Naujos lietuvių autorių knygos/ birželis

Donatas Katkus, Rasa Murauskaitė

UŽRAŠAI IŠ ROKANTIŠKIŲ

Kaip papasakoti vieno gyvenimo istoriją? Tą, kurios pradžią gaubia paslaptis, tą, kurioje netrūko sukrėtimų, santvarkų pokyčių ir nepamirštamų susitikimų, lydimų neblėstančio noro kurti. Maestro Donato Katkaus gyvenimas – tarsi svarbiausių daugiau nei pusės amžiaus Lietuvos kultūros ir istorijos įvykių peizažas. Valstybinio Vilniaus kvarteto ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjas, dirigentas, muzikologas ir tiesiog – puikus istorijų pasakotojas vienaip ar kitaip atsidurdavo ten, kur apie esminius istorinius poslinkius diskutuodavo intelektualai, virė intrigos, gimė kūriniai, keitę ir formavę istoriją, būrėsi draugijos, o muzika į dangų kilo oro balionais. Todėl visai nenuostabu, kad Donato Katkaus gyvenime netrūko susitikimų su daugybe nepaprastų žmonių, kurių portretai šalia paties maestro pasakojimo apie svarbiausius jo gyvenimo epizodus, charakteringų jo visą gyvenimą rašyto dienoraščio ištraukų ir nugulė į šią atsiminimų knygą. Kuo ji ypatinga? Maestro apie save ir sutiktuosius čia pasakoja pats – plačiai, atvirai ir be užuolankų.

Japonijos vaizdas

Aurelijus Zykas

SEPTYNI SAULĖS VEIDAI

Dr. Aurelijus Zykas – žinomas japonologas, mokslų daktaras, vertėjas, rašytojas, keliautojas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, „Azija LT” įkūrėjas. Laisvai kalbėdamas japoniškai nuolat vertėjauja aukščiausiojo lygio susitikimuose Lietuvoje ir Japonijoje, 2007 m. vertė Japonijos imperatorienei Mičiko, 2019 m. lydėjo Lietuvos Respublikos Prezidentą į Japonijos imperatoriaus inauguracijos ceremoniją Tokijuje. Kaip mokslininkas ir dėstytojas skaito paskaitas įvairiuose Europos ir Azijos universitetuose. Parengė pirmąjį išsamų lietuvių-japonų kalbų žodyną. Už indėlį plėtojant Lietuvos-Japonijos santykius 2019 m. A. Zykui suteiktas Japonijos užsienio reikalų ministro apdovanojimas.

Antroji dr. Aurelijaus Zyko kelionių knyga apie Japoniją pristato Tekančios saulės šalies kultūros ir gamtos paveldą. Remdamasis turtinga savo gyvenimo ir kelionių Japonijoje patirtimi autorius kviečia į septynis skirtingus šalies regionus. Japonijos kultūros, istorijos, meno bruožus jis atskleidžia vesdamas skaitytoją po magiškas šventyklas, sodus, pilis, kalnuose slypinčius kaimelius, įspūdingus didmiesčius, stotis ir net… šurmuliuojančias sankryžas. Atskirose rubrikose supažindinama su tradiciniais amatais, gardžiais patiekalais, čia gausu praktinių patarimų keliautojams. Smalsų skaitytoją suintriguoja ir nuotaikingi mėlyno megzto katino Kiciaus pastebėjimai apie vietinį gyvenimo būdą. Knyga skiriama tiek planuojantiems kelionę po Japoniją, tiek lankantiems aprašomus objektus, tiek norintiems pažinti tūkstantmete istorija alsuojantį kraštą ar trokštantiems nuskristi į šią šalį vaizduotės sparnais.

Irkluotojai

Rima Karalienė

IRKLAIS IKI NIAGAROS KRIOKLIŲ

Tik pergalės galėjo išpildyti vienintelį jos norą – apkabinti tėvą…

1967-ieji. Sovietų Sąjungos rinktinės narė Sofija rengiasi Europos akademinio irklavimo čempionatui Prancūzijoje. Kvietimas nedelsiant atvykti į KGB Vilniuje sukelia nerimą – dar gyvi vaikystės prisiminimai, kai pareigūnai išsivesdavo mamą ir ši pradingdavo kelioms dienoms ar savaitėms. Nejaugi skaudi šeimos istorija sutrukdys dalyvauti svarbiausiose karjeros varžybose…

KGB rūmuose Sofija sužino, kad tėvas, kurį pažįsta tik iš nuotraukos, gyvas. Tebuvo vienų metukų, kai jis, Lenkijos karininkas, pradingo Antrojo pasaulinio karo sumaištyje. Tėvą su dukra skiria ne tik dvidešimt septyneri nesimatymo metai, didžiulis atstumas, bet ir geležinė uždanga. Ar pavyks Sofijai pro ją prasiveržti?

