2022 Vasaris

Kazela, Vytautas. Daugailių krašto piliakalniai. Be legendų ir padavimų // Utenis. – 2022, vas. 26, p. 9
Publikacija apie piliakalnius. „Kodėl iki šiol nėra išlikę net pilių griuvėsių? Kodėl neturime legendų ir padavimų? Tikriausiai yra teisūs tie, kurie sako, kad ant piliakalnių stovėję pilys buvo medinės, todėl jas be didesnių pasiglemžė ugnis ir laikas. Žodinį paveldą tautos atmintis gali išsaugoti tik 500 metų. Laiku jo neužrašius jis išnyksta. Kaip ir visos tos pilys, dvarai, bažnyčios prasmenga žemėn. Sunku patikėti, kad niekada nebuvo legendų apie Daugailių pilį. Apie pilėnų kovas su kalavijuočiais . Bet jos, matyt, nebuvo tokios svarbios ir jų neužrašė vokiečiai, o mes neturėjome rašto.“

Markovičienė, Gitana. Petras Vileišis – žmogus, kūręs Lietuvą//Moteris. – 2022, Nr.3, p. 200-207
Publikacija apie Petrą Vileišį. „Daug kas, paprašytas įvardinti , kokius žmones verta laikyti Lietuvos kūrėjais bei tautinio atgimimo lyderiais, paminėtų Joną Basanavičių, Vincą Kudirką ar Antaną Smetoną, tačiau tikrai ne mažiau nusipelnęs yra Petras Vileišis. Taip, jis nebuvo politikas tikrąja šio žodžio reikšme, buvo inžinierius, geležinkelių ir tiltų statytojas, verslininkas. Tačiau kartu ir žmogus, kurio dėka atkovota lietuviška spauda, žmogus, įkūręs pirmąjį lietuvišką dienraštį, organizavęs Didįjį Vilniaus seimą. Galų gale žmogus, savo pinigais rėmęs tautinį judėjimą ir dėl jo išleidęs visą turtą. Ar įsivaizduojate bent vieną dabartinį milijonierių, kuris dėl panašios idėjos būtų toks filantropas?“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. -2022, vas. 26, p. 11
Iš 9 pranešimų 1 iš Molėtų rajono apie tai, kad iš namų  „Giedraičių sen., Jasiuliškių k., išėjo ir negrįžo mergina (g. 2003m.)“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Avarinės būklės keliai kelia pavojų gyvybei // Utenos apskrities žinios. – 2022, vas. 26, p. 2
Publikacija apie kelių būklę. „Po žiemos keliuose atsivėrusios išdaužos verčia sparčiau suktis autoservisų darbuotojus, o vairuotojai skaičiuoja nuostolius. Baisiausiu Lietuvos keliu tituluojamo kelio Vilnius- Utena būklė šiuo metu tokia,  kad pavojingą ruožą aplenkiantys vairuotojai iš Utenos į sostinę keliauja ilgesniu, bet geresniu keliu pro Ukmergę.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios. – 2022, vas. 26, p. 10
Anonsas. „Kovo 1 d. 18 val. Užgavėnės Alantos dvare.“

„Žaliojo pasaulio“ inf. Gerinama ištiesintų upių sveikata // Žaliasis pasaulis. – 2022, vas. 25, p. 11
Informacija apie gerinamą 11 Lietuvos upių būklę. „Projektui, kurį įgyvendino Aplinkos apsaugos agentūra, pasirinktos sovietmečiu gyventojų ištiesintos Alantos, Aptekos, Įstro, Juodos, Juostino, Juostos, Marnakos, Molainos, Nevėžio, Pyvesos ir Upytės upės.“

Noreikienė, Jurgita. Ekspremjerei pranašavo nebūtį, o ji dar dainuoja // Lietuvos rytas. – 2022, vas. 24, p. 6
Publikacija apie buvusią premjerę Kazimierą Prunskienę, kuriai vasario 26-ąją – 79-eri. „O pastaruoju metu žiūrėdama televizijos laidas K. Prunskienė itin nerimauja dėl situacijos Ukrainoje.
Ji negali ramiai stebėti to, kas vyksta. Mama visada buvo stipri derybininkė. Jeigu būtų sveika ir dar būtų  politikoje, greičiausiai labai aktyviai dalyvautų derybinėse grupėse bandydama siekti, kad situacija neišsilietų į rimtus karo veiksmus“, – svarstė ekspremjerės duktė R. Vaitkienė.“

