BIBLIOTEKA – kaip šeima: 85-ečio viešnagės

Abonemente

Antroji viešnagė: apie skaitymą, juoką ir orą

Ar jūs dar tebevalgote? Ir tuo pat metu skaitote knygą? Baisu! Senoliai pasakytų, kad atmintį suvalgysit… Matyt, ta atmintis per gyvenimą ir „susivalgo“, o knygos susidėvi, kai kurios  morališkai pasensta ir nurašomos. Didžiajai daliai skaitytojų  patinka naujos knygos, o tai puiki niša save išreikšti leidykloms ir jų dailininkams, nes kai knygos  tiražas perleidžiamas naujai, tai ir knygos viršelis pakeičia veidą. Tik pažiūrėkite, kiek veidų turi Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“ arba Mariaus Ivaškevičiaus „Žali“… Knygų leidyba kasmet brangsta, bet bibliotekos, valstybės ir rėmėjų dėka, kasmet atsinaujina savo fondus. Pavyzdžiui, 2017-aisiais  Molėtų viešosios bibliotekos fonde buvo 155 406 knygos 303 69 pavadinimų, 2018 metais – 151 634 knygos 28 640 pavadinimų.

„Per ataskaitinius metus VB dokumentų fondas padidėjo 872 fiz. vnt.( 0,6 %). Padidėjimo priežastis – daugiau paramos būdu gautų knygų.

Rajono 1 gyventojui tenka 9 fiz. vnt. dokumentų. Iš jų: mieste: 7,1 fiz. vnt.; kaime: 9,2 fiz. vnt.

Rajono 1 gyventojui tenka 0,7 fiz. vnt. naujai gautų dokumentų. Iš jų: mieste: 0,4 fiz. vnt., kaime: 0,8 fiz. vnt.

Rajono 1 gyventojui tenka 0,08 fiz. vnt. garsinių ir regimųjų dokumentų. Iš jų: mieste: 0,2 fiz. vnt., kaime: 0,04 fiz. vnt.

Rajono 1 gyventojui tenka 0,01 fiz. vnt. elektroninių dokumentų. Iš jų: mieste: 0,01 fiz. vnt., kaime: 0,01 fiz. vnt.

1 vartotojui tenka 28,8 fiz. vnt. dokumentų. Iš jų: mieste: 23,3 fiz. vnt., kaime: 31,3 fiz. vnt.“

(Iš bibliotekos ataskaitos, teiktos 2018 metais)

Pats kipšas galėtų nusilaužti koją su tais fiziniais vienetais, bet tokia ataskaitų realybė…

Ką mes skaitome?

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas jau 19-ąjį kartą rinko kūrybiškiausių 2020-aisiais metais išleistų knygų dvyliktuką, o laureate tapo Undinės Radzevičiūtės knyga „Grožio ir blogio biblioteka“ Deja, jos, kaip ir likusių vienuolikos lietuvių autorių kūrinių, tarp molėtiškių  pamėgtųjų nebuvo net  trisdešimtuke… Iš lietuvių autorių molėtiškame trisdešimtuke, tiesa, per pirmuosius metų tris mėnesius,  tebuvo  tik Irena Buivydaitė  ir jos romanai „Takas per jūrą“ bei „Padovanok man savaitgalį“. Na, o kūrybiškiausių kūrinių reiktų ieškoti tarp juos parašiusių poetų ir prozininkų: Alfonso Andriuškevičiaus, Tomo S. Butkaus, Audronės Girdzijauskaitės, Antano A. Jonyno, Akvilės Kavaliauskaitės, Rimanto Kmitos, Kęstučio Navako, Tomo Petrulio, Rimvydo Stankevičiaus, Indrės Valantinaitės, Alvydo Valentos. Belieka pridurti, kad literatūrologai šįkart dvyliktuką rinko iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pateiktos bibliografinės informacijos, kuri skelbė, kad per pernai metus lietuvių kalba Lietuvoje buvo išleista 530 knygų, iš kurių buvo 101 vaikų  auditorijai skirtą knyga. Ir toje gausybėje knygų literatūrologai dėmesio vertomis išskyrė tik 100 knygų, iš kurių ir buvo renkamas dvyliktukas.

