Nauji lietuvių autorių kūriniai/ lapkritis
Vita Vilimaitė Lefebyre Delattre
KVĖPUOTI KITAIS
Elenai Picard tikrai pasisekė – ji ištekėjusi, augina dukrą ir gyvena savo motinos svajonių šalyje Prancūzijoje. Bet jos čia niekas nelaukia. Ji bijo nepritapti, bijo nuvilti. Ji bijo būti atstumta ir vieniša. Ji bijo būti savimi ir prarasti save. Ir ji pasirenka gyventi kaimynės Selinos, auklės Silvi, senutės Albertinos, arogantiškosios Odilės, savo meilužio Polio istorijomis. Susipainiojusi tarp tikrovės ir sapnų, iliuzijų ir apsėdimų, ji tolsta. Tolsta nuo savęs, nuo savo vyro, nuo dukros. Nuo tikrovės.
Spalvingoje šiuolaikinio Paryžiaus gyvenimo mozaikoje – svetimšalės Elenos istorija. Pasiklydusios moters istorija.
Virginija Jasukaitytė
GYVENIMAS YRA LAIMĖ
„Gyvenimas yra laimė” – tai literatūrinis V. Jasukaitytės debiutas. Pasaulis matomas vaiko, paauglės akimis, atskleidžiami šeimos, aplinkos veiksniai, formavę jos ir sesers, rašytojos signatarės Vidmantės Jasukaitytės, gyvenimo pasirinkimus, nuostatas. Per konkrečius šeimos gyvenimo epizodus išryškinamos bendros žmonių vertybės, turtingas kultūrinis ir dvasinis paveldas, pasaulio visumos samprata.
Virginija Jasukaitytė gimė ir augo Pumpučiuose (Šiaulių raj.). 1977 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1980 m. dirbo Lietuvos knygų rūmuose, vėliau – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Knygos autorė – viena iš Lietuvos nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos rengėjų.
Algirdas Toliatas
TIKRA TIK VILTIS
„Tikra tik viltis” – septintoji kunigo knyga, kurioje jis jaukinasi esė žanrą.
Pagrindinis ir didžiausias kunigo A. Toliato įkvėpimas – gyvenimas ir Šventasis Raštas, pagrindiniai klausimai – moraliniai. Autorius nagrinėja amžinas ir kasdienes žmogaus gerumo ir padorumo, patikimumo, atjautos ir meilės artimui temas. Jis nepateikia atsakymų, tik apnuogina mintį ir skatina klausti. Ir vis kreipia prie tikėjimo bei vilties, kurią jam simbolizuoja Vilniaus senamiesčio Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia. „Gal ir ateis diena, kai trauksime į ją klausytis Čiurlionio koncertų ir vargonų. Motorai ten gaudė aidžiai, pats girdėjau. Bet vargonai vis dėlto būtų geriau. Daug geriau…” – kadaise sakė Jurgis Kunčinas. Dabar joje skamba ne tik koncertai. Joje gimsta ir kasdienės mintys, kuriomis kunigas A. Toliatas dalijasi po atšventintos Ramintojos koplyčios skliautais.
Kunigas Algirdas Toliatas (g. 1978) – Lietuvos policijos vyriausiasis kapelionas, 2018 m. apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle už bendruomenės telkimą, šešeto knygų autorius. Jo pamokslų ciklo knygos „Žmogaus ir Dievo metai”, „Gerumo liūnas”, „Šeštas jausmas yra pirmas” (2016–218), taip pat „Ramybė tau” ir „Sekmadienio SMS” (2019) skaitytojų labai vertinamos ir nuolat perleidžiamos.
Giedrius Petkevičius
KARO ANATOMIJA
Intriga, kitoks regos kampas, šiek tiek specifinio humoro prieskonių ir šablonus laužanti istorinė tiesa.
Karas niveliuoja žmones – ir civilį, ir profesionalų karį gali pakirsti kulka ar sprogusio sviedinio skeveldra. Kita vertus, karas sutirština žmogaus savybes: besišypsantys saldžialiežuviai gali virsti didžiausiais niekšais, o kuklūs žmogeliai atlikti nekasdienius žygdarbius – knygoje aptiksite įvairių pavyzdžių.
Tragikomiškų, dramatiškų, juokingų ir žiaurių karo istorijų koliažas, daugumos jų nerasite istorijos vadovėliuose ir oficialiuose mūšių, kampanijų bei operacijų aprašymuose. Žmogiškumo triumfas, išdavystės kartėlis ir įvykiai, apie kuriuos paskaičius norisi ištarti: „Negali būti.” Neįtikėtina karinė sėkmė, slapti ginklų kūrimo projektai ir beprotiškiausios idėjos – visa tai rasite šioje knygoje.
Viktorija Prėskienytė-Diawara
DVYLIKA PASAKOJIMŲ APIE VIENĄ GYVENIMĄ
„Šioje knygoje mano gyvenimas nuo vaikystės iki šių laikų sutilpo į dvylika pasakojimų. Gimiau šaltą, gūdžią 1942-ųjų gruodžio 21-osios naktį Vilniuje. Lietuva anuomet buvo okupuota Hitlerio kariuomenės. Mano tėtis Viktoras Prėskienis, dzūkas iš Puvočių kaimo netoli Merkinės, mama Aldona Žaltauskaitė, žemaitė iš Gaugarių kaimo netoli Akmenės, susituokė iš meilės, ir, nors patyrę baisių išbandymų, kaip ir nereta tų laikų šeima, tikiuosi, buvo laimingi.