Kazela, Vytautas. Jeigu karas rytoj // Utenis. – 2022, vas. 23, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Praeitą šeštadienį važiavau pas jauną vokiečių šeimą, gyvenančią Molėtų rajono miškuose. Tos kelios valandos atsiskyrėlių trobelėje man buvo atgaiva sielai. Atėjo suvokimas, kad yra ir gali būti kitoks gyvenimas. Sunkiai suprantamas ir net sunkiai nujaučiamas egzistuojant“.

Kazela, Vytautas. Gyventi sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimą // Utena. – 2022, vas. 23, p. 1,6
Publikacija apie Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veiklas. „Šiais metais organizuosime įvairias sveikatinimo veiklas, ypatingą dėmesį skiriant emocinei sveikatai stiprinti, nes puiki emocinė sveikata – geros savijautos pagrindas.“ – sako sveikatos biuro direktorė Alma Gaidienė.

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, vas. 23, p. 7
Iš 16 pranešimų – 3 iš Molėtų rajono apie tai, kad Suginčiuose neblaivus vyras (2,56 prom.) vairavo automobilį „Opel Zafira“; Alantoje rastas vyro (g. 1973 m.) kūnas  be išorinių smurto žymių; Molėtų gydymo įstaigoje mirė atvežta moteris (g. 1973 m.)

Klimienė, Inga. Pranas Savickas: „Ir po šimto metų mano darbai bus įdomūs“ // Utenos apskrities žinios. – 2022, vas. 19, p. 5-6
Publikacija apie liaudies meistrą, kryždirbį Praną Savicką. „Visą Antalieptę išgražinau“, – sako talentingasis liaudies meistras. Antalieptės kraštotyros muziejuje eksponuojama gausi jo medžio dirbinių kolekcija. P. Savicko rankomis padaryti kryžiai ir koplytstulpiai pasklidę po Zarasų, Utenos, Ignalinos, Švenčionių, Molėtų, Dusetų, Imbrado apylinkes.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. 2022-ųjų Kultūros ir meno premija tautinės kultūros puoselėtojams // Utenos apskrities žinios. – 2022, vas. 19, p.4
Informacija apie tai, kad „Zarasų rajono savivaldybės Kultūros ir meno premijų komisija 2022-ųjų metų Kultūros ir meno premiją paskyrė dviem tautinės kultūros puoselėtojams.“ Vienas jų – kryždirbys Pranas Savickas.

„Lietuvos ryto“ inf. Sugrįžtantys paukščiai prognozuoja šiltą pavasarį // Lietuvos rytas. – 2022, vas. 22, p.16
Informacija su nuotrauka. „Turėkime galvoje, kad nebegalime lyginti gamtos su ta, kokia ji buvo prieš 40 ar net 30 metų. Orai šyla, visi reiškiniai pavasarį vyksta anksčiau.“, – sakė Ventės rago ornitologinės stoties Šilutės rajone vedėjas V. Jusys. Jo nuomone, jeigu staiga neatvės, šiemet vasario 24-ąją, per Vieversio dieną, galėsime minėti 40 paukščių dieną, kuri oficialiai Lietuvoje minima tik kovo 10-ąją.“

„Stiliaus“ inf. Nepakeičiamų yra! // Stilius. – 2022, Nr. 8, p. 40-43
Žinutė su nuotraukomis. „Režisierius Andrius Lekavičius pristatė dokumentinį filmą „Kernagis“. Tai vieno garsiausių visų laikų Lietuvos artistų Vytauto Kernagio išpažintis, kurią režisierius atskleidžia pasitelkęs nematytą šeimos archyvą, visos jo kartos dienoraštis ir liudijimas, kad nepakeičiamų yra.“
Kino pristatymo šventėje dalyvavo ir aktoriai Larisa Kalpokaitė ir Jonas Braškys.

