BIBLIOTEKA – kaip šeima: 85-ečio viešnagės

Kolektyvas sveikina Nijolę Stančikienę, tapus bibliotekos direktore

Penktoji viešnagė: biblioteka – kaip šeima

Vienos indėnų genties malda prasideda kreipiniu: „Didžioji Dvasia, padėk man niekada neteisti kito žmogaus, kol neišvaikščiojau su jo mokasinais dviejų savaičių“ . Dauguma iš mūsų bibliotekoje vaikšto jau ne savaites, o dešimtis metų, bet savais batais. O kadangi moteriško pavadinimo darbovietėje dirba dauguma moterų, tai niekas nesidalina „savais mokasinais“, greičiau žvilgsnis krypsta į  kitus. O tuose žvilgsniuose lieka ir nuoskaudos, ir džiaugsmai, ir patirtys, ir netektys…
Per penketą metų biblioteka ūgtelėjo nauja patirtimi, naujais projektais. Atsirado ir virtuali filosofijos skaitykla, ir rašytojų rezidencija…

„Projektas „Knygų koncertai Molėtų bibliotekoje“ tęsė jau antrus metus vykstančių skaitymo skatinimo renginių – Knygų koncertų – ciklą. Knygų koncertai yra jaukus kamerinis renginys vykstantis bibliotekos Abonemente, tarp knygų. Bibliotekos svečiai jaunimo mėgstami muzikantai kalbasi su susirinkusiais apie knygas, kurios jiems padarė įtaką, ir šiek tiek pagroja akustiškai. Bibliotekos Abonemente su rajono bendruomene bendravo, kalbėjo apie skaitymą ir knygas muzikos atlikėjai atlikėjai: Darius Žvirblis, Junior a, Lukas Norkūnas, Migloko, Martynas Vingrys ir kt. Šio projekto idėjos autorė – Audronė Čepkauskaitė.

2019 metais Molėtų viešoji biblioteka vykdė projektą „Molėtų rajono literatūriniai tiltai“, kuris atgaivino literatūrinę Molėtų krašto istoriją ir nutiesė „gyvus“ literatūrinius tiltus tarp rajono bendruomenių, jų narius įtraukiant į kūrybinį procesą ir dialogą su kūrėjais bei kitų bendruomenių nariais. Projekto metu vyko nauji kūrybiniai susitikimai, pažintys su krašto literatūros asmenybėmis ir jų darbais: poetu Vytautu Kaziela, literate Virginija Žvarėlaite, rašytoju Alvydu Šlepiku, poetu, režisieriumi, bardu Mindaugu Valiuku, poete, fotomenininke  Audreole Pivore, literatu Rimvydu Kalveliu.“

(Iš bibliotekos ataskaitos, teiktos 2020 m.)

Į užtarnautą poilsį išėjo buvusi bibliotekos direktorė Virginija Raišienė, bibliotekininkės – Danutė Rinkūnienė, Auksuolė Nazarovienė, Janina Nariūnienė.

Būta ir netekčių. Kai kurios bibliotekininkės neteko mamos ar tėvo, laidojo vyrus ar giminaičius. Būta ir džiaugsmo. Kai kurios tapo močiutėmis…
Per pandeminius metus bibliotekai vadovavo tuometinė direktorės pavaduotoja Nijolė Stančikienė. Pripratome prie rimties, susigyvenome su nežinomybe. Šįmet Nijolė Stančikienė tapo oficialia bibliotekos direktore, bibliotekoje pradėjo dirbti Jolita Ivickaitė ir Liudmila Akinienė.  

