Naujos užsienio rašytojų knygos/ kovas

Aldona Tüür

KILTŲ NUOMA

Ieva užsibūti Dandi neketino, bet štai jau kone metus dirba kiltų nuomoje šiame nedideliame Škotijos mieste. Matuodama vyrus ir pritaikydama jiems tradicinį kostiumą ji svajoja apie kitokį gyvenimą. Ieva vis dar nelaiko savęs emigrante, bet būsena, kad gyvena „tarp” – skirtingų šalių, kultūrų, miestų, kalbų – stiprėja. Panašiai jaučiasi ir kiltų nuomos savininkė Anabelė, prieš pusantrų metų palaidojusi vyrą. Įsitikinusi, kad meilei jos kasdienybėje neliko vietos, moteris pati save nustebindama pajunta aistrą gerokai jaunesniam svetimšaliui. Trečioji pasakojimo veikėja Ana – jauna tatuiruočių salono administratorė. Ji turi vaikiną, darbą, bet nepailsdama ieško savęs, savo kelio, kurio pradžia merginai tampa šeimos drama.

Trijų moterų gyvenimo keliai susitinka, o susitikę keičiasi. Kiti knygos veikėjai – spalvingi kiltų nuomos klientai, moterų, apie kurias pasakojama, vyrai lieka tarsi antrame plane. O pirmajame – moterų savasties, savumo ir svetimumo, atsitiktinumo ir lemties, meilės ir mirties temos.

laukais jojanti mergina

Kristin Hannah

TIKROSIOS SPALVOS

Seserys Grėj visada buvo labai artimos. Po motinos mirties mergaitės tapo neišskiriamos. Užsispyręs priešgyna tėvas labiau rūpinasi reputacija nei savo vaikais. Henriui Grėjui svarbiausia šeimos įvaizdis; nors dukros jau suaugusios ir savarankiškos, jis vis tiek reikalauja, kad bendruomenės akyse laikytųsi jo pozicijos.

Vyriausiajai Vinonai tėvo pritarimo reikia labiausiai. Protinga ir ambicinga ji niekada puikiai nesijautė rančoje, kurioje gyveno jau trečia Grėjų giminės karta; ji įsitikinusi, jog neturi tėvo vertinamų savybių. Tapusi miestelio advokate, ji pasiryžusi rasti būdą įrodyti tėvui, jog yra šio to verta.

Vidurinioji sesuo Aurora — šeimos taikdarė. Taigi ji paprastai nutraukia visus ginčus ir stengiasi, kad artimieji būtų laimingi, nors savo skausmu dalytis neskuba.

Vivi Ana — apylinkių žvaigždė, stulbinančio grožio svajotoja turinti plačią kaip vandenynas širdį; ją dievina visi, kas tik pažįsta. Vivi Anai viskas klostosi kuo puikiausiai, kol vieną dieną į miestelį atklysta nepažįstamasis…

Per kelias akimirkas viskas pasikeis. Seserys Grėj ims šiauštis viena prieš kitą, kils pavojus draugystei ir ištikimybei, bus atskleistos paslaptys, baisus nusikaltimas supurtys šeimą ir miestelį.

moteris nešanti knygų rišulėlį

Mario Escobar

BIBLIOTEKININKĖ IŠ SEN MALO

1939 m. rugsėjo 1 d., kai Vokietijos pajėgos įsiveržia į Lenkiją, Sen Malo bažnyčioje Žoslena ir Antuanas Ferekai sumaino žiedus. „Mano vargai prasidėjo tą pačią dieną kaip ir mano laimė“, – tokiais žodžiais baigiamas pirmasis Žoslenos laiškas paryžiečiui rašytojui. Prancūziją pasiekęs karas nutraukia Ferekų vedybinio gyvenimo idilę. Antuanas išsiunčiamas į kovos lauką, Žoslenos bute apgyvendinamas esesininkas, o bibliotekoje ima sukiotis vokiečių karininkai su nepageidaujamų knygų sąrašais.

Slapčia į Paryžių gabenami Žoslenos Ferek laiškai atskleidžia jautrią istoriją apie moterį, karo suirutėje netikėtai atradusią savo gyvenimo misiją. Sen Malo bibliotekos lentynose saugoma miesto atmintis, kurią norima sunaikinti. Bet ji pasiryžusi užkirsti tam kelią.

moters portretas

Sonia Purnell

MOTERIS, PAKEITUSI ANTROJO PASAULINIO KARO EIGĄ

1942 m. gestapas perdavė skubų pranešimą: „Ji – pavojingiausia iš visų Sąjungininkų šnipų. Turim ją rasti ir sunaikinti.“ Jų taikinys buvo Virginia Hall, užsispyrusi amerikietė, įsiprašiusi į Specialiųjų operacijų valdybą, kurią Winstonas Churchillis vadino „Nedžentelmeniško karo ministerija“. Ji – pirmoji Sąjungininkų agentė moteris, nusiųsta į nacių valdomą zoną. Niekas iš jos daug nesitikėjo – juk tiek agentų patyrė nesėkmę, – bet būtent ji, nepaisant protezuotos kojos, padėjo įžiebti Prancūzijos pasipriešinimo judėjimą ir visiškai pakeitė suvokimą, kas yra partizaninis karas.

Virginia Prancūzijoje sukūrė platų šnipų tinklą, priimdavo atskraidinamus ginklus bei sprogmenis ir tapo patikimiausiu pasipriešinimo judėjimo ramsčiu. Netgi tada, kai buvo demaskuota ir visur kabojo plakatai su jos nuotrauka, ji ignoravo įsakymus evakuotis. Galiausiai Virginiai teko sprukti. Bet ji grįžo. Nes tikėjo, kad turi išgelbėti dar daug gyvybių. Ir jai pavyko – Virginia sėkmingai vadovavo partizaniniam karui, padėjo Sąjungininkams išlaisvinti Prancūzijos teritoriją po D dienos.

nupieštas triušis






Helen Humphreys

BILAS TRIUŠIO PĖDA

1947 metai, Kenvudas, Saskačevano provincija Kanadoje. Dvylikametis Leonardas Flintas susidraugauja su miestelio atsiskyrėliu Viljamu Danu. Viljamas gaudo triušius ir iš jų gamina sėkmės amuletus – miestelio gyventojai dėl to jį pramena Bilu Triušio Pėda. Bilas yra vienintelis Leonardo, taip ir nepritapusio naujoje mokykloje, draugas. Jis gyvena atokiai nuo miesto stūksančioje Cukraus kalvoje, į kurią Leonardas keliauja pasitaikius bent menkiausiai progai. Vyras ir berniukas atrodo neišskiriami.

Tačiau draugystė nutrūksta Bilui įvykdžius nedovanotiną nusikaltimą.

1959 metai, Veibernas, Saskačevanas. Prabėga dvylika metų, Leonardas – licencijuotas psichiatras. Jis atvyksta dirbti į progresyviais gydymo metodais garsėjančią Veiberno psichiatrinę ligoninę. Didžiulei vyro nuostabai, čia jis sutinka Bilą Triušio Pėdą. Lygiai kaip vaikystėje, kiekvieną kasdienybės minutę Leonardas nori leisti Bilo draugijoje. Trauka jam tokia gili, kad primena maniją. Norėdamas suprasti jos priežastį, Leonardas ryžtasi kelionei po atmintį.

moteris tarp kolonų

Ruth Druart

KOL PARYŽIUS MIEGOJO

1953 metai, Santa Kruzas. Žanas Lukas ir Šarlotė gyvena niekuo neišsiskiriantį gyvenimą Kalifornijos priemiestyje. Jie laimingi, nors kartais aplanko gimtosios Prancūzijos ilgesys. Vieną dieną jų ramią kasdienybę sudrumsčia netikėtai į duris pasibeldę pareigūnai. Juos itin domina randas ant Žano Luko veido – gyvenimo nacių okupuotame Paryžiuje palikimas.

1944 metai, Paryžius. Nepaisant karštligiškų pastangų išvengti susidūrimo su naciais, Sara su Davidu atsiduria traukinyje į Aušvicą. Saros rankose – tai, kas brangiau už viską pasaulyje. Siekdama apsaugoti didžiausią savo turtą, moteris pasinaudoja suirute ir patiki jį nepažįstamajam. Sarai telieka viltis, kad nepadarė didžiausios gyvenimo klaidos.

Dviejų šeimų likimai susipina karo draskomame Paryžiuje – niekas nebebus kaip anksčiau.\

prancūzės veidas

Andrei Makine

PRANCŪZIŠKAS TESTAMENTAS

Mažame Saranzos miestelyje Sibiro stepių pakraštyje vaikystės vasaras leidžiantis berniukas auga pakerėtas mylimos senelės Šarlotės istorijų. Atšiaurioje sovietinėje realybėje gyvenančiam vaikui ji atvėrė naują pasaulį – tolimą, mitinę viziją, pasiklydusią bekraštėje Rusijoje, – Prancūziją.