Junčienė, Inga. Geriausią namą kūrė su užsakovų šeima //Lietuvos rytas. – 2022,vas. 19, p. 12
Publikacija apie geriausią namo Lietuvoje užsakovus ir kūrėjus. „Bendrovei „Lonas“ vadovaujančiam D. Jakučiui namo architektas Jokūbas Jurgelis pasiūlė naują feisbuko grupės pavadinimą – „Geriausias namas Lietuvoje“.
Mat ši 250 kvadratinių metrų šeimos buveinė konkurse „Mano erdvė 2021“ buvo paskelbta nugalėtoja geriausio namo interjero kategorijoje.
Tačiau šeimininkai to pernelyg nesureikšmina.
„Visi konkursai baigiasi, prožektoriai išjungiami, o mes liekame čia gyventi“, – pravėręs vienaaukščio namo duris šypsojosi D. Jakutis.“

Kazela, Vytautas. Sąmokslo teorijos. Kaip atpažinti ir neįtikėti // Utenis. – 2022, vas. 19, p. 10
Publikacija apie sąmokslo teorijas. „Prieš du mėnesius mūsų redakcija pradėjo gauti vieno tokio instituto pranešimus spaudai, straipsnius, komentarus pandemijos valdymo temomis. Per porą  mėnesių gavome apie 20 tokių pranešimų. Kada pradėjau skaityti pirmąjį pranešimą, manęs niekaip neapleido mintis, kad tai melas, labai panašus į tiesą. Daugelis teiginių labai įtaigūs ir, neturint papildomos informacijos, sunku neužkibti.“

Kazela, Vytautas. Su ugnele // Utenis. – 2022, vas. 19, p. 4,10
Pokalbis su muzikantu ir gitarų meistru Vytautu Sabakoniu. „Pasakysiu atvirai, man iki šiol neteko kalbinti žmogaus, kuris gamintų muzikos instrumentus. Nors žinau, kad abu „The Rolling Stones“ gitaristai – Roone Wood ir Keith Richards – grojo išeivio iš Lietuvos Antano Kazimiero Žemaičio (Tony Zemaitis) gitaromis.“

„Lietuvos ryto“ inf. Kūrybiškiausių knygų autoriai tolsta nuo tylos // Lietuvos rytas. – 2022, vas. 19, p. 11
Išplėstinė informacija apie tai, kad „Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkai surengė diskusiją  apie 2021 metų lietuvių autorių knygas, kurią jau tradiciškai užbaigė praėjusių metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuko sudarymas. (…) Kiek anksčiau kūrybiškiausiomis knygomis pripažintos: Marcelijaus Martinaičio „Mes gyvenome“, Danutės Kalinauskaitės „Niekada nežinai“, Arno Ališausko „Rentgeno nuotraukų albumas“, Danieliaus Mušinsko „Kalno saugotojas“, Rolando Rastausko „Kitas pasaulis“ , Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“, Tomo S. Butkaus „Generuotos kalbos mutacija“ ir Bitės Vilimaitės „Papartynų saulė“.“

„Lietuvos ryto“ inf. Nuteisė, tačiau neįkalino // Lietuvos rytas.- 2022, vas. 19, p. 10
Išplėstinė informacija apie tai, kad „Vilniaus miesto apylinkės teismas politiko Kęstučio Daukšio sūnų Mindaugą Daukšį pripažino kaltu dėl žinomo kino režisieriaus Šarūno Barto dukters žūties avarijoje ir nuteisė jį kalėti lygtinai.“

„Lietuvos ryto“ inf. Reitingai: avansas naujai partijai ir kirtis vertybinės politikos šaukliui // Lietuvos rytas. – 2022, vas. 19, p. 6-7
Bendrovės „Vilimorus“ apklausų duomenys. „Kurie Lietuvos visuomenės veikėjai, jūsų nuomone, geriausiai atstovauja jūsų interesams?“ 2022 02 03-08 apklausos rezultatų duomenimis Seimo narys J. Pinskus patenka į dešimtuką.

