BIBLIOTEKA – kaip šeima: 85-ečio viešnagės

Inovacijų ir ūkio skyriuje

Ketvirtoji viešnagė: nuo interneto, savanorystės iki knygnešystės ir pranašysčių

Paragavus Molinukės silkės, neprošal būtų atsigaivinti ir putino uogų gira.

Ir pasitaikyk tu man, kad  paskutiniame savo egzistencijos numeryje „Utenos apskrities žinios“  (2022, kov. 30 d.) paskelbtų žinią: :Lietuvos mokslininkai surado naują invazinę rūšį – putiną, kurį reikią pašalinti iš savo aplinkos iki gegužės 20 d. Patikrinu Lietuvos aplinkos ministro įsakymą dėl invazinių rūšių atnaujinto sąrašo ir nerandu tarp jų  putino. Traktuoti tą žinią galima įvairiai: ir kaip balandžio 1-osios, ir kaip naujausią žinią, kurios dar nespėjo atnaujinti apie tai pranešančios svetainės, ir kaip žinią, susijusią su Rusijos prezidento Putino vardu…   Kaip ten bebūtų, bet laikraštyje akcentuojama, kad Lietuvoje visų gerai pažįstamas putinas: „nors ir gražus bei mėgstamas, šis augalas yra kenksmingas žmogaus sveikatai bei aplinkai, kurioje jis auga. Juk ir baltažiedė robinija yra išskirtinio grožio augalas, bet žalos pridaro daug“… Ar jums nieko neprimena? Man tai labai panašu į internetą ir visas kitas informacines technologijas, be kurių sunkiai galėtume įsivaizduoti šiandienos gyvenimą, bet kurie taip pat gali pridaryti daug žalos, jei leisime jiems užvaldyti mūsų gyvenimus.  

Kasmet vis reikalingesnis…

Tradicinių dienų, renginių ratas, sukęs apsukęs – ir vėl sugrįžta. Taip ir Saugesnio interneto savaitė, turinti konkrečią – vasario 8-ąją, kai minima Saugesnio interneto diena, ir taip jau devyniolika metų. Tai reiškia, kad tie vaikai, kurie pirmieji buvo Molėtų viešosios bibliotekos renginiuose apie saugesnį internetą, šiandien jau yra suaugę, ir gal net patys tapę tėvais. Kasmetiniai tradiciniai renginiai, nesvarbu, kurią dieną bevyktų, svarbu, kad įsiterptų į tą savaitę, visada atneša ką nors naujo, juk nei gyvenimas, nei technologijos nestovi vietoje.
Šių metų vasario 9-oji Molėtų viešojoje bibliotekoje, kur vyko renginys Saugesnio interneto dienai, tai kuo puikiausiai pademonstravo. Visų pirma – tai buvo jungtinis renginys,  kai į jo veiklą buvo įtraukti visi bibliotekos skyriai ir erdvės bei jaunieji savanoriai – Danielius ir Gabija.
Dvi ketvirtosios Molėtų pradinės mokyklos klasės buvo pasiskirsčiusios į penkias komandas, nes tiek ir yra  Vaikų skaitykloje staliukų, o kad prie jų prisėstum, reikia nusiauti batus…  Ir tuomet prasideda keistas pasaulis, galintis nuvesti labai toli – į interneto platybes. Janina Vyšniauskienė visiems priminė interneto svarbą šiandienos pasaulyje, klausdama  jaunųjų bičiulių, kaip šie naudojasi internetu. Dauguma atsakė, kad žaidžia virtualius žaidimus…  Patikrinusi, jų žinias, ką galima veikti internete, o ko negalima, ji, kartu su savanore Gabija, pristatė filmuką apie internetą ir ką apie jį žino kur kas mažesni – šešerių- septynerių metų vaikai. O jie žino labai daug, nes yra internetinė karta…  Kad užtvirtintų išgirstas žinias, ir pasuktų galvą patys, Liudmila Akinienė buvo paruošusi teisingus ir klaidingus teiginius apie tai, ką galima ir ko negalima daryti internete. Visų atsakymai buvo atrinkti teisingai. O  pereiti prie pasakų buvo kiek sunkiau. Mat  Gabija Greičiūtė buvo nusprendusi į pagalbą pasikviesti emociukus. Juos sugalvojo japonų dizaineris Shigetaka Kurita 1999 metais, kaip simbolių kalbą, taupančią laiką. Nuo 176 jo sukurtų simbolių šiandien yra daugiau nei 3,5 tūkstančio. O, pats populiariausias – „smailas su ašarom“  Iš tokios gausybės smailiukų Gabija ir išrinko tokius, kurie galėtų užvesti ant kelio jaunuosius skaitytojus, kad šie galėtų atspėti pasakų pavadinimus. Deja, čia sekėsi sunkiau… Matyt, dar ne vėlu būtų  atgaivinti  ir pasakų skaitymą. Toliau laukė smagiausios komandinės rungtys, kai kiekviena jų gavo po planšetę ir, perskaitę joje .užduotis, turėjo  „lakstyti“ po visą biblioteką, kad surastų paslėptus „lobius“: o juos suradus – laukė saldūs prizai. Judriems vaikams tai bene labiausiai patikusi užduotis – reta   galimybė basomis palakstyti po visus bibliotekos aukštus  ir mokėjimas įminti lobių burtažožius. . Ir viskas dėl to paties ir su tuo pačiu… internetu bibliotekoje.

