Žiemos naujienos Vaikų skaitykloje/sausis
Mandy Archer, Gabi Murphy
Kaip Elvis išgelbėjo Kalėdas
Artėja Kalėdos – mėgstamiausia vaikų šventė. Bet staiga suserga Kalėdų Senelis! Nerimas apima visus Šiaurės ašigalio gyventojus. Ką daryti? Juk viso pasaulio vaikai laukia kalėdinių dovanų!
Kas padėjo Kalėdų Seneliui ir išgelbėjo Kalėdas, vaikai sužinos perskaitę šį įdomų kalėdinį pasakojimą!
Nuotykių karalystė: pasakos ir pasakėčios
Kiekviena iliustruota pasaka dvelkia tikra magija, stulbina ir žadina vaizduotę.
Šios pasakos parašytos tik didžiosiomis raidėmis, tad puikiai tiks mokytis skaityti!
Sam Taplin
Laikas miegoti, lokiuk
Mažas lokiukas dar negali eiti miegoti: jam labai reikia suskaičiuoti visas žvaigždeles danguje. Susikibę už rankų, kartu su tėčiu jiedu leidžiasi į kelionę po mingančius laukus ir pievas. Jauki eiliuota vakaro pasakaitė mažiesiems padės.
Skiemenuotos pasakos
Lietuvių liaudies pasakos atgimsta knygelių serijoje “Skiemenuotos pasakos”.
Pasakose “Dangus griūva”, “Žiogas ir skruzdėlė”, “Varna ir sūris” naujomis spalvomis atgyja nepamirštami jų personažai – baikštusis katinėlis ir išmintingoji meška, darbščioji skruzdėlė ir lengvabūdis žiogas muzikantas, savimyla varna ir gudrioji lapė.
Ši paveikslėlių knyga skirta 4–7 metų vaikams, besimokantiems skaityti. Pasakos knygelėje su–skie–me–nuo–tos, kad vaikas, atpažindamas raides ir tardamas garsus, galėtų jas perskaityti pats.
Giedrė Kazlauskaitė, Dovilė Bagdonaitė
Pelė pianine
Pasaulis aplink mus ne visada būna jaukus ir suprantamas. Kartais, ypač naktį, jis kupinas keistų, bauginančių garsų. Uždaras kambarys mūsų vaizduotėje virsta spąstais. Lauke taip pat knibždėte knibžda visokiausių pavojų. Šioje knygelėje rasite tris trumpas siaubo istorijas apie mūsų baimes ir fantazijas. Kas baisiausio galėtų nutikti, jeigu…
Bet jei atidžiau patyrinėjame, pasijuokiame iš baisenybių, pamatome, kad baugi nakties tamsa, skleidžianti šiurpius garsus, tėra maža pelytė, lakstanti pianino viduje.
Jose Saramago
Pasaka apie neatrastą salą
Portugalų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas José Saramago (1922–2010) „Pasakoje apie neatrastą salą“ vaizduoja laikus, kai pasaulyje nelieka nieko, kas nepažinta. Tik vienas žmogus tuo netiki ir leidžiasi ieškoti dar neatrastos salos.
Poetiškas, filosofinių įžvalgų, ironijos ir kupinas pasakojimas „Pasaka apie neatrastą salą“ primena mums svajonės grožį ir galią. Neatrasta sala esame mes patys, ir patys esame šios salos ieškantis laivas, sako Saramago.
J. K. Rowling
Kalėdų paršelis
Džekas be galo myli savo žaisliuką Amo Paršelį. Su AP jis nesiskiria nei dieną, nei naktį. Kol vieną sykį per Kūčias įvyksta kai kas baisaus – AP dingsta. Bet Kūčių naktis yra stebuklų ir neišsipildžiusių lūkesčių laikas, kai visi daiktai gali atgyti, net žaislai… Taigi Džekas ir Kalėdų Paršelis – berniuką nuolat erzinantis AP pakaitalas – leidžiasi į kvapą gniaužiančią kelionę per stebuklingą Pamestųjų šalį. Padedami kalbančios Pietų Dėžutės, drąsaus Kompaso ir sparnuotos Vilties, jie bando išgelbėti geriausią Džeko kada nors turėtą draugą iš siaubingo žaislus triauškiančio Pamestinio nagų…
Berniukas ir jo žaislas netrukus pakeis pasaulį…
Stanislavas Lemas (Stanislaw Lem)
Robotų pasakos
Stanisław Lem daugeliui skaitytojų geriausiai žinomas dėl savo mokslinės fantastikos žanro romano „Soliaris“, kurį išgarsino žymaus režisieriaus Andrejaus Tarkovskio filmas. „Robotų pasakos“ – kiek kitokios nuotaikos kūrinys, vertas ne mažiau dėmesio. Fantastinės istorijos čia parašytos liaudies pasakų forma.