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas visuomenei pristatė 2021 m. veiklos rezultatus // Utenis. – 2022, vas. 19, p. 1-2
Publikacija apie Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato metinę veiklą ir ataskaitinio susirinkimo akimirkas. „Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, Utenos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vitalijus Šerkšniovas policijai dėkojo už puikius darbo rezultatus, bendras prevencines veiklas, įspūdingus renginius mieste.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, vas. 19, p. 11
Iš 15 pranešimų – 4 iš Molėtų rajono, apie rastus kūnus:  prie Gilūžių ežero kranto, Daubos g. (Molėtuose), Krasnogurkos k. (Dubingių sen.) Taip pat apie tai, kad „Alantos sen. , Bučiškių k., išėjo ir dingo be žinios vyras (g. 1959 m.) „

Utenos apskrities žinių“ inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios. – 2022, vas. 19, p. 10
Anonsas. Apie tai, kad Molėtų kultūros centre vyks jubiliejinis šou „Grok susimildamas (vasario 24 d. 18 val.) ir liaudies muzikanto Algimanto Mieliausko atminimo koncertas „Nenutilk armonika“(vasario 26 d. 12 val.)

Peldavičiūtė, Monika. Toliau kirs Šimonių ir Labanoro girias // Žaliasis pasaulis. – 2022, vas. 18, p. 2
Publikacija dėl miškų ateities. „Šimonių girios bendruomenė kreipiasi į visuomenę ir už aplinkosaugą atsakingas institucijaas, kad šios padėtų stabdyti šiuo metu svartomos Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos tvirtinimą. Šis dokumentas nulems labiausiai lankomų ir pamėgtų Ignalinos, Molėtų, Anykščių, Zarasų rajonų miškų ateitį.“

Puteikienė, Nina. Tarp pingvinų irgi būna kazanovų // Žaliasis pasaulis.- 2022, vas. 18, p. 1,12
Publikacija apie pingvinus. „Gajus mitas, kad pingvinai – idealūs partneriai poroje. Taip žmonės kitą kartą vaikiškai galvoja vien jau dėl to, kad šių neskraidančių vandens paukščių apranga primena fraką, o ir biologijos vadovėliuose rašoma, jog jie – monogamai.“

„Žaliojo pasaulio“ inf. Utena: neteisėtos žiemos pramogos // Žaliasis pasaulis. – 2022, vas. 18, p.11
Žinutė apie tai, kad „Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagal gautą pranešimą Molėtų rajone nustatė asmenį, važinėjusį keturračiu ant Galuonų ežero. Asmeniui gresia bauda iki 560 eurų.“

„Lietuvos ryto“ inf. Dainininkė prisiminė tėvus pražudžiusį vėžį // Lietuvos rytas. – 2022, vas. 17, p. 11
Publikacija apie Vaidos Genytės išgyvenimus. „Galiausiai Vaidos tėtis pralaimėjo kovą su liga.
„Buvo nepaprastai sunku atsisveikinti su žmogumi, kuris toks artimas, tiek daug davė, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo V. Genytė. – Kas savaitę važiuoju prie jo kapo ir uždegu žvakių.“
Nuotraukose – Vaida Genytė su tėvais.

Kazela, Vytautas. Iki 2025-ųjų į Vilnių – per Ukmergę, į Molėtus – per Anykščius? // Utenis. -2022, vas. 12, p. 1, 2,11
Publikacija apie kelio A14 Vilnius-Utena būklę. „Bėda ta, kad  kelio ruožas Molėtai-Utena bus baigtas rekonstruoti tik 2025 metais. O iki to turėsime labai daug nepatogumų. Ši žiema ypatinga. Duobėmis virsta ištisi kelio ruožai. Artėjant pavasariui jų bus dar daugiau. Panašu, kad po dar vienos žiemos keliu galės važiuoti tik vikšrinė technika“

Lavaste, Laima. Kūrėjo sapnas virto fantastiniu spektakliu // Lietuvos rytas. – 2022, vas. 12, p. 16
Interviu su dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi apie jo ir režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklį „Miegantys“.
 „- Žiūrėdama „Miegančius“ prisiminiau Andrejaus Tarkovskio filmą „Soliaris“. Nemanote, kad ir „Miegantys“ būtų vaizdingas filmas?
-Taip, viena baltarusių kilmės režisierė, gyvenanti Niujorke, jau užsidegė šia idėja. Susidomėjo ir vienas Holivudo prodiuseris, prašo atsiųsti tekstą. Manau, ši pjesė gali virsti ir filmu. Aišku, reikėtų ją adaptuoti kinui, bet tai įmanoma.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios.- 2022, vas. 12, p.7
Anonsas. Vasario 16 d. 11 val. – šventinis koncertas Molėtų KC, o vasario 17 d. Molėtų miesto 635 gimtadienis.