Gražiausios 2020-ųjų metų knygos nominacijoje varžėsi 55 leidėjai, pateikę 118 knygų, kurias vertino ekspertai praktikai ir knygos meno ekspertai. Pagrindinė metų premija atiteko Agnei Dautartaitei-Krutulei (Natalijos Arlauskaitės knyga „Nuožmi taika žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine”, išleido Vilniaus universiteto leidykla, spausdino UAB „Standartų spaustuvė“) O štai mokslinių, dalykinių knygų ir vadovėlių grupėje galime pasveikinti ir kraštietį Darių Antanavičių, ir vasaros molėtiškį Tomą Rastenį. Šiam, kaip ir jo kolegei Elonai Marijai Ložytei, įteikti diplomai „už pavyzdinių istorinio rankraščio publikacijos tradicijų tęsimą (knyga „1695 metų Kražių rankraštis, arba Metinis retorinės meditacijos derlius – Manuscriptum Crosense anni 1695, sive Fructus homi meditationis rhetoricae“ (serija: „Kražių kolegijos istorijos ir veiklos paminklai – Monumenta historiam et acta collegiiCrosensis spectantia“), T. 2; rengėjai: Živilė Nedzinskaitė, Darius Antanavičius, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, spausdino UAB „Petro ofsetas“).“
Žvilgtelėkime ir į perkamiausių, o tai reiškia, kad  ir populiariausių bei skaitomiausių Lietuvoje knygų penketuką per pandemijos metus. Pirmoje vietoje – laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtojos amerikietės Delios Owens romanas „Ten, kur gieda vėžiai“- 2019 m. populiariausia knyga ir pasaulyje  – istorija apie atsiskyrėlę iš Šiaurės Karolinos pelkių, pasakojanti apie meilę, nusikaltimą ir laukinę gamtą bei žmogaus sugebėjimą joje išlikti. Beje, šis romanas tarp molėtiškių tebuvo 14-oje vietoje… Šioje, perkamiausių knygų  kategorijoje, antroje vietoje atsidūrė vaikiškų knygų dailininkės ir rašytojos, viešėjusios ir Molėtų bibliotekoje, Linos Žutautės, knygelė „Kakė Makė ir baisi neteisybė“. Beje, tarp vaikiškos  literatūros skaitytojų, šios autorės knygelės yra populiarios ir Molėtų bibliotekoje.
Trečioje vietoje – rašytojo ir lektoriaus Gary Chapmano knyga „Penkios meilės kalbos“ , pasakojanti, kaip suprasti ir išmokti meilės kalbą. Ketvirtoje vietoje  – kunigo Beno Lyrio psichologinio žanro knyga „Kiekvienos dienos terapija“ – apie susitaikymą, ypač su savimi… Penktoje vietoje – „New York Times“ bestseleris, parašytas amerikiečių gydytojo, traumų specialisto Besselio van der Kolko –   „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas“. Jei žiūrėtume toliau, tai sąrašą papildytų psichologiniai kūriniai. O tai gera žinia, nes knygos pasitarnauja kaip „gydytojos su biblioterapiniais seansais“…

Tokių knygų paklausa, pasak Daivos Šilinskaitės,  juntama ir Molėtų bibliotekoje. Mat, Eriko Berne knyga „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“, nagrinėjanti žmogiškųjų santykių psichologiją, yra aštuntoje molėtiškojo dešimtuko vietoje. Mūsų skaitytojams , kaip ir anksčiau, tebėra patrauklūs detektyvai, istoriniai, gyvenimiški ir meilės romanai. Kaip pastebi bibliotekininkė, per šį sezoną tarp  išduodamų knygų   į namus, padaugėjo tokių, kur pavadinimuose yra žodis laiškas: „Laiškai iš praeities“, „Laiškai mano dukroms“, „Raudona užrašų knygelė“ ir t.t. …
Gal žmonės išsiilgo  laiškų?  O  gal kaip tik per šį pandemijos laikotarpį dauguma tik jais ir bendravo ?….

Ar pandemija keičia ir mūsų tradicijas?

