Karštą vakarą – vaikų „nesirašytojų“ geros nuotaikos pliūpsnis

Justinas Žilinskas ir Tomas Dirgėla

Karštą liepos 12-osios popietę praleisti kartu kvietė Molėtų viešoji biblioteka ir tarptautinės rašytojų rezidencijų programos „Parašyta Molėtų krašte“ (writing@Moletai) dalyvis teisininkas, vaikų rašytojas Justinas Žilinskas. Susitikime su Molėtų vaikais ir ne vaikais jis dalyvavo kartu su savo kolega vaikų rašytoju Tomu Dirgėla. Jų duetas, pasivadinęs „Kai nesirašo“, sukūrė mažą literatūrinę-muzikinę šventę visiems renginio dalyviams.

„Labas rytas, vaikai!“ – pasisveikina Tomas Dirgėla ir tuojau pat yra pataisomas mažųjų žiūrovų, jog dabar ne rytas, o vakaras. Nuo pat susitikimo pradžios žiūrovų dėmesį prikaustė du charizmatiški ir šmaikštūs rašytojai. Tiesa, šį kartą jų rankose ne knygos, ne rašikliai ir net ne kompiuteriai, o muzikos instrumentai. „Kai mums nesirašo, mes būnam nesirašytojai ir susitikę ne rašom, o grojam ir dainuojam“ – taip Justinas Žilinskas paaiškino dueto pavadinimo atsiradimo aplinkybes.

Akivaizdu, jog muzikuoti šiems rašytojams sekasi ne ką prasčiau negu rašyti knygas. Vaikai entuziastingai klausėsi dainų, patys padėjo jas sudainuoti bei sugalvoti naujus žodžius. Klausytojai iš karto atpažino Justino Žilinsko rankose gulinčią gitarą, o Tomui Dirgėlai reikėjo pristatyti savo neįprastus instrumentus – perkusinį „cajoną“ ir elektroninį „samplerį“. Pasirodo, su pastaruoju galima išgauti pačius įvairiausius garsus – nuo šiurpinančių iki pačių juokingiausių.

Abu rašytojai noriai ir labai vaizdžiai bei įdomiai atsakinėjo į vaikų klausimus: kada jie gavo savo pirmąjį muzikos instrumentą ir koks jis buvo? Kiek knygų jie iš viso yra parašę? Kam taupė pinigus, kai jiems buvo 7-eri metai? Kokie yra jų pačių mylimiausi rašytojai? Vaikai buvo labai aktyvūs ir naudojosi proga pakalbinti ir paklausinėti savo mylimiausius rašytojus. O, kad jie išties yra mažųjų mylimi ir skaitomi, patvirtino Vaikų literatūros skaitykloje dirbanti bibliotekininkė Janina: „Visada prie šių rašytojų knygų yra eilės, lentynose jos ilgai neužsibūna“. Kai kurie vaikai išreiškė pageidavimų būsimiems rašytojų kūriniams. Pavyzdžiui, kad naujose Tomo Dirgėlos knygose atsirastų iliustracijų su dar niekada nematytais Domo ir Tomo tėvais, arba, kad Justinas Žilinskas parašytų knygos „Mano Vilnius Mano“ tęsinį.

Susitikimui artėjant į pabaigą, o klausimų vis nemažėjant, abu rašytojai kvietė vaikus parašyti jiems per feisbuką ir instagramą, nes jie yra aktyvūs šių socialinių tinklų naudotojai. Būtent ten vaikai gali matyti, ką veikia, kur dalyvauja ir kokias naujas knygas rašo bei leidžia jų mylimi autoriai.

Iki savaitės pabaigos Justiną Žilinską molėtiškiai dar galės sutikti vaikštinėjantį ar riedantį dviračiui aplink Molėtų ežerus. Ateinančiomis dienomis jis tęs savo kūrybines atostogas mūsų krašte. Tarptautinę rašytojų rezidencijų programą „Parašyta Molėtų krašte“ (writing@Moletai) dalinai remia Lietuvos kultūros taryba.

Už fotografijas dėkojame Algimantui Pečiukaičiui.

Austėja Jasaitienė

Verified by MonsterInsights