Vaiškūnas, Jonas. Vasario danguje – neįprastai šviesi Aušrinė // Utenis. – 2022, vas. 12, p. 4,9
Dangaus žvaigždėlapis. „Vasario 26 d. paryčiais dešiniau ir žemiau nuo Aušrinės švytės į Šaulio žvaigždyną įslinkęs Mėnulio delčiagalis. Vasario 27 d. bebaigiantis dilti Mėnulio pjautuvas, apie 6 val. 30 min. išniręs iš už pietryčių horizonto žemiau ir kiek dešiniau Aušrinės, padės susirasti ir Marsą, kuris blausiai spindės bemaž per vidurį tarp Aušrinės ir Mėnulio delčiagalio.“

Paltanavičius, Selemonas. Stintelė: maža kvepianti žuvelė // Žaliasis pasaulis. – 2022, vas.11, p. 1, 7
Publikacija apie stinteles, jų žvejojimo būdus ir vietas, iliustruota nuotraukomis iš žvejybos Baltųjų Lakajų ežere.. „Ežerinės stintelės Lietuvoje gyvena apie 50 ežerų, tačiau kai kur yra retos, be to – šiltėjantis klimatas gali neigiamai veikti populiaciją, nes ši rūšis – šaltamėgė. Kaip rūšis reaguoja į temperatūrų pokyčius, liudija populiacijos nuosmukis Drūkšių ežere veikiant atominei jėgainei – tada ežero vanduo  būdavo pašiltinamas, žiemą paprastai didžioji  jo dalis neužšaldavo. Dabar čia stintelės turėtų atsigauti. Ežerinė stintelė dažna Juodųjų ir Baltųjų Lakajų, Lūšių, Asvejos, Tauragnų, Šakarvų, Baluošo ežeruose.“

„Tremtinio“ inf. Žūčių ir išdavysčių metais // Tremtinys. – 2022, vas. 11, p. 1,4
Publikacija skirta Jono Juro-Žilvičio 100-osioms gimimo metinėms, iliustruota nuotraukomis. „Šaltiniai įvairiai rašo apie Jono Juro amžių. Kai kurie teigia, kad jis gimė 1922 m., tad šiemet jam būtų sukakę 100 metų. Kiti mano, kad anksčiau. Žemaitkiemio parapijos bažnytinėse knygose rasti jo gimimo datos įrašo nepavyko.“

Radzevičienė, Laisvė. „Nenustumkime valgymo į paskutinę dienotvarkės eilutę“ // Bičiulystė. – 2022, vas. 10, p. 6
Pokalbis su maisto akademijos „Pirmasis šaukštas“ įkūrėja, knygų „Pirmasis šaukštas“, „Sveikata nuo pirmojo šaukšto“ , „Keto meniu“ autore.
„Nesakote, kad bus lengva, jei pradėsite keto mitybos kelią. Pradėti nori daugelis, tačiau, kaip išlaikyti ir išsilaikyti?
Niekada nereikia perspausti. Jei kenčiate daugiau nei dvi savaites, tai – ne jums. Jei patiko, pajutote naudą, eikite tol, kol susiformuos nauji įpročiai ir jie taps aųtomatiniais veiksmais. Juk visi žinome, kad valytis dantis reikia ir žinome, kodėl. Darome tai automatiškai, nesigilindami ir neklausinėdami.“

Poškus, Vidas. Noriu kalbėti apie esamąjį laiką ir žmogų // Šiaurės Atėnai. – 2022, vas. 4, p. 7,12
Pokalbis su dailininke Egle Velaniškyte. „Kodėl keičiu vyrą į moterį Biblijos siužetuose? Jei atvirai, atsakymo į š klausimą neturiu. Ši keitimo tradicija mano kūryboje yra intuityvi ir nenauja.“

