmas niekur nedingo. Ji užaugino tris vaikus ir išmoko priimti juos tokius, kokie jie yra: godžius, savanaudžius, meluojančius, skaudinančius, vis rečiau aplankančius ir vis mažiau primenančius tuos žmones, kuriais Penelopė norėjo, kad jie taptų. Nors silpstanti sveikata vis bando pakišti koją, Penelopė per daug energinga ir nepriklausoma, kad tiesiog taptų bejėge sena moterimi.

Kai Penelopė sužino, kad jos mylimo tėvo paveikslas „Kriauklių ieškotojai” dabar yra vertas anksčiau net nesapnuotų turtų, ji supranta, kad nuo šiol priimami sprendimai gali šeimą sustiprinti arba išskirti amžiams.

„Kriauklių ieškotojai” – nepaprastai įtraukiantis pasakojimas apie meilę ir gyvenimą. Tai laiko iššūkius atlaikęs kūrinys, suvirpinęs skaitytojų širdis, magiškas ir neleidžiantis suabejoti Rosamunde Pilcher talentu. Tai pasakojimas apie šeimos gyvenimą: motinas ir dukteris, vyrus ir meilužius, dūžtančias širdis ir aistras, kurios žmones gali suartinti arba išskirti. Šis nuostabus romanas – tai vienas tų pasakojimų, kuriais skaitytojai pradžiuginami taip retai, tobulas skaitinys visiems – tiek Rosamunde Pilcher talentu neabejojantiems, tiek ją tik atrandantiems.

Romanas „Kriauklių ieškotojai” 1988-ųjų „New York Times” sąraše pirmoje vietoje laikėsi ištisas 30 savaičių. Šis Rosamunde Pilcher bestseleris net du kartus buvo ekranizuotas, o viena iš ekranizacijų nominuota prestižiniam „Emmy” apdovanojimui.

apsikabinusius rankos

Ocean Vuong

ŽEMĖJE MES ŽAVŪS TIK AKIMIRKĄ

Galbūt sugrįši čia dar kartą. Galbūt būsi mergaitė ir tavo vardas vėl bus Rožė, ir turėsi pilną kambarį knygų ir tėvus, kurie prieš miegą tau skaitys pasakas karo nepaliestoje šalyje. Gal tada, tame gyvenime ir toje ateityje, tu rasi šią knygą ir sužinosi, kas mums nutiko. Ir prisiminsi mane. Galbūt.

Sūnus rašo laišką skaityti nemokančiai mamai. Artimiausiam žmogui, dovanojusiam gyvybę, vaikinas išpažįsta tai, ko anksčiau niekada nedrįso. Gimęs bananų lapais dengtoje trobelėje po karo sunkiai atsigaunančiame Vietname, bet dviejų moterų – močiutės ir mamos – užaugintas Amerikos didmiestyje, jis pradeda pasakojimą nuo priešistorės. Iš blankių prisiminimų dėliodamas ankstyvąjį šeimos portretą, pamažu pereina prie mamai nežinomų savo asmeninio gyvenimo tarpsnių tabako ūkyje sutikus mylimąjį. Intymiu atsivėrimu jis užpildo ilgai trukusią tylą ir priartėja prie tapatybės, vyriškumo, priklausymo klasei ir rasei tyrinėjimo, smurto ir traumos, atmieštų atjauta ir švelnumu. Laiškas tampa bandymu suvokti save, o kartu ir viltimi, kad kitas, nebūtinai mama, taip pat supras.

„Žemėje žavūs mes tik akimirką” – autobiografinis kūrinys ir besąlygiškos meilės liudijimas vienišai motinai. Tai paieška atsakymo, kaip galime priimti vieni kitus neprarasdami savęs ir gyvenimo džiaugsmo.

Ledynai

Charlotte McConaghy

MIGRACIJOS

„Gyvūnai miršta. Netrukus čia liksime vieni.”

Franė Stoun visad buvo iš tų, kurios geba mylėti, bet negali pasilikti. Viską palikusi praeityje, išskyrus savo paukščių sekimo įrangą, ji atvyksta į Grenlandiją, kad leistųsi į ilgą kelionę iki pat Antarktidos – paskui vienintelę likusią poliarinių žuvėdrų koloniją pasaulyje, paskui ilgiausią ir galbūt paskutinę jų migraciją. Įkalbėjusi laivo „Saghanis” kapitoną, Franė kartu su įgula leidžiasi gilyn į atvirus vandenis, tolyn į pietus, ieškodama ne tik įrodymų, kad poliarinės žuvėdros gali išgyventi, bet ir bandydama susitaikyti su savimi ir savo skaudžia praeitimi.