Atrastoji Atlantida visam laikui pasiglemžia jauną ir lakią berniuko vaizduotę. Iš Šarlotės lūpų jis išgirsta pasakojimų ir apie gimtąją Rusiją, tokią, kokios dar nepažino: apie badą ir vargą, žiaurų neteisingumą ir beviltišką karo chaosą. Berniukas vis geriau ima suprasti šalį, kuri kuo didesnių kančių suteikia, tuo labiau riša prie savęs.

Šiais stepių šalčio draskomais pasakojimais jaunuolis inicijuojamas gyventi dvilypį gyvenimą: jo dvejopos šaknys, dvi kalbos, dvi tapatybės – rusiška siela, nepripažįstanti nei gėrio, nei blogio ribų, ir žmogus, priklausantis kitam, praeities laikui, amžinybę trunkančių akimirkų pasauliui.

vyro veidas dūmuose

Ferdinand von Schirach

KAVA IR CIGARETĖS

„Kava ir cigaretės“ – pati asmeniškiausia ir, ko gero, subtiliausia F. von Schiracho knyga. Vos 48 skyriai, o juose telpa visas gyvenimo kaleidoskopas. Prisimindamas ryškiausius savo gyvenimo epizodus, sutiktus žmones, neeilines bylas ir pažerdamas neįtikėtinų paradoksų, rašytojas kelia klausimą: ką reiškia būti žmogumi? Atvirai pasakoja apie vaikystę ir jaunystę, apie tokius kūrėjus kaip Imrė Kertészas, Larsas Gustafssonas, Michaelis Hanekė, taip pat – apie senelį, reichsjugendfiurerį Baldurą von Schirachą, nuteistą dėl nusikaltimų žmoniškumui. Gilindamasis į nusikaltimo ir kaltės, žmogaus prigimties, orumo klausimus, autorius verčia susimąstyti apie istorijos procesus ir teisingumą, kartais žiaurų, kartais trapų, o kartais tokį priklausomą nuo likimo užgaidų. Jis neteisia ir nepateikia atsakymų – palieka skaitytojui pačiam pasidaryti išvadas.

pastato durys

Karen White

MERGINA IŠ LEGARO GATVĖS

Netikėtai paveldėjusi architektūros šedevru laikomą Vanderhorstų namą, Melanija imasi jį restauruoti. Jai padeda ne tik geriausia draugė Sofi, bet ir istorinių romanų rašytojas Džekas Trenholmas, kurio žvilgsnis vis dar pakerta merginai kojas. Vis dėlto darbų kupiną Melanijos kasdienybę sutrikdo merginos motina. Džinetė Priolo Midlton – garsi operos dainininkė, palikusi Melaniją, kai šiai buvo vos septyneri. Po daugiau nei 30 metų Džinetė grįžta į Čarlstoną, ketindama nusipirkti Priolų šeimai kadaise priklausiusį namą Legaro gatvėje, ir prašo dukters pagalbos tarpininkauti. Tačiau tai nėra svarbiausia Džinetės grįžimo priežastis. Ne vieną šimtmetį Legaro gatvės name slypėjusios paslaptys ima veržtis į dienos šviesą motinai vėl susitikus su dukra, o jų gebėjimas matyti už gyvųjų pasaulio ribų sukelia joms mirtiną pavojų.

puse žmogaus galvos

Christina Sweeney-Baird

BE VYRŲ

2025 metai, Gartnavelis, Škotija. Budinti gydytoja Amanda Maklin susiduria su nežinoma liga, kuri žaibiškai pražudo du vyrus. Netrukus panašius simptomus pajunta dar šeši vyrai, ligoninėje atsidūrę dėl skirtingų priežasčių. Amanda įsitikinusi, tai – ne sutapimas. Jos pastangos užkirsti kelią katastrofai atsimuša į sveikatos priežiūros institucijų abejingumo sieną. Stengdamasi apsaugoti vyrą ir sūnus nuo mirtino užkrato, Amanda nuo jų atsiriboja. Prasideda nuožmios lenktynės su laiku.

Su viruso sukelta visuomenės griūtimi lieka dorotis moterys. Kol mokslininkė Elžbieta neskaičiuodama valandų kuria vakciną virusui pažaboti, Morvena nuošaliuose Škotijos kalnuose apgyvendina šimtą paauglių berniukų, kad tik šie išgyventų. Duomenų analitikė Dona padeda vyriausybei formuoti naują visuomenę, o antropologė Ketrina imasi užrašyti, ką per šią pasaulinę katastrofą patyrė žmonės.

Įvykius autorė stebi šių moterų akimis ir kelia būties klausimus. Kas laukia žmonijos, kai taip drastiškai pažeidžiama socialinė tvarka, ardoma šeima ir patiriamos didžiulės netektys? Kaip apsaugoti vyrus ir sūnus ir išvengti tragiškos baigties? Kaip susigrąžinti gyvenimą?

WalterTevis

VALDOVĖS GAMBITAS

Automobilio avarijoje žuvus motinai, vos aštuonerių sulaukusi Betė Harmon išsiunčiama į našlaičių globos namus. Ji atranda du būdus bent mintimis pabėgti iš slegiančios aplinkos: tai žaidimas šachmatais ir žalios pailgos piliulės, kasdien dalijamos vaikams, kad liktų ramūs. Netrukus tampa akivaizdu, kad Betė turi stulbinamą šachmatininkės talentą. Išskirtinai vyrų dominuojamame žaidime paauglė ima po truputį skintis kelią į svarbiausias Amerikos šachmatų varžybas ir susikuria naują gyvenimą. Bet, kad ir kaip gerai sektųsi varžybose, potraukį tamsai – savidestrukcijai ir priklausomybei nuo raminamųjų ir alkoholio – suvaldyti sunku. Kiekviena šachmatų partija Betei tampa kova ne tik dėl pergalės, bet ir dėl išlikimo.

Debra Webb 

NIEKUO NEPASITIKĖK

Neįprasta byla pasiglemžia visą detektyvės Kerės Devlin laiką ir jėgas. Blogesnio laiko tam būti negali. Jai nesiseka išbristi iš kartėlio persmelktų konfliktų su buvusiu vyru, o santykiai su paaugle dukra gerokai pašliję. Tikėtis naujojo partnerio – detektyvo Falko pagalbos taip pat neverta, nes jis nekelia pasitikėjimo. Visgi bylą būtina išaiškinti: žudikas laisvėje, o besilaukianti moteris dingo. Ėmęsi darbo Devlin ir naujasis jos porininkas netikėtai ima traukti į dienos šviesą visas turtingiausių ir galingiausių Birmingamo miestelėnų paslaptis. Žingsnis po žingsnio Devlin artėja prie žudiko ir dingusios moters, kuri vis labiau panašėja į įtariamąją, o ne į dar vieną auką. Bet staiga tyrimas pakrypsta visai netikėta linkme, nes paaiškėja nauji nusikaltimo motyvai, o jo dalyviai ima kelti grėsmę ir pačios Devlin šeimai. Ji nė nenumano, kokį pavojingą žaidimą žaidžia – privalo išsiaiškinti tiesą ir užkirsti kelią žudynėms, antraip visko neteks.

Sarah Winman

NATIURMORTAS

1944-ieji, Toskana. Pranašumą įgavusių Sąjungininkų bombos krinta ant ištuštėjusių kaimų, o jaunas britų kareivis Ulisas Temperis netikėtai atsiduria apleistos vilos vyno rūsyje. Ten jo laukia pažintis su pusamže menotyrininke Evelina Skiner, kuri atvyko į Italiją iš karo chaoso gelbėti dailės kūrinių. Lyg iš po užmaršties griuvėsių čia iškyla ir jos pačios jaunystės prisiminimai.Karo nuniokotoje, sutremptoje Italijoje Ulisas ir Evelina pajunta atradę giminingą sielą. Nuo čia prasideda įvykiai, turėsiantys įtakos net keturiasdešimčiai būsimų Uliso gyvenimo metų.

Joanne Tompkins

TADA PASIRODEI TU

Ūkanotoje Vašingtono valstijos pakrantėje tik su šunimi gyvenantį vienišių Aizaką slegia sielvartas dėl neseniai mirusio paauglio sūnaus Danielio. Jo pašonėje įsikūrusi dirbanti vieniša motina Lorė bando susitaikyti su klaikiu sūnaus poelgiu. Kaimynus skiria vos menka sidabrinė giraitė, abu tėvai emociškai pakrikę ir užsisklendę savo netektyse. Tačiau tada pasirodo nepažįstama šešiolikmetė, kuri viską pakeičia, nutiesdama tiltą per prasivėrusią bedugnę.

Iš pradžių Evandželinos pasirodymas atrodo lyg išganymas, bet akivaizdu, kad ir pati mergina kažką slepia. Kai į tikėjimą paniręs uolusis kvakeris Aizakas pats nebepajėgia susitvarkyti su atklydėle, ryšį su ja užmezga Lorė. Netrukus visiems trims veikėjams tenka išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko praeities sankirtose ir kaip tai gali nulemti bendrą ateitį.