Sakaitė, Kristina. Utena fotografijose – miestas ir žmonės (II dalis) // Utenos apskrities žinios.- 2022, vas. 9, p. 1,3,4
Nuotraukos ir prisiminimai  iš 1946-1970 m. kultūrinio gyvenimo Utenoje. Giedrės Kiškienės, koncertavusios su Utenos kultūros centro dainų ir šokių ansambliu, prisiminimuose ir Adolfas Driukas. „Žinote, koks buvo Driukas: nelabai jis bijodavo, išlaviruodavo parinkdamas repertuarą. Buvo autoritetas, todėl ir valdžia nelabai pyko“, – prisimena pašnekovė.“
Nuotraukose yra ir Juozas Gruodis, ir Juozas Karosas.

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, vas. 9, p. 7
Iš 10 pranešimų, 2 iš Molėtų rajono apie tai, kad Toliejų k. vyras smurtavo prieš moterį, o Anomislio k. (Čiulėnų sen.,) namuose, „rastas moters (g. 1944 m.) kūnas be akivaizdžių išorinių smurto žymių.:

Kazela, Vytautas. Rekviem tradicinėms Sartų žirgų lenktynėms // Utenis – 2022, vas. 5, p. 1-2
Publikacija apie ristūnų žirgų lenktynes. „Tikėsime ar netikėsime legendomis, bet tai seniausios, kasmet organizuojamos tradicinės ristūnų lenktynės Lietuvoje. Jau XX amžiaus pradžioje, per Grabnyčias, buvo švenčiami patys didžiausi Dusetų parapijos atlaidai ir į juos susirinkdavo gausybė žmonių. Būtent tomis dienomis vykdavo niekieno neorganizuojamos lenktynės, o tarpusavyje susilažinę valstiečiai išsiaiškindavo, kieno žirgas eikliausias.“

Sakaitė, Kristina. Ligoninės ruošiasi permainoms, bet ne visos žino – geroms ar blogoms // Utenis. – 2022,vas. 5,  p. 3-4
Publikacija apie medicinos paslaugų situaciją Utenos apskrityje. „Į Utenos ligoninę daugiausia atvykstančių gydytis yra iš Zarasų, Molėtų, Ignalinos, po 100-150 pacientų per metus sulaukiama iš Rokiškio, Anykščių,, Visagino.“

Žurnalo „Savaitgalis“ inf. Aktorė Valda Bičkutė // Savaitgalis. – 2022, Nr. 5, p. 38-39
Interviu su aktore V. Bičkute. „Su vyru Mindaugu labai mėgstame kiną. Kadangi į teatrą ir taip einu vos ne kasdien, retai norisi dar eiti į spektaklį. Su šeima į miestą išsiruošiame kur nors pavalgyti. Aišku, mėgstame gamtą.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Vilkų medžioklės sezonas baigėsi // Utenos apskrities žinios -2022, vas. 5, p. 12
Informacija apie tai, kad baigėsi vilkų medžioklės sezonas anksčiau, nei buvo numatyta. „Sezono metu Utenos rajone sumedžioti 3, Zarasų – 4, Molėtų -2, Ignalinos – 2 vilkai.“

Akelaitis, Algirdas. Dievo žinau // Artuma. – 2022, Nr. 2, p. 15-16
Pirmieji pokalbiai Biblijoje (II). „Vis dėlto po nuopolio Dievas į žmogų kreipiasi būtent klausimu: „Kur tu?“ Akivaizdu, kad pirmiausia šis klausimas – tai mandatas žmogui prabilti Aukščiausiojo akivaizdoje. Iki tol negirdėtas dalykas! Kas gi yra žmogus, kad galėtų kreiptis į visos kūrinijos Viešpatį, tarsi prilygtų Jam savo kilnumu? Būtent šiuo klausimu atveriama erdvė ir laikas žmogaus žodžiui.“