Nuo Arkties iki Airijos, nuo Australijos iki Antarktidos – tai intymi vienos moters kelionė paskui paukštį ir kartu klajonė po savo į šipulius byrantį pasaulį, kupiną meilės ir netekčių. Tai odė prieš mūsų akis nykstančiam pasauliui, žmogiškajam ryžtui ir niekad nemirštančiai vilčiai, vietoms ir žmonėms, kuriuos mylime.

R.K. Salters

DRUGELIŲ KALNAS

„Nors tolima ir apleista, vieta buvo graži, maloni. Tik užsienietis gali svajoti apie gyvenimą džiunglių viduryje, ir tik užsienietis gali sau leisti nusipirkti tiek žemės. Nors, palyginti su Grifino šlove, Altamontas įvertino tai kaip gana kuklią rezidenciją, kad ir su žeme, net su apžvalgos bokštu.”

RÉMY K. SALTERS (Remi K. Saltersas) gimė Paryžiuje aštuntojo dešimtmečio pradžioje, airio ir prancūzės šeimoje. Kembridžo universitete studijavo klasikines kalbas, o Sorbonoje – filosofiją. Pirmą kartą Vilnių išvydo 1993 m. rugsėjį, atvykęs dirbti anglų kalbos mokytoju. Čia sutiko savo būsimąją žmoną, su ja išvyko į Londoną, kur praleido beveik dvidešimt metų. Dabar jis su šeima vėl gyvena ir dirba Vilniuje, turi tris nenuoramas vaikus ir šunį.

2018 m. romanas „Drugelių kalnas” („Butterfly Ranch”) tapo tarptautinės „Rubery” premijos (International Rubery Book Award) laimėtoju grožinės literatūros kategorijoje.

Belizas. Pietų Amerikos valstybė, džiunglių ir kalnų šalis, nutolusi nuo didžiųjų Vakarų civilizacijos centrų. Detektyvinių romanų autorius Tristanas Grifinas ir jo partnerė Heda jau penkerius metus gyvena džiunglių proskynoje ant kalno, atsiskyrę nuo visuomenės. San Antonijaus miestelio žmonės retai mato įspūdingą angliškai kalbančią porą, „britanus”, todėl sukrečianti žinia, kad Tristanas miršta, o Heda dingo, priverčia šiaip jau tingų vietinės policijos nuovados konsteblį Altamontą imtis itin atsakingo tyrėjo darbo. Pasitelkęs savo dukterį Filomeną, slaugytojų mokyklos studentę, jis šiaip taip pasiekia kalno viršūnę, kur laukia daugybė paslapčių. Netrukus iš Norvegijos atvyksta ir Hedos dvynė sesuo Gretė, kurios troškimas rasti seserį, vaikystės ir jaunystės prisiminimai, kaltės jausmas užmena dar daugiau paslapčių. Hedos dingimas darosi vis paslaptingesnis, o paieškas apsunkina į Belizo pakrantes nuo vandenyno atūžęs uraganas, niokojantis viską, kas pasitaiko jo kely.

Ar žmogui duota laisvė pabėgti nuo visko ir pradėti gyvenimą iš pradžių? Ar meilė gali prižadinti mirtinai sužalotą dvasią? Ar gamta žmogų palaiko ir gydo, o gal abejingai leidžia jam eiti savo klaidų ir kančios keliu? „Drugelių kalnas” – įspūdingos gamtos, paslapčių, intrigų ir beprotiškos meilės kupina istorija.

Žmogus stiklo šukėse

Olivier Norek

PAVIRŠIUS

Vykdydama misiją sunkiai sužalojama policijos pareigūnė Noemė Šastan. Šūvis medžiokliniu šautuvu sudrasko pusę veido. Vos išgyvenusi, ji pati sau primena pabaisą, su kuria, jaučia, niekad nepajėgs susigyventi. Ir atrodo: ne ji viena. Bijodamas, kad suniokotas Noemės veidas trikdys kitus pareigūnus, Kriminalinės policijos komisaras ją išsiunčia toliau nuo skyriaus akių – į gūdų Prancūzijos kaimelį.

Atvykusi į provinciją, Noemė tikisi be iššūkių išbūti paskirtą laiką ir grįžti į ankstesnį gyvenimą bent kiek apsipratusi su nauja savo išvaizda. Tačiau vieną rytą miestelyje į ežero paviršių iškyla plastikinė statinė, sauganti 25 metus kruopščiai slėptus šiurpaus nusikaltimo įkalčius, ir pareigūnė Šastan nenoromis įsitraukia į tyrimą.