Nauji lietuvių autorių kūriniai/ balandis

kaktusas juodame fone

Virginija Rimkuvienė

JIS VADINA MANE MAMA

Tikra, šokiruojamai atvira, jautri ir skausminga istorija apie vaiko globą. Virginijos šeima Artūrą globoti pradėjo, kai jam buvo penkeri. Ši globa nebuvo nuolatinė – Artūras dažnai viešėjo globėjų namuose, leido su jais savaitgalius ir atostogas, bet pastovia jo gyvenamąja vieta taip ir liko vaikų globos namai. Iš pirmo žvilgsnio žavus ir charizmatiškas, Artūras nebuvo lengvas vaikas. Perkėlimai iš vienų globos ir mokymo įstaigų į kitas, paauglystėje diagnozuoti ir vis labiau ryškėjantys psichopatinės asmenybės bruožai, vagystės, teistumas, narkotikai – jo gyvenime buvo visko. Virginijos tiesiamos pagalbos rankos Artūras įsikibdavo trumpam, o sužibusias viltis greit prarydavo

nevilties bedugnės. Visa tai gerokai įsiūbavo iki tol ramiai plūduriavusį darnios šeimos laivelį.

Partizanė

Živilė Kropaitė-Basiulė

#fainiausiapasaulymočiutė 

Žurnalistė, radijo ir televizijos laidų vedėja, diskusijų moderatorė  Živilė Kropaitė-Basiulė savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos.

Daugybė autorės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta.

Debesys

Aušra Marija Sluckaitė

UŽ POSŪKIO KITAS DANGUS

Knyga „Už posūkio – kitas dangus. „Zekai” ir kitos istorijos” liudija, kaip asmeninės patirties punktyras virsta kolektyvinės atminties atspindžiu. O kartu skaudžiai primena tai, ką norėtųsi, tačiau nesiseka užmiršti. Todėl ji – lyg savotiškas kentauras, iki juosmens sukaustytas, ar kentauridė, kaustoma prievartos pančių slogiais okupacijos dešimtmečiais, kai atkakliai bandyta neprarasti vilties. Vėliau – varžoma klajokliško gyvenimo svetur su dažnais ir staigiais posūkiais, kai nuolatos spėliota, kas laukia už jų…

Maša Rolnikaitė 

TURIU PAPASAKOTI

Šią knygą autorė ­parašė ­pagal savo pačios dienoraštį, įvairiais būdais ­fiksuotą iš pradžių Vilniaus gete, o ­paskui Štrasdenhofo (Strazda­­muižos) prie Rygos ir Štut­hofo koncentracijos stovyk­­lose. Pirmieji šios dokumentinės apysakos ­įvykiai pasa­kojami ketu­riolikmetės mergaitės. Geto likvidavimo dieną 1943 m. rugsėjo 23-iąją Maša neteko mamos, jaunesniųjų broliuko ir sesutės, o pati buvo išvežta į ­koncentracijos stovyklą Latvijoje. Per pus­antrų metų šioje, paskui Štut­hofo koncentracijos ­stovykloje jai teko patirti neįsivaizduojamų kančių. Maša išgy­veno. Ir pasakojimu apie savo likimą mums sako: „Neturite teisės to pamiršti!”

taikinys

Bernardas Gailius

KRAUJO KVAPAS

1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi.

autorės profilis

Gabija Vitkevičiūtė

ŠIRDIES TATUIRUOTĖ

„Knygoje Gabija dalijasi savo patirtimi, kai gyvenimas su priklausomu žmogumi yra kaip kelias su bedugnėmis ir viršukalnėmis. Tačiau ši kelionė yra vienintelė kryptis. Žinau tai ir kaip gydytoja, kasdien dirbanti dėl sveikstančiųjų.“ – Gabija Laubner, anesteziologė-reanimatologė ir klinikinės toksikologijos gydytoja

 „Blaivybė man – gyvenimas. Tai kelionė į laisvę, tiesą ir pačią save. Skaityti šią Gabijos knygą bus skaudu ir jautru, bet ji yra pagalba. Nes tema tikrai gali paliesti bet kurį iš mūsų.“ – Virginija Krutulienė, blaivi jau daugiau kaip 15 metų

„Gabijai pavyko subręsti ir patikėti savimi, kad tikrai įgali būti subtilioje kelionėje su priklausomybės ligos padarinių turinčiais asmenimis. Tai  taikliai atsispindi knygoje. Čia vyksta ,,gundymas“ pokyčiams ir investicijai į sveikatą. Drąsu – tikra – jautru. Drąsūs, skaitykite!“ – Gyd. psichiatrė Vilma Andrejauskienė

apversta valtis gatvėje

Laurynas Katkus

NAKVYNĖ BERLYNE

Vaikinas pamilsta bendrakursę, kuri labiau nei žmonėmis domisi paukščiais. Į Berlyną atvykęs menininkas negali atsikratyti įspūdžio, kad jį stebi šeimininko palikta matrioška. Nuo audrų, bangų ir technomuzikos ritmų Kuršių neriją ištinka neregėti dalykai. Tame pačiame pastate šalia prašmatnių influencerio apartamentų kali būrys vyrų. Už ką jie čia pakliuvo ir kodėl nebando išeiti į laisvę?

Laurynas Katkus po beveik dešimtmetį trukusios pauzės sugrįžta su nauja prozos knyga. Atgaivindamas apysakos žanrą, keturiose rinkinio istorijose rašytojas pasakoja apie dabartinę Lietuvą, apie Kovo 11-osios kartos siekius, pasirinkimus ir patirtis. Atidaus, neretai ironiško žvilgsnio į mūsų gyvenimą netrikdo, – priešingai, jį tik paryškina, – mitiniai elementai ir fantastinė atmosfera.

Jonas Mekas

POEZIJA. RAŠTAI. T.1

Jonas Mekas – vienas didžiausių nepriklausomo avangardinio kino meistrų, poetas, dramaturgas, eseistas, kritikas. Pirmame „Raštų” tome publikuojama visa lietuviškai ir angliškai kurta jo poezija. Į lietuvių kalbą angliškus Jono Meko eilėraščius vertė Kornelijus Platelis.

Knygą palydi QR kodas, kurį nuskaičius, galima paklausyti Jono Meko skaitomų „Semeniškių idilių”.

knygos viršelis




FOKUSE: MOTERYS LIETUVOS KINE

Kinas – ne tik filmai. Tai daugybės žmonių darbas, komercinės ir autorinės strategijos bei skirtingi būdai rodyti ir žiūrėti. Šį kartą fokuse atsiduria moterys – šiapus ir kitapus ekrano, matomos ir ilgą laiką beveik nepastebėtos Lietuvos kine: tiek ankstyvuosiuose filmuose, tiek sovietmečio kūryboje, tiek šiandienos kino praktikose.