Kviečiame į viešą filosofijos paskaitą

Filosofės Linos Vidauskytės paskaitos plakatas

Filosofės prof. dr. Linos Vidauskytės vieša paskaita  „Hansas Blumenbergas: mitas, metaforos ir post-sekuliarus būvis“ virtualioje Molėtų bibliotekos Filosofijos skaitykloje vyks gruodžio 1 d., trečiadienį, 18:00.

Prisijungimo adresas Zoom platformoje shorturl.at/xW347 , Meeting ID 867 9960 1244 Passcode 832613 .

Paskaita yra Molėtų bibliotekos Filosofijos skaityklos programos dalis ir yra atvira visiems, tiek skaitykloje besilankantiems, tiek visiems norintiems. Renginys nemokamas, registracijos nereikia.

Hansas Blumenbergas (1920-1996) yra vienas žymiausių XX a. vokiečių filosofų, bandęs suvokti žmogiškąją tikrovę ir sumišusį pasaulį per kalbos metaforas ir nevalingas ištaras. Tiek filosofo vardas, tiek jo plėtota metaforologija Lietuvoje dar nėra plačiai žinomi, todėl Molėtų biblioteka džiaugiasi galėdama suteikti galimybę plačiajai visuomenei apie įdomų mąstytoją, jo metodą ir nenuspėjamas interpretacijas išgirsti daugiau.

Filosofė Lina Vidauskytė yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė, monografijos „Tikrovė ir literatūra: Czesławo Miłoszo literatūrinė filosofija“, mokslinių straipsnių apie Walterį Benjaminą, Martiną Heideggerį, Jacques Derridą, Simone Weil, Hansą Blumenbergą ir kitus bei mokomosios knygos „Medijų filosofijos pagrindai“ autorė. Dalyvavo mokslinių tyrimų projekte „Postsekuliarus būvis“ (VU, vadovas – prof. Tomas Sodeika). Mokslinių interesų sritys – medijų filosofija, religijos filosofija, technologijų filosofija, vizualumas, filosofinė praktika, žodis ir raštas, etika.Molėtų bibliotekos Filosofijos skaityklą remia Lietuvos kultūros taryba.

Žiūrėti į saulę

Keturiasdešimtojoje Filosofijos skaitykloje skaitėme garsaus amerikiečių psichiatro Irvino D. Yalomo knygą „Žiūrėti į saulę. Kaip įveikti mirties baimę“. Knygą vertė Viktorija Labuckienė, išleido VAGA.

I. D. Yalomo sritis — egzistencinė psichoterapija. Į saulę žiūrėti sunku ir pavojinga. Panašiai ir su savo mirtingumo suvokimu. Mirtingumas, psichiatro požiūriu, yra viena iš keturių kertinių žmogaus būklės duotybių. Ar įmanoma patiriant mirties siaubą atpažinti jį ir išlaikyti? Ar gali ši patirtis nesunaikinti mūsų gyvenimo tikslo ir prasmės, ar gali ji prikelti mus naujam, visaverčiam gyvenimui? Kas mus gydo ir gelbsti?

Molėtų bibliotekos Filosofijos skaitykla naminė, bet tarptautinė

Susitikimai zoom’e atviri visiems norintiems, vyksta kiekvieną ketvirtadienį 18:00-19:30.

Tarp Filosofijos skaityklos dalyvių yra ne tik molėtiškių, bet ir žmonių iš kitų Lietuvos vietų, Ispanijos, Anglijos ir Norvegijos. Dalyvių amžius, išsilavinimas ir gyvenamoji vieta nesvarbu, laukiami visi, prisijungti galima ir dabar.

Tai ne akademinės studijos, o filosofijos praktika. Molėtų bibliotekos Filosofijos skaityklą remia Lietuvos kultūros taryba.

Filosofijos skaitykloje mes kalbame ir klausomės

Niekada nebuvote Filosofijos skaitykloje, norėtumėte užsukti pažiūrėti ir gauti savaitės skaitinius? Parašykite audra.girijote@gmail.com.

Susitikimai zoom’e atviri visiems norintiems, vyksta kiekvieną ketvirtadienį 18:00-19:30.

