BIBLIOTEKA – kaip šeima: 85-ečio viešnagės
Pirmoji viešnagė: apie laiką, žmones ir pasirinkimus
Tik pagalvokite – metai turi 365 dienas, o penkeri jau ir1825 dienas! Jei dirbame penkias dienas per savaitę, tai kasmet turime po 106 dienas buvimui su šeima ir dar po 30 dienų atostogų.(Tik nesakykite to nei darbdaviui, nei seimūnui, nes gali pradėti pavydėti, o kur pavydas, ten – patys žinote, nieko gero nebūna). Kad ir kiek turėtume laisvadienių ir darbadienių – niekas už mus nepadarys tų darbų, kuriuos turime padaryti. Todėl ir dirbkime, ir šventiškai pasižvalgykime.
Darbo valandos (per 2018 metus)
VB dirbo 2994 darbo valandas (6 darbo dienų savaitė), kaimo bibliotekos vidutiniškai dirbo 2000 darbo valandų (5 darbo dienų savaitė).
VB vidutiniškai dirbo 58 val. per savaitę, o kaimo bibliotekos – 34 val.
Viešojoje bibliotekoje penkias dienas per savaitę vartotojai aptarnaujami po 10 valandų (nuo 8 iki 18 val.) ir vieną dieną (šeštadienį) 8 valandas (nuo 9 iki 17 val.)
Kaimo bibliotekų darbo laikas: 9 kaimo bibliotekos dirbo 40 val. per savaitę (yra po 1 bibliotekininko etatą), 9 kaimo bibliotekos – 30 val. per savaitę (yra po 0,75 bibliotekininko etato), 6 kaimo bibliotekose – 20 val. per savaitę (yra po 0,5 bibliotekininko etato).
Darbo dienos (per 2018 metus):
VB dirbo 303 darbo dienų, kaimo bibliotekos vidutiniškai dirbo 251 darbo dienų.
(Iš bibliotekos ataskaitos, teiktos 2019 metais)
Nė kiek nesumeluosiu, teigdama, kad šiandieninė biblioteka – toks keistas darinys, lyginant su jos pirmtakėmis, ir tuo pačiu – pats reikalingiausias įvairioms miesto ir kaimo bendruomenėms, nes kiekviena jų gali rasti įvairiausių veiklų savo poreikiams patenkinti. Tereikia vieno paprasto mažmožio – ateiti. Pavyzdžiui, 2016 metais rajono bibliotekose apsilankė 140 783 lankytojai, 2017 m. – 141 629, 2018 m. – 135 941, 2019 m. – 145 593, 2020 m. – 97 958 lankytojai. Tokiems lankytojų svyravimams įtakos turi gimimai ir mirtys, emigracija, o paskutiniais metais ir pandemija COVID-19. Kas žmogaus ir mokslo valioje – su tuo susitvarkoma, o Viešpaties keliai – nežinomi…
2022 metų sausio 1 d. mūsų rajone gyvenamąją vietą deklaravo 18 378 gyventojai, iš jų mieste- 5857, kai prieš metus, 2021-aisiais jų būta 18 701, o mieste – 5 910. Alantos seniūnijoje 2022 metais – 1507, 2021 m. – 1548 gyventojai, Balninkų seniūnijoje 2022 m. – 813, 2021 m. – 832, Čiulėnų seniūnijoje 2022 m. – 1288, 2021 m. – 1315, Dubingių seniūnijoje 2022 m. – 828, 2021m. – 850, Giedraičių seniūnijoje 2022 m. – 1807, 2021 m. – 1849, Inturkės seniūnijoje 2022m. – 1180, 2021 m. – 1224, Joniškio seniūnijoje 2022 m. – 1046, 2021 m. – 1077, Luokesos seniūnijoje 2022 m. 1351, 2021 m. – 1349, Mindūnų seniūnijoje 2022 m. – 509, 2021 m. – 517, Suginčių seniūnijoje 2022m. – 1584, 2021 m. – 1611, Videniškių seniūnijoje 2022 m. – 608, 2021 m. – 619.
Kaip manote, kokio amžiaus žmonės labiausiai myli biblioteką? Manau, kad tie, kurių yra daugiausia. O daugiausia gyventojų yra 45-65 metų amžiaus – 5862, 25-45 metų amžiaus – 4570, 65-85 metų amžiaus – 3526. Vyresnių nei 85-eri rajone yra 690 ir kai kurie yra bibliotekos skaitytojai. Vienas jų –tautodailininkas, medžio drožėjas, literatas ir įdomus žmogus – Stanislovas Karanauskas, kuriam jau 94-eri, jo kūryba ne kartą buvo pristatoma bibliotekos parodėlėse, susitikimuose. Šaltuoju metų laiku viešėdamas pas dukras, jis perduoda linkėjimus ir bibliotekininkėms. Sako, kad dukros turi daug knygų, tai jam yra ką skaityti, nenuobodu, kad net pradėjo skaityti detektyvus…
Kai susitinka seni geri bičiuliai- apsikabina, pasilabina, gal net pasibučiuoja… Sėdasi prie stalo ar šiaip kokioje mieloje erdvėje, pavyzdžiui, virtuvėje ar valgomajame, ir vaišinasi. Kad jūs žinotumėt, kokios geros šeimininkės tos mūsų bibliotekininkės! Pirštelius gali apsilaižyti… Kitos, jei ir ne tokios „gaspadinės“, bet užtai – „gaspadarnos“, galinčios iš kirvio košę išvirti. Bet, kol ūžia virdulys, galime žvilgtelti į 1988-uosius. .
Ko einame į biblioteką?
Klausimas iš 1988-ųjų, kai Steponas Antanavičius rašė apie Žaugėdų biblioteką tuometiniame rajono laikraštyje „Pirmyn“. Teigdamas, jog kaimo bibliotekoje yra kur kas mažesnis pasirinkimas knygų ir periodinės spaudos, jis domėjosi, kokias knygas gauna kaimo biblioteka, ir kokias renkasi skaitytojai. Žaugėdų bibliotekos vedėja dirbusi .O Prunskienė informavo, kad gruodžio 14 d. biblioteka .gavo nedidelę krūvelę naujų knygų. Tarp jų būta A. Vienuolio, M. Sluckio raštų antrasis ir šeštasis tomai, V. Misevičiaus, A. Dodė, J. Urbšio knygos… Sužinojusios apie naujas knygas, pasak teksto autoriaus, tuoj atėjusios kelios Aleksonio kolūkio darbuotojos. „Tą turiu nusipirkusi.“ – „M. Sluckio romaną esu skaičiusi,“ – „V. Misevičius man nelabai patinka“. Labiausiai sudomino Žeromskio „Nuodėmės istorija“ Ją tikrai skaitys, nes girdėjo, kad įdomu.“ Aišku, kad šios knygos jau turėtų būti nurašytos, nes jei jų neskaitė anuomet, tai dabar tuo labiau… S. Antanavičius, pasiteiravęs apie skaitytojus iš tolimiausių kaimų ir sužinojęs, kad jų yra tik vienas kitas, o pagrindiniai skaitytojai esą mokiniai ir kolūkio kontoros darbuotojai, be to, akcentuodamas, kad aplinkui yra lenkakalbių ir rusakalbių žmonių, per daug nepeikė bibliotekininkės, o kaip priešpriešą pateikė sutikto pažįstamo žmogaus nuomonę. „ Aš turiu savo biblioteką, – pasakė energingai. – Ką aš gera valdžios bibliotekoje rasiu… – Esu užsisakęs storą žurnalą „Novyj mir“, – sako pažįstamas žmogus. – Jame yra labai įdomių dalykų. Pradedi skaityti ir atsitraukti negali.“ Tos sutiktojo mintys, pasakytos prieš daugiau nei tirs dešimtmečius, ir šiandien tebėra aktualios. Mat, bene populiariausiu rusakalbiu leidiniu Molėtų bibliotekoje iki XXI amžiaus antrojo dešimtmečio buvo „Nauka i žizn.“, konkuravusiu su labai populiariais daniškos versijos žurnalais „Iliustruotasis mokslas“ ir „Iliustruotoji istorija“. Abu jie priklauso „vyriškosios“ auditorijos leidiniams, bet 2017-aisiais Lietuvoje populiariausiu buvo paskelbtas „Iliustruotasis mokslas“. Kurį laiką jo leidyba buvo nutrūkusi, prenumerata taip pat, bet leidybos teisę perėmus UAB Žmogaus studijų centrui – leidyba ir prenumerata atnaujinta. Tačiau Molėtų biblioteka savo skaitytojams šiandien siūlo pačius naujausius žurnalo „Ar žinai, kad?“ numerius. Viename jų galima sužinoti, kad ir Lietuvoje yra aukso, o kitame pasiklausyti kitų planetų garsų… Kaip sako leidėjai – šis žurnalas yra gidas po technikos, mokslo, kosmoso, gyvūnijos ir istorijos pasaulius.
O mintis apie nuosavas bibliotekas ir keliantį susidomėjimą jomis šiandien taip pat yra aktuali Lietuvos kraštotyrininkams, apie kurią buvo užsiminta ir pernai metais vykusioje kraštotyros konferencijoje „Quo vadis?“ Juk vieni tėvų sukauptomis bibliotekomis stengiasi kuo greičiau atsikratyti, o kiti jas saugo, ar net kuria toliau. Tad lotynišką posakį „Kur eini?“, kurį pritaikė ir konferencijos rengėjai, turint omeny bibliotekas, galima perfrazuoti į „ko eini?“
Šiandienos biblioteka visada siūlo galimybę – ateiti arba gyvai, arba virtualiai.
Dirbti nuotoliniu būdu, organizuoti virtualius susitikimus mus išmokė pandemija. Taigi, kol žmogus gyvas, tol nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą.
Kviesdami į virtualią viešnagę, negalime žinoti jūsų skonio, neturime stebuklingos lazdelės kvapams ir spalvoms, bet turime fantaziją, kurios pagalba viskas įmanoma tiek mums, tiek jums.
Jūsų ir mūsų stalui – Molėtų viešosios bibliotekos bibliotekininkių išmėginti ir pamėgti receptai. Skanaus!
Informacijos išteklių formavimo vedėja Nijolė Liutkevičienė siūlo GRYBŲ PYRAGĄ
REIKĖS – TEŠLAI: 250 g miltų, 100 g sviesto, 100 g grietinės, truputį druskos.
ĮDARUI: 2 stiklinių šaldytų grybų, arba šviežių pievagrybių, saujos džiovintų baravykų (užmerkti iš anksto, kad suminkštėtų), 150 g tarkuoto sūrio, 2 kiaušinių, 1 indelio grietinės, 1 svogūno, 1 skiltelės česnako, druskos, pipirų, žalumynų (krapų, petražolių, bazilikų), alyvuogių aliejaus.
GAMINIMAS. Į miltus dedu druską, kubeliais supjaustytą sviestą. Masę trinu pirštais, kol virs trupiniais. Tada dedu grietinę ir minkau tešlą, kol ši sušoks į kamuolėlį. Tešlą dedu pusvalandžiui į šaldytuvą. Po to „pailsėjusią“ tešlą kloju į 26 cm kepimo formą, pirštais suformuoju kraštelius ir įdedu į 180 laipsnių temperatūros įkaitintą orkaitę. Kad kraštai neatsileistų nