2022 Sausis

Kazela, Vytautas. Kalvis Eugenijus // Utenis. – 2022, saus. 29, p. 4,9
Publikacija apie kalvį Eugenijų Vanagicką. „Eugenijaus Vanagicko kalviškus darbus pirmą kartą pamačiau šių metų respublikinėje konkursinėje „Aukso vainiko“ parodoje Molėtuose. Pamačiau ir panorau parašyti.

Kazela, Vytautas. Sodyba, kurios inkiluose peri žvirblinės pelėdos // Utenis. – 2022, saus. 29, p. 1,10
Publikacija apie Stasiūnų kaimą ir Povilo Aželio sodybą. „Troboje  vos ne šio krašto muziejus. Stovi seni sovietinių laikų radijo aparatai, akordeonai ir šiaip visokių senovinių smulkmenų. Ir, žinoma, šios trobos pasididžiavimas – plūktinė molio krosnis.“

Kuznecovaitė, Aistė. Nesulaukia N. Puteikio // Lietuvos rytas.. – 2022, saus. 29, p. 3
Informacija apie Seimo nario P. Gražulio padėjėjo N. Puteikio konfliktą su „Norfos“ parduotuvės apsaugos darbuotojais ir policija. „Į galimą sukčiavimą su butelių etiketėmis įsivėlęs Naglis Puteikis prisiekinėjo esąs nekaltas, bet atėjus laikui pasiaiškinti dėl savo elgesio vis randa priežasčių, kodėl negali pasirodyti policijoje.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Pratybos // Utenos apskrities žinios. – 2022, saus. 29, p. 1
Informacija apie savaitgalio pratybas Vilniaus apskrities teritorijoje  ir Molėtų bei Ignalinos savivaldybių teritorijose. „Pratybų metu kariai judės pėsčiomis nedidelėmis grupėmis po 2-4 karius apgyvendintose vietovėse, kalbėsis su vietos gyventojais, koviniai ginklai ir imitaciniai šaudmenys nebus naudojami.“

Puteikienė, Nika. Jūros skonis. Žaliasis pasaulis. –  2022, saus. 28, p. 8,12
Publikacija apie knygos „Jūros skonis: žūklė Lietuvos prikrantėje1900-1944 m.“ sutiktuves. „Leidinyje skelbiami Palangos ir Klaipėdos krašto pajūrio žvejų šeimų sąrašai gali pasitarnauti net ieškantiems savo giminės šaknų. Žvejiško gyvenimo antologija praturtina unikaliomis fotografijomis ir kitais vaizdais iš įvairių Lietuvos muziejų ir privačių asmenų rinkinių.“

Puteikienė, Nina. Pažinti kaimyninių šalių paveldą // Žaliasis pasaulis. – 2022, saus. 28, p. 12
Publikacija apie Lietuvos jūrų muziejaus, Kaliningrado zoologijos sodo ir Frydlando vartų muziejaus bendrą projektą ir jo naudas.  „Įgyvendinant projektą pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kultūros paveldo atkūrimui ir pritaikymui lankytojams.“

Kazela, Vytautas. Nelietuviškais rašmenimis // Utenis. – 2022, saus. 26, p.3
Aktualijų apžvalga. „Beliko aptarti trijų raidžių reikalą. Negalvokite kažko negero – kalbu apie Q,W ir X įteisinimą Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašyboje. Sukilnojo Seimas rankutes. Įteisino. Man tai patiko. Eisiu ir aš paso keisti. Prašysiu, kad įrašytų Wytautas Qziela. Kam? Nežinau. Kuo durniau, tuo įdomiau..  O kaip bus su piliečiais, kurie savo pavardes rašo arabiškais, japoniškais ar korėjietiškais rašmenimis? Ar ir juos reikės įteisinti? Na, rašyti gal ir rašysime, bet kaip tokius asmenvardžius perskaityti? Nepadės nei užsienio kalbų mokėjimas, nei informacinės technologijos. Belieka tik nelietuviškai nusikeikti.“

Kazela, Vytautas. Žaisliukai, kvepiantys močiutės namais // Utenis. – 2022, saus. 26, p. 5
Publikacija apie tautodailininkę, kuriančią vaikams, Mildą Karpovienę. „Smagiausias nuotykis buvo, kai mes su drauge Šuns metais sugalvojome prezidentę Dalią Grybauskaitę pasveikinti. Draugė sueiliavo  sveikinimą, o aš nunėriau trispalvį šuniuką ir nusiuntėme. Iš Prezidentūros gavome padėkos raštą.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, saus. 26, p. 7
Iš 10 pranešimų – 2 iš Molėtų r. apie tai, kad „Videniškių sen., Degutinės k., namuose, rastas vyro (g. 1962 m.) kūnas be išorinių smurto žymių“, o Molėtuose į PK „kreipėsi vyras (g. 1962 m.), pranešdamas, kad moteris neatiduoda jam priklausančių muzikos instrumentų, kurių vertė 350 eurų.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. 2021 metų gaisrai ir gelbėjimo darbai Utenos apskrityje // Utenos apskrities žinios. – 2022, saus. 26, p. 5
Išplėstinė informacija apie gaisrus ir gelbėjimo darbus. „2021 metais Utenos mieste ir rajone kilo 123 gaisrai, Anykščių rajono teritorijoje – 102, Zarasų rajono teritorijoje kilo 96 gaisrai, Molėtų – 87, Ignalinos – 80, Visagine – 33 gaisrai.“

Vaiškūnas, Jonas. Jorė sugrįš su Perkūno trenksmu // Utenis. – 2022, saus. 26, p. 7
Publikacija apie pirmosios žalumos šventę ir su ja susijusius darbus. „Dėl gautos paramos 2020 m. pavyko sukurti ir paskleisti lietuvių  ir anglų kalbomis įgarsintą dokumentinį filmą „Gyvo žalio“, pasakojantį apie Jorės šventimo papročius. O 2021 m. su LKT ir MRS parama bei internetinio dienraščio Alkas.lt talka sukūrėme Jorės šventei skirtą interneto svetainę JORĖ“, – sako Žaliųjų klubo „Gojus“ pirmininkė Daiva Vaiškūnienė.“

Deksnys, Vakaris. Įpaminklinkime tris raides // Lietuvos rytas. – 2022, saus.25, p. 2
Nuomonė aktualijų tema. „Rašmenys Q,W ir X tikriausiai dar niekada nebuvo taip dažnai spaudžiami klaviatūros riterių kaip pastarąją savaitę.(…)Kalbos sergėtojai turėtų patys rodyti pavyzdį ir savo mintis, tegul ir sujauktas, dėstyti aiškiai ir taisyklingai. Bet dažnai matomas krislas svetimoje akyje, o ne rąstas savojoje.
Antai Seimo valstietis R. Šarknickas viename Alytaus portale paklojo didžiulę žodžių paklodę, kupiną meilės gimtajai kalbai. Su puikiais pavyzdžiais.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Nusikaltimai, nelaimės // Utenos apskrities žinios. – 2022, saus. 22, p. 4
Žinutėje „Įsibrovėliai sumušė ir apiplėšė molėtiškį“ pranešama apie tai, kad „į namus Molėtuose, Algirdo g., įsibrovė trys nepažįstami jaunuoliai, kurie sumušė vyrą (g.1969 m.) ir pagrobė 100 eurų.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios. – 2022, saus. 22, p. 10
Anonsas apie tai, kad  Molėtų kultūros centre sausio 28 d., 18 val.  vyks „susitikimas su aktoriais  Kristina Kazlauskaite ir Sauliumi Bareikiu „Dainos, eilės, prisiminimai iš teatro gyvenimo.“

Aniulienė, Danutė. Gidės pasakojimai // Laimiukas. – 2022, Nr. 1, p. 26-27
Pažintinė informacija, kaip keliauti ir ką nukeliavus veikti Etnokosmologijos muziejuje bei Molėtų observatorijoje. „Daugelis iš jūsų tikriausiai įžiūrite danguje šviesią naktį Didžiuosius Grįžulo Ratus, matote Paukščių Taką ar Šiaurinę žvaigždę. Argi nenorėtumėte pažinti visus dangaus kūnus, naktį šviečiančius iš dangaus?“

Bulotaitė, Nijolė. Apie cepelino dydžio virtinius ir kelią nuo archeologijos į komunikaciją // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2021, Nr. 2, p. 20-25
Pokalbis su Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu prof. Rimvydu Laužiku. „Studijuojant doktorantūroje ir dirbant Komunikacijos fakultete, natūraliai klostėsi interesų poslinkis nuo archeologijos komunikacijos tyrimų link. Paskutiniai lauko kasinėiimai, kuriems vadovavau, vyko 2011metais. Taigi dešimt metų  jau nebesupraktikuojantis archeologas. Paskutinės tiesiogiai su archeologija susijusios publikacijos pasirodė 2015 metais kartu su bendraautoriais išleistoje monografijoje „Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos“, kurioje apibendrinti didelės apimties projekto(vad. prof. A. Kuncevičius) tyrimų rezultatai.“

Kruopienė, Irena. Kačiuškienė, Genovaitė. Pasvalio krašto tarmė: nuo Petro Vileišio kūrybinių bandymų iki šiuolaikinių medijų // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2021, Nr. 2, p. 75-78
Publikacija apie Pasvalio krašto tarme parašytą P. Vileišio apysakaitę „Jons ir Aniutia“ ir „Žinių radijo“ laidą „Kaip kalba Pasvalys“. „1877 m. Peterburge apysakaitė išleista atskira knygele.
Mums įdomiausia, kad tekstas parašytas pasvališkių tarme.“

„Santaros“ inf. Karas ir taika be karo…// Santara. – 2021, Nr. 187/188, p. 106-107
Publikacija su nuotraukomis apie naujausią Rimo Tumino spektaklį „Karas ir taika“. „Paklaustas, kodėl spektaklyje „Karas ir taika“ beveik nėra karo, režisierius atsako: „Taip ir yra. Trijų šeimų istorija. Tačiau tarsi išliko viskas; karo visiškai nenubraukiau, bet liko tik vienas karys. Maskvos gaisrą simbolizuoja vienas degtukas. O didžiąjame baliuje dalyvauja tik viena Nataša. Sąmoningai atsisakiau instaliacijų, kamerų, nes jos tik nukreipia dėmesį, trukdo režisieriui išreikšti save. Man buvo svarbu, kad viską vainikuotų vaizduotė.“

Lavaste, Laima. Karinga ir visai ne princesė // Stilius. – 2022, Nr. 3, p. 8-15
Viršelio veidas – Živilė Pinskuvienė ir pokalbis su ja.
Kad ir kiek tardytum moterį pašnekovę, kad ir kokia ji būtų atvira, visada į jos paslaptį tik vos vos praveri duris… Tad pateiksiu paskutinį klausimą – kas yra ta moters laimė pagal Živilę Pinskuvienę?
Laimė?.. Laimė yra mano šeima. Galiu pasakyti – susikūriau tokią šeimą, kokios norėjau. Taip, tam reikėjo pastangų. Juk nuo mūsų, moterų, labai daug kas priklauso. Kiek pastangų įdedi, tiek ir turi.“

Kazela, Vytautas. Negaliu teisti, bet negaliu ir pateisinti // Utenis. – 2022, saus. 19, p.3
Aktualijų apžvalga. „Svarbiausia – protestuotojai nesuvokė pagrindinio dalyko  – ne vieta ir ne laikas. Kiekvienas, bent jau mano kartos žmogus, turi savo Sausio 13-ąją. Ir ne tik Sausio 13-ąją, bet ir dar kurį laiką po jos.“

Kazela, Vytautas. Povilas Stumbrys: Vokietijoje niekas neklausia, kiek tau metų  // Utenis. -2022, saus. 19, p. 1,5
Pokalbis su Vokietijoje dirbančiu Povilu Stumbriu. „Mūsų miestelis nedidelis. Jame gyvena gal tik trys tūkstančiai žmonių. Artimiausias miestas Kaizerslautenas už 18 kilometrų. Miestelyje daug žmonių užsiima ūkininkavimu. Kai aš jiems parodau mūsų ūkių nuotraukas, jie stebisi ir klausia, kelinta karta čia ūkininkauja. Kai pasakau, kad pirma, jie netiki ir purto galvas: aš tokių pastatų dar neturiu, nors ūkininkauju prosenelio ūkyje. Suprantu Lietuvos ūkininkus – jiems tikrai nelengva: ir  išmokos, ir supirkimo kainos mažesnės. Bet niekada neužjausiu mūsų dejuojančių verslininkų.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Gabiausi tautodailininkai pasipuošė „Aukso vainikais“ // Utenos apskrities žinios. – 2022, saus. 19, p. 8
Išplėstinė informacija su nuotraukomis apie Molėtuose vykusią Lietuvos tautodailininkų pagerbimo šventę. „Molėtų krašto muziejuje eksponuojamoje nacionalinėje parodoje – didesnės medžio skulptūros ir kalviškų saulučių kolekcijos, tačiau apstu ir kitų dirbinių.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Videniškiai taps tarptautinių susitikimų centru // Utenos apskrities žinios. – 2022, saus. 19, p. 5
Išplėstinė informacija  apie būsimas veiklas Videniškiuose. „Susitikimo Videniškiuose dalyviai pritarė, kad tai turėtų būti tarptautinis susitikimų centras. Tokią idėją diktuoja ir dviejų garsiausių giminės atstovų veikla bei jų pasiekimai. Centro veiklos objektas būtų ULB (Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos) regionas, jis inicijuotų veiklas, susijusias su ekumeninio dialogo bei kultūrinio, visuomeninio dialogo skatinimo regione. Centro veiklos integruotų muziką, meną ir kitas veiklas.“

