Naujos užsienio rašytojų knygos/ rugpjūtis
Maggie O’Farrell
HAMNETAS
„Norėtų viską išardyti, vėl paversti vilnos pluoštu, grįžti į tą akimirką, o tada atsistoti, atgręžti veidą į žvaigždes, į dangų, į mėnulį ir melsti jų pakeisti tai, kas jo laukia.”
Vieną 1596-ųjų vasaros dieną sukarščiavusi vienuolikmetė Džudita atgula į lovą savo namuose Stratforde. Jos dvynys brolis Hamnetas kur įmanydamas ieško pagalbos ir artimųjų. Bet kodėl gi nieko nėra namuose?
Dvynių motina Agnesė – laisvos dvasios moteris, žolininkė, turinti gydymo galių, nors ir keistuolė, miestelyje gerbiama vaistytoja, gebanti įžvelgti žmogaus likimą, – visai netoli, sode, kur augina įvairiausias gydomąsias žoleles. Jų tėvas, lotynų kalbos mokytojas ir talentingas dramaturgas, kuria Londone. Jie dar nenujaučia, kad vienas iš jų vaikų iki savaitės pabaigos neišgyvens.
„Hamnetas” – meistriškas romanas, įkvėptas Williamo Shakespeareʼo sūnaus istorijos. Šio pasakojimo ašis – stipresnis už mirtį ryšys tarp brolio ir sesers, visa peržengianti motinos meilė, gedulo prislėgtos santuokos portretas. Kartu tai istorija sakalo ir jo mylimosios, blusos, laivu keliaujančios iš Aleksandrijos per pasaulį, pirštinių siuvėjo sūnaus, kuris nepaiso visuomenės normų ir pasirenka neįprastą gyvenimo kelią, galiausiai – istorija netekties pakirstos motinos, ypatingos moters, nužengusios tarsi iš kito, mistinio, gamtos ir dvasių, pasaulio.
Goran Vojnović
FIGMEDIS
Meistriškai sukurto pasakojimo apie šeimos santykius ir meilės ryšį fone – sudėtingi istoriniai lūžiai. Vienoms šalims nykstant iš žemėlapio, o kitoms atsirandant jų vietoje, žmonės turėjo daryti lemtingus gyvenimo sprendimus. Kaip šeimos praeities traumos veikia dabartinę kartą?
Jaunas girininkas su nėščia žmona atsikrausto į Balkanų miestelį. Juos pakviečia įsikurti, bet namo spintose kabo svetimų žmonių drabužiai, ant stalo paliktame puodelyje po dulkių sluoksniu sudžiūvę kavos tirščiai, o lėkštėse – patamsėję maisto likučiai, tarsi išvykti būtų tekę staiga, netikėtai. „Visi namai tokie. Jie išėjo, mes atėjom. Toks gyvenimas”, – pasako vienišas komisaras, aprodęs šeimai namą. Jei visi galėjo apsigyventi tokiuose namuose, tai kodėl negali jis, Aleksandras Džordževičius?
Trisdešimtmetis Jardanas – Aleksandro proanūkis, mūsų amžininkas. Ieškodamas atsakymo, kodėl buvo paliktas savo merginos Anjos, jis bando suprasti save ir ima gilintis į susipynusias savo šeimos narių istorijas. Jos tūno po nutylėjimais, slaptu ar atviru nusivylimu ir kasdienybės grožio apraiškomis. Kiemo figmedis tampa ramybės, laimės ir stabilumo simboliu.