Su savanoriais

Sakoma, kad tie, kurie gimsta per didžiąsias metų šventes – pasauliui turi atnešti žinią. Tikriausiai gerą, nes šešiolikmetis Danielius gimė antrąją Kalėdų dieną O ir pavardė Bieliauskas –  gerai žinoma tiek literatūros, tiek sporto pasaulyje…
Šiuo metu Danielius mokosi Molėtų gimnazijoje ir laisvu laiku savanoriauja Molėtų viešojoje bibliotekoje. Į savanorystę, pasak vaikinuko, jį pastūmėjusi mama ir pusseserė. Ir tai, kad stojant į aukštąją mokyklą Lietuvoje, jei esi savanoriavęs, prisideda  papildomai 0,25  stojamojo balo. Dauguma, tarp jų ir Danielius, mano, kad tai yra per mažai, nes savanorystė trunka nebūtinai tik pusmetį…  Ir nebūtinai bibliotekoje. Kas lėmė, kad Danielius savanorystę pasirinko bibliotekoje?
Kaip ir daugeliui – graži ir maloni aplinka. O paskui ir kitos priežastys, susijusios su gyvenimo būdu ir aplinkybėmis.
 Kaip tik apsigyveno Molėtuose, prieš septynerius metus, taip ir pradėjo lankytis bibliotekoje, kaip skaitytojas. Šiandien vaikinas mano, kad sunku rasti gerą knygą, kurią norėtų skaityti, nors reikia skaityti programinę literatūrą, kuri, kažkodėl neranda kelio į jaunuolių širdis… O kas yra gera knyga? – klausiu Danieliaus.  Mano nuostabai jis sako, kad „gera knyga – sena knyga, nučiupinėta, vadinasi, daug kam buvusi  įdomi, paslaptinga knyga… Man labai patinka Žiulis Vernas. Esu perskaitęs visas jo knygas, bet pati įdomiausia man – „ Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“.  Aš visada skaitau knygas prieš miegą…“   – sakė jis.
Kol gyveno bute, jaunuolis ateidavo į biblioteką ir pažaisti žaidimų, panaršyti internete. Tad antrojo bibliotekos aukšto bibliotekininkės jam buvo pažįstamos jau seniau, o dabar atsirado priežastis savanoriauti ir pirmame aukšte, kur dirba nuo progimnazijos laikų pažįstama mokytoja Liuda Akinienė. Jiedu pasitarė ir sumanė pamėginti sukurti planetariumo maketą, prie kurio, laisvu nuo pamokų metu,  darbuojasi Danielius.   Aišku, tai tik bandymai, bet jei pasiseks įgyvendinti idėją gyvai, tai galės pasitarnauti dar vienai  laisvalaikio praleidimo formai bibliotekoje.
.
Biblioteka turi ir nuolatinį bičiulį, savanoriaujantį bibliotekoje daugiau nei penkerius metus – Antaną Žukauską, kuris savo kūrybinėmis idėjomis dalinasi su bibliotekos lankytojais „Antano dirbtuvėlėse“  Už savanorystę  2021 m. jam buvo suteiktas „Metų šviesulio“ vardas.

Mokslo galios

Pasaulis kasmet patiria mokslo revoliuciją.  „Lietuvos rytas“, pasakodamas daiktų istorijas, neseniai  priminė 3D spausdintuvo galias, kurių dėka namus statys ne statybininkai, o spausdins spausdintuvai, gatvėmis riedės  išspausdinti automobiliai, norėdami šokolado virtuvėje –  spustelėsime tik kelis trimačio spausdintuvo mygtukus… Kosminės eros realybė. Nors japonai jau prieš 17 metų veterinarijos klinikoje šuniui implantavo atspausdintą kiaušo dalį, o mes, turėdami bibliotekose 3D spausdintuvus, džiaugėmės, galėdami spausdinti akinių rėmelius skydeliams ir tuo prisidėdami prie apsaugos nuo COVID-19 viruso.