Kai laikas stabteli…

Palydėti senuosius metus, kaip ir sutikti, yra daugybė formų. Darbo kolektyvuose dažniausiai tai priklauso nuo vadovų pomėgių ir bendruomenės iniciatyvumo. Molėtų viešosios bibliotekos bendruomenė susirinko ne aptarinėti metų nuoskaudų, ne kritikuoti valdžios, o be jokio susierzinimo  palinkėti vienas kitam gražių ir sveikų ateinančių metų. Ir laiko sustabdymas vyko kiekvieno valioje, kiek jis pats sau galėjo leisti erdvės šventinėms mintims ir prisiminimams…
Besivadovaudama žydų išmintimi, kai apie žmogų pasakoma ne žodžiais, o žiūrima jo darbų, bibliotekai vadovaujanti Nijolė Stančikienė, paprašė pakilti nuo prie staliukų susėdusių kolegių  būrio Janiną Nariūnienę. Tai ji, nedaug trūko, kad būtų bibliotekoje praleidusi pusę amžiaus. Jai teko dirbti ir atskiroje Vaikų bibliotekoje Molėtuose, ir 3 kartus būti Vaikų literatūros skyriaus vedėja, o paskutinius dešimtmečius darbuotis, regėjos, neišskiriamame dviejų Janinų tandeme. Deja, laikas visus priverčia stabtelti ir pasakyti: gana. Po 47-erių darbo metų, su džiaugsmu atiduotų dirbant mėgstamą darbą su vaikais ir jų literatūra, ir  buvo padėkota už laiką, praleistą kartu, linkint Janinai Nariūnienei įgytą meilę ir rūpestį bibliotekoje perkelti į sodą, kad dar labiau kupėtų ir žydėtų gėlės…
Ir kai šventiniame senųjų metų paskutiniame susiėjime kolegos turėjo rinkti nominantus pagal paskelbtas temas, „Metų šypseną“ tiesiogiai dovanojusi, ją ir pelnė Janina Nariūnienė. „Metų stilius“ atiteko Informacinių išteklių formavimo skyriaus vedėjai Nijolei Liutkevičienei, „Metų iniciatyva“ – Inovacijų ir ūkio skyriaus darbuotojai Liudai Akinienei, „Metų talentas“ – Informacinių išteklių formavimo skyriaus darbuotojai Jolantai Matkevičienei. 
Nijolė Stančikienė perdavė Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo Gintauto Matkevičiaus padėką už ilgametį darbą Janinai Nariūnienei, o atskiromis bibliotekos dovanėlėmis iš bendro bibliotekininkų bendruomenės būrio ji išskyrė du naujus darbuotojus: Liudą Akinienę, kaip robotukų karalienę ir Rimantą Zarembą, Žaugėdų bibliotekos bibliotekininką – už ūkiškumą. Taip pat Naujųjų metų kalendorius pelnė „Tigro metais gimusieji“…

Šventinį koncertą dovanojo Skudutiškio bibliotekininkės Irenos Cibulskienės vyras Algis su draugu Stanislovu, sakydami, kad jų duetas – „pandemijos pasekmė‘.

COVID-19 tai prislobsta, tai šokteli, o bibliotekos gyvenimas – priklausomas nuo tos kreivės.

2021 m. rugsėjo mėnesį baigėsi projektas „Kartų namai“, o „Skaitymo iššūkio“ dalyviai per vasarą perskaitė daugiau kaip 100 000 knygų. Į biblioteką sugrįžo „Poezijos pavasaris“ ir „Mažoji knygų mugė“
Tų pačių metų pavasarį Austėja Jasaitienė kolegoms iš Kroatijos bibliotekų virtualiai pristatė Molėtų viešosios bibliotekos darbą karantino laikotarpiu – „Bibliotekos paslaugų prieinamumas ir lankytojų saugumo užtikrinimas pandemijos metu“. Po metų, 2022 m., taip pat virtualiai pristatė „Šviečiamąjį suaugusiųjų laisvalaikį Molėtų viešojoje bibliotekoje“ tarptautiniame patirties dalijimosi seminare, kur dalyvavo Lenkijos, Suomijos, Čekijos, Kroatijos, Ispanijos bibliotekininkai. Kaip šviečiamąsias veiklas Molėtų bibliotekoje Austėja Jasaitienė  pristatė intelektualaus laisvalaikio praleidimo būdą – dalyvavimą „Auksiniuose protuose“, knygų pristatymus ir virtualią filosofijos skaityklą.