Silvia Moreno-Garcia
MEKSIKOS GOTIKA
Sveiki atvykę į Aukštumą – atokiame Meksikos miestelyje ant didžiulio kalno stūksantį Viktorijos stiliaus dvarą nubyrėjusiomis čerpėmis, ištaigingu dekoru ir įspūdinga juodmedžio terasa. Niūrus viržynų ir rūko gaubiamas dvaras saugo dar niūresnių jo gyventojų paslaptis. Doiliai nemėgsta staigmenų. Jie gyvena pagal griežtas taisykles, o jų tarnai primena tylos įžadus davusius vienuolius. Miestelėnai kalba, kad Doilių dvare moterys išsikrausto iš proto. Vieną dieną ant dvaro slenksčio pasirodo Noemė Taboada – įžūli, koketiška aristokratė, kuri netrukus negrįžtamai sujauks dvaro gyvenimo rutiną. Noemė pasiryžusi išsiaiškinti, kas nutiko neseniai Aukštumoje apsigyvenusiai jos pusseserei Katalinai. Tačiau Doiliai nemėgsta svečių, o įkėlus koją į jų namus išvykti nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti.
Užkeiktas namas, valdingi vyrai, isterijos kamuojama moteris, prietarai, erotika ir košmarai, naikinantys plonytę ribą tarp sveiko proto ir beprotybės, – S. Moreno-Garcia rankioja puikiai atpažįstamus gotikinių romanų motyvus ir pina juos su ryškiais Meksikos gamtovaizdžio, tradicinių apdarų ir valgių aprašymais, konstruodama autentišką siaubo istoriją.
Laura Madeleine
KUR SIRPSTA LAUKINĖS VYŠNIOS
1919-aisiais, karui pasibaigus, Emelinos Vein pasaulį taika ir ramybė aplenkė. Pelkėtos Norfolko apylinkės jai teprimena tuos, kurių neteko. O kur dar pečius užgulusi skolų našta, kurios slegiama mergina svarsto parduoti Halertono dvarą – namus, dar taip neseniai pilnus gyvybės ir džiaugsmo. Emelina nori įrodyti galinti pasirūpinti savimi ir dvaru, tačiau viskas ima slysti iš rankų – galiausiai, apimta gilios nevilties, ji slapta įšoka į traukinį ir leidžiasi į nežinią.
Mergina atsiduria Pietų Prancūzijoje, kur ją priglaudžia „Kavinės pasaulio pakrašty” savininkė, visų vadinama Motinėle. Čia Emelina atranda visiškai kitokį pasaulį. Pasaulį, kuriame vyrauja nuostabių skonių įvairovė, o apelsinai, alyvuogės, laukinės žolelės ir daugybė kitų gėrybių byloja apie gausias derlingos ir vietinių mylimos žemės dovanas. Negana to, mintis nuo slogios praeities atitraukia dailus šeimininkės sūnus. Nors susižavėjimas juo merginai gali atnešti nemalonumų – ne visi nusiteikę svetingai priimti pašalietę.
Po penkiasdešimties metų, 1969-aisiais, ponia Malori, būsima Halertono dvaro paveldėtoja, kreipiasi į notarą, norėdama gauti įgaliojimą disponuoti nekilnojamuoju turtu. Tam reikia įrodyti, kad Emelina Vein, pradingusi 1919-aisiais, yra arba seniai mirusi, arba praradusi sveiką protą. Jaunas notaro asistentas Bilas Perčas siunčiamas į Norfolką ieškoti užuominų apie Emelinos likimą. Čia jam atsivers išdavysčių, meilės ir paslapčių kupina istorija, priversianti jaunuolį suabejoti, ar elgiasi teisingai, siekdamas įgyvendinti ponios Malori užmojį.
Lisa See
ARBATOS MERGAITĖ IŠ KOLIBRIŲ SKERSGATVIO
Tai jaudinantis pasakojimas apie šeimą, kurios išsiskyrimą lėmė per amžius nusistovėję papročiai ir netikėti likimo vingiai. Sodrus nuošalaus Kinijos regiono paveikslas bei stiprus motinų ir dukrų ryšys nepaliks abejingų.
