2022 Kovas
„Aukštaitiško formato“ inf. Alantos akiračiai // Aukštaitiškas formatas. – 2022, Nr. 1, p. 34-35
Publikacija apie Aukštaitijos profesinio rengimo centro Anykščių filialą. „Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius „Aukštaitiškam formatui“ sakė, kad dabar jau gailisi, jog anksčiau priešinosi mokyklų jungimui. „Kalbame, jog, jei būtume žinoję, kad V. Pusvaškis ir jo komanda taip pakeis Anykščių technologijos mokyklą, jau prieš dešimtį metų patys būtume prašę mokyklų sujungimo“, – „Aukštaitiškam formatui“ sakė Anykščių rajono meras S. Obelevičius.“
„Aukštaitiško formato“ inf. Molėtų aidas: perspektyvaus rajono paveikslas laiko rate // Aukštaitiškas formatas.- 2022, Nr. 1, p. 36
Publikacija apie besikeičiančius Molėtus. „Laiko ratui nepaliaujamai sukantis, Molėtų rajono meras Saulius Jauneika džiaugiasi rajono pažanga.
Prieš dešimtmetį Molėtai savo krašto viziją išreiškė šūkiu: „Čia viskas tikra“. Per tą laikotarpį žengtas ne vienas žingsnis, pagrindžiantis tokį teiginį. „Vertindami , brangindami mus supančią natūralią aplinką, ežerus. Čia gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms turime sudaryti visas sąlygas kurtis ir kurti, įgyvendinti naujas idėjas. Visa tai nėra duotybė: privalome kurti ir puoselėti nepažeisdami sąžiningo santykio su gamta – mūsų namais“, – pasakoja rajono meras Saulius Jauneika.“
„Aukštaitiško formato“ inf. Sensorinių įgūdžių ugdymas centre tapo žymiai efektyvesnis // Aukštaitiškas formatas. – 2022, Nr. 1, p. 37
Informacija apie projektą. „Sėkmingas projekto įgyvendinimas labai pagerino socialinę infrastruktūrą Molėtų r. Kijėlių specialiojo ugdymo centre bei sudaro palankias sąlygas neįgaliems vaikams mokytis, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, būti matomiems.“
„Aukštaitiško formato“ inf. Pliusai ir minusai // Aukštaitiškas formatas. – 2022, Nr. 1, p. 6
Pliusai: Molėtų rajono merui Sauliui Jauneikai „Už pritrauktą didžiausią nepriklausomybės metais verslo investiciją Molėtuose – 32 milijonų eurų „Teltonikos technologijų centrą“, kuris sukurs 500 darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams.“ Ir Kazimierui Jakučiui – „Lonas“ bendrasavininkui, „už dosnumą. Įmonė pervedė 50 tūkst. Eurų Ukrainos paramos fondui ir padovanojo 1000 čiužinių. K. Jakutis su žmona Birute taip pat paaukojo 2300 eurų, surinktų per jų 41-ųjų santuokos metinių šventę.“
Grigaitienė, Jūratė. R. Arbačiauskaitė: nuojauta pakužda, kokia turėtų būti jausminė vaidmens partitūra // Durys. – 2022, Nr. 3, p. 27-33
Publikacija apie teatro ir kino aktorę Reginą Arbačiauskaitę. „Labiausiai aktorę išgarsino ne teatras, o kinas. Daugelis žiūrovų ją įsiminė iš kine ir televizijoje sukurtų vaidmenų: Barboros Radvilaitės, Marcės TV filme „Petras Kurmelis“, Kaminskienės iš „Riešutų duonos“, Mildos iš kino juostos „Sodybų tuštėjimo metas“ ir, žinoma, Janinos legendiniame teleseriale „Giminės“.“
Leipus, Vladas. Mes buvome laukiami // Indraja. – 2022, Nr. 1, p. 10-13
Publikacija apie Smetonos laikų berniokų ansamblį. „Nežinia, nuo ko pradėti, – ar nuo mūsų ansamblio pradžios, ar nuo pabaigos. Kai netikėtai iš šio gyvenimo išėjo baritonas kuktiškietis dr. Antanas Čiužas, likome trise. Atsisveikinant nuskambėjo trijų vyrų atliekama Petro Butkaus daina „Aras“.“
Šmigelskas, Vidmantas. Kai žmogus žmogui žmogus, tai ir žmogus žmogui žmogus// Aukštaitiškas formatas. – 2022, Nr. 1, p. 18-21
Interviu su Aukštaitijos profesinio rengimo centro direktoriumi Vladu Pusvaškiu. „V. Pusvaškis vietinių laikomas ne tik itin veikliu ir sumaniu vadovu, bet ir geru žmogumi, kuris pirmas atsišauks , kai reiks pagalbos. Net šiek tiek keista, nes paprastai direktoriai, verslininkai ir kiti ponai sodiečių prastai kotiruojami…“
Šmigelskas, Vidmantas. Ūkininkauti padeda ir „Youtube“ //Aukštaitiškas formatas. – 2022, Nr.1, p. 8-11
Publikacija apie regiono ūkininkus, kurie savo veikla nėra panašūs į kitus. „Karvės Gražių ūkyje, esančiame Molėtų rajono Giedraičių seniūnijoje, melžiamos individualiu režimu, jutikliai leidžia robotui atpažinti kiekvieną gyvulį, o į melžyklą karvės viliojamos jauku.“
Žilėnas, Antanas. Kaip Kirdeikiai tapo bažnytkaimiu // Aukštaitiškas formatas. – 2022, Nr. 1, p. 20-31
Publikacija apie Kirdeikių bažnytkaimį. „Molėtų apylinkės teismas 1931 m. lapkričio 27 d. , valdymo įsisenėjimo teise, buvusias Linkmenų bažnyčios 24 ha žemes pripažino Kirdeikių bažnyčiai.“ Tekste minimi ir Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis, ir kun, N. Švogžlys –Milžinas, Kaišiadorių vyskupijos metraštininkas bei Kirdeikių parapijos klebonai.