Jonušienė, Danutė. Lietuvių akademikas gyvena Grenlandijos laiku // Savaitgalis. – 2022, Nr. 2, p. 24-27
Pokalbis su prof. Adolfu Laimučiu Telksniu. „Lietuviško interneto krikštatėviu vadinama profesorius Adolfas Laimutis Telksnys (91 m.) nemėgsta daug kalbėti apie praeitį. Daugiau nei prieš pusę amžiaus jis neįtikėtinai tiksliai prognozavo, kaip atrodys ateities technologijos, kurios dabar jau yra tapusios kasdienybe, – internetas, išmanusis telefonas ir išmanusis laikrodis. O dabar jis atskleidė savo pamąstymus, kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais. Akademikas įsitikinęs – ateities visuomenę sudarys ne tik išsilavinę žmonės, bet ir į juos panašūs robotai humanoidai.“

Kazela, Vytautas. Pagrindinis būdas sumažinti šildymo kaštus – apšiltinti namus ir įsirengti tinkamą šildymą // Utenis. – 2022, saus. 15, p. 1-2
Publikacija apie šildymo būdus. „Pasaulį krečia energetinė krizė. Brangsta elektra, dujos. Brangsta ir šildymas. O jis mūsų kraštuose labai aktualus. Žmonės privatiems namams šildyti pradeda naudoti šiuolaikines technologijas. Kai kas bando teigti, kad pigiausia kūrenti malkomis. Ne yra, bet buvo. Malkos irgi brangsta.“

Kaziela, Vytautas. „Aukso vainikas“ suspindo Molėtuose // Utenis. – 2022, saus. 15, p. 4-5
Publikacija apie tautodailininkų  tradicinę šventę „Aukso vainikas“, vykusią Molėtuose. „Atskirai norėtųsi pakalbėti apie šios parodos organizavimą. Konkursinė paroda eksponuota puikiose Molėtų krašto muziejaus salėse. Finalinį renginį puikiai organizavo Molėtų kultūros centras. O jį globojo Molėtų savivaldybės meras Saulius Jauneika. Jis ne tik sveikinimo žodį tarė, bet ir kartu su Nacionalinio kultūros centro direktoriumi Sauliumi Liausa „Aukso vainikais“ meistrų meistrus vainikavo.“

Lavaste, Laima. R. Tuminas: manęs dar laukia didingiausias įvykis – mirtis // Lietuvos rytas. -2022, saus. 15, p. 1, 6.7
Pokalbis su teatro režisieriumi Rimu Tuminu. „Bet tų jubiliejų vis mažiau. Laidotuvių daugiau. Nespėju susitikti su bičiuliais, aktoriais, režisieriais, pasikalbėti apie teatro raidą, skaudulius, apie studentus…Ir jie jau išėję. Olegas Tabakovas, kuris taip pat sirgdamas mane mokė: „Rimai, daktarai sakė, kad reikia valgyti daug mangų.“
Pradėjau juos valgyti, bet Olegui taip ir nesuspėjau pasakyti – žinai, mangai man neskanūs, per daug saldūs. O jis pasimirė valgydamas mangą.
Visada gyvenime mes suvėluojame.“

„Lietuvos ryto“ inf. Sausio 13-ąją – spjūviai mūsų laisvės gynėjams // Lietuvos rytas. – 2022, saus. 15, p. 3
Publikacija apie Sausio 13-osios minėjimą su nuotraukomis. „Nepriklausomybės aikštėje susirinkusi minia buvo itin margaspalvė. Čia sukiojosi ir visuomenininku vadinamas galiūnas Ž. Savickas.“

