2022 Balandis
Skamaravičius, Gintaras. Draugija atkurta prieš 30 metų //Donelaičio žemė. – 2022, Nr. 1, p.3
Publikacija Kristijono Donelaičio draugijos 30-ečiui paminėti. „1992 m. kovo 14 d. Vilniuje vykusiame susirinkime dalyvavo architektūros mokslų kandidatas Napoleonas Kazys Kitkauskas (…). Tą dieną draugijos pirmininku išrinktas N.K. Kitkauskas, pavaduotojais – A. Jovaiša ir G. Kuckailienė.“
„Lietuvos ryto“ inf. Larisa Kalpokaitė apie nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą: nebijokite pasitarti su jaunais žmonėmis // Lietuvos rytas. – 2022, bal. 30, p. 5
Publikacija apie elektros tiekėjo pasirinkimą. „Tiekėją rinkomės kartu su vyru, Iš pradžių buvo šiek tiek sumaišties, nes tokį pasirinkimą reikėjo padaryti pirmą kartą gyvenime, o tada ramiai pagalvojome, kad tikime savo valstybe“, – kalba L. Kalpokaitė.“
Kazela, Vytautas. Sarajevo rožės // Utenis. – 2022, bal. 27, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Žinau, kad daugelis iš jūsų, važiuodami į labai populiarius Balkanų šalių kurortus, esate buvę Sarajeve. Ar matėte raudono dervos dėmes, užtėkštas ant grindinio? Kas tai? Tai – Sarajevo rožės. Gal nežinote, kad Sarajevas ketverius metus buvo apgultas serbų kariuomenės? Kad nuo kalnuose įsitaisiusių snaiperių kulkų ir artilerijos sviedinių šiame mieste žuvo daugiau nei vienuolika tūkstančių gyventojų? Sarajevo rožėmis ir buvo pažymėtos konkrečios žmonių žuvimo vietos. Pasaulis ir tada irgi buvo „giliai sunerimęs ir reiškė gilų susirūpinimą“, bet nesiėmė jokių konkrečių veiksmų. Iš Sarajevo aš atsivežiau eilėraštį, kuris publikuotas knygoje „Alyvmedžiai“.“
„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, bal. 27, p. 7
Iš 11 pranešimų – 2 iš Molėtų rajono. Apie tai, kad Joniškio s. „kelyje Joniškis-Dubingiai-Dirmeitai-Paberžė, rastas apvirtęs traktorius „Yanmar“, o šalia jo neblaivus (nustatytas 2,59 prom. girtumas) vyras (g. 1972 m.)“. Bei Videniškių s. Pumpučių k. „moteris (g. 1968 m.) sukėlė fizinį skausmą moteriai (g. 1967 m.)“
„Moters savaitgalio“ inf. Kuo mus per šv. Velykas pavaišintų istorinės asmenybės? // Moters savaitgalis. – 2022, Nr. 16, p. 44-45
Publikacija apie tai, koks šv. Velykų stalas būdavo anksčiau. „Iškeptos „babkos“ būdavo nešamos ataušti ant pagalvių, kad nesukristų. Apskritai, bobos tuo metu buvo labai populiarios. Garsiosios Wincentynos Zawadzkos „Lietuvos virėjoje“ pateikiami net 42 jų receptai: trynių boba, plikyta, ukrainietiška, lenkiška, šilkinė, didelė velykinė, vienuolių boba, ažūrinė, sniego, aguoninė, citrininė, kasdieninė, šafraninė, sunkioji ir lengvoji. Galiausiai – net ir „diedas“ iš bobos tešlos“, – šypsodamasi sako A. Laužikienė.“
„Savaitgalio“ inf. Norfa kartu su Deivydu Praspaliausku // Savaitgalis. – 2022, Nr. 16, p. 32-33
Šefo receptai kiekvienam. „Pristigusiems idėjų, ką paruošti iš maltos kiaulienos ir jautienos, „Norfos“ pirkėjams pasiūlė D. Praspaliauskas – maltos jautienos ir kiaulienos vėrinukas pagaminamas tikrai greitai ir nesudėtingai, tad puikiai tiks tiek kasdieniams pietums ar vakarienei, tiek savaitgaliui.“
Šabasevičienė, Daiva. Režisierius Rimas Tuminas – Lietuvos teatro Mocartas // Moters savaitgalis. – 2022, Nr. 16, p. 6-7
Publikacija apie R. Tumino teatrą aktorių akimis. „Žmonės dažnai emocijas painioja su jausmais. Jausmas yra nekvestionuojama kategorija. Tarkim, meilė tėvynei, šeimai, vaikams. Tuminui žmogaus vidus buvo dug įdomiau. Mano nuomone, teatras visą laiką turi kalbėti apie žmogų, o ne pakeisti politologų, sociologų darbą. Jis tiesiog turi kalbėti apie jausmus ir apie žmogų. Tokį teatrą ir kuria R. Tuminas.“ – sako aktorius Arūnas Sakalauskas.
