Astronomas bibliotekoje: kas yra saulėgrįža?

Gruodžio 16 d. Molėtų viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko paskaita apie gruodžio dangų, o konkrečiau apie žiemos saulėgrįžą. Paskaitą vedė astronomas Saulius Lovčikas. Šį susitikimą drąsiai galima vadinti netradicine pamoka, nes be kitų atvykusių renginyje taip pat dalyvavo net trys mokinių klasės iš Molėtų gimnazijos ir Molėtų progimnazijos.

Astronomas S. Lovčikas saulėgrįžos bei lygiadienių reiškinius pristatė naudodamas įvairias schemas, modelius, fotografijas ir animacijas. Tai padėjo geriau suprasti saulės judėjimą dangaus sfera per metus net ir fizikos dar nesimokiusiems šeštokams. Lektorius atkreipė dėmesį, jog saulės padėtis danguje žmonėms buvo svarbi nuo neatmenamų laikų. Senovėje tam, kad galėtų užfiksuoti svarbiausias dienas metuose, žmonės buvo sugalvoję įvairių būdų. Iš jų geriausiai žinomas (daugiausiai dėl to, jog geriausiai išlikęs) – akmanų ratai. Tai įvairiose pasaulio vietose (Kanadoje, Škotijoje, Anglijoje ir kt.) randamos megalitinės akmenų konstrukcijos, kur kiekvienas akmuo žymėjo tam tikrą saulės padėtį danguje konkrečią dieną, pavyzdžiui, rudens lygiadienio metu. Lietuvoje tokių akmeninių „observatorijų“ niekada nebuvo dėl paprastos priežasties – menkai akmenuotoje mūsų šalies teritorijoje nebuvo tokių didelių akmenų. Užtat čia buvo medžių – žinoma, jog senovės lietuviai statė panašias medines saulės stebėjimo konstrukcijas. Mokslininkai teigia, jog viena tokių yra buvusi ant Birutės kalno Palangoje.

Rodydamas saulės judėjimo dangaus sfera entuziastų darytas nuotraukas lektorius S. Lovčikas skatino mokinius daryti savo eksperimentus bei fiksuoti saulės judėjimą dangumi patiems. Tai daryti šiandien yra gana paprasta dėl lengvai prieinamų technologijų ir įvairios naudingos informacijos. Astronomas prasitarė, jog rimtai atlikti ir užfiksuoti stebėjimai net gi galėtų būti pagrindas mokiniams sudalyvauti jaunųjų mokslininkų konkurse.

Paskaitai baigiantis astronomas ir mokiniai prisiminė ir mėnulį. Buvo aptartos mėnulio fazės, kurių iš viso yra šešios, ir įvairūs jų pavadinimai. Pasirodo, jog įvairių ekspedicijų Lietuvoje metu mokslininkai surinko gana nemažai skirtingų tų pačių menulio fazių pavadinimų. Galiausiai, atsisveikindamas S. Lovčikas pasidalino keliomis gudrybėmis, kurios leis greitai identifikuoti matomą mėnulio fazę.

Austėja Jasaitienė

Nuotraukos Austėjos Jasaitienės ir Algimanto Pečiukaičio