„Tarp knygų“ inf. Simona Maračinskienė rekomenduoja // Tarp knygų. – 2022, Nr. 3, p. 29-30
Viena iš trijų rekomenduojamų skaityti knygų – Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“.
„Atsimenu, istorijos mokytoja sakydavo, kad kare išryškėja didžiausi didvyriai ir bjauriausi niekšai. Ši knyga iš dalies apie juos visus.“
Berezauskienė, Audronė. Paroda apie anykštėno kraštotyrininko Jono Sriubo veiklą // Utenos apskrities žinios. – 2022.kov. 30, p.7
Publikacija apie J. Sriubo veiklą. „2019 m. kraštotyrininkas kartu su buvusiu UAB „Anykščių energetinė statyba“ vadovu Alvydu Bitinu (1944-2020) ėmėsi iniciatyvos surinkti medžiagą ir parašyti Anykščių energetikos muziejaus istoriją. Liga nugalėjo A. Bitiną. Šis faktas sustabdė ir J. Sriubo planus.“
Kazela, Vytautas. Pretekstas visada atsiras// Utenis. – 2022, kov. 30, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Ir neapgaudinėkime savęs, kad dėl visų šių nelaimių kaltas tik Putinas. Ne, kalta Putino Rusija. Ir jei kokiu nors būdu Putinas dings, Rusijoje niekas nepasikeis. Arba pasikeis tik iš paviršiaus, dėl akių. Ir neužteks tų keturiasdešimties metų, kaip kad užteko Mozei, kad rusų tauta pasikeistų. Reikės kur kas ilgesnio laiko. Visi turi suprasti, kad jei nenorime kažko labai baisaus ateityje, sankcijos turi likti ilgam. Žinau, kad prekyba su Rusija buvo pelninga. Bet tai dabar ju kruvini pinigai.
Suglauskime pačius. Ir kartu iki pergalės! Ir ji ateis.“
Mičiūnienė, Giedrė. Regionui aktualus kraštotyros darbas. Straipsnių ciklas apie Zarasų r. elektrifikaciją // Utenos apskrities žinios. – 2022, kov. 30, p. 8
Publikacija apie regiono elektrifikaciją. „2002 m. Lietuvos energetinis ūkis „padalintas“ į dvi dalis – du elektros skirstymo tinklus: Rytų ir Vakarų. Zarasų rajonas pateko į Rytų skirstomuosius tinklus kartu su Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Švenčionių, Ukmergės rajonais.“
„Utenos apskrities žinių“ inf. Garbės piliečių vardai suteikti leidėjui ir vienam iš Lietuvos kariuomenės atkūrėjų // Utenos apskrities žinios. – 2022, kov. 30, p. 3
Išplėstinė informacija. Apie tai, kad Utenos krašto garbės piliečių vardai suteikti žurnalistui, literatui, verslininkui, leidėjui Antanui Kibickui ir dimisijos pulkininkui Vitui Antanui Kelevišiui. „V. A. Kelevišius – Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Utenos skyriaus pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos šaulių sąjungos plk. Per. Saladžiaus 9-osios rinktinės šaulys, Kario-partizano Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondo narys, V. A. Kelevišiaus iniciayva buvo surengti A. Kraujelio atminimo renginiai Utenoje, Molėtuose, LR Seime, įmažintas jo atminimas, daug prisidėta garsinant Aukštaitijos partizanų kovos istoriją, tvarkant ir pažymint jų žuvimo vietas Veteikių ir Pakalnių kaimuose.“
„Lietuvos ryto“ inf. Reitingai: sunerimę dėl karo lietuviai tapo gerokai atlaidesni savai valdžiai // Lietuvos rytas. – 2022, kov. 26, p. 6-7
„Vilimorus“ apklausa ir „Lietuvos ryto“ apžvalga. „Rusijai užpuolus Ukrainą ir netylant kalboms apie galimą platesnį karą Lietuvos gyventojai tapo mažiau kritiški ir mūsų šalies valdantiesiems politikams, ir valstybės institucijoms. Tai parodė kovo 10-19 dienomis atlikta apklausa.“
J. Pinskų vertina palankiai 20, 4 proc. (vasario 3-8 dienomis – 19, 0 proc.),
„Stiliaus“ inf. Sugrįžo „Kino pavasaris“ // Stilius. – 2022, Nr. 12, p. 42-43
Žinutė su nuotraukomis, pranešanti, kad „Po dviejų metų pertraukos į kino teatrų sales grįžo festivalis „Kino pavasaris“. Jo atidaryme dalyvavo dvi kraštiečių aktorių poros: Larisa Kalpokaitė ir Jonas Braškys, Valda Bičkutė ir Mindaugas Valiukas.