„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, bal. 23, p. 11
Iš 8 pranešimų – 1 iš Molėtų r. apie tai, kad Alantos mietelyje „moteris 9g. 1959 m.) sukėlė fizinį skausmą moteriai (g. 1952 m.)“.
Puteikienė, Nika. Ruoniukams pamestinukams – saugomų augalų vardai // Žaliasis pasaulis.- 2022, bal. 21, p. 16
Publikacija apie tai, kad Lietuvos jūrų muziejuje jau gydoma dvylika pakrantėje rastų Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių. „Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos siūlymu moksleiviai rinks ruoniukams vardus iš saugomų augalų pavadinimų, augančių Lietuvoje.“
Sventickas, Valentinas. Vytauto Šibailos šviesotamsa // Tautodailės metraštis. – 2022, Nr. 48, p. 30-33
Publikacija kryždirbio Vytauto Šibailos atminimui. „Man vis rūpėjo Vytauto paklausti, kodėl jis savo skulptūrų paviršių dažnai išraižo tokiais kaip ir grioveliais. Nespėjau paklausti. Lieka mintis apie ritmą ir šviesotamsą.“ Tekstas iliustruotas brolių Černiauskų nuotraukomis.
Antanavičius, Darius. Prieš maskvėnų valdovą // Literatūra ir menas. – 2022. Nr. 8, p. 18-19
Publikacija apie pirmojo vilniečio poeto poemą prieš maskvėnų valdovą. „1580 m. Italijoje, Paduvoje, dabar niekam nežinomas pirmasis vilnietis poetas, pasislėpęs po Bazilijaus Hiacintijaus vardu, lotyniškai paskelbė nedidelę poemą, kaip 1579 m. iš Maskvos buvo atgauta Polocko pilis, dar 1563 m. užimta Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano, arba Jono IV, dar vadinamo Žiauriuoju.“
Girdenis, Povilas. Justinas Mikutis: „Prašau tolesnę laisvės atėmimo bausmę pakeisti sušaudymu“ // Literatūra ir menas. – 2022, Nr. 8, p. 50-52
Publikacija apie mąstytojo, filosofo Jono Mikučio suėmimo, tardymo ir nuteisimo aplinkybes bei gyvenimą po tremties. „Nenutrūko lageriuose užsimezgę ryšiai su Rusijos ir kitų SSSR respublikų intelektualais. Nesigirdavęs pažintimis su garsiais kultūros veikėjais J. Mikutis tik kartą dailininkui Vaidotui Žukui prasitarė, kad norėjęs pasikalbėti Borisas Pasternakas nupirko jam pirmyn ir atgal traukinio bilietus į Maskvą. Tarp Maskvos disidentų sklido kalbos, kad akademikas Andrejus Sacharovas pradėjo savo žmogaus teisių gynimo veiklą po susitikimo su J. Mikučiu.“
„Būdo“ inf. Papildytas Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas // Būdas. – 2022, Nr. 2, p. 42-47
Publikacija apie nematerialaus kultūros paveldo vertybes. Viena jų – būgnijimas kūlele Rytų Aukštaitijoje. „Tokio būgnijimo pavyzdžių galima išgirsti, kai muzikuoja Utenos, Zarasų, Molėtų, Rokiškio, Ukmergės, Anykščių, Švenčionių, Ignalinos rajonų tradiciniai muzikantai.“
„Lietuvos ryto“ inf. Kas, kur, kada: nuo Visagino iki pajūrio // Lietuvos rytas. – 2022, bal. 16, p. 28
Žinutė „Molėtai“ su nuotrauka, kur informuojama apie tai, kad „M. Apeikytės gatvėje Pastovio ežero pakrantė virto Kiškių slėniu, Jaunimo aikštė – Velykų aikšte, o „Žvejo batų“ skulptūros pašonėje įkurtas Atgimimo krantas.“
„Stiliaus“ inf. Po sužadėtuvių – greitos vedybos // Stilius. – 2022, Nr. 15, p. 4
Publikacija su nuotraukomis apie tai, kad susituokė aktorius Arūnas Sakalauskas ir klinikinės toksikologijos gydytoja, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos reanimacijos intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Gabija Laubner. „Daugiau nei prieš mėnesį pirmą sykį kartu pasirodė viešumoje. Netrukus juodu ir susižadėjo – režisieriaus Mariaus Ivaškevičiaus spektaklyje „Miegantys“ debiutavęs aktorius prieš mylimąją priklaupė pasibaigus vaidmeniui.“
„Santaros“ inf. Videniškiai. Kunigaikščių Giedraičių žemės beieškant // Santara. – 2022, Nr. 2, p. 122-125
