Pristatyta Alantos kraštą reprezentuojanti paroda
Sausio 26 d. Molėtų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta fotoparoda „Tarpukario Alantos krašto kaimai ir žmonės“. Pristatyme dalyvavo šios parodos sudarytojai alantiškis, istorikas Gintautas Šeikis ir etnologė, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė Elvyda Lazauskaitė. Parodoje aksponuojamos 1934 metais vykusios ekspedicijos metu fiziko ir etnografo Igno Končiaus darytos nuotraukos iš Trumponių, Kaniūkų, Kalvių, Šunakojų, Mokylių (seniau – Makylių I), Viktoriškio, Pabarų, Janonių, Jaruliškio kaimų.
Gausiai susirinkusiems renginio žiūrovams jie daugiau papasakojo, kaip buvo parengta ši paroda ir kokia yra joje eksponuojamų nuotraukų reikšmė. G. Šeikis pasidalino, kaip sekėsi ieškoti šių nuotraukų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvuose, koks kelias buvo nueitas siekiant šias dar niekur nepublikuotas nuotraukas pristatyti visuomenei. Taip pat jis pristatė tarpukario Alantą tuometiniame kontekste, kuo Alanta ir jos apylinkių kaimai buvo įdomūs, išskirtiniai. Pasak istoriko, labai didelė tikimybė, jog vienoje iš parodoje publikuojamų nuotraukų yra užfiksuoti gimtieji Lietuvos tautinio atgimimo veikėjo, varpininko Jono Gaidamavičiaus-Gaidžio gimtieji namai Kaniūkų kaime. G. Šeikis džiaugėsi, kad net atsirado tokių žmonių, kurie eksponuojamose nuotraukose atrado savo nematytus giminaičius, pažįstamas sodybas.
Etnologė Elvyda Lazauskaitė džiaugėsi turėjusi galimybę prisidėti prie šios parodos parengimo ir sako pati šio proceso metu atradusi naujų dalykų. Pasak etnologės, tarp kitų Igno Končiaus ekspedicijų paminėjimų apie ekspediciją į Alantos kraštą informacijos nebuvo. Taip pat ją nustebino fotografijose užfiksuotos moterys, laikančios ilgus vyriškus dalgius. Tai galėtų reikšti, jog šios moterys pačios pjovė žolę naudodamos fotografijose matomus įrankius, tačiau pasak etnologės, tokia praktika tarpukario Lietuvos kaimo bendruomenėse buvo neįprasta. Viešnia atkreipė dėmesį, jog ekspedicijos metu Ignui Končiui ir kitiems ekspedicijos dalyviams buvo įdomu fiksuoti ne tik pastatus ir suaugusiųjų gyvenimą, bet ir vaikus ir vaikišką kasdienybę: fotografijose matome senovinį vaikišką vežimėlį, vaikiškus baldelius, žaislus. Ekspedicijos dalyviai įamžino kaimų sodybų liaudies puošybą: drožinėtas langines ir duris, langų apvadus, šviestuvus, papuoštus popieriaus karpinėliais, vadinamąsias „gonkas“ (kai kurios jų itin puošnios), senovinius gėlių darželis ir t.t. Vienoje iš nuotraukų pavaizduotas aklas muzikantas ir dievdirbys Antanas Pagalys iš Kazlų kaimo. Šalia jo įamžinta ir jo paties išdrožta šv. Jono Nepomuko skulptūra.
Renginiui einant į pabaigą buvo labai įdomu išgirsti pasisakant keletą žiūrovų. Vyresnio amžiaus žmonės antrino G. Šeikiui ir E. Lazauskaitei, patvirtino jų atrastus faktus, prielaidas, kuriomis pasidalino. Taip pat buvo tokių, kurie nuotraukose atpažino savo giminaičius, papasakojo istorijų apie parodoje įamžintus žmones, jų gyvenimus.
Austėja Jasaitienė
Nuotraukų autorius Algimantas Pečiukaitis