„Utenio“ inf. Ar važiuosime dirbti į Molėtus? // Utenis. – 2022, saus. 15, p. 1
Išplėstinė informacija apie darbo vietas Molėtuose.  „Sutarta, kad laisvos darbo vietos Technologijų centre Molėtuose, kurių bus vis daugiau, bus skelbiamos ir Užimtumo tarnybos duomenų bazėje“ , – kalbėjo Molėtų klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas Rimvydas Kazlas.
Šiuo metu vyksta „Teltonikos“ technologijų centro statybos. Tikimasi, kad centras savo veiklą pradės šių metų rugsėjį.“

„Utenio“ inf. „Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, saus. 15, p. 11
Iš 2 pranešimų –  1 iš Molėtų r., apie tai, kad „Joniškio sen.,Burnėnų k., kieme rastas vyro (g. 1972 m.) kūnas, kurį nuslydęs nuo rankinio keltuvo prispaudė ir mirtinai sužalojo remontuojamas automobilis „Opel Vectra“.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Molėtuose įmūryta būsimo „Teltonikos“ technologijų centro kapsulė // Utenos apskrities žinios. – 2022, saus. 15, p. 4
Informacija su nuotrauka apie „Teltonikos“ centro pradžią Molėtuose. „Arvydas Paukštys, pradėdamas iškilmes, kalbėjo, jog šiam projektui Molėtuose labai svarbūs socialiniai motyvai, taip jis nori prisidėti prie gimtinės spartesnio atsigavimo, nes čia bus sukurta 500 darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams, o graži gamta, nedidelis atstumas iki sostinės ir patrauklios, gerai apmokamos darbo vietos paskatins Molėtuose kurtis jaunus žmones. Planuojama statybas užbaigti per 9 mėnesius ir Centrą atidaryti šiemet.“

Jusys, Vytautas. Eigirdas, Vytautas. Paukščių žiedavimas Ventės rage 2021 m. pavasarį // Paukščiai. – 2021, Nr.3, p. 10-12
Pavasarinio žiedavimo apžvalga. „2021m. pavasarį Ventės rago ornitologinės stoties (VROS) žieduotojai ir jų talkininkai sužiedavo 89 rūšių 7 534 paukščius.“

Jusys, Vytautas. Eigirdas, Vytautas. Paukščių žiedavimas Ventės rage 2021 m. vasarą // Paukščiai. – 2021, Nr.3, p.13-15
Vasarinio žiedavimo apžvalga. „2021 m. vasarą Ventės rago ornitologinės stoties (VROS) žieduotojai ir jų talkininkai sužiedavo 86 rūšių  44 377 paukščius.“

Jusys, Vytautas. Stebėtas didelis keršulių būrys // Paukščiai. – 2021, Nr. 3, p. 29
Žinutė su nuotrauka. Apie tai, kad praėjusių metų  balandžio mėnesį „Dreižių k., Klaipėdos r. , nustebino ant elektros laidų tupintis didelis keršulių būrys. Jų ten buvo apie 300 individų.“

Karalius, Saulius. Ornitofaunistiniai stebėjimai Lietuvoje 2021 m. vasarą // Paukščiai. – 2021, Nr. 3, p. 23-27
 Vasaros laikotarpiu pastebėtų paukščių suvestinė. Molėtų r. pastebėta plėšrioji žuvėdra ir sodinė nendrinukė

„Ji“ inf. Vaida Genytė // Ji. – 2022, Nr. 2, p. 38-39
Atsakymai į 12 klausimų.
„Kokia buvote paauglystėje?
Buvau gana geras vaikas, bet, kaip ir visi, pridarydavau nesąmonių (šypteli). Augau Molėtuose, kur daug ežerų ir turistiniai žygiai su palapinėmis – labai populiarūs. Vieną kartą apgavau tėvus pasakydama, kad su klase einame į turistinį žygį, o iš tiesų su draugais kelioms dienoms išplaukėme į salą. Molėtai – mažas miestelis, taigi mama netruko sužinoti, kad mano klasė nevyko į jokį turistinį žygį. Netrukus buvau parplukdyta iš salos. Namuose niekas nesibarė, vyko ramus pokalbis, tačiau man pakankama bausmė buvo pats parplukdymas: supratau, kad taip daryti negalima.“
.
Eitminavičius, Stepas. Apie Sausio tryliktąją prisimenant Joną Biliūną // Utenos apskrities žinios. – 2022, saus. 12, p. 4
Rubrikoje „Po kasdienybės sparnais“ – mintijimai apie laisvę. „Tad vengdami patoso prisimintume daugybę gražių iniciatyvų, susijusių su šios dienos atminimo saugojimu. Jeigu reikėtų vardyti, tai ir Utenoje, ir Ignalinoje, ir Zarasuose, ir Anykščiuose, ir Molėtuose surastume daug įtikinamų pavyzdžių. Kalbėtume apie dorus, darbščius, kūrybingus žmones. Galbūt tada mūsų pokalbiai su vaikais, paaugliais būtų prasmingesni.“

Kazela, Vytautas. Neramios mintys // Utenis. – 2022, saus.12, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Niekaip nesuprantu: Petrą Cvirką griaunam, nors dėl jo nei autoavarijos vyksta, nei žmonės žūsta, o štai kitą sovietinį paminklą – garsųjį kelią –  Vilnius-Utena – visos valdžios saugo kaip savo akį. Prieš kurį laiką spausdinome grafiką, kaip iki 2025 metų šis kelias bus iš pagrindų rekonstruotas. Dabar aš pradedu galvoti, ar jis iki 2025 metų bus bent jau pradėtas rekonstruoti.
Štai praeitą ketvirtadienį važiavau į Molėtus. Gerai, kad buvau paskaitęs, jog kelyje atsirado pavojingų išdaužų, tad neįsismaginau.“

Leipus, Vladas. Mes buvome laukiami  // Utenis. – 2022, saus. 12, p. 5-6
Publikacija apie tėviškėnų vyrų ansamblį, gyvavusį 25 metus. „Norėtųsi skaitytojams priminti kai kuriuos vyrų ansamblio gyvenimo įvykius, datas, daininikų veiklą. Anasamblio pradžia – 1994 metai. Jis kūrėsi uteniškių klubo „Indraja“ prieglobstyje. Trys šaunūs Lietuvos vyrai- prof. Algirdas Vyžintas, operos solistas Gediminas Pamakštys ir socialinių mokslų daktaras docentas Antanas Čiužas pradėjo repeticijas. Taigi gal ir simboliška, kad ansamblis prasidėjo nuo vyrų trio ir baigėsi besant trims dainininkams.“

Vaiškūnas, Jonas. Sausio danguje – Aušrinės sugrįžimas ir asteroido priartėjimas // Utenis. – 2022, saus. 12, p. 7
Dangaus žvaigždėlapis. „Nuo 2021 m. gegužės Vakarine žvaigžde buvusi Venera šiomis naktimis pavirs Aušrine. Sausio 29 d. kiek dešiniau ir žemiau prie Aušrinės ir Marso poros prisilinks ir Mėnulio delčiagalis.“

Čepėnienė, Daiva. Utenoje gausiausiai gimimų užderėjo liepos mėnesį, gimė ir aukštaūgis // Utenos apskrities žinios.- 2022, saus. 8, p. 1,
Publikacija apie VšĮ Utenos ligoninės Akušerijos–ginekologijos sektoriaus darbą. „Didžioji dalis nėsčiųjų buvo Utenos rajono gyventojos, nemažai gimdyti į Utenos ligoninę atvyko iš Rokiškio, Visagino, Zarasų, taip pat Anykščių, Ignalinos, Molėtų, kelios iš Panevėžio, Biržų , Švenčionių, Kupiškio, Švenčionėlių.“

Kazela, Vytautas. Užpalių kamenyčios lobiai // Utenis. – 2022, saus. 8, p. 4-5
Publikacija apie Užpalių krašto ūkininkės, Utenos krašto garbės pilietės Viktorijos Jovarienės įkurtą „Kamenyčią“. „Paklausta, kada pradėjo kolekcionuoti abrūsus, Viktorija sako, kad ši aistra nuo vaikystės. Jos gimtasis kaimas Kirdeikiai ir aplinkiniai Ginučiai, Šiškiniai, kiti kaimai rudenį ir žiemą dūzgė nuo verpimo ratelių ir audimo staklių. Dabar jų jau niekam nebereikia. Viktorijos muziejuje iš jų padaryti šviestuvai. Visaip eksponatai atkeliavo pas ją. Vienus pirko, kitus užsidirbdavo, o dabar ir vieną kitą žmonės padovanoja. Labai daug eksponatų iš Molėtų rajono. Viktorija sakė, kad ateityje galvojanti net atskirą ekspoziciją padaryti.“