Knygos pristatymas. „Videniškių miestelis ir jo apylinkės Molėtų rajone seniai traukia meno žmones savo turtinga istorine praeitimi, gamtovaizdžio slaptimi. Čia, jau keliolika metų, rengiamame dailės plenere brendusi dailėtyrininko Vido Poškaus ir tapytojo Mindaugo Skudučio bendrystė, paakino menininkus įamžinti šito krašto istoriją, kultūrinį paveldą knygoje „Videniškiai. Kunigaikščių Giedraičių žemės beieškant“ Teksto autorius taikliai apibrėžia leidinio pašaukimą: „Videniškiai – savotiškas Lietuvos mikrokosmosas. Todėl ir rūpėjo už skverno sučiupti istorija ir religija persmelktą vietos atmosferą“. Ta atmosfera gyvai perteikta ir Mindaugo Skudučio piešiniuose.“
Vaitiekūnaitė, Ramutė. Mirksnio menas, kaip didinamasis stiklas // Santara. – 2022, Nr. 2,p. 38-46
Publikacija apie Jono Jurašo palikimą Kaune. „Jonas Jurašas ir Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė, išdrįsę pasipriešinti sovietinei sistemai, pirmieji vėlyvojo sovietmečio emigrantai, 1974-aisiais KGB išprašyti iš Tėvynės. Taigi J. Jurašo veikla Kaune – trumpas laikotarpis, jeigu skaičiuosime aritmetiškai. Bet kasdien tolstantys, anie metai vis dar išlikę teatralų, žiūrovų ir, kas tikėtina, anuometės partinės nomenklatūros vyrų, atmintyje. Dramatiškos menininko likimo permainos brendo ne vienus metus, o apogėjus plykstelėjo po 1972-ųjų balandžio 20 d. įvykusios spektaklio „Barbora Radvilaitė“, sukurto pagal Juozo Grušo istorinę dramą, peržiūros.“
Žurnalo „Žmonės“ inf. Piligrimai grįžo namo // Žmonės. – 2022, Nr. 15, p. 90-92
Žinutė su nuotraukomis apie tai, kad „sostinės kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ įvyko ilgai laukta nacionalinė premjera – publikai pristatyta aukščiausią apdovanojimą Lietuvos kino istorijoje pelniusi režisieriaus Lauryno Bareišos juosta „Piligrimai“. Tarp publikos, susirinkusios pamatyti kino kritikų išgirto filmo ir Venecijos liūto skulptūrėlės buvo ir poetas Mindaugas Valiukas su žmona aktore Valda Bičkute.
Žurnalo „Žmonės“ inf. Pro sukąstus dantis // Žmonės. – 2022, Nr. 15, p. 122
Rubrikoje „Laiko kapsulė“ prisimenama kaip 1988 m. „kultinė Baltijos televizijos laida „Aš su jumis“, jos šeimininkas Rolandas Kazlas ir paklusnus laidos herojus, stebuklingu būdu atviliotas į televizijos studiją“ buvo legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis.
Kazela, Vytautas. Mirties inscenizacija // Utenis. – 2022, bal. 13, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Kas mėgsta tai, ką rašau, pirmiausia atsivers ir paskaitys, o tie, kurie nemėgsta, gali numoti ranka ir pasakyti: „Ai, tas Kazela, vėl apie karą rašo. Kaip man nusibodo tas karas!“ Taip, karas nusibodo visiems, man irgi. Labai norėčiau parašyti apie ką nors gražaus. Ir, duok Dieve, kad jis mūsų nepasiektų tiesiogiai. Bet jeigu jis ir pasibaigtų be didelių netikėtumų, mes jo pasekmes jausime dar ilgai. Jeigu Rusijai žadamas grįžimas penkiasdešimt metų atgal, tai mums bus grįžimas 20 metų į praeitį.“
„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, bal. 13, p. 7
Iš 14 pranešimų – 1 iš Molėtų r. apie tai, kad „Gilužių k., vyras (g. 1965 m.) smurtavo prieš vyrą (g. 1932 m.) Pradėtas ikiteisminis tyrimas.“
Vaiškūnas, Jonas. Balandžio danguje: Sietyno atsisveikinimas, keturios planetos ir lyridų meteorai // Utenis. – 2022, bal. 13, p. 6
Naktinio dangaus apžvalga. „Balandžio 15-29 dienomis bus galima stebėti lyridų meteorų srautą. Šio meteorų srauto maksimumo laiku, kurio tikimasi balandžio 22 d. 21 val. 04 min., galima tikėtis pamatyti apie 18 meteorų per valandą. Lyridų meteorai paprastai pasižymi išskirtiniu ryškumu ir gražiomis garų uodegomis.“.