Toks klausimas, matyt, jau nebeturėtų kilti, nes COVID-19 virusas per metus  pakeitė  buvusią  tvarką visame pasaulyje, bet žmogus tam ir yra žmogus, kad prisitaikytų bet kokioje situacijoje. Todėl, galimas dalykas, kad ir šioje situacijoje, atsisakius vienų dalykų, bus sukuriami kiti. Pavyzdžiui, tradicinė Kaziuko mugė, kaip ir daugelis kitų, vadintų tradicinėmis šventėmis ar renginiais, kėlėsi į internetą. Vargu ar tai atstojo tradicinę mugę, savo gyvavimą pradėjusią jau  XVII amžiuje, bet kai kurie amatininkai ėmė ir pasinaudojo nauja galimybe savo dirbinius  parodyti virtualioje erdvėje. Sako, tik per Antrąjį pasaulinį karą Kaziuko mugės nebuvo rengiamos, dabar gi situacija taip pat panaši, juk kariaujame ne tik  su virusu, bet  ir jaučiame tikrąjį karą, kurį pradėjo Rusija prieš Ukrainą.  Kaip sako Julius Sasnauskas, lietuvių kunigas ir publicistas, nejauku, kad „ nesu girdėjęs nė vieno anekdoto apie Putiną Išsiugdė rusų liaudis vidinį cenzorių ar gal atprato juoktis? Antai, žvalaus Kremliaus valdovo susitikimas su žvaliomis stiuardesėmis karo pradžioje – jau gatavas anekdotas. Gaila prarasto žanro. Būtų daugiau bendrų vertybių čia ir ten.
Beje, tarp išnykusių velykinių papročių egzistavo ir juoko seansai. Kažkas nustatė, kad velnias paniškai bijo juoko. Taigi ne tik automatų“. Juoku karo nelaimėsi, bet pasilengvinti sau gyvenimą  –  tikrai galima.
Dabar žmonės dažniausiai kalba apie karą ir pavasario darbus. Kai baigsis ir viena, ir kita, žmonės kalbės apie orą. Seni žmonės sakydavo: „Saulė stulpavoja – rytoj šals“, o jei iki Velykų nutirpsta visas sniegas – laukia geras derlius, bet jei Velykų sekmadienį oras saulėtas ir giedras, tai vasara bus karšta ir sausa.  Pagyvensim – pamatysim…
O pandemija tikrai daug ką pakeitė. Jau vien tai, kad turėjome galimybę išmėginti darbą per nuotolį, dirbti savus darbus virtualioje erdvėje, dalyvauti mokymuose ir konferencijose per nuotolį, net ir „Umbrasines“ šventėme virtualioje erdvėje. 

Jei jau atsidūrėte šioje viešnagėje, teks išmėginti Aldonos Marčiulionytės ir Daivos Šilinskaitės mėgstamiausius valgius. Aldona siūlo vištienos salotas, o Daiva – šaltieną.

ŠALTIENA

REIKĖS:1 karkos (kiaulės kulno), 1 morkos, 1 svogūno, 1-3 lauro lapelių, 4-6 pipirų, druskos, krapų, kiaulienos prieskonių.

GAMINIMAS. Karką verdame dideliame puode, kad vanduo apsemtų, apie 30 min. Tada,  vandenį išpilame, o turinį  ir viską užpilame švariu vandeniu(nereikia nuiminėti putų ir šią procedūrą galima pakartoti dar kartą). Užverdame, sudedame visus priedus ir prieskonius. Druskos reikia berti tiek, kad atrodytų jog jos per daug (turi būti per sūru). Ir verdame apie 3 val. Jei kas turi greitpuodį, tai bus greičiau.

Išvirusią mėsą susmulkiname (suplėšom, supjaustom, kam skanu – gali sumalti). Supilstom į pasirinktus indelius, kai atvės – įdedame į šaldytuvą, kad sustingtų.
Galima valgyti su virtomis bulvėmis, duona, daržovėmis, krienais…

SALOTOS SU VIŠTIENA

REIKĖS: rūkytos vištienos krūtinėlės, kiaušinių, konservuotų ananasų, kukurūzų, majonezo.

GAMINIMAS. Viską supjaustome kubeliais, sudedame į salotinę, užpilame majonezu.

Viešnagę organizavo Jolanta Matkevičienė