Matkevičienė, Jolanta. Ištikimieji senosios dubingėnų dvasios saugotojai // Respublika. – 2022, saus. 8, p.
Publikacija apie mokytoją Lionginą Giedrytę. „Įgyvendinusi vieną svajonę, Liongina ėmėsi kitos – įkurti kraštotyros muziejų Dubingiuose ir čia jai pasisekė – nuo 1990-ųjų toks muziejus atsirado.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2022, saus. 8, p. 11
Iš 10 pranešimų- 1 iš Molėtų r., apie tai, kad „Luokesos sen., Kaulakių k., vyras (g. 1982 m.) smurtavo prieš moterį (g. 1984m.)“.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Investicijos Molėtuose padidins gyventojų užimtumą // Utenos apskrities žinios. – 2022, saus. 8, p. 2
 Išplėstinė informacija apie tai, kad „bendrovė „Teltonika EMS“ technologijų centre Molėtuose įrengs administracines, gamybines patalpas ir laboratorijas bei planuoja sukurti apie 480 naujų darbo vietų.“

Liubeckaitė, Jolanta. „Nuostabus cheminių elementų pasaulis“ // Žaliasis pasaulis. – 2022, saus. 7, p. 12
Išplėstinė informacija su nuotraukomis apie tai, kad Molėtų gimnazijoje svečiavosi VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto direktorius, prof. Habilituotas daktaras Aivaras Kareiva, pristatęs savo knygą „Nuostabusis cheminių elementų pasaulis“.
„Šis žinynas- pirmasis lietuvių kalba išleistas leidinys, kuriame apžvelgiami visi 118 šiuo metu žinomi cheminiai elementai.“

„Moters savaitgalio“ inf. Kai žvaigždės pasitinka ir palydi // Moters savaitgalis. – 2022, Nr. 1, p. 24
Publikacija apie laikotarpį nuo Kalėdų iki Trijų Karalių, burtus.  „Jonas Vaiškūnas – Lietuvos etnoastronomas, fizikas, muziejininkas: Trijų Karalių vidurnaktį patartina žiūrėti į Mėnulį. Vieną valandą pažiūrėjus, reiktų nusiprausti, paskui dar valandą žiūrėti, o tada atsigulti. Užmigus pasirodys balta, neaiški šmėkla, ir tu nubusi. Jei šmėkla klaus – tu atsakysi, jei tu klausi – šmėkla atsakys; taip sužinosi savo ateitį.“

Gadliauskaitė, Aistė. Akcija „Lašiša-2021“:padėkos nusipelniusiems // Žaliasis pasaulis. – 2022, saus. 7, p. 4
Išplėstinė informacija apie tai, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas padėkojo aktyviausiai akcijoje „Lašiša“ dalyvavusiems ir pasižymėjusiems pareigūnams iš Klaipėdos ir Tauragės.
„Ypatingas dėmesys buvo skiriamas Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui – Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties, Vilnelės upėms ir jų intakams.“

Kazela, Vytautas. Išpakavau Kalėdas Druskininkuose // Utenis. – 2022, saus. 5, p. 5
Publikacija apie viešnagę Druskininkuose. „Turiu tokį gražų įprotį – tarp Kalėdų ir Naujųjų  metų nuvažiuoti į Druskininkus ir apsilankyti kalėdinių eglučių parke. Ši tradicija Druskininkuose gyvuoja jau 10 metų.“