Čepėnienė, Daiva. Ar pavyks kryždirbystę ir kryžius išsaugoti, priklauso nuo mūsų tautos moralinių vertybių // Utenos apskrities žinios. – 2022, kov.26, p. 1,3,4
Publikacija apie kryždirbystę, kalbantis su uteniškiu tautodailininku Eglūnu Židoniu. „Kryždirbystė tautodailininkui tai lyg savirealizacija. Jei pavyksta užgimusią mintį realizuoti, tai kūrėjui suteikia džiaugsmo. Bet kaip sakė pašnekovas, tokių akimirkų būna nedažnai.(…) Kartais viename ar kitame krašte pastatytą savo kryžių autorius aplanko ir po kelių dešimtmečių. Visada prie kryžiaus prieina, paliečia jį ir įamžina fotoaparatu.“ Nuotraukose – meistro kryžiai, stovintys Alantoje, Antaliežiuose, Budriškėse.
Gudavičiūtė, Dalia. Neramiais laikais praverčia ne tiktai druska // Lietuvos rytas. – 2022, kov. 26, p. 5
Pokalbis su Dainora Vaivadiene.“Ar pagalvojote, kodėl druska dingo iš parduotuvių? Nes druskos reikia konservavimui. Lietuviai žino, kad be druskos neturėsi jokių maisto atsargų , teigia architektė87 metų Dainora Vaivadienė, gerai prisimenanti Antrojo pasaulinio karo pradžią.“
„Lietuvos ryto“ inf. Kultūros vedlys // Lietuvos rytas. – 2022, kov. 26, p. 8
Žinutė apie tai, kad „galerijoje „Fantomas“ (Vytauto g. 57) atidaryta trijų iškilių fotografų paroda „Teatro misterijos“. Parodoje ir aktoriaus R. Kazlo portretas.
„Lietuvos ryto“ inf. Molėtuose jau kyla technologijų centras // Lietuvos rytas. – 2022, kov. 26, p. 7
Išplėstinė informacija su nuotraukomis. „Pasak Molėtų rajono savivaldybės mero Sauliaus Jauneikos, molėtiškiai ilgai laukė tokio apčiuopiamo postūmio į priekį.
„Džiaugiamės, kad Arvydas ir visa „Teltonikos“ įmonių grupė surizikavo ir ištesėjo pažadą duoti impulsą, atrasti būdų, kaip atgaivinti miestą. Jau dabar juntama, kad tokios didelės investicijos skatina ir kitus verslus kurtis Molėtuose“, – sakė S. Jauneika.“
„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, kov. 26, p. 11
Iš 12 pranešimų – 2 iš Molėtų rajono. Apie sulaikytą girtą vairuotoją Labanoro gatvėje ir bandytą apvogti Luokesos sen., Rimučių kaime esančią sodybą.
„Lietuvos ryto“ inf. Atšaldė savanorį // Lietuvos rytas. – 2022, kov. 24, p. 3
Išplėstinė informacija apie tai, kad „Seimo valdyba nepalaimino valstiečių frakcijos nario Roberto Šarknicko ketinimų neapibrėžtam laikui išvykti savanoriauti į Ukrainą.“
Bagdonas, Vytautas. Pokalbis apie knygų leidybą ir kovojančią Ukrainą // Utenos apskrities žinios. – 2022, kov. 23, p. 5
Publikacija apie Anykščių r. savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Svėdasų filiale vykusį renginį, kuriame svečiavosi „istorikas, knygų leidėjas, verslininkas, visuomenininkas, Anykščių krašto garbės ambasadorius Ukrainoje, vienos didžiausių šioje šalyje leidyklos UAB „Baltia Druk LTD“ bendrasavininkis, vyriausiasis redaktorius ir komercijos direktorius Virginijus Strolia. (…) V. Strolia parodė ir neseniai išleistą didelės apimties albumą „Kunigaikščiai Radvilos“, kuriam trys autoriai medžiagą rinko dvejus metus.“
Kazela, Vytautas. Stručio sindromas // Utenis. – 2022, kov. 23, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Ką liudija 200 tūkstančių rusų, susirinkusių praėjusį penktadienį Lužnikų stadione ir jo prieigose? Tai liudija užgimusį ir jau sustiprėjusį nacizmą Rusijoje. Prisiminkime Hitlerio laikotarpį. Mano karta apie jį žino pakankamai, o jaunesni informacijos gali susirasti internete.“
Milerytė, Rasa. Masažo kabinetą atidariusi Martyna: „Norėčiau, kad žmonės nelauktų, kol susirgs“ // Utenis. – 2022, kov. 23, p. 1-2
Publikacija apie jaunąją verslininkę. „Visai neseniai jaunoji specialistė atidarė savo masažo kabinetą. Anksčiau mergina dirbo kineziterapeute Molėtuose, bet galiausiai nutarė susitelkti tik į masažus ir dirbti gimtojoje Utenoje.“
„Utenos apskrities žinių“ inf. Pradedama pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės // Utenos apskrities žinios. – 2022, kov. 23, p. 15
Išplėstinė informacija. „Pavasarį paprastai oro sąlygos tam būna palankios, todėl pirmieji orlaiviai su vakcina laukinių gyvūnų imunizavimui nuo pasiutligės pakilo kovo 18 dieną iš Molėtų aerodromo.“
„Utenos apskrities žinių“ inf. Prokuratūra apskundė kaltinamąjį nuosprendį buvusiam Anykščių merui // Utenos apskrities žinios. – 2022, kov. 23, p. 5
Išplėstinė informacija apie tai, kad „Panevėžio apygardos prokuratūra pateikė aukštesnės instancijos teismui apeliacinį skundą dėl buvusio Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio išteisinimo. Prokurorų nuomone, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai K. Tubį dėl prekybos poveikiu išteisino neteisėtai ir nepagrįstai.“
„Utenos apskrities žinių“ inf. Vainikėlis // Utenos apskrities žinios. – 2022, kov. 23, p. 1
Žinutė apie tai, kad „Utenos kraštotyros muziejuje kovo 18- balandžio 7 d vyksta Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis IX“ Rytų Aukštaitijos regiono paroda“.
„Lietuvos ryto“ inf. Parduos dvarą // Lietuvos rytas. – 2022, kov. 19, p.7
Informacija su nuotrauka apie tai, kad „Turto bankas parduoda pustrečio šimto metų istoriją skaičiuojančią Libertavos dvaro sodybą, esančią Molėtų rajone.“
Randakevičienė, Irma. Geroldo herbo Tovianskiai ir jų giminystės ryšiai // Voruta. – 2022, Nr. 1, p. 67-71
Publikacija apie nuo XVII amžiaus žinomą Vilniaus apylinkėse bajorų Tovianskių ( Taujanskių) giminę. „Trečiasis Geraldo herbo Tovianskių giminės atstovas Žemės teismo notaras Jokūbas Tovianskis buvo vedęs Izabelę Pac- Pomarnacką, Smolensko žemės teisėjo Andriejaus Pac- Pomarnackio dukterį ir valdė Antašventės palivarką, buvusį netoli Vilniaus Joniškio parapijoje (Molėtų r., 4 km nuo Joniškio). Žymusis mistikas Andrius Tovianskis porai gimė Antašventės dvare 1798 m. gruodžio 21 d. (pakrikštytas per Kūčias) ir buvo pavadintas keturiais vardais: Andriumi, Tomu, Mykolu, Karoliu.“
Šabasevičienė, Daiva. Meilės laiškai Regimantui Adomaičiui // Moters savaitgalis. -2022, Nr. 11, p. 6-8
Publikacija apie gerbėjų laiškus aktoriui R. Adomaičiui. „Atrodo, R. Adomaitis daugelio korespondentų sąmonėje egzistavo dviejose tikrovėse – realioje ir tariamoje. Vis dėlto jį mylėjo ir labiau pripažino kaip kino „anapusinio“ gyvenimo herojų. Toks R. Adomaitis realiai neegzistavo, bet moterys jį „matė“, „įsivaizdavo“, nes kino pasaulis savo vaizdiniais ir meninėmis reikšmėmis diktavo visai kitas žaidimo taisykles.“
Šiuparys, Gintaras. „Rail Baltica“ vėžės nekantriai laukia turizmo verslas plūstelės keliautojų // Lietuvos rytas. – 2022, kov.17, p. 8-9
Publikacija apie greitųjų traukinių perspektyvas Lietuvos regionams. „ Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovė Agnė Vatkuvienė sutinka, kad ši geležinkelio magistralė atvers ir jų verslui naujų galimybių. Mat kol kas kaimo turizmo sodybose didžiąją dalį – 89 proc. besiilsinčiųjų sudaro vietos gyventojai.
„Ilgiau lieka iš Izraelio atvykstantys turistai, kurie mėgaujasi gamta, švara. Tarp jų ypač populiarus Molėtų kraštas, kuriame iš anksto užsakoma iki 80 proc. vietų“, – pasakojo A. Vaitkuvienė.“
Urbonaitė, Monika. Grožio formulė pagal … Vaidą Genytę // Žmonės. – 2022, Nr. 11, p. 58
Išplėstinė informacija apie priemones brandžiai odai, kurias naudoja Vaida Genytė. „Negalėjau gydyti randų, pigmentacijos, lepinti serumais ir kremais, kol neatsikračiau ilgai kamavusios aknės. Dabar džiaugiuosi grožio rutina, kurią sau gali leisti spuogelių nekankinamos moterys“, – sako dainininkė Vaida Genytė.
Žurnalo „Žmonės“ inf. Garbė težydi // Žmonės. – 2022, Nr 11, p. 82,85
Žinutė su nuotraukomis apie tai, kad „Kovo 11-osios vakarą elegantiški svečiai rinkosi į Nacionalinį dramos teatrą, kur jau septynioliktą kartą vyko „Lietuvos garbės“ apdovanojimų ceremonija.“ Joje dalyvavo ir aktoriai: Larisa Kalpokaitė ir Jonas Braškys.
Kazela, Vytautas. Pasėjęs vėją pjausi audrą // Utenis. – 2022, kov. 16, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Praeitą penktadienį mes šventėme Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 32-ąsias metines. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasveikino mūsų šalį su švente: „Sveikiname broliškus Lietuvos žmones Nepriklausomybės dienos proga! Esame labai dėkingi už plataus masto pagalbą ir paramą kare su užpuoliku, kurią suteikė prezidentas Gitanas Nausėda ir visi Lietuvos žmonės. Jūsų šventė yra mūsų šventė! Mūsų pergalė yra jūsų pergalė!“
„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, kov. 16, p. 7
Iš 15 pranešimų –1 iš Molėtų apie neblaivų vyrą, smurtavusį prieš moterį.
Vaiškūnas, Jonas. Kovo danguje – astronominio pavasario darbai // Utenis. – 2022, kov. 16, p. 6
Dangaus žvaigždėlapis. „Kovo 20 d. 17 val. 33 min., Saulei įėjus į zodiakinį Avino ženklą, įvyks Pavasario lygiadienis. Nuo šiol diena mūsų planetos šiaurės pusrutulyje savo trukme pralenks naktį – prasidės astronominis pavasaris.“
Bartasevičius, Valdas. Kultūrą keičia į cenzūrą? // Lietuvos rytas. – 2022, kov. 15, p. 2
Nuomonė apie kultūros ministrą S. Kairį. „Spaudžiant S. Kairiui iš Vilniaus mažojo teatro meno vadovo pareigų atleistas jo įkūrėjas, vienas iškiliausių Lietuvos teatro režisierių R. Tuminas, nors jau buvo paskelbęs, kad atsisakė vadovauti Maskvos J. Vachtangovo teatrui ir grįžta į tėvynę.
Pasirodo, kultūros ministrui Rusijoje dirbantis režisierius niekuo nesiskiria nuo prasmirdusio rusų kareivio, purvinais batas trypiančio Ukrainą. Ypač bjauru dar ir dėl to, kad visi Lietuvoje žino, kaip sunkiai serga R. Tuminas, bet net ir tai nėra joks tabu jo persekiotojams.“
Lavaste, Laima. Ginti Tėvynę – įaugę į kraują // Stilius. – 2022, Nr. 11, p. 6-9
Pokalbis su šaule tapusia plastinės chirurgijos klinikos „Vitkus Clinic“ vadove Vita Vitkute- Degutiene. „Tėtis nepaprastai domėjosi istorija. Mūsų namų bibliotekoje – vien istorinės knygos. Vasario 16-oji , Kovo 11-oji mūsų namuose būdavo didžiausios šventės. Mama surengdavo iškilmingus pietus. Sausio 13-oji visada prie laužų. Mano tėtį labai sukrėtė tos nakties įvykiai.
Galėčiau sakyti, kad jie pakeitė ir mūsų šeimos gyvenimą. Tėtis niekada taip ir nepamiršo, kokia trapi gali būti laisvė.“
„Lietuvos ryto“ inf. Permainos frakcijose // Lietuvos rytas. – 2022, kov. 12, p. 5
Žinutė. „Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ rotacijos tvarka išrinko naują seniūną, juo tapo L. Kukuraitis. Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos seniūnu išrinktas J. Pinskus.“
Martišiūtė-Linartienė, Aušra. „Pirmeiviai“ knygoje ir scenoje // 7 meno dienos. – 2022, kov. 11, p. 4-5
Įspūdžiai iš Gyčio Padegimo jubiliejui skirto spektaklio. „Padegimo drama „Pirmeiviai“ knygoje užbaigia istorinių-dokumentinių dramų trilogiją, pradėtą nuo kultūros modernėjimo ir demokratinės, humanizmo principais grindžiamos Lietuvos valstybės sukūrimo: pirmosios dramos „JAH“ centre – rašytojas, kultūrininkas Juozapas Albinas Herbačiauskas, antroji, „Alksniškės“, – apie politiką Kazį Grinių. „Pirmeiviuose“ jaunąją Lietuvą stiprina kultūros vertės supratimas: stebuklą parodė „mūsų narsieji kareiviai prie Giedraičių ir Širvintų, o iš vakaro prieš tas kautynes tapome stebuklo Kaune liudininkais – mūsų vyriausybė, kai jau niekas negalėjo tikėtis, paskyrė 30 000 auksinų pašalpą Dramos vaidyklos atidarymui“, – spektaklyje sako Juozas Vaičkus.“
Kazela, Vytautas. Apie motinas // Utenis. – 2022, kov. 10, p. 3
Aktualijos. „Aš ne veltui apžvalgos pradžioje minėjau, kad Rusijos žmonėms tiek išplautos smegenys, kad jie besąlygiškai tiki Putinu ir jį palaiko. Už platinamą informaciją apie Rusijos karą Ukrainoje aš pats buvau išvadintas naciu ir sulaukiau grasinimų, kad ateis ir mūsų eilė. Man baisu žiūrėti, kaip į ukrainiečių nelaisvę patekusių rusų kareivių tėvai ir motinos išsižada savo vaikų. Man baisu, kai belaisvis skambina savo motinai ir verkdamas prašo: „Organizuokitės, motinos, išeikite į gatves ir pasakykite „ne“, nes tik jūs galite sustabdyti šitą beprotnamį ir žiaurų karą. „O motina piktoku balsu: „Kuo aš čia dėta?“ Man gaila šitų vaikų, kuriuos išdavė ne tik jų vadovybė, šalis, bet ir artimieji. Kas gali būti baisiau?“
„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, kov. 10,p. 11
Iš 18 pranešimų – 5 iš Molėtų rajono. Vienas apie automobilio pirkimą, kai nei pinigų, nei automobilio negauta, likusieji apie sulaikytus neblaivius vairuotojus kelyje.
Sakaitė, Kristina. Tarp Molėtų kalvų apsigyvenę vilniečiai kuria rožines erdves // Utenos apskrities žinios. – 2022, kov. 9, p. 1,3,4
Laikraščio priede „Šeimai ir namams“ publikacija apie Jolitos ir Sauliaus Bugailiškių šeimos verslą. „Vis giliau Molėtų krašte šaknis įleidžianti Jolita prisipažįsta, kad kraustymasis iš Vilniaus užtruko ilgai – 12 metų, ir tik prieš dvejus metus kartu su vyru ir dviem vaikais galutinai įsikūrė Alantos seniūnijoje. Lenkijoje baigusi ispanų filologijos studijas, o vėliau studijavusi tarptautinį verslą ir turizmo srityje dirbusi moteris juokiasi, kad iki persikėlimo su gėlių auginimu ir ūkininkavimu nieko bendro neturėjo. Tačiau kai atėjo laikas pasirinkti prioritetus ir keisti aplinką, greitai mokėsi gyvenimo kaime ir ėmėsi naujų veiklų.“
„Stiliaus“ inf. Kaip jūs suprantate moteriškumą? // Stilius. – 2022, Nr. 9, p. 22
Į savaitės klausimą atsako žinomi žmonės, tarp kurių ir dainininkas Alanas Chošnau. „Moteriškumas man siejasi su dvasios stiprybe, kai moteryje dera globėjiška prigimtis, didelė intuicija ir rūpestingumas kartu su atsakomybės jausmu ir veiklumu.“
„Moters savaitgalio“ inf. Baltai turėjo savo Zodiaką // Moters savaitgalis. – 2022, Nr. 9, p. 48-49
Publikacija apie lietuviškąjį Zodiaką. „Liaudies meno simboliką tyrinėjančiam etnokosmologui Jonui Vaiškūnui piešiniai ant jo paties atrasto apeiginio kaušo (jis saugomas Baltarusijoje, Raubičių liaudies meno muziejuje) padėjo atsakyti į lietuvių mitologijai labai svarbų klausimą – ar turėjome savo lietuviškąjį Zodiaką?“
Kazela, Vytautas. Vokiečiai, saugumo jausmą suradę Molėtų rajono miškuose // Utenis. – 2022, kov. 5, p. 4,9
Pokalbis su jauna vokiečių šeima, pamėgusia Molėtų krašto gamtą. „Čia jau nuolat gyvename nuo rugpjūčio. Prieš tai po pusę metų gyvendavome čia ir pusę Vokietijoje“
Umbrasienė, Renata. Ar Šimonių ir Labanoro girias toliau kirs? // Miškai. – 2022, Nr. 3, p. 14-15
Šimonių bendruomenės mintys. „Kol visuomenė yra įsitraukusi į Aplinkos ministerijos inicijuotas Nacionalinio miškų susitarimo derybas dėl naujo ekologinių, ekonominių ir socialinių interesų balanso miškų politikoje, ta pati ministerija tyliai stumia teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo siekiama įtvirtinti senąją medieninę miškų politiką artimiausiems 20-čiai metų Aukštaitijoje“
„Leidybos namų „Terra Publica“ Meilės laikraščio „inf. Turizmo ambasadoriai // Meilės laikraštis. – 2022, p.3
Informacija su nuotrauka apie tai, kad „Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ rinkimuose „Lietuvos turizmo sėkmingiausieji“ keliautojai Rimvydas ir Anželika Laužikai varžėsi dėl Turizmo ambasadoriaus titulo.“
Puteikienė, Nina. Jūrų muziejus – Knygų mugėje // Žaliasis pasaulis. – 2022, kov. 4, p. 1,12
Išplėstinė informacija. „Pirmąją mugės dieną buvo pristatyta naujausia muziejaus knyga „Jūros skonis: žūklė Lietuvos priekrantėje 1900-1944 m.“, jau spėjusi sulaukti tiek skaitytojų, tiek specialistų įvertinimo. Leidinį pristatė jos sudarytojas istorikas Dainius Elertas, etnologė Rita Balkutė, moderavo Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja žurnalistė Nika Puteikienė.“
Telksnytė, Milda. Epitafijos iš Papiškių kaimo // Šiaurės Atėnai. – 2022, kov. 4, p. 8
Poezija. 12 eilėraščių, tarp jų ir „Slėptuvė paskutiniam Lietuvos partizanui“.
Turonis, Kęstutis. Ir savi, ir išduodantys… // Žaliasis pasaulis. – 2022, kov. 4, p.1, 5, 6
Publikacija apie Lietuvos žaliųjų partijos veiklą su nuotraukomis.. „Nors LŽP palengva plečia savo veiklą, skyrių dar nėra visuose šalies rajonuose, tačiau Panevėžio miesto, Utenos, Kaišiadorių, Kėdainių, Molėtų rajonų tarybų veikloje yra išrinkti tikri žalieji.“
Zėringytė, Agnė. Ne stebuklas gimdo tikėjimą, o tikėjimas – stebuklą // 7 meno dienos. – 2022, kov.4, p. 5
Pokalbis su aktoriumi Džiugu Griniu. „Nebuvau matęs nė vieno spektaklio, tad prieš stodamas į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją nutariau pažiūrėti, į ką čia veliuosi, ir su mama bei sese nuvažiavau į Oskaro Koršunovo „Žuvėdrą“. Po spektaklio verkiau, nes buvau stipriai sukrėstas, patyriau visą teatro siaubą ir grožį. Važiuodamas namo galvojau: jeigu vaidindamas galėčiau bent vieną žmogų salėje priversti jaustis taip, kaip dabar jaučiuosi, privalau to išmokti ir daryti tai visą gyvenimą. Nuo to momento buvau tikras, kad įstosiu ir tapsiu aktoriumi, kitų variantų neturėjau.“
Akelaitis, Algirdas. Tylos patirtys // Artuma. – 2022, Nr. 3, p.12-1
Pirmieji pokalbiai Biblijoje (III). Kunigo mintys. „Daug ir įvairios tylos patiriame bendraudami su Dievu. Dievo tylėjimą yra išgyvenęs kiekvienas, kuris kada nors bandė melstis. Ši tyla ne visuomet bauginanti – ją netgi galima išmokti brangintis. O gebėjimas išbūti tyloje su Dievu gali tapti vertingu lobiu.“
Žurnalo „Žmonės“ inf. Prigimtis ir narsa // Žmonės. – 2022, Nr. 9, p. 114
Rubrikoje „Laiko kapsulė“ – vaizdelis iš 2009-ųjų Druskininkų pramogų parke, kur pramogų pasaulio žvaigždės bandė įveikti kliūčių ruožą. Pasisekė lietuviui Audriui Bružui, pusiau lietuvei, pusiau ukrainietei Oksanai Pikul-Jasaitienei ir kartvelei Shorenai Janiashvili.