Neseniai apie kraštietį mokslininką, informatikos mokslų habilituotą daktarą  Adolfą Laimutį Telksnį parašė žurnalas „Savaitgalis“, paskelbdamas žinią, kad šis, garbaus amžiaus (91 metų) žmogus, gyvena Grenlandijos laiku. Kadangi  profesorius pagal miego įpročius yra vadinamoji pelėda, tai šis laikas jam yra parankesnis, nes miegoti eina apie antrą valandą nakties. „Dėl laiko juostų skirtumo rytas profesoriui prasideda penkiomis valandomis vėliau… Keik ilgai gyvens tokiu ritmu, profesorius dar nėra apsisprendęs, bet jam taip patogu, daug ką galima išspręsti per atstumą ir palaikyti ryšį su užsienio kolegomis universitetuose ir kitose įstaigose.“

Profesorius jau yra įėjęs į Lietuvos istoriją ne tik kaip mokslininkas- interneto krikštatėvis, bet ir kaip tikslus  mokslo pasiekimų prognozuotojas. 1968 metais laikraštyje „Tiesa“ jis pateikė prognozes, kas mūsų lauks po 50 metų. „Kiekvienas žmogus, panašiai kaip dabar turi laikrodį, turės informerį – garsų, šviesos vaizdų siųstuvą ir imtuvą.
Norėdamas sužinoti arba gauti kokių nors kitų duomenų žmogus galės užklausti per individualų informerį, kas pasaulyje parašyta tuo ar kitu mokslo ar technikos klausimu, arba gauti kokių nors kitų duomenų.
Žmogus galės užklausti per individualų informerį automatinę biblioteką ir momentaliai gaus atsakymą žodžiu, raštu ar vaizdais.
Bus galima paprašyti parodyti norimą spektaklį, koncertą, kino filmą ar televizijos laidą, kurioje dalyvautų mėgstami atlikėjai. Automatinė sporto biblioteka galės parodyti nors ir seniai vykusias sporto varžybas.
Automatiniai informacijos centrai galės pateikti duomenis apie pasaulyje esančias vienos ar kitos rūšies prekes, pasakyti bet kurio pasaulio gyventojo ar įstaigos adresus, konsultuoti apie turistinius maršrutus.
Šios pranašystės yra išsipildžiusios su kaupu, todėl profesorius, daugelio klausiamas, kaip Lietuva atrodys dar po 50 metų, prognozuoja labai didelius pokyčius. Pasak jo, „Lietuvoje bus išsilavinusių žmonių ir išmaniųjų mašinų, robotų, patarnaujančių žmonėms ir su jais bendraujančių lietuviškai, visuomenė. Robotai atsakinės su emocijomis: piktai, gražiai ir dar kitaip.
Lietuvos gyventojai kurs, gamins, eksploatuos, eksportuos įvairiakalbę didelės pridėtinės vertės produkciją, Bus tvari ekonomika, gerovė, tvarka, ramybė, saugu. Galėtume išgarsėti sukūrę kai kuriuos robotus, nes jiems nereikia ypatingų resursų – reikia tik geros galvos.
Robotai žmonėms padės gyventi, tobulinti gamybos procesus. Atsiras naujų transporto priemonių. Autopilotai valdys sausumos keliais važinėjančias mašinas, vandenimis plaukiojančius laivus, ore skraidančius prietaisus. Žmonės automobilius vairuos ne iš reikalo, o tik savo malonumui, smalsumui patenkinti.
Bus sukurti labai maži, akimis nematomi nanorobotai, naudojami sveikatos priežiūrai, – švirkštu įleisti į kraujagysles jie valys nuo sienelių nuosėdas, šalins kraujo krešulius, smegenys taisys neuroninių tinklų gedimus. Nanorobotai naudos tiek mažai elektros energijos, kad užteks tos, kurią pagamins kūno šiluma.
Vyks tyrimai, atveriantys galimybes bendrauti žmonėms tarpusavyje ir su robotais humanoidais siunčiant vieni kitiems ne žodžius, o galvoje kylančias mintis.“
Pasak mokslininko, – tokiems pokyčiams reikia ruoštis jau dabar, pasirūpinant, kad ateities visuomenėje žmonės naujoves naudoti galėtų, mokėtų, norėtų…
Ar norėtumėt gyventi tokioje visuomenėje?

Apie knygnešystę

Kad ir kaip sparčiai žingsniuotų mokslas, visuomet bus veiklų, kurias atlikinės tik žmogus. Regis, viena jų, kurią  bene reiktų įtraukti į nemataerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą – knygnešystė,  Nuo spaudos draudimo laikų, šį reiškinį  pakreipusios kiek kita linkme, uoliausios knygnešės šiandien yra bibliotekininkės.