Kai kvepėjo medžio drožlėmis…

Nesu, kaip Andrius Užkalnis, kvepalų ir kvapų ekspertė, bet, vos tik atidarius Molėtų viešosios bibliotekos duris, po visą pirmą aukštą  buvo pasklidęs medžio drožlių, gal deginto medžio kvapas, kuris ir  nuteikė optimistiškai, kad visi, norintys pasitikrinti, ar  dar jaučia kvapus, vadinasi, tikimybė, kad neserga koronavirusu, gali čia užsukti ir patogiai įsitaisyti naujoje erdvėje, sukurtoje architektų ir dizainerių, specialiai šiai vietai. Ir tokių naujų erdvių mūsų bibliotekoje – ne viena. Dėkoti už naujas erdvės turėtume architektūrologei, Architektūros kokybės vystymo asociacijos vadovei Aidai Štelbienei, VU Filosofijos fakulteto mokslininkei, miesto sociologei Daliai Čiupalaitei-Višnevskai, architektui, VDA Architektūros ir Interjero dizaino katedros vedėjui doc. dr. Rokui Kilčiauskui, profesionaliems architektams. Austei Kuliešiūtei- Šemeteiė, Miglei Mainytei, Karolinai Jašinskaitei, Audriui Dimavičiui, Ginui Štelbiui  bei VDA studentams ir Audrai Girijotei, nardančiai su LR žurnalistinių koridorių herojais ir Molėtuose. Visi šie asmenys su molėtiškių – bibliotekos skaitytojų, lankytojų ir darbuotojų  pagalba, buvo įkūrę Architektūros laboratoriją (ARCHLAB) „Meninės bibliotekos transformacijos“, tiksliau sakant, vykdė  Lietuvos kultūros tarybos finansuotą Architektūros kokybės vystymo asociacijos ir Molėtų viešosios bibliotekos projektą.  Tokia nauja ir graži biblioteka, kaip pastebi pirmą kartą apsilankiusieji, o jau reikia permainų? Tačiau, kaip sakė A. Girijotė, jau praėjo penkeri metai po įsikūrimo, ir tik dabar galima įvertinti bibliotekos erdvių funkcionalumą. O jų mums trūko jau nuo pirmų dienų… Pamenu, koks buvo šokas, pamačius tualetus, tamsias sienas, sumažintus, o dabar ir užtamsintus langus… O juk čia biblioteka, kur šviesa ir apšvietimas – būtiniausi. Susirinkusi visa grupė jau turėjo darbų gaires, o bibliotekos darbuotojai ir lankytojai, akcentavę tai, jog šitoje bibliotekoje trūksta jaukumo ir atskirų erdvių, pritaikytų individualiam  skaitytojų ar lankytojų poreikiui, grupiniam darbui, pasėjo kūrybinių minčių bibliotekos transformacijai.  . Pirmiausia, kaip pastebėjo architektai ir dizaineriai, reikėjo „gelbėti“ pirmąjį aukštą, ypač įėjimą, nes, nebuvo aišku, kur patenki, o dabar –  vietoj rūbinės ir budinčios įsikūrus atvirai skaityklai, gali prisėsti, paskaityti, pasišnekučiuoti ar išgerti kavos kiekvienas, užsukęs į biblioteką, bei lentynose palikti naujų ar senų, perskaitytų knygų, taip jomis pasidalindamas su kitais skaitytojais. Informacijos skyriaus skaitykloje irgi buvo  numatytos pertvarkos, pačioje skaitykloje erdvė dalinama į dvi dalis: spaudos ir technologijų. Vaikų ir paauglių literatūros skyriuje taip pat pasikeites erdvių išdėstymas, kompiuterių mėgėjai iš „galiorkos“ –  perkelti į priekį, o mažųjų erdvėje  taip pat yra naujovių. Abonemente  ARCHLAB metu atsirado pirma kregždė – „sala“, kurianti atskirtį nuo viso skyriaus šurmulio,  Profesionalams labai patiko konferencijų salė, kurią jie siūlė padaryti labiau funkcionalią, pasiekiamą bet kada, o ne tik renginių ar susibūrimų metu, arba, kaip sako projekto vadovė, kad biblioteka turi išnaudoti visas erdves, o ypač – formuoti lankytojams įprotį, kad jis patektų  ir į ketvirtąjį aukštą. Na, ir žinoma, pats bibliotekos veidas – lauko „tunelis“, kurį taip pat reikia įveiklinti. O tai padarė jau 2020-ųjų lapkritį  dailininkas, Vilniaus dailės akademijos lektorius Ansis Burkė, eksponuodamas savo kūrybos darbus – „Retrofurizmą“,  balansuojančius tarp tapybos ir grafiti, padengtus specialia danga, kad būtų saugu eksponuoti bet kokiu oru.