Kazela, Vytautas. Jie gina ir mūsų laisvę // Utenis. – 2022, kov.2, p. 1,2,5
Aktualijos, ukrainiečių palaikymo akcijos Utenoje. „Įvyko baisiausia, kas galėjo įvykti ir ko paslapčia tikėjomės, kad pavyks išvengti. Putino galvažudžiai užpuolė Ukrainą. Ir skaudžiausia – nebenoriu kartoti žodžio „baisiausia“, kad prieš skaitlingą agresoriaus armiją Ukraina buvo palikta viena.“
Kazela, Vytautas. Kartu iki pergalės // Utenis. – 2022, kov.1, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Žinau, yra skeptikų, kurie sako, kad mitingai, palaikymo akcijos reikalingos ir Ukrainai, ir kitoms pasaulio šalims, ir mums patiems. Taip, ir mums. Ši sunki Ukrainai valanda vėl mus suvienijo. Mes vėl galime stovėti petys į petį, negalvodami apie priklausomybę partijoms, „vakseriams“ ar „antivakserims“. Mes vėl vieninga lietuvių tauta.“
Mičiūnienė, Giedrė. Regionui aktualus kraštotyros darbas. Antalieptės HE// Utenos apskrities žinios. – 2022, kov.1, p. 5-6
Publikacija apie Antalieptės HE istoriją. „Antalieptėje yra Algimanto Žilėno gatvė. Zarasuose, prie namo, kuriame jis gyveno su šeima, pastatytas stogastulpis, skirtas A. Žilėnui (autorius Stasys Karanauskas).“
„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, kov.2, p. 7
Iš 16 pranešimų – 2 iš Molėtų r. apie tai, kad Videniškių seniūnijoje vyras smurtavo prieš moterį, o Molėtuose, į policijos komisariatą „vyras (g. 1986 m.) atnešė 10 signalinių šovinių“, paaiškindamas, kad juos rado miške.
„Utenos apskrities žinių“ inf. Į paveldo vertybių sąvadą įtrauktas tradicinis muzikavimas cimbolais Ignalinos krašte ir būgnijimas su kūlele Rytų Aukštaitijoje // Utenos apskrities žinios. – 2022, kov.2, p. 2
Išplėstinė informacija. „XIX a. įsilieję į instrumentinius ansamblius būgneliai Rytų Aukštaitijoje iki šiol yra neatsiejama instrumentinių ansamblių ir kapelų dalis – jais mušama greta smuiko, cimbolų ar armonikos, ypač Peterburgo. Tokio muzikavimo pavyzdžių galima išgirsti Utenos, Zarasų, Molėtų, Rokiškio, Ukmergės, Anykščių, Švenčionių, Ignalinos rajonų tradicinių muzikantų suėjimuose.“
„Utenos apskrities žinių“ inf. „Trauk stintelę“ šventėje prisimintos senosios žvejybos tradicijos // Utenis. – 2022, kov. 2, p. 2
Publikacija apie šventę. „Smagi muzika šventėje skambėjo nesustodama: sukosi sutartinių ratas, kurį vis kitom spalvom nudažė folkloro ansambliai „Sėdauta“ iš Utenos, „Alsūnė“ iš Molėtų, „Seluona“ iš Zarasų ir Ignalinos „Čiulbutė“.“
Gerbutavičius, Ramūnas. Didelį nerimą malšino šviesiomis knygomis // Lietuvos rytas. – 2022, kov.1, p. 6
Publikacija apie Vilniaus knygų mugėje perkamiausias knygas. „Leidyklos „Tyto alba“ atstovė spaudai Raminta Jonykaitė kaip perkamiausias knygas įvardijo Mariaus Ivaškevičiaus naują romaną „Tomas Mūras“ ir Vilniuje viešėjusios bestselerių autorės Karen Swan romanus, tokius kaip „Žvaigždė virš Romos“, „Ispaniška vasara“, „Slaptoji įlanka“.“
Šidlaitė,Ieva. Laužikas, Rimvydas. Iš beržo sula bėga…// Sodo spalvos. – 2022, Nr. 3, p. 28-31
Publikacija apie beržų panaudojimą ir vaistui, ir maistui. „Beržai (Betula) – mūsų miškų puošmena ir vieni labiausiai paplitusių medžių, kuriuos tikrai visi atpažįsta iš baltos tošies žiemą, salotinės žalumos pavasarį, svyrančių liaunų šakų vasarą ir ryškiai geltonų lapų rudenį. Ir iš nuostabaus kvapo pirtyse, kur naudojamos jų vantos.“
Šlikaitė, Indrė. Matė ir prabangos, ir skurdo // Stilius.- 2022, Nr. 9, p. 6-11
Publikacija apie verslininkės Ingos Budrienės kelionę į centrinės Afrikos dalyje esančią Ruandą. „Čia Budrių šeima paminėjo cepelinų ir meilės dienas, Vasario 16-ąją kėlė Lietuvos vėliavą.
Dvi savaites Ruandą tyrinėjusi Inga neslepia, kad liko sužavėta ne tik puikaus oro, gamtos, bet ir gyvūnijos. Didžiausią įspūdį paliko safaris.“