„Moters savaitgalio“ inf. Vaida Genytė – apie mirtiną tėvų ligą // Moters savaitgalis. – 2022, Nr. 14, p. 34-35
Publikacija apie dainininkės tėvų ligą ir mirtį. „Vėžys palietė mano abu tėvus, – prisimena dainininkė Vaida Genytė. – Ir palietė labai skaudžiai. Ši liga yra labai sunki tiek fiziškai, tiek emociškai. Ir tas emocinis skausmas, dvasios skausmas gali būti netgi stipresnis už fizinį…“
Zėringytė, Agnė. Aktorius – žmogaus sielos gydytojas // 7 meno dienos. – 2022, bal. 8, p. 6-7
Pokalbis su aktore Digna Kulionyte. „Kas jums yra aktoriaus profesija?
Gydytojas gydo žmogaus kūną, o aktoriai – žmogaus sielą. Šis įsivaizdavimas mane lydėjo prieš tampant aktore ir lydi dabar.“
„Būdo“ inf. 2021 metų „Aukso vainiko“ laimėtojai // Būdas. – 2022, Nr. 1, p. 80-81
Publikacija apie septynioliktąjį kartą vykusį 2021 m. Respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „aukso vainikas“ pabaigtuves ir iškilmingą jos nugalėtoj paskalbimą bei pagerbimą. „Prestižinį renginį šįkart priėmė Molėtų kultūros centras, o jį tradiciškai organizavo ir vedė Lietuvos nacionalinis kultūros centras.“
Jankauskas, Algimantas. Knyga apie dramą, kurios dalyviai buvome // Nepriklausomybės sąsiuviniai.- 2022, Nr. 1, p. 80-81
Ramunės Sakalauskaitės knygos „Pirmoji vyriausybė – vizijos ir galimybės“ pristatymas. Knyga „atkuria Ministrės Pirmininkės Kazimieros Prunskienės vadovaujamo ministrų kabineto veiklą. Knygoje atskleidžiamos sudėtingos vidaus ir tarptautinės politikos aplinkybės, perėjimo į naują socialinį bei ekonominį būvį sunkumai, sovietinės kariuomenės siautėjimas, Kremliaus paskelbtos ekonominės blokados padariniai.“
Žurnalo „Žmonės“ inf. Filmas su liūdna pabaiga // Žmonės. – 2022, Nr. 14, p. 98
Žinutė su nuotraukomis apie tai, kad 27-ojo „Kino pavasario“ uždarymo ceremonija buvo tyli ir liūdna. „Kino pasaulio bendruomenė gedėjo netoli Mariupolio nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus, dokumentavusio karo žiaurumus. Skaudžios netekties fone besibaigiantis festivalis paskutinį vakarą skyrė konkursinių programų apdovanojimams ir nepatogių temų nebijantiems Europos kūrėjams. Po apdovanojimų svečiai žiūrėjo Manto Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis“, sukurtą prieš šešerius metus – ir netikėtai virtusį tragiškai lemtingu jo gyvenime.“
Festivalio uždarymo ceremonijoje dalyvavo ir kraštietis Mindaugas Valiukas su žmona Valda Bičkute.