Virtuali Molėtų bibliotekos Filosofijos skaitykla prasidėjo 2020 m. pavasarį, paskelbus karantiną. Ją kuruoja filosofai dr. Lina Vidauskytė ir Vidas Dusevičius, užsuka ir vienas žinomiausių Lietuvos filosofų prof. Tomas Sodeika.

Trečiąjį sezoną greta įprastų ketvirtadieninių pokalbių, kurių metų aptariame skaitytą filosofinį ar filosofinį-literatūrinį tekstą Molėtų bibliotekos Filosofijos skaitykla kviečia visus besidominčius savo gyvenimu į keturias viešas filosofines paskaitas.

Moralė

Trisdešimt penktojoje virtualioje Molėtų bibliotekos Filosofijos skaitykloje kartu su filosofu, filosofijos mokytoju ir biblioterapijos žinovu Vidu Dusevičiumi skaitėme Jonathano Sackso (Džonatano Sakso) knygą  „Moralė. Bendrasis gėris permainų laikais”.

Knygą neseniai išleido Tyto alba, vertė Jolita Parvickienė.

Skaitėme du skyrius:  „Pagalbos sau ribos“ ir  „Viešo gėdinimo sugrįžimas“. Jonathan Sacks (1948-2020) – profesorius, filosofas, teologas, politikas, 1991-2013 m. vyriausiasis Britanijos rabinas, lordas. Rašė moralės filosofijos, teologijos knygas, kūrė radijo ir televizijos laidas.

Pokalbį pradėjome nuo Vido klausimo — kaip reaguojame į patį knygos pavadinimą?

Tuštuma yra širdies-proto pasninkas

Spalio 7 d. klausėmės filosofo Tado Snuviškio viešos paskaitos apie tuštumą budistiniu ir daoistiniu požiūriu.

Jei nespėjote į paskaitą, galite klausytis jos įrašo.

Rugsėjo 16 d. įvyko pirmoji prof. Tomo Sodeikos paskaita „Vardai“. Šia paskaita Molėtų biblioteka prisidedėjo prie kasmetinės iniciatyvos baigiantis rugsėjui minint Holokausto aukų Lietuvoje atminimą skaityti jų vardus.

Kas yra vardas?

Oficialaus pilno Holokausto aukų sąrašo Lietuvoje nėra. Yra 1942 m. gyventojų surašymo metu daryti Vilniaus, Šiaulių ir kelių mažesniųjų getų kalinių sąrašai. 1942 m. dauguma Lietuvos žydų jau buvo nužudyti, todėl jų vardų šiuose sąrašuose nėra. Vertingas informacijos šaltinis — Izraelio Yad Vashem Holokausto memorialiniame muziejuje saugomi išgyvenusių ir artimųjų liudijimai apie nužudytuosius. Remdamiesi šia informacija ir kitais šaltiniais atminties aktyvistai atskiruose Lietuvos miestuose ir miesteliuose bando surinkti visus Holokausto aukų vardus.

Jei neturėjote galimybių dalyvauti paskaitoje, galite jos įrašo klausytis internete.

Filosofas Tomas Sodeika paskaitą pradėjo primindamas Umberto Eco knygos „Rožės vardas“ pabaigą ir atkreipdamas dėmesį į vardų, tai yra, žodžių, kuriais pavadiname, ir to, kas jais pavadinama, santykį. „Rožės ir jos vardo supriešinimas yra ne vien tik skirtumo pabrėžimas, — sako prof. T. Sodeika. — Rožės nebėra. Lieka tik vardas, ir neaišku, kam jis reikalingas. Vardas įgyja neapibrėžtą pobūdį.“

Vardus gali turėti ne tik žmonės, juos suteikiame upėms, kalnams, gatvėms, net dideliems laivams. Nuo filosofo ir semiotiko U. Eco knygos perėjęs prie paties žodžio „vardas“ analizės prof. T. Sodeika kalbėjo apie vardą kaip ypatingą žodį — juo mezgame ryšį su tuo, kas mums artima, pažįstama, reikšminga, tuo, kas individualu.

Ernsto Fraenkelio parengtas Lietuvių kalbos etimologijos žodynas (1965 m.) žodį „vardininkas“ (tas, kas teikia vardus, gali pavadinti) sieja su žodžiu „burtininkas“, rusų kalboje iki šiol išlikęs tą pačią šaknį turintis žodis „vrač“, reiškiantis gydytoją, bet galėjęs reikšti žmogų, kuris gali ypatingu būdu ištarti vardą ir taip gydyti. Vardai yra žodžiai, ne tik nurodantys individualumą, bet ir turintys maginę charakteristiką.

„Vardais mes ne apibendriname, bet, priešingai, žengiame link konkretybės. Tai magija, kai žodžiu sugebame prisišaukti individualybę pasaulyje, kuris sudarytas iš abstrakcijų“, — sako filosofas.

Užrašymas vardui suteikia patvarumo, bet užrašytas vardas tampa daiktu, prarasdamas savo magiškas savybes. Visa [raštu paremta ] Vakarų kultūra gali būti nagrinėjama kaip tam tikrą skausmingą nuostolį patyrusi kultūra.

Tokiu būdu, klausia prof. T. Sodeika, ar nėra taip, kad neturėdami Holokausto aukų sąrašo, kurį galima būtų skaityti, mes esame skatinami ieškoti kitokio santykio su mums nežinomais vardais — tokio, kuriame ir būtų aptinkamas vardo magiškumas.

Visą paskaitos ir po jos vykusios trumpos diskusijos įrašą galima klausyti youtube.

Kas nuobodu, o kas — juokinga ir kodėl?

Filosofo Vido Dusevičiaus kuruotoje 30-je Filosofijos skaitykloje skaitėme ištraukas iš lenkų filosofo ir idėjų istoriko Leszeko Kolakowskio (Lešeko Kolakovskio) knygos ,,Mini paskaitos apie maksi dalykus“ (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2020) ir žiūrėjome Čarlio Čaplino filmą ,,Naujieji laikai“ (Modern Times).

Ar gali būti kas nors nuobodu ,,savaime“? Nuobodulys – tai kaina, kurią mokame už gebėjimą domėtis? Kaip paaiškinti juoką? Kodėl šiandien išnyko politiniai anekdotai? Ar ,,visa mūsų civilizacija yra atsiradusi iš tinginystės“? Ar darbas ,,savaime“ yra ypatinga dorybė todėl, kad jis įtvirtina mūsų žmogiškumą? Ar norėtumėte gyventi keptų balandžių karalystėje? Ar kiekvienas mūsų yra savo paties savininkas (savininkė), ir ką galėtų toks pasakymas reikšti?

Molėtų bibliotekos Filosofijos skaitykla atveria duris trečią kartą

Filosofijos skaityklos atidarymo metu kuratoriai filosofai dr. Lina Vidauskytė ir Vidas Dusevičius pasidalino prisminimais, kaip jie atėjo į filosofiją.

Aptarėme pomidorų klausimą: ar teisus kaimynas, sakydamas, jog nėra prasmės auginti pomidorą balkone, nes vis tiek saulės permažai, pomidorai nesunoks.

Ką iš tiesų sako kaimynas? Kodėl jo pastaba mums gali sukelti susierzinimą? Mums atrodo, kad jis suniekino mūsų pastangas? Bet ar tikrai jis tai sako?

Jis sako tris dalykus: vasara baigiasi, saulės mažai. Tai faktas. Antra, jis sako, kad pomidorai nesunoks. Tai teiginys apie ateitį, vadinasi, jis nei klaidingas, nei teisingas, tai spėlionė. Trečia — jis sako, kad nėra prasmės auginti nesunoksiančius pomidorus. Jis sako savo nuomonę, o nuomonė taip pat negali būti nei klaidinga, nei teisinga, tai žmogaus požiūris į gyvenimą. Tai yra, jis sako ne apie mus, o apie save. Jam nebūtų prasmės auginti balkone nesunoksiantį pomidorą.

Bet kitam žmogui prasmė gali būti ten, kur kas nors nemato jokios prasmės. Ir atvirkščiai. Mums gali atrodyti visai neprasmingi dalykai, kurie tokie svarbūs kitiems.

Filosofija lavina mintį ir padeda geriau girdėti kitus žmones.