Knygoje pasakoju apie tai, kaip aš, pokario vaikas, tėtį ištrėmus į Komijos lagerį, gyvenau ir augau užgrobtoje Lietuvoje, kaip nuo mažens išmokau išvengti klastingų pabaisų pinklių, apsisaugoti pati ir apsaugoti man brangius ir artimus žmonės, kaip daugybę kartų mus gelbėjo „šventas melas”.
Prisimenu savo studijų Maskvos M. Gorkio literatūros institute laikus, vedybas su tamsiaodžiu bendramoksliu, jau tada garsiu poetu Gaoussou Diawara, ir ilgą, kone aštuonerių metų kovą su KGB dėl leidimo išvykti su jau gimusiais dviem vaikais į jų tėvo gimtinę Malį.
Būti lietuve buvo sudėtinga ne tik pabaisų šalyje, bet ir Bamake. Pasaulio lietuvių bendruomenė man padėjo neprarasti orumo, išsaugoti savastį, apsaugoti vaikus nuo visur knibždančių pabaisų. Vaikus galiausiai išsiunčiau mokytis į Vasario šešioliktosios gimnaziją Vokietijoje. Žinoma, visuomet padėjo mano vyras Gaoussou, kuris ilgus metus dirbo CŽV agentu.
Dailius Dargis
KAMUOLINIAI PRIE BAUSMĖS LINIJOS
Rašytojas Dailius Dargis daugiau nei po metų pristato naujausią paskutinės ir vienos žiauriausių šių laikų gaujų Lietuvoje – Kamuolinių gyvenimo istoriją. Rašytojo teigimu, ši nusikaltėlių šutvė, vadovaujama Giedriaus Janonio-Kamuolio ir Tomo Gaidankos-Ilgo, gali būti drąsiai laikoma grėsme nacionaliniam šalies saugumui ir tik pareigūnų pastangomis Lietuvai pavyko išvengti milžiniškų kruvinų nusikaltimų, kuriuos būtų galima palyginti su Meksikos ar Kolumbijos narkomafijos kartelių veikla.
Anot rašytojo, idėja išnarstyti G. Janonio-Kamuolio suformuotą Kamuolinių nusikalstamą pasaulį kilo po to, kai šios gaujos narių sulaikymo metu buvo aptiktas beprotiškai didelis kovinių ginklų kiekis, priminęs tikrą karinės bazės sandėlį, o nusikalstamu būdu įgyto areštuoto turto vertė viršijo milijonus eurų.
Net 200 pareigūnų jungtinėmis Kriminalinės policijos biuro, „Aro“ ir Europolo pastangomis Kamuoliniai buvo sulaikyti 2018 metais. Gaujos nariams buvo pareikšti įtarimai itin sunkiais nusikaltimais, kelios dešimtys vyrų teismo pradžios laukė Kauno ir Vilniaus areštinėse. Nebuvo sulaikytas tik vienas gaujos narys. Kamuolinių gaujos lyderiams inkriminuojamos tokios nusikalstamos veikos kaip neteisėtas laisvės atėmimas veikiant organizuotoje grupėje ir panaudojant fizinį smurtą, pasikėsinimai sunkiai sutrikdyti sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkus sveikatos sutrikdymas minėtomis aplinkybėmis, plėšimai panaudojant šaunamąjį ginklą ar pagrobiant didelės vertės turtą, sveikatos sutrikdymas kankinant ar kitaip itin žiauriai elgiantis, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir jų kontrabanda į užsienį turint tikslą ten įvykdyti nusikaltimą, dokumentų klastojimas bei jų pagrobimas ir panaudojimas nusikalstamais tikslais. Anot pareigūnų, tai tik dalis gaujos veiklos, apie kurią kriminalinio pasaulio autoritetai dar ir dabar kalba tik puse lūpų.
D. Dargio teigimu, nepaisant žiaurumo, nusikaltimų masto, Kamuolinių istorijoje buvo ir romantikos. Jų lyderis G. Janonis buvo aistringas futbolo gerbėjas, netgi sklandė gandai, jog per savus žmones valdė ne vieną futbolo komandą – buvo tikrasis jų savininkas ir turėjo svajonę, kad jo sūnus taptų profesionaliu futbolininku.
Rašydamas knygą „Kamuoliniai prie bausmės linijos“ D. Dargis rėmėsi ilgais pokalbiais su artimiausia ryškiausiai pasižymėjusios Lietuvos gaujos aplinka, drąsiu liudytoju, kuris jiems dirbo, bet galiausiai jų nusikaltimus atskleidė žymiausiems šalies kriminalistams, bylos medžiaga, tyrėjais, policijos veteranais, advokatais, jau senokai iš nusikalstamo pasaulio pasitraukusių asmenų pasakojimais ir kitais šiuo metu akylai saugomais šaltiniais.