Atokaus Kinijos kalnų kaimelio gyvenimo tėkmė paklūsta gamtai ir metų laikų kaitai, mat čionykščiai pragyvenimui užsidirba augindami arbatą. Ritualai ir rutina – akhų genties kasdienybė, tad jų gyvenimas iš kartos į kartą teka vienodu ritmu. Kol vieną dieną ramybę sudrumsčia atlėkęs džipas – pirmasis automobilis, kurį išvysta vietos gyventojai akhai.
Lijan, viena iš nedaugelio išsilavinusių kaimelio merginų, ilgainiui ima priešintis papročiams, formavusiems ankstyvą jos gyvenimą. Susilaukusi nesantuokinio kūdikio, ji negali paklusti tradicijai, reikalaujančiai, kad toks naujagimis būtų nužudytas. Vietoj to, kartu su puero arbatos plokšte suvynioja dukrelę į antklodę ir, pirmąkart nusigavusi į miestą, palieka ryšulėlį dėžėje ant atsitiktinio pastato slenksčio.
Ir taip nelengvą Lijan kasdienybę dabar paženklina gilus sielvartas dėl prarastos dukters. Nors skiriamos jūrų marių, ilgainiui motina ir dukra, siekdamos atrasti visa ko prasmę, pasineria į puero – arbatos, formavusios jų šeimos istoriją šimtmečiais, – tyrimus ir paslaptis.
Sarah Blau
KITOKIOS
Prieš dvidešimt metų keturios geriausios draugės susitarė niekada nesusilaukti vaikų. Pasiryžusios pasipriešinti tradicijoms, jos siekė išsikovoti teisę pačios rinktis savąją ateitį. Ir nors laikui bėgant merginos nutolo, Šeila iki pat šių dienų ištikimai laikosi priesaikos. Bevaikė, netekėjusi, nuolat užmezganti beprasmius santykius su gerokai jaunesniais vyrais, ji tyliai plaukia per kartėlio kupiną gyvenimą. Iki ją pasiekia žinia apie Dinos mirtį.
Garsiai tradicinius žydų moterų vaidmenis kvestionavusi mokslų daktarė ir viena ketverto narių Dina Kaminer rasta negyva savo namuose. Pririšta prie kėdės, rankose – žaislinis kūdikis, ant kaktos užrašyta „motina”. Per prievartą paversta tuo, kuo niekad netroško būti, – mama. Šeilą užlieja prisiminimai ir ji ima nerimauti, kad nusikaltimas gali būti susijęs su kadaise merginų duotu pažadu. Tačiau kas po tiek metų galėtų linkėti joms mirties? Ar Šeilai irgi gresia pavojus?
„Kitokios” – aštri socialinė kritika, pastanga garsiai išsakyti ne vieną moterį slegiančią baimę, kad asmeniniai pasirinkimai gali būti sutikti priešiškai ir visuomenės pasmerkti. Ar šiandienos pasaulyje moteris turi teisę rinktis ir nebūti už tai nubausta?
Lisa Gardner
MYLIU DAR LABIAU
„Intriguojantis, šiurpuliukus keliantis trileris, pavergiantis nuoširdumu.“ – Sandra Brown
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo įprastas nusikaltimas. Pareigūnė Tesa Leoni nebeapsikentė vyro smurto ir nušovė jį tarnybiniu ginklu. Mėlynės ant moters kūno patvirtina, kad ji gynėsi. Tačiau kur dingo šeimos dramą turėjusi matyti šešiametė dukra? Bylą pradeda tirti patyrusi detektyvė Didi Voran ir buvęs jos mylimasis Bobis Dodžas.
