Bibliotekoje eksponuojamos parodos, skirtos totoriams

Molėtų viešojoje bibliotekoje eksponuojamos dvi parodos, skirtos totoriams. Siekiant pažymėti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros 700 metų jubiliejų, paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra, Seimas yra paskelbęs 2021 metus Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.

Paroda „Lenkijos musulmonų – totorių – tradicijos ir dabartis“

Parodoje supažindinama su totorių gyvenimo, pradedant nuo XIV a. pabaigos iki šių dienų,
istorija. Tai glaustas ir vizualiai patrauklus gyvenviečių buvusioje Lietuvos Didžiojoje
Kunigaikštystėje, dvasinio ir socialinio  gyvenimo bei totorių bendruomenės įnašo į kultūros
plėtrą ir Lenkijos valstybingumo stiprinimą pristatymas. 

Pagrindinės parodos temos: religija (pristatoma plati mečečių, totorių kapinių, religinių
knygų, maldaknygių ikonografija), karinė tarnyba (totorių dalyvavimas ir vaidmuo
svarbiuose mūšiuose bei karuose lenkų karinių padalinių sudėtyje, tarp jų ir kovoje už
nepriklausomybę, 1920-ųjų kare su bolševikais bei Antrajame pasauliniame kare), totorių
socialinis ir kultūrinis gyvenimas  tarpukariu (be viso kito, Musulmonų religinės sąjungos
įkūrimas Lenkijos Respublikoje), Lenkijos totorių istorija po 1945-ųjų (religinio gyvenimo
centrų, pagrindinių totorių bendruomenės sambūrių, religinių, kulinarinių  tradicijų, naujų
maldos namų kūrimo aprašymas).

Paroda „Krymo totoriai fotografijose (XX a. pradžia)

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas daugiau nei prieš 620 metų, įgyvendindamas savo vidaus ir užsienio politiką, pakvietė totorius iš Aukso Ordos įsikurti LDK. Paskutinįjį Vytauto valdymo dešimtmetį totorių imigracija į Lietuvą buvo masiška, didžiąją jos dalį sudarė Krymo totoriai. Mat, Krymas iš Emyrato tapo nepriklausomu nuo Pavolgio Sarajaus chanatu ir anuomet tai buvo pagrindinis tarpusavio vaidų ir karų, sukrečiančių europinės dalies totorius, židinys.

 Lietuvos totoriai per visus amžius neprarado ryšių su savo tėvynainiais Rytuose. Turima nemažai informacijos apie totorių keliones į Stambulą, Krymą, Balkanų šalis ir Meką.

Pasinaudodami tiurkų kalbos žiniomis šios etninės grupės atstovai garbingai tarnavo ir atstovavo juos priėmusios valstybės interesams. Lietuvos totoriai dažnai pasitarnaudavo dirbdami vertėjais valstybės kanceliarijoje arba pasiuntiniais pasiuntinybėse Osmanų Imperijoje ir Krymo Chanate.

Totoriai tarnavo LDK kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, T. Kosčiuškos bei 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose.

Lietuvos totoriai nebuvo abejingi ir savo gentainių likimo kitose valstybėse atžvilgiu. Galima paminėti daug iškilių Lietuvos totorių vardų, kurie 1918–1920 m. kovojo už Krymo, Azerbaidžano ir Tatarstano nepriklausomybę. Tai Matvėjus Sulkevičius, Aleksandras Achmatovičius, Iskanderas Talkovskis, Džemilis Aleksandrovičius, broliai Leonas ir Olgerdas Kričinskiai ir kiti.

Krymas buvo ne kartą užkariautas ir valdytas įvairių tautų ir valstybių. Ne išimtis ir XX a. istorija. 1944 m. gegužės 18 d. įvyko masinis smurtingas Krymo autonominės respublikos Krymo totorių iškėlimas. Tik po 45 metų Krymo totorių deportacija buvo pripažinta SSSR neteisėta ir nusikalstama. Krymo autochtonų persekiojimas vyksta ir dabar. 2014 metų kovo mėn. teritorija aneksuota Rusijos, tarptautinės bendruomenės Krymo aneksija pripažįstama neteisėta.

Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio minėjimo metais labai svarbu nepamiršti, kad tautinio atgimimo judėjimai nuolat vyksta daugelyje pasaulio regionų.

Šioje parodoje eksponuojamuose stenduose pristatomi XX a. pr. Krymo totorių, palikusių gilų pėdsaką Krymo pusiasalio istorijoje, portretai, jų gyvenimo ir buities akimirkos.  Vienas ekspozicijos fragmentas skirtas Lietuvos totoriams, dalyvavusiems tautinio išsivadavimo judėjimuose. Parodoje taip pat pristatomas Krymo totorių šviesuolis, iškilus švietimo, kultūros ir politikos veikėjas Ismailas Gasprinskis. Parodą sudaro nuotraukos iš privačios Nizami Ibraimovo kolekcijos. Nizami Ibraimov – privatus antikvaras, renkantis ir saugantis nuotraukas, atvirlaiškius, senovines knygas ir rankraščius, turinčius sąsajų su Krymo ir kitų tiurkų tautų istorija, kultūra bei religija. Antikvaro kolekcijoje apie 80 – 100 000 vnt. įvairių dokumentinio paveldo vertybių. N. Ibraimovas yra surengęs šias parodas: 2011 m. „Bachčisarajus senuose atvirukuose“,  2014 m. „Chaitarma. Krymo totorių menas“, 2017 m. „Totoriai Rusijoje. XIX a. pab. – XX a. pradžios nuotraukų kolekcija“.

Parodos sudarytoja – doc. dr. Galina Miškinienė. Parodos rėmėjas –  Vilniaus miesto savivaldybė. Rengėjas – Vilniaus apskrities totorių bendruomenė ir  Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteka

Paroda yra Ignalinos r. sav. viešosios bibliotekos projekto „Totorių istorija žadina vaizduotę“ dalis. Projektą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba.