Naujos užsienio rašytojų knygos/ rugsėjis

sėdinti moters

Herbjørg Wassmo

DINOS TESTAMENTAS

1890-ieji. Norvegijos šiaurė. Bažnyčioje prie Dinos Grenelv karsto, jos anūkė Karna visiems susirinkusiems paliudija, kad prieš mirdama močiutė prisiėmė kaltę dėl dviejų vyrų nužudymo. Tai pranešusi mergina patiria gilų sukrėtimą ir visiškai atsiriboja nuo išorinio pasaulio tylos siena.

Nebežinodamas, ko imtis, kai Karna pamėgina nusižudyti, Benjaminas priima žmonos Anos pasiūlymą ir Ana su podukra išvyksta į Kopenhagos psichiatrijos ligoninę.

Būdama toli nuo vyro ir kasdien stengdamasi prašnekinti Karną, Ana pradeda abejoti dėl savo pačios ateities ir griūvančio santuokinio gyvenimo. Viskas dar labiau keičiasi, kai Ana ligoninėje sutinka gydytoją Joakimą.

susirūpinusių moterų veidai

Christina Lamb

MŪSŲ KŪNAI – JŲ KARO LAUKAS

Šioje knygoje autorė atiduoda balsą konfliktų zonose gyvenančioms moterims, parodydama, kaip šiandienos kare armija ir teroristai naudoja prievartą kaip ginklą, siekdami pažeminti, išnaudoti ir vykdyti etninius valymus. Lamb atskleidžia neįtikėtinas didvyriškumo ir pasipriešinimo istorijas nuo Pietryčių Azijos, kur japonai per Antrąjį pasaulinį karą ėmė į vergiją „paguodos moteris”, iki Ruandos, kur buvo išprievartauta maždaug ketvirtis milijono moterų, ir šių dienų jazidų moterų bei vaikų, kurie prieš Islamo valstybei paimant juos į vergiją tapo masinių savo šeimų žudynių liudininkais.

valtimi plaukiantis žmogus

Sandra Brown

BENDRININKAI

Gūdžią naktį keturi iš pažiūros nieko bendra neturintys žmonės įvykdo stambią vagystę. Jie susitaria susitikti po pusės metų ir pasidalinti grobį. Bet iki ryto jų planas žlunga…

Prieš dvidešimt metų Arden Maksvel tėvas įvykdė vagystę, nužudė bendrininką ir dingo palikęs Arden ir jos seserį likimo valiai. Bent jau tokia oficiali versija. Po daugybės asmeninių problemų jauna moteris nusprendžia grįžti į gimtuosius namus, kur tikisi susivokti savyje ir rasti atsakymus į nuo vaikystės persekiojančius klausimus. Tačiau Arden laukia ne tik tušti namai, bet ir kadaise grobio netekę vagišiai…

Christina Baker Kline

IŠTREMTOS

Šis Christinos Baker  Kline daug jausmų sukeliantis romanas apie trijų moterų gyvenimus Australijoje 19 a., jų sunkumus siekiant išsigelbėti, išeiti į laisvę ir įsitvirtinti naujoje visuomenėje.

Romanas „Ištremtos“ paremtas tikrais istoriniais faktais. 1788–1868 metais iš Anglijos ir Airijos daugiau kaip 160 000 nusikaltėlių buvo išplukdyti atlikti bausmės Australijoje. Tarp jų viena iš septynių buvo moteris. Ištremtos dėl menkų nusikaltimų, tokių kaip vagystės. Pagal statistikos duomenis, šiuo metu 20 procentų Australijos gyventojų yra tų ištremtų žmonių palikuonys.

vyro veidas

Dmitry Glukhovsky

TEKSTAS

Romanas „Tekstas” – trilerio ir dramos sankirta, pasakojanti skaudžią „mažojo žmogaus” istoriją. Iš F. Dostojevskio žinome schemą „nusikaltimas–bausmė”. D. Glukhovsky’is pateikia mums naują: „bausmė–nusikaltimas–bausmė”. Bet ar ji leidžia likti žmogumi?..

2016 metai, Maskva. Ilja Goriunovas po septynerių kalėjime praleistų metų grįžta namo. Tačiau viskas yra ne taip, kaip tikėjosi. Jo motina mirė nuo širdies smūgio likus dienai iki jo grįžimo, mergina jau seniai su kitu. Nusivylęs Ilja malšina savo sielvartą alkoholiu, o vieną dieną nueina atkeršyti tyrėjui, neteisingai jį pasodinusiam už grotų, – užmuša jį ir pasiima jo išmanųjį telefoną…

miestas po kalnu

Julia Phillips

PRANYKSTANTI ŽEMĖ

Vieną rugpjūčio popietę tolimame Rusijos pakraštyje, Kamčiatkos pusiasalyje, grįždamos iš paplūdimio dingsta sesutės Aliona ir Sofija. Paieškos bevaisės, nors policija stengiasi kur kas labiau nei prieš keletą metų prapuolus paauglei evenei Lilei.

Kiekvieną metų po įvykio mėnesį autorė pasakoja vis kitos mergaitės, merginos ar moters istoriją. Liudininkė, kaimynė, giminaitė, pareigūnė, tolima pažįstama, mama. Rusė, evenė, koriakė. Baltoji ir vietinė. Olia praranda geriausią draugę, Katia įsimyli nevykėlį, Valentina Nikolajevna ant krūtinės aptinka įtartiną darinį, Ksiuša turi pasirinkti – aistra ar sveikas protas, o Zoja dūsta nuo motinystės rutinos… Iš pirmo žvilgsnio atskirus jų pasaulius ir skirtingus likimus sieja giminystės ar bendruomenės ryšiai, vienaip ar kitaip kiekvieną paliečia ir dingusių mergaičių byla.

palmės viršūnė

John Grisham

VĖJAI KAMINO SALOJE

Vos tik Briusas Keiblas pradėjo ruošti sutiktuves literatūrine sėkme besimėgaujančiai rašytojai Mersersai Man, uraganas Leo nukrypo nuo savo numatytos trajektorijos ir pasuko tiesiai link salos. Floridos gubernatorius įsako pradėti evakuaciją, tad daugelis gyventojų užkala savo namų langus ir sprunka į žemyną, tačiau Briusas nusprendžia likti ir atlaikyti audrą.

Uragano žala neįsivaizduojama: namai ir kotedžai sulyginti su žeme, viešbučiai ir parduotuvės sugriautos, gatvės užtvindytos, tuzinas žmonių žuvo. Regis, viena nelaimės aukų — Briuso bičiulis, trilerių rašytojas Nelsonas Keras. Tačiau iš sužalojimų galima spręsti, kad dėl jo mirties kaltas ne vėjas — ant jo galvos matyti keletas labai įtartinų žaizdų, lyg kažkas būtų smogęs.

Kam būtų naudinga Nelsono mirtis?

moteris lango šviesoje

Karen White

NAMAS TRADO GATVĖJE

Senasis Vanderhorstų namas Čarlstone, kurį paskutinis šios giminės atstovas svarsto parduoti, laikomas išskirtiniu pietietiškos architektūros pavyzdžiu. Tačiau nekilnojamojo turto agentė Melanija Midlton, praktiška mergina, sudūlėjusį namą mato ne kaip romantizuojamos praeities reliktą, bet milžiniškų pinigų ir vietos švaistymą. Viskas apsiverčia aukštyn kojomis Melanijai netikėtai paveldėjus senąjį Vanderhorstų namą ir turtą. Jos norą kuo greičiau atsikratyti netrokštama seniena temdo viena iš paveldėjimo sąlygų – bent vienerius metus išgyventi šiame name.
Lyg to nepakaktų, netrukus į Melanijos duris pasibeldžia skandalingas praeities istorijas medžiojantis gražuolis rašytojas Džekas Trenholmas. Pasitelkęs savo žavesį jis įtikina Melaniją kartu atskeisti Vanderhorstų šeimos paslaptį.

Karen White

PASKUTINĖ NAKTIS LONDONE

1939 m. Dvi šviesiaplaukės manekenės atvyksta į Londoną ir netrukus ima dalintis vieno buto raktais bei viltimis įsisukti į sunkiai pasiekiamą aukštuomenės sluoksnį. Darbas madam Luštak madų salone leidžia merginoms prisiliesti prie prabangių suknelių ir susižavėjusių vyrų žvilgsnių, tačiau silpnybė gražiems daiktams vienai iš draugių greitai taps mirtinai pavojinga. Londoną pasiekia karas. Aviacijos antpuoliai, slėptuvės namų rūsiuose, stiprėjančios nacių bei britų žvalgybos pajėgos ir iškilmingi pokyliai, tampantys savotišku priešnuodžiu aplinkui tvyrančiai mirties nuojautai. Madam Luštak salone darbo nestinga – ore sklandant bombonešiams ruošiamasi naujam pokylių sezonui. 2019 m. Laisvai samdoma žurnalistė Medisona Vorner atvyksta į ištaigius namus Londone pasimatyti su Žana Diubua – devyniasdešimt devynerių metų buvusia manekene, galinčia jai papasakoti apie madą Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau Medisona nė neįtaria, jog ponia Diubua patikės jai ne tik įspūdingą drabužių kolekciją, bet ir ilgametes paslaptis, pasuksiančias jos rašomą straipsnį kita linkme. Kas iš tiesų nutiko lemtingaisiais karo metais, negrįžtamai nutraukusiais dviejų jaunų moterų draugystę?

Meg Waite Clayton 

PASKUTINIS TRAUKINYS Į LONDONĄ

1936 metais penkiolikmetis Stefanas Noimanas, turtingos ir įtakingos žydų šeimos vyriausias sūnus, bando rašyti pjeses, kurių veiksmas vyksta gimtosios Vienos gatvėse ir paslaptinguose požemiuose. Naciai jam atrodo viso labo triukšmingi ir storžieviški išsišokėliai. Jo geriausia draugė ir bendražygė, žavioji Sofija Helena – ne žydaitė, bet pažangaus antinacistinio laikraščio redaktorės dukra. Nerūpestingas jų gyvenimas neatpažįstamai pasikeičia, kai Hitlerio kariuomenė aneksuoja Austriją.

Tačiau net šiuo baisiu metu gabiems jaunuoliams nusišypso viltis. Savo vaikų neturinti olandė Gertrūda Veismiuler rizikuodama gyvybe veža žydų ir persekiojamų dėl politinių pažiūrų krikščionių vaikus iš nacių okupuotų teritorijų į šalis, sutinkančias suteikti jiems prieglobstį. Ši misija tampa vis pavojingesnė, nes Europos šalys viena po kitos uždaro savo sienas pabėgėliams, kurių daugėja ir daugėja po Hitlerio įvykdyto anšliuso.

Jennifer Weiner

DVI SESERYS

Seserys auga šeštojo dešimtmečio Detroite ir, nors jų vaidmenys šeimoje aiškiai apibrėžti, viena nuo kitos skiriasi kaip diena ir naktis. Džo – knygas dievinanti nutrūktgalvė maištautoja, kelnes mėgstanti labiau nei sukneles ir aistringai trokštanti pasaulį padaryti teisingesnį. Betė – daili, mergaitiška mokyklos žvaigždė, besimėgaujanti grožio teikiama galia ir svajojanti apie tradicinį tobulos moters gyvenimą.

Tačiau… kaip ten sakoma – žmogus planuoja, o Dievas juokiasi? Amerika išgyvena laisvos meilės, Vietnamo karo, Vudstoko ir kovos už moterų teises laikotarpį. Šių permainų fone seserų likimai klostosi ne pagal planą: patyrusi sukrėtimų, Betė virsta maištaujančia klajokle, o Džo bando neigti prigimties balsą, tampa tradicine žmona ir motina, pasaulio pokyčių liudininke, bet ne iniciatore. Nė viena neina išsvajotu keliu ir nė vienai jis nesuteikia laimės. Ar jau per vėlu siekti savojo „ilgai ir laimingai“?

Jimas Carrey’is ir Dana Vachon 

MEMUARAI IR MISINFORMACIJA

Knygoje „Memuarai ir misinformacija” autoriai dėsto linksmą pasakojimą apie vaidybą, agentus, garsenybes, draugystę, meilę, priklausomybę nuo aktualumo, vidines ir išorines apokalipses, baimę, kad tave pamirš, mūsų „vieną bendrą sielą”, Kanadą ir katastrofišką pasaulio pabaigą. Iš to išėjo bebaimis pusiau autobiografinis romanas, drąsi asmens dekonstrukcija, tokia juokinga Holivudo parodija, kad tiesiog griūk negyvas.

„Čia nieko nėra tikra ir viskas yra tiesa.” – Jim Carrey

Claire Berest

NIEKO NĖRA JUODO

Spalvingų drobių autorė Frida Kahlo, kurios gyvenimas dar spalvingesnis, išsiskiria iš garsiausių, ekstravagantiškiausių menininkų. Tiesiai, nedvejojant rėžiami žodžiai, išraiškingos manieros, kunkuliuojantis jausmingumas ir kiekvienas per nelaimingą atsitikimą suluošinto kūno judesys rodo, kad tai moteris, kurios negąsdina nei gyvenimas, nei mirtis.

Ji keikiasi kaip vežikas, mirksta tekiloje, mėgsta kaišytis plaukus gėlėmis, kalbėti apie seksą be užuolankų ir dalyvauti audringuose vakarėliuose. Ji dievina tapybą ir tapo savo gyvenimą. Tačiau jos visatos centras – Diegas Rivera, gyvenimo meilė ir garsiausias Meksikos dailininkas. Jis – saldžiausia jos palaima ir prakeiksmas, jos laimė ir gniuždantis sielvartas. Jis jai – viskas. Jos spalvų spalva.

dangoraižių maketai mieste

Garrett Graff

VIENINTĖLIS LĖKTUVAS DANGUJE

Istorikas ir žurnalistas Garrettas M. Graffas pasakoja Rugsėjo 11-osios  dienos istoriją ją patyrusių žmonių žodžiais – taip, kaip ji buvo išgyventa. Remdamasis anksčiau niekada neskelbtais įrašais, neseniai išslaptintais dokumentais, autentiškais interviu ir beveik penkių šimtų valstybės pareigūnų, gelbėjimo tarnybų darbuotojų, įvykių liudininkų, žuvusiųjų draugų ir šeimos narių papasakotomis istorijomis G. M. Graffas piešia Rugsėjo 11-osios išpuolių paveikslą.

Tame paveiksle išvysime skirtinguose Šiaurinio bokšto aukštuose dirbančius tėvą ir sūnų, kurie per išpuolį atsidūrė priešingose smūgio zonos pusėse · į įvykio vietą skubantį ugniagesį, ieškantį Pasaulio prekybos centre dirbančios žmonos · telefonu su lėktuvo keleiviu bendravusią operatorę, kuri ištęsi žodį perduoti paskutinius jo žodžius šeimai …

Verified by MonsterInsights