Susirūpinę ir vieni, ir kiti…

Šiandien, prisidėdama prie karo pabėgėlių globojimo, Molėtų viešoji biblioteka rodo dėmesį ukrainiečiams, kviesdama juos užsukti į biblioteką ir siūlo informacinius išteklius ukrainiečių kalba.
Jei praėjusio  šimtmečio aštunto  dešimtmečio pradžioje žmonės klausdavo, kas aktualiausia  bibliotekoms, tai šiandien bibliotekininkai klausia, kas  būtų aktualiausia žmonėms bibliotekoje. Vardyti galima daug ir įvairiai. Tačiau niekas turbūt būtų negalėjęs atspėti, kad šiandien aktualiausia ne knyga, ne kompiuteris, ne internetas, ne laikraštis ir žurnalas, o tabletė. Karas Ukrainoje, šiurpus Rusijos elgesys, ypač, kai bombardavimai sukasi aplink Černobylį, kelia nerimą ir baimę kiekvienam europiečiui, o ypač tiems, kurie gyvena arčiau karo zonų ar atominių elektrinių. Todėl 2020-ųjų vasaros pabaigoje  pradėtos dalyti jodo tabletės mūsų  miesto gyventojams šiandien tapo pačia aktualiausia tema. O atsiimti reikia ateiti į biblioteką ir dar turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą. Biblioteka jums primena vaistinę? Tikrai ne, nors medicininės literatūros galima rasti ir joje. Sunku nuspėti, kodėl buvo pasirinkta biblioteka, galbūt  dėl to, kad yra patogioje ir žinomoje vietoje, nes į biblioteką dėl tablečių gali kreiptis tik Senamiesčio ir Žirmūnų seniūnaitijų gyventojai. Kita vertus, tai puiki proga kai kuriems miesto gyventojams pirmą kartą apsilankyti bibliotekoje. Inovacijų ir ūkio skyriaus Informacijos skaitykloje (I-ame aukšte)  dirbanti bibliotekininkė Neringa Kerienė, kur ir dalijamos tabletės, sakėo, kad žmonių srautai yra kasdien. Yra buvę, kad perdien išdalyta ir 600 tablečių. Aišku, šiuo stabiliojo jodo preparatu aktyviau susidomėta tik prasidėjus karui. . Nuo 2020-ųjų rugpjūčio mėnesio iki kovo 12 dienos jodo tablečių išdalinta 7100 vienetų, kai iš viso jų biblioteka gavo 11 tūkstančių 234 vienetus 2986 sąrašiniams gyventojams.

Kaip sako bibliotekos direktorė Nijolė Stančikienė – biblioteka yra gyvas organizmas  kur labai svarbus bibliotekos darbuotojų ryšys vieni su kitais ir su skaitytojais, bendruomene, tačiau, anot jos, nei viena grandis atskirai neužtikrins įstaigos sėkmės. „ Aš visuomet tikėjau ir iki šiol tikiu, kad vadovo ir darbuotojų bendradarbiavimas, dialogas – visų pasiekimų priežastis. Kaip mokėsime susikalbėti tarpusavyje, kiek norėsime kalbėtis, pasitikėsime, tiek ir pasieksime.“

Todėl belieka palinkėti turiningo buvimo kartu, arba, kaip linkėtų mūsų senoliai: „kad tu žydėtum, kaip tos gėlelės,  kad tavo ilgas būtų amželis..“

Bibliotekos direktorė Nijolė Stančikienė visus vaišina

NAMINIU KEPENŲ PAŠTETU

Reikės: 1kg kepenų (tinka kiaulienos, jautienos, vištienos, nors jai labiausiai patinka vištienos), 3 morkų, 3 svogūnų, 4 česnako skiltelių, 1 didelio obuolio, ½ puodelio vandens, 200 g sviesto, druskos ir prieskonių (čiobrelių, bazilikų, krapų ir kt.).