Kazela, Vytautas. Karas nesibaigs rytoj // Utenis. – 2022, bal. 6, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Atsiras žmonių, kurie apkaltins mane, kad savo apžvalgose didžiausią dėmesį skiru karui Ukrainoje ir per mažai dėmesio tam, kas vyksta Lietuvoje. O aš prisipažinsiu, kad visada rašau tik apie tai, kas man labiausiai skauda, ir tie menki nesusipratimai, kurie vyksta mūsų gyvenime, negali atplėšti nuo to, kas yra svarbiausia. O svarbiausia šiuo metu yra karas. Gal kam ir nepatiks, bet turiu pasakyti, kad, kol tęsis karas, aš nekritikuosiu premjerės Ingridos Šimonytės. Tai yra mūsų valstybės vadovė, ir reikia pripažinti, kad tai yra geriausia iš to, ką turi dabartinė valdančioji dauguma. Ir užteks apie tai.“
„Utenio“ inf. Apkabinkim širdimi Ukrainą // Utenis. – 2022, bal. 6, p. 1,5
Išplėstinė informacija apie renginį – Ukrainos palaikymo akciją. „Renginio iniciatorius rašytojas Vytautas Kaziela sakė: „Eina trisdešimt penktoji karo Ukrainoje diena. Šiandien, kaip ir kasdien, vos už kelių šimtų kilometrų švilpia kulkos, sproginėja raketos, krinta bombos, dega namai, nuo žemės paviršiaus nušluojami ištisi miestai. Žūsta ne tik kariai, bet ir civiliai gyventojai, tarp jų vaikai. Turbūt nė vienas iš mūsų negalėjome įsivaizduoti , kad taip gali būti XXI amžiuje Europos centre. Bet taip yra. Ir nuo to karo pradžios supratau pagrindinį dalyką – tai ne tik ukrainiečių, tai ir mūsų karas.“
Matkevičienė, Jolanta. Jonas Vaiškūnas: „Eikite Jūs visi…“ // Utenis. – 2022, bal. 2, p. 4,9
Pokalbis su Jonu Vaiškūnu. „Ko palinkėčiau? O ką gi reiškia linkėti? Tai reiškia – nukreipti tikslą, pasakyti– kur link eiti. Todėl visi seniausi paveikūs palinkėjimai prasideda žodžiais: eikite Jūs… ir baigiasi nurodymu – kur.
Tad, eikite Jūs visi protėvių pramintu keliu, nes dabar Jūsų pareiga – tęsti šį kelią.“
„Savaitgalio“ inf. Norfa kartu su Deivydu Praspaliausku // Savaitgalis. – 2022, Nr.13 , p. 30-31
Deivydo Praspaliausko receptai, kuriuos galima išmėginti ir patiems, ir perkant „Norfos“ produkciją. „Norint pagaminti gerą patiekalą, reikia kokybiškų produktų ir tinkamo recepto. Ir viena, ir kita siūlo prekybos tinklas „Norfa“, bendradarbiaujantis su vienu geriausių šefų Lietuvoje Deivydu Praspaliausku.“
„Utenio“ inf. Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos // Utenis. – 2022, bal. 2, p. 10
Vytauto Kazielos eilėraščiai karo tematika. „karas yra /rusiški / kiaulės odos / batai / kraujo upelyje „
„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, bal. 2, p. 11
Iš 10 pranešimų – 3 iš Molėtų rajono: apie smurtavusius neblaivius vyrus prieš moteris (Videniškių ir Balninkų seniūnijose) bei apvogtą Pusnės kaime parduotuvę.
„Utenio“ inf. Aptarti magistralinio kelio Vilnius- Utena rekonstrukcijos priešprojektiniai pasiūlymai // Utenis. – 2022, bal. 2, p. 1-2
Išplėstinė informacija apie įvykusį susitikimą Molėtuose dėl kelio „Vilnius-Utena“ rekonstrukcijos. „Pristatyta viso kelio rekonstrukcijos koncepcija, kurią sudaro 5 projektai. Jų bendras ilgis – 74 km. Pirmieji rekonstrukcijos rangos darbai prasidės šiemet Utenoje, ruože nuo 93,65 iki 95,6 km (Utena – Šilinės miškas). Likęs kelias bus rekonstruojamas padalijus jį į atskirus keturis ruožus nuo Vilnius link Molėtų.“
Laužikas, Rimvydas. Šidlaitė, Ieva. Iš garšvų salotus taisa ir barščius… // Sodo spalvos. – 2022, Nr. 4, p. 66-68
Publikacija apie garšvų ir šventagaršvių naudingumą ir jų panaudojimą. „XVII amžiaus Radvilų virėjo užrašų knygelėje randame levandų saldumyną, kuris gaminamas naudojant 1,5 svaro levandų žiedų, vieną lotą cukraus, po tris lotus cinamono, gvazdikėlių, muskato žiedų ir po vieną lotą citvaro, kubebos, kardamono, galgano ir šventagaršvės(džiovintų ir sutrintų šaknų). Visas šitas mišinys sumaišomas su skaidriu cukraus sirupu, pašildomas ir ataušinamas.“