Kazela, Vytautas. Šūviai sau į kojas // Utenis. – 2022, saus. 5, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Kinija iškėlė Lietuvai reikalavimus. Ką aukosime – garbę ar ekonomiką? Kas mūsų laukia 2022-aisiais?“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Labdaros vakaro dovana – delfinų terapija kitokiam vaikui // Utenos apskrities žinios. – 2022, saus. 5, p. 4
Išplėstinė informacija apie aštuonmečio Eduko gyvenimo pokyčius po delfinų terapijos, kurią vėl galės pakartoti, nes „Gruodžio 30-ąją Molėtų r. savivaldybės atstovai, susitikę su autizmo spektro bei kūno judesių sutrikimų turinčio 8-erių metų Eduko mama giedraitiške Ligita Dragūne, perdavė jai savivaldybės kalėdinio labdaros vakaro metu jo dalyvių paaukotą dovaną – 1640 eurų.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Molėtų „Metų šviesuliai“ // Utenos apskrities žinios. – 2022, saus. 5, p. 2
Informacija su nuotraukomis apie Molėtų savivaldybės apdovanojimus Marytei Baliūnaitei, Kęstučiui Kuzmickui, Antanui Žukauskui. „Šis savivaldybės apdovanojimas skiriamas asmenims už metų veiklą, peržengiančią profesinio darbo rėmus: už visuomenę telkiančią ir ją ugdančią pilietinę iniciatyvą savanorystės, bendruomeninės, švietėjiškos, edukacinės, kraštotyrinės ir kitose veiklos srityse, už kilnų metų poelgį, kūrinį, projektą, įgyvendintą idėją, tradicinių vertybių puoselėjimą.“

„Lietuvos ryto“ inf. Plikledis pasiuntė išbandymų // Lietuvos rytas. – 2022, saus. 4, p. 13
Informacija su nuotrauka, apie tai, kad Molėtų rajone vilkikas rėžėsi į elektromobilių įkrovimo stotelę bei kitas avarijas. „Kelio Vilnius- Molėtai 46-ąjame kilometre, ties Smailių kaimu (Molėtų r.), vilkikas, įsukdamas į stovėjimo aikštelę, ant slidžios kelio dangos nesugebėjo sustoti ir atsitrenkė į elektromobilių įkrovimo stotelę.“

„Stiliaus“ inf. Ką Naujųjų metų proga sau pasižadate? // Stilius. – 2022, Nr. 1, p. 22
Savaitės klausimas, į kurį atsako ir verslininkė Inga Budrienė:  „Pažadų sau jau senokai negalvoju, o vietoj jų jau kurį laiką renkuosi padėkoti už tai, ką turiu. Už gyvenimą, sveikatą, šeimą, darbą. Tai, manau, yra kur kas prasmingiau už dažniausiai tuščius liekančius pažadus.“

Juzėnas, Justas. Jonušo Radvilo rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų tarptautinis architektūrinio projekto konkursas // Archiforma. – 2021, Nr. 3-4, p. 74-79
Publikacija apie Lietuvos architektų sąjungos organizuotą Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų konkursą, „Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad rezidentinių rūmų komplekso autorius – architektas Jonas Ulrichas, „U“ formos plano rūmus sudarė keturi dviaukščiai korpusai, kampuose sujungti penkiais triaukščiais paviljonais, o vidinis kiemas buvo užtvertas neaukšta mūro tvora su dvejais vartais. Pagal šį projektą XVII a. viduryje Lietuvos didysis etmonas , Vilniaus vaivada Jonušas Radvila pastatė rezidentinius rūmus, tačiau pusamžį vykę karai juos smarkiai suniokojo. Pamažu keičiantis pastato šeimininkams ir kas kelis dešimtmečius vykdant atstatinėjimo darbus rūmai įgavo šiandienį vaizdą. 1990 m. restauruotoje Radvilų rūmų dalyje įkurtas Lietuvos dailės muziejaus padalinys, kur iš arčiau galima susipažinti su garsia Radvilų gimine ir iškiliausiais jos atstovais.“

Laužikas, Rimvydas. Šidlaitė, Ieva. Apie pušis ir pušines // Sodo spalvos. – Nr. 1. P. 46-49
Publikacija apie pušis ir jų panaudojimą nuo medicinos iki gastronomijos. „Pušis naudota ir kaip dezinfekcinė priemonė. XVIII amžiuje buvo teigiama, kad, pavirinus pušies kankorėžių vandenyje, šis taps kur kas švaresnis. O pirmosios gastronomijos knygos autorė Liudvika Didžiulienė-Žmona savo 1893 metų „Lietuvos gaspadinėje“ agituoja valstietes mokytis šeimininkauti. Jei jos išmoks, tada „ir duonelės niekas jau rūgšties nebepagadins, nebereiks duonkubilio pušine rukyti, nei cibulioms trinti, kaip pati gaspadinė turės užtektinai rugšties“.Minėta pušinė – tai pušų šakų šluota, skirta krosniai, prieš pašaunant duoną, pašluoti. Teigiama, „jei pušinė menka buvo, tai [ir] duonoj anglių yra.“