GAMINIMAS. Nulupkite daržoves, supjaustykite gabaliukais, kaip ir kepenis, pridėkite prieskonių. Troškinkite ant mažos ugnies, kol daržovės suminkštės, kepenys pasitroškins. Iš pradžių gali pasirodyti, kad gana daug daržovių, bet patroškinus jų kiekis sumažėja ir būna kaip tik. Tada susmulkinkite viską kombainu, smulkintuvu ar mėsmale. Paštetą laikykite šaltai.

Austėja Jasaitienė – Italijos virtuvės patiekalu

ŠILTA DARŽOVIŲ MIŠRAINE

4 porcijoms REIKĖS: 4 šaukštelių alyvuogių aliejaus, 2 salierų stiebų (supjaustytų griežinėliais), 2 raudonųjų svogūnų (supjaustytų pusmėnuliais), 450 g baklažanų (supjaustytų kubeliais), 1 česnako skiltelės (sukapotos), 5 slyvinių pomidorų (susmulkinntų), 3 šaukštelių raudonojo vyno acto, 1 šaukštelio cukraus, 3 šaukštelių žaliųjų alyvuogių be kauliukų, 2 šaukštelių nusunktų kaparėlių, 4 šaukštelių šviežių, susmulkintų  lygialapių petražolių  (papuošimui), druskos ir pipirų, čiabatos (užkandai).

GAMINIMAS. Pusę porcijos aliejaus įkaitinti dideliame storadugniame puode. Sudėti salierus ir svogūnus, maišant kepinti ant mažos ugnies 5 min., kol suminkštės, bet nepraras spalvos. Tuomet supilti likusį aliejų ir sudėti baklažanus. Kepti dažnai maišant apie 5 min., kol baklažanai ims blukti. Sudėti česnaką, pomidorus, supilti actą ir suberti cukrų, gerai išmaišyti. Uždengti dangčiu ir troškinti apie 10 min. Tuomet atidengti, įmaišyti alyvuoges ir kaparėlius, pagardinti druska ir pipirais. Įdėti mišrainę į dubenėlius ir palikti kiek atvėsti. Papuošti petražolėmis ir patiekti su čiabata.  

Inovacijų ir ūkio  skyriaus vedėja Laura Balčiūnienė  –

TAILANDIETŠKA SRIUBA

REIKĖS: 1 l vištienos sultinio, 300 g lukštentų krevečių, 400 ml kokosų pieno, 1 vnt. vištienos krūtinėlės, 1 vnt. raudonosios paprikos, 6 vnt. pievagrybių, 1 vnt. svogūno, 2 šaukštų raudonosios kario pastos (galima ir pagal skonį), 1 gabalėlio imbiero, pusės citrinos, 3 skiltelių česnako, 100 g ryžių makaronų.

GAMINIMAS. Svogūną smulkiai supjaustome, papriką supjaustome smulkiomis juostelėmis, pievagrybius – kubeliais, vištieną – kubeliais. Imbiero šaknį nulupame ir smulkiai sutarkuojame. Viską apkepiname. Dedame krevetes, kario pastą ir maišydami pakepiname apie 5 min.  Tuomet supilame sultinį, kokosų pieną ir pakaitiname iki beveik užvirimo, įspaudžiame citrinos sulčių.

4 ryžių makaronus išverdame atskirai. Į kiekvieną dubenėlį dedame ryžių makaronų ir pilame sriubos. 

 Belieka paragauti Neringos Kerienės PYRAGO, kuriam REIKĖS: 3 kiaušinių, 1 stiklinės cukraus, arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, 3 šaukšų grietinės, 3 šaukštų uogienės (serbentų drebučių), 3 šaukštų kakavos, 4 stiklinių miltų.

GAMINIMAS. Kiaušinius su cukrumi išplakame,  sudedame likusius produktus, kepame 180 laipsnių orkaitėje 30 min.

Viešnagę organizavo Jolanta Matkevičienė