„Nors rajone yra optimalus bibliotekų skaičius (1 kaimo bibliotekai tenka – 495 gyventojai), tačiau išlieka problema aptarnaujant rajono vietovių, kurie nutolę nuo kaimo bibliotekos 15-18 km., gyventojus. Pagrindinė šių gyventojų aptarnavimo forma – knygnešystė. Per praėjusių metų laikotarpį VB sistemos bibliotekoms tolimesnėse vietose gyvenančius žmones aptarnauti padėjo 166 knygnešiai (2018 m. – 168) . Jie aptarnavo 387 gyventojus (2018 m. – 370), iš jų – 238 neįgalius ir senyvo amžiaus. Iš viso nunešta  7824 fiz. vnt. dokumentų  (2018 m. – 7989 fiz. vnt.), iš jų  6365 fiz. vnt. – neįgaliems ir pagyvenusiems žmonėms. Alantos bibliotekos jaunieji knygnešiai kartu su bibliotekininke J. Sabaliauskiene lankė Alantos senelių globos namų gyventojus: nešė jiems knyga, organizavo garsinius skaitymus, kitus renginius. 

Viešoji ir kaimo bibliotekos kasmet pamini Knygnešių dieną, dažniausiai, apsilankymu pas skaitytojus. Šią 2019-ųjų dieną Informacijos skyriaus darbuotojos su dovanomis lankėsi Molėtų ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kaimo bibliotekininkės ir jaunieji knygų mylėtojai aplankė senyvus ir negalią turinčius kaimo gyventojus bei įteikė jiems po knygą. Tą dieną kaimo bibliotekose vyko renginiai, į kuriuos rinkosi žmonės neabejingi gimtajai kalbai bei lietuviško žodžio nešėjams – knygnešiams. 2020 m. tolimesnėse vietose gyvenančius žmones aptarnauti padėjo 172 knygnešiai (2019 m. – 166). Jie aptarnavo 395 gyventojus (2019 m. – 387), iš jų – 261 neįgalus ir senyvo amžiaus. Iš viso nunešta  7069 fiz. vnt. dokumentų  (2019 m. – 7824 fiz. vnt.), iš jų  5751 fiz. vnt. – neįgaliems ir pagyvenusiems žmonėms.“

(Iš bibliotekos ataskaitų, teiktų 2019-2020 m.)

Mokslas – mokslu, darbas – darbu, bet, pasak Alberto Enšteino: „išsilavinimas  – tai dalykas, liekantis, kai pamiršti viską, ko mokė mokykloje. Po 30 metų jūs tikrai pamiršite viską, ko jus mokė. Prisiminsite tik tai, ką išmokote ir sužinojote patys.“

Tad susipažinkite su šios viešnagės saldžiomis vaišėmis ir galbūt jums patiks pasigaminti tą, ką siūlo bibliotekininkės iš gastronominių patirčių.

Inovacijų ir ūkio skyriuje neseniai pradėjusi dirbti Liuda Akinienė siūlo

SAUSAINIUS SU ŠOKOLADO GABALIUKAIS

REIKĖS: 120 g sviesto, 90 g miltelinio cukraus, 90 g rudojo cukraus, 4 vnt. kiaušinių, vanilės esencijos (2 lašai), 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, 100 g juodojo šokolado ir miltų – 230 g kvietinių, 60 g  – rupių kvietinių.

GAMINIMAS. Kambario temperatūros margariną išsukti su abiejų rūšių cukrumi. Kai masė pasidarys puri – įmušti kiaušinius (visą laiką maišyti), sulašinti vanilės esenciją. Viename inde sumaišykite abiejų rūšių miltus ir kepimo miltelius. Tuomet suberkite į maišomą margarino ir kiaušinių masę. Galiausiai įmaišykite stambiai sutarkuotą  šokoladą.

Skardą iškloti kepimo popieriumi. Kabinti po pusę šaukšto paruoštos tešlos ir dėti į skardą. Tarp kauburėlių palikti nemažus tarpus, nes kepami jie išsipučia. Kepti 15 min. 190 laipsnių orkaitėj.

Vartotojų aptarnavimo skyriaus naujokė  Jolita Ivickaitė rekomenduoja

VARŠKĖS APKEPĄ

Reikės: 500 g 9 proc. varškės, 4 kiaušinių, 50 g sviesto, 1-2 šaukštų cukraus, 3 šaukštų manų kruopų, 0,5 stiklinės pieno, druskos.

GAMINIMAS. Manus užpilkite pienu ir palikite subrinkti. Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. Trynius ištrinkite su cukrumi ir druska, suberkite varškę ir gabaliukais supjaustytą sviestą. Į gautą masę supilkite subrinkusius manus ir viską gerai išmaišykite. Iki purumo išplakite kiaušinių baltymus ir juos taip pat įmaišykite į masę.
Patepkite kepimo indą sviestu, sudėkite tešlą ir 30-40 min. kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

SKANAUS!

Viešnagės autorė Jolanta Matkevičienė