Knygoje „Robotų pasakos“ mokslinė fantastika persidengia su folkloro elementais ir socialine satyra. Stanisław Lem nagrinėja totalitarinius režimus, socialinius stereotipus bei toliaregiškai nuspėja ateities technologijas. Trumpame knygos aprašyme teigiama, kad šis skaitinys ne vieną kartą jaunuolių išmokė drąsiai svajoti ir savarankiškai mąstyti.
Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga, 3 dalis
Trečią „Lietuvos istorijos“ dalį istorikai Alfredas Bumblauskas ir Mangirdas Bumblauskas, kaip ir pirmas dvi, skiria jauniesiems skaitytojams. Kviečia juos išeiti iš pamokos ribų ir pasinerti į nuodugnesnius Lietuvos istorijos tyrinėjimus. Moko kritiškai vertinti nusistovėjusias tiesas, ieškoti savo atsakymų į keliamus klausimus. Be abejonės, knyga bus įdomi ir suaugusiesiems, girdėjusiems šeimos vyresniųjų pasakojimų apie „smetoninę Lietuvą“.
Autoriai, žaismingai provokuodami ar pateikdami, anot recenzentų, „nenunaudotus šaltinius“, skatina jaunąjį – ir ne tik – skaitytoją per gyvąją istoriją pažinti Vasario 16-osios Lietuvą. Aptaria du nepriklausomybės dešimtmečius, per kuriuos susiformavo modernioji lietuvių tauta, – nuo sudėtingomis sąlygomis sukurtos valstybės per pažangą ir augimą iki dramatiško Lietuvos valstybės praradimo.
Knygoje aptariami ne tik įtempti valstybės kūrimo ar praradimo etapai, bet ir tokios visus dominančios temos kaip krepšinis ir tarpukario gardėsiai arba kodėl to meto Kaunas kartais vadinamas ,,mažuoju Paryžiumi“.
Kaip ir ankstesnėse dalyse, šioje apstu įdomių, negirdėtų ar primirštų mūsų krašto istorijos faktų, iliustruojamų nematytais vaizdais, amžininkų atsiminimais ir ekspertų vertinimais.
Nora Krug
Heimat. Vokietė apmąsto istoriją ir kilmę
Nora Krug knygoje nagrinėja tautos ir šeimos kaltės jausmą ir atsakomybę. Rašytoja, kuri gėdijosi savo vokiškos kilmės, nusprendė išsiaiškinti ar jos šeima galėjo būti prisidėjusi prie Holokausto ir šių paieškų metu bandė suvokti jėgas, formavusias ištisų kartų gyvenimą bei istoriją.
Autorė gimė jau po nacių režimo žlugimo, tačiau Antrasis pasaulinis karas šešėlį ant jos gimtojo miestelio metė visą vaikystę. Vokietijos pilietybės faktas ją siejo su Holokaustu bei neapsakomais žiaurumais. Sulaukusi trisdešimties ir gyvendama JAV, Nora Krug suprato, kad gyvenimas užsienyje tik sustiprino poreikį užduoti klausimus, kurių nedrįso paklausti vaikystėje.
Grįžusi į Vokietiją autorė lankėsi archyvuose, atliko tyrimus ir apklausė šeimos narius. Šių tyrimų metu ji atskleidė savo senelio iš motinos pusės ir tėvo brolio istorijas. Autorės tyrimai, apimantys kelis žemynus ir kartas, apjungia nerimą keliančią šeimos istoriją ir apmąstymus, ką reiškia būti savo kartos vokiečiu.
Žodis „heimat“, nusako jausmą tam tikrai vietai, kurioje norisi jaustis lyg namie, taip pat saugumą. Ar jis vis dar įmanomas?