Romanas paremtas vilnietės irkluotojos ir trenerės Sofijos Grucovos gyvenimo istorija. 

mėlynas knygos viršelis

Audronė Galvonaitė

PASKUI ORUS JŲ KLYSTKELIAIS
Kodėl sinoptikai, prognozuodami rytdienos orą, ir vėl apsiriko? Meteorologė Audronė Galvonaitė šio klausimo sulaukė daugybę kartų. „Nemanykite, kad kuris džiaugiasi, jei jo prognozė nepasitvirtino. Tikrai ne. Sinoptikui tai tikras galvos skausmas. Dabar dėl vykstančios klimato kaitos jau net ne galvos skausmas, o auglys”, – pastebi A. Galvonaitė. Tai, ko ji mokėsi studijų metais, kas, kaip pati sako, buvo įkalta į galvą, nebeatitinka tikrovės. Arktyje dabar vasarą temperatūra aukštesnė nei Lietuvoje, o atogrąžose staiga iškrinta sniegas ar įvyksta dar kas nors netikėto. „Ir keičiasi visa clacirkuliacija, kurios mokeisi, kurios dėsnius žinojai. Niekas nebeatitinka. Tavo lig šiol susidarytas vaizdas, kaip viskas turėtų vykti, persitvarkyti oro masės, žlunga. Turi iš naujo analizuoti, ieškoti priežasčių, nulėmusių pasikeitimus”, – pasakoja mokslininkė.

Kita vertus, orą gali pakeisti ir žmogelis, kuriam šovė į galvą padegti pievą. Kaip tai vyksta ir ar pačiam galima pasigaminti ne tik debesų, bet ir škvalą?

Fizinių mokslų daktarė A. Galvonaitė paprastai, aiškiai ir su daugybe pavyzdžių pasakoja apie meteorologiją, orus ir klimatą, bendrąją atmosferos cirkuliaciją, debesis, vėjus, škvalus, viesulus, uraganus, pavojingus meteorologinius reiškinius, orų kaprizus ir siurprizus, orų ir klimato įtaką žmonių sveikatai.

Kodėl Lietuva, kuri dėl savo klimato galėjo būti vadinama Dievo užančiu, dabar tokia nebėra? Ar vis dar galima lietaus vandeniu plauti plaukus? Kodėl nėra uragano lietuvišku vardu? Kokie rekordinio dydžio krušos gabalai yra iškritę Lietuvoje? Ar Lietuvoje būna miražų? Kaip stebint žuvėdras pajūryje galima nuspėti orus? Kokiame Lietuvos kurorte netinka ilsėtis sergant širdies ir kraujagyslių ligomis?

Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite žinomiausios Lietuvos meteorologės Audronės Galvonaitės knygoje!

O kartą Druskininkuose net lijo moteriškėmis. Pasirodo, moterys namuose pietavo. Viesulas pro atvirą langą jas ištraukė su visais indais ir nusinešė. Įvykio liudininkas prisiminė: „Išėjau į kiemą, žiūriu – moteriškės skrenda. Pirmiausia įsižiūrėjau, ar ne ant šluotų.”

Daiva Babilevičienė

UŽDARYK DURIS IŠ KITOS PUSĖS

„Atėjo laikas išsiaiškinti, kodėl savęs nemylime, ir išmokti vėl pamilti. Pirmiausia turime atsispirti mums į stiklinę pilamiems nuodams ir be baimės nubrėžti asmenines ribas. Jei ant kūno mėlynių nematyti, dar nereiškia, kad mums viskas klojasi puikiai. Laikas pripažinti sieloje žiojinčias žaizdas. Kad moters savivertė sustiprėtų, pleistro neužteks. Reikia ne tik išvalyti žaizdą, bet ir atrasti būdų, kaip ją apsaugoti nuo toliau pilamos druskos”, – sako autorė.

Bet kuri iš mūsų gali tapti emocinio smurto liudininke, dalyve, auka… O aš? Šią knygą ėmiausi rašyti ne norėdama tave ko nors išmokyti. Išmoksi pati.

Kokie santykiai emociškai žlugdo?

Kaip atpažinti toksiškų žmonių elgesio modelius?

Kodėl tapai auka?

Kaip užtrenkti duris emociniam smurtui?

Kaip išmokti save gerbti, mylėti ir eiti pirmyn?

Puslapis po puslapio įgusi atpažinti toksiškus žmones šeimoje ar partnerystėje, tarp draugų, giminaičių, darbe, visuomenėje ir išsivaduoti iš jų įtakos.

gatvė rūke

Valdas Papievis

ĖKO

Nacionalinės premijos laureato Valdo Papievio pasakojimas „Ėko”, šiemet pabaigtas rašyti Paryžiuje. Jo ištrauka jau buvo publikuota viename prestižiškiausių literatūrinių žurnalų Amerikoje „Kenyon Review”.

Paryžius jau apokaliptiškai irsta. Gamta susigrąžina miesto erdves, parkuose anka tvenkiniai ir fontanai. Žmonių beveik nebėra. Pasakotojas savęs klausia: kas aš esu šiame naikos fone? Vienišas ir užsidaręs savyje, jis atranda Ėko – supratingą šunį, būsimų nuotykių tuščiame mieste pakeleivį.

Tai europinės tapatybės, šiuolaikiška, jaunatviška knyga, iliustruojanti, kaip jautrus introvertas gali atsiverti Kitam ir taip įprasminti savo egzistenciją net ir tada, kai viskas aplinkui griūva. Čia taip pat laukia naujos pažintys, meilės, šventės, nuorodos į mėgtų rašytojų ir paties autoriaus tekstus bei kiti šmaikštūs netikėtumai. Prozos meistras Valdas Papievis perkuria save iš naujo