Armonaitė, Liucija. Paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“ // Miškai. – 2022, Nr. 2, p. 46-47
Parodos pristatymas. „Simboliška ir tai, kad paroda atidaryta 2021 metais, kai režisierius minėjo savo jubiliejinę – aštuoniasdešimt penktąją – gyvenimo sukaktį, kad ekspozicija veiks ir 2022-aisiais, kai balandžio 20 d. sukaks penkiasdešimt metų nuo spektaklio „Barbora Radvilaitė“ – ne tik režisieriaus nesitaikstymo su sovietine cenzūra, pasipriešinimo sistemai ir kovos už laisvą Lietuvą simbolis, tai kūrinys, kurį šalies teatro kritikai pripažino ryškiausiu XX a. lietuvišku spektakliu.“

„Lietuvos ryto“ inf. Apdovanojo už kalbą // Lietuvos rytas. – 2022, vas. 3, p. 4
Žinutė apie tai, kad „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai buvo skirti Vilniaus A. Kulviečio gimnazijos mokytojui V. Garliauskui.“

Žurnalo „Miškai“ inf. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų keipimasis į LR Seimo narius // Miškai. – 2022, Nr. 2, p. 22-25
Rubrikoje „Politikos varpinė“ publikuojama kreipimasis į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Seimo narius  – Dėl naikinimo lietuvių kalbos valstybinio statuso. „Primename, kad Vyriausybės siūlomam Projektui ryžtingai pasipriešino Lietuvos žmogaus teisių  bei kitos visuomeninės organizacijos, taip pat žymūs šalies kalbotyros, teisės, istorijos, filosofijos ir kiti mokslininkai, rašytojai ir kultūros ir meno darbuotojai, 2021 m. spalio 27 d. išplatinę viešą reikalavimą VLKK nepasiduoti Lietuvos valstybingumą griaunančių politinių jėgų spaudimui.“ Tarp pasirašiusiųjų yra ir Linas V. Medelis.

Žurnalo „Miškai“ inf. Mėnraštyje – svarbūs istorijos tyrimai // Miškai. – 2022, Nr. 2, p. 54-55
Rubrikoje „Miško broliai“  – žurnalo „Genocidas ir rezistencija Nr. 50 apžvalga.  „Centro  Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vadovas istorikas dr. Artūras Grickevičius analizuoja lemtingųjų  Vincento Sladkevičiaus tarnystės 1956-1959 metų įvykius – straipsnyje parodoma, kaip šv. Sostas Kaišiadorių vyskupo T. Matulionio principingumo ir atkaklumo dėka galėjo skirti pasaulietinės sovietų valdžios nepageidaujamą dvasininką – kan. V. Sladkevičių – vyskupu.

„Žaliojo pasaulio“ inf. Konkurso „Gamtos fotografija- 2021“ rezultatai // Žaliasis pasaulis. – 2022, vas. 4, p. 8
Informacija apie konkursą. „Trečiosios vietos prizas skiriamas Grabauskaitei Sarai Luknei (Molėtai)“

Žurnalo „Žmonės“ inf. Į lobio  paieškas // Žmonės. – 2022, Nr. 5, p. 102-103
Žinutė su  nuotraukomis apie tai, kad buvo pristatytas režisierės, scenarijaus autorės Agnės Marcinkevičiūtės lietuviškas nuotykių filmas vaikams „Lobis“.  „Premjera į kino teatrą atviliojo aktorę Valdą Bičkutę su vyru Mindaugu Valiuku ir dukra Marija.“

Kazela, Vytautas. Jautrumas // Utenis. – 2022, vas. 2, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Dievas mato, ateina gelbėtojai. Susimovėm per šituos rinkimus. Kaip visada išrinkom ne tuos. Norėjom laisvės ir degtinės. Balsavome už liberalus. Dabar turim ir laisvą, ir degtinės galime lengviau nusipirkti, bet nežinom, ką su ta laisve daryti, o ir degtinė nebelenda. Dairomės gelbėtojų. Ir gelbėtojai ateina. O svarbiausia – pagal visų skonį. Patinka valstiečiai, kurie anksčiau nepatiko, dabar jų  naujojoje partijoje daugiau negu pusė. Patinka socialdemokratai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ – prašom. Yra ne tik jų, bet ir konservatorių.“

Kazela, Vytautas, Savanorystė sugrąžino gyvenimo džiaugsmą // Utenis. – 2022, vas. 2, p.1,2
Publikacija apie VšĮ Krizių centras „Angelų pieva“ teikiamas paslaugas ir savanorystę. „Įstaigai priklauso labdaros valgykla, senelių ir nakvynės namai. Per dieną pamaitinti pusantro šimto labdaros valgyklos ir dar keliasdešimt senelių bei nakvynės namų gyventojų – didelis darbas. Etatinių darbuotojų nėra daug, todėl beveik visada čia laukiami savanoriai. Centre nuolat darbuojasi dešimt savanorių.“

Siaurusaitis, Algimantas. Savičiausių Utenos krašto poetų dešimtukas arba kaip aš varnų ieškojau // Utenis. – 2022, vas. 2, p. 5,6
Knygos „Aukštaičiuose:10 Utenos krašto poetų“ pristatymas. „Sudarytojas Vytautas Kaziela. Viršelio dailininkas Kęstutis Mikulėnas. Viršeliui panaudota Vytauto Kazielos nuotrauka.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis.- 2022, vas. 2, p.7

Iš 12 pranešimų – 2 iš Molėtų r. apie tai, kad „Luokesos sen., iš kemperio pavogta nešiojamoji žoliapjovė ir įvairūs namų apyvokos daiktai.“ Molėtuose, „Melioratorių g., moteris (g. 1967 m.) sukėlė fizinį skausmą moteriai (g. 2001 m.).“

„Utenos apskrities žinių“ inf.  Gamtininkas Sigutis Obelevičius apie tobulą imuniteto stiprinimo trejetuką: ežiuolės, česnakai ir juodieji serbentai // Utenos apskrities žinios. – 2022, vas. 2, p. 1,3

Laikraščio priede „Šeimai ir namams“ pristatoma gamtininko S. Obelevičiaus knyga „Imunitetą stiprinantys augalai“  ir pokalbis su juo. „Nežinau, ar egzistuoja testai, kurie parodytų, kokio stiprumo imunitetas yra, galima tik spėti: jei kaskart, kai sušąla rankos ar kojos, griebia sloga arab kosulys, imunitetas – silpnas. Aš turiu savo testą – kadangi kone kasdien dirbu sode, mano rankos nuolat subraižytos, subadytos. Jeigu žaizdelės prastai ir ilgai gyja, vadinasi, imunitetas nusilpęs, jeigu normaliai ir sparčiai gyja – viskas gerai.“

Laužikas, Rimvydas. Šidlaitė, Ieva. Tėvas – buorolis, motina – kuorolis, vaikai – cicerokai… // Sodo spalvos. – Nr. 2, p. 36-39
Publikacija apie lazdyno riešutų kilmę, jų panaudojimą maistui ir sveikatai gerinti. „Riešutų kevalų archeologai randa bronzos ir geležies amžių gyvenvietėse ir piliakalniuose. Viduramžių ir vėlesnių laikų lotyniškuose dokumentuose jie vadinti Avelino riešutais (lot. Auellana nux, Avelinas – regionas dabartinės Italijos pietinėje dalyje, Kampanijoje). Kaip tik tokie minimi Jogailos dvaro sąskaitose (1394 metais) ir dar gastronominiame kontekste – rašoma, kad iš jų turėjo būti pagamintas aliejus.“

Petrauskaitė, Žilvinė. Sugrįžtanti didybė // Moteris. – 2022, Nr. 2, p. 28-33
Pokalbis su Nacionalinio muziejaus padalinio – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Parodų ir leidybos skyriaus vedėju Mariju Uzorka. „Radvilos – giminė, kuri buvo sukaupusi milžiniškus turtus ne tik dabartinės Lietuvos teritorijoje, turėjo milžinišką įtaką ir valstybės aparate, ir bažnyčioje, jos atstovai pakankamai dažnai pretendavo ir į tam tikras valdžios pozicijas bei turtus Lenkijos karalystėje. Radvilos, – sakyčiau, reikšmingiausia  ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės , bet ir Abiejų Tautų Respublikos giminė.“