Sekdami bylos pėdsakais pareigūnai kiekviename žingsnyje susiduria su paslaptimis. Jie sužino apie baisų nusikaltimą Tesos Leoni paauglystėje, gėdingą jos vyro pomėgį ir neįsivaizduojamą draugų išdavystę. Tačiau blogiausia dar ateityje…
Anne Tyler
TIK VIENAS ŽINGSNIS
Tenka tik spėlioti, kas dedasi tokio žmogaus kaip Mika Mortimeris galvoje…
Mika Mortimeris nepasižymi lankstumu, tai pastebėsite iš karto. Mikos keistenybes mato seserys ir plati giminė, tačiau jį myli ir priima tokį, koks yra. Jis gyvena pagal savo susikurtą griežtą gyvenimo tvarką. Rytais, tiksliai 7 valandos 15 minučių, Mika išeina pabėgioti, paskui, uždėjęs ant savo „Kia” automobilio ženklą TECH ATSISKYRĖLIS, važiuoja pas klientus, o turėdamas laisvo laiko tvarko butą. Mika patenkintas savo nusistovėjusiu gyvenimu, ir nė nenujaučia, kad žengęs tik vieną žingsnį sutiktų tikrą laimę. Tačiau staiga viskas, ką Mika taip vertino, pradeda svyruoti. Pašlyja santykiai su Kese. Negana to, į Mikos buto duris pabeldžia niekada nematytas paauglys ir pareiškia esąs jo sūnus. Mika supranta, kad netikėtumų per daug ir laukia didelės permainos.
„Tik vienas žingsnis” – žvilgsnis į vyro, kuriam nelengva užmegzti ryšį su kitais žmonėmis, protą ir sielą. Ir vienas iš begalybės atsakymų, kodėl mes, visi tokie skirtingi, ilgimės tikro ryšio ir gilios meilės. Kaip ir kituose romanuose, A. Tyler prikausto dėmesį netikėtomis įžvalgomis apie paprastus dalykus. Rašytojai pavyksta pirštu bakstelėti į visiems puikiai pažįstamus kasdienybės dalykus ir parodyti juose tai, apie ką galbūt nė nesusimąstome.
Ingmaras Bergmanas
VILKO VALANDA
„Vilko valandoje” (1968) pasakojama apie nevisavertiškumo komplekso kamuojamą dailininką Johaną. Jis su žmona Alma vasaromis gyvena nuošalioje saloje, bet ir čia jo neapleidžia siaubingi košmarai, jis regi keisčiausias būtybes, kurios užvaldo sudirgusią psichiką ir net paveikia jo žmoną. Pasak I. Bergmano, „vilko valanda – tai laikas tarp nakties pabaigos ir aušros. Tai metas, kai daugelis žmonių numiršta, miegas būna giliausias, o košmariški sapnai patys ryškiausi.”
„Riksmų ir kuždesių” (1971) veiksmas vyksta XIX amžiaus pabaigoje, vaizduojama trijų seserų istorija – viena jų guli mirties patale. Atvažiavusios jos marinti, seserys prisimena savo vaikystę, pasakoja apie savo gyvenimą, kiekviena savaip nelaiminga ir nekenčianti viena kitos. Tik tarnaitė Ana, pati netekusi savo dukrelės, nuoširdžiai rūpinasi mirštančia Agnes, su meile ir atjauta ją globoja ir savaip mėgina sutaikyti seseris.
Kūriniuose „Tarytum veidrody” (1961) ir – ypač ryškiai – „Komunijoje” (1961) vaizduojamos I. Bergmano religinės abejonės. „Komunijoje” dviejų provincijos bažnyčių pastorius Tomas, išgyvenantis dvasinę krizę, nesugeba padėti savo parapijiečiui, žvejui Peršonui. Šis nusižudo apniktas panikos, kad kinai netrukus turės branduolinį ginklą ir pradės karą.
Tomoka Shibasaki
PAVASARIO KIEMAS
Išsiskyręs ir artimų ryšių su šeima nepalaikantis Taro gyvena vienas apleistame daugiabutyje – apgyvendintų būstų čia visai nedaug. Namą ketinama nugriauti, kai tik paskutiniųjų gyventojų jame nebeliks. Po tėvo mirties Taro laiką leidžia užsisklendęs savyje, bet netrukus užmezga neįprastą pažintį su kaimyne Niši. Ji papasakoja keistą istoriją apie dangaus žydrynės spalvos namą priešais.
Šis paslaptingasis namas, kurio nuotraukų Niši aptiko mažai kam žinomame albume „Pavasario kiemas”, nejučia sėste apsėda juos abu. Tai paslaptinga ramybės oazė greitai besikeičiančiame Tokijuje. Ji verčia susimąstyti apie tai, kas prarasta, ir apie tai, ar ateityje jiedviem dar yra bent kruopelė vilties – jei tik pavyktų jos nusitverti.
„Pavasario kiemas” – tai jautrus pasakojimas apie atmintį ir žlugusias viltis. Tai knyga apie laikinumą, miesto kaitą, jo pastatus ir juose slypinčius gyvenimus.
John le Carré
PO PRIEDANGA
47-erių Natas, Didžiosios Britanijos slaptosios žvalgybos tarnybos veteranas, įsitikinęs, kad jo kaip žvalgybininko karjera eina į pabaigą. Pagaliau jis namie – Londone. Vis dėlto stebėdama vis didėjančią Maskvos „Centro” grėsmę, Nato vadovybė paskiria jam dar vieną užduotį. Jis turės imtis vadovauti „Prieglobsčiui”, vegetuojančiam Londone įsikūrusiam žvalgybos padaliniui, kuris vienija būrį toli gražu ne geriausios reputacijos ir kvalifikacijos agentų. Vienintelis vilties teikiantis spindulėlis šioje komandoje – jaunoji agentė Florensė, jau spėjusi atkreipti dėmesį į tarnybos Rusijos departamentą ir į vieną su Rusija susijusį Ukrainos oligarchą.
Natas – ne tik žvalgybininkas, bet ir aistringas badmintono žaidėjas. Nuolatinis jo korto priešininkas pirmadienių vakarais – perpus už jį jaunesnis, į savistabą linkęs vienišius Edas. Pastarasis negali pakęsti breksito, Donaldo Trumpo ir savo darbo vienoje iš besielių naujienų agentūrų. Ir iš visų, atrodytų, tam mažiausiai tinkamų žmonių kaip tik Edas paskatins Florensę ir Natą pasukti pražūtingu politinės neapykantos keliu, atvesiančiu juos visus į pinkles.
Romanas „Po priedanga” – neblėstančios įtampos kupinas, niūriu sąmoju žaižaruojantis mūsų gyvenamojo meto portretas, nutapytas vieno didžiųjų mūsų epochos kronikininkų.
Chigozie Obioma
ŽVEJAI
Debiutinis Chigozie Obiomos romanas „Žvejai“ apdovanotas daugybe literatūros premijų, atrinktas į 2015 m. Bookerio premijai nominuotų kūrinių galutinį sąrašą. Romanas išverstas į 27 kalbas, pagal jį buvo pastatytas teatro spektaklis, pelnęs apdovanojimų.
„Žvejai“ – tai Abelio ir Kaino dramą primenanti istorija, įvykusi praėjusio amžiaus pabaigos Nigerijos mieste Akūrėje, devynmečio Bendžamino, jauniausio iš brolių ketverto, akimis. Griežtas tėvas ilgam išsiunčiamas į tarnybą tolimame mieste, tuo pasinaudodami jo sūnūs, užuot ruošę namų darbus, kasdien po pamokų eina žvejoti. Prie netoliese tekančios grėsmingos uždraustos upės jie sutinka pamišusį piktaliežuvį vietos valkatą ir šis įtikina vyresnėlį, kad jo lemtis – būti nužudytam vieno iš brolių.
Toliau besiklostantys kone mitiniai įvykiai – tragiški ir kartu atperkantys – knygos veikėjų gyvenimą ir skaitytojų vaizduotę pastūmėja ne šio pasaulio tikrovės link. Pirmykšte jėga ir žavesiu alsuojančio romano „Žvejai“ veiksmas neperžengia Akūrės ribų, tačiau šis kūrinys prisodrintas universalios prasmės. Per vienos šeimos likimą atsiskleidžia didžiausi Afrikos ekonominiai, politiniai, religiniai prieštaravimai, nepaprastas jos kultūros grožis. Šiuo ryškiu debiutu Chigozie Obioma iškilo kaip vienas originaliausių naujų šiuolaikinės Afrikos literatūros balsų.
Elin Hilderbrand
28 VASAROS
Vėlyvas 2020-ųjų pavasaris. Prieš prarasdama sąmonę Melorė Blesing dar spėja paprašyti devyniolikmečio sūnaus Linko paimti voką iš stalčiaus. Ant priekinės voko pusės parašyta: „Prašau paskambinti”, o viduje – lapelis su telefono numeriu. Linkas suglumęs. Ką sakyti? Ir kas turėtų atsiliepti? Išgirdęs nepažįstamo vyro balsą Linkas sutrinka dar labiau. Ar gali būti, kad tai tas pats Džeikas Maklaudas, kurio žmona kandidatuoja į prezidentus? Tai turbūt klaida. Kas gali sieti šį vyrą ir jo mamą – penkiasdešimt vienų metų anglų kalbos mokytoją iš Nantaketo salos?
Filmo Same Time, Next Year įkvėptas romanas, kurį skaitant norisi tuo pačiu metu šypsotis ir ilgesingai liūdėti. Autorė tikroviškai vaizduoja personažus, neslėpdama jų silpnybių, ir nuosekliai papasakoja neįtikėtiną meilės istoriją, prasidėjusią 1993-iaisiais. Dvidešimt aštuonios vasaros, du jauni žmonės ir meilės pažadas – vieną savaitgalį per metus praleisti kartu, kad ir kas nutiktų… Kaip tai keičia likimus ir ar įmanoma gyventi slaptą gyvenimą nieko nesugriaunant?
„28 vasaros” – tai įtraukianti ir užburianti istorija apie meilę ir nuodėmę, kaltę ir pavydą, baimę ir liūdesį. Apie mūsų pasirinkimus ir kainą, kurią tenka už tai sumokėti.
Sally Hepworth
KAIMYNAI
Gyvenimas Žaviojo kiemo gatvelėje atitinka pavadinimą. Kaimynai čia pažįsta vieni kitus, jų atžalos ramiai žaidžia gatvėje. Tad šeimyniško rojaus paveiksle visiškai nedera ką tik atsikrausčiusi Izabelė Heterington. Vieniša, nors aplink gyvena vien šeimos su vaikais. Būstą nuomojasi, o visi kiti čia įsigiję namus. Apie jos darbą irgi niekas nieko nežino.
Naujoji gyventoja ypatingą susidomėjimą kelia trims jaunoms mamoms. Tik kad jos ir pačios turi ką nutylėti. Kodėl Endžė jaučia poreikį kontroliuoti visas savo gyvenimo sritis? Kodėl Franė rūpestingam, švelniam savo vyrui neleidžia artintis prie kūdikio? Kodėl prieš trejus metus Esė nusivežė dukrelę į parką, o grįžo namo be jos?
Izabelė nevengia bičiuliautis su kaimynėmis, ypač – su dviejų mažylių mama Ese. Moterų draugystei stiprėjant, į paviršių ima kilti vis daugiau nutylėtų paslapčių…
Karen Dukess
PASKUTINIS KNYGŲ VAKARĖLIS
1987-ųjų vasara. Tekstai dar rašomi ne kompiuteriais, telefonai ne išmanūs, socialinius tinklus atstoja vakarėliai namuose, o Niujorko žurnalai ir laikraščiai įžiebia tikras žvaigždes.
Iki trečiosios feminizmo bangos dar šviesmečiai, bet Gloria Steinem jau įrodė, kad moterys leidybos pasaulyje tinkamos ne tik miegoti su redaktoriais ir tvarkyti paštui. Dvidešimt penkerių Brauno universiteto absolventė (brangiai tėvams kainavęs diplomas kol kas niekur nepritaikytas) Ivė Rozen nemiega su bosu, nes šiam patinka vaikinai. Bet vis dėlto rūšiuoja paštą – dirba padėjėja leidykloje. Kol, pasinaudojusi proga, patenka į Niujorko ir Bostono menininkų grietinėlės pamėgtą Trūro kurortą Menkių kyšulyje.
Deja, ne viskas yra taip, kaip atrodo neišrinktiesiems. Iš arčiau pažiūrėjus, bomondas yra neką kilnesnis už pasiturinčius priemiesčio gyventojus, kuriems priklauso Ivės tėvai.
Jausmų trikampis, beveik keturkampis. Spalvingas Trūro ir Niujorko leidybos pasaulio gyvenimas. Kostiumų vakarėlis, per kurį nukrenta kaukės. Visai nesenos, bet jau visiškai istorinės epochos ilgesys (devintasis dešimtmetis grįžta ne tik madoje!). Įspūdingas gerų knygų visiems gyvenimo atvejams sąrašas. Ir Ivė, galiausiai pasirenkanti, kaip manote, – ką? Romanas apie meilę knygoms neturi baigtis vestuvėmis.
Rachelė Caine
MIRUSIŲJŲ EŽERAS
Džina Rojal yra laimingai ištekėjusi ir turi du nuostabius vaikus. Jos gyvenimas normalus ir patogus, nors, be abejo, neidealus. Juk tobulų santuokų nebūna, ar ne?
Kad Džinos santuoka toli gražu ne tobula, paaiškėja, kai įkaušęs vairuotojas nesuvaldo visureigio ir šis trenkdamasis į Rojalių namą išgriauna garažo sieną. Taip atsitiktinai aptinkamas jos vyro aukos lavonas. Vyro, kuris yra serijinis žudikas.
Praeina ketveri metai. Melvinas Rojalis uždarytas į kalėjimą, jo žmonai kaltinimai dėl bendrininkavimo atmesti, tačiau daugybė žmonių tiki jos kaltumu. Interneto trolių armija negailestingai puldinėja Džiną ir vaikus. Jie priversti bėgti, nuolatos keisti tapatybes ir gyvenamąją vietą.
Senosios Džinos nebėra – dabar ji Gvena Proktor, stipri, budri, savo vaikus lyg liūtė ginanti kovotoja. Namas prie Daryklos ežero, atrodo, gali tapti patikimu prieglobsčiu, bet vieną dieną vandenyje aptinkamas jaunos merginos kūnas. Ji nužudyta taip, kaip savo aukas žudydavo Melvinas Rojalis…
Rachel Caine
SKERDIKO UPELIS
„Skerdiko upelis“ – antroji bestselerių autorės Rachel Caine knyga iš Stillhouse Lake trilerių serijos.
Gvena Proktor laimėjo mūšį, kartu su vaikais išsigelbėjo nuo buvusio vyro – serijinio žudiko Melvino Rojalio ir jo psichopatų pakalikų. Tačiau karas dar nesibaigė: Melvinas ištrūko iš kalėjimo, o Gveną pasiekė šiurpi žinutė.
Dabar tu niekur nebesaugi.
Naujieji namai prie Daryklos ežero nebesaugūs, tad Gvena palieka vaikus patikimų draugų globai ir, padedama vienos iš Melvino aukų brolio Semo Keido, leidžiasi į medžioklę. Juk medžioti ji išmoko iš vieno žiauriausių žeme vaikščiojančių grobuonių.
Tačiau net baisiausiame košmare Gvena nesapnavo, kad jos laukia meistriškai sudėlioti klastočių ir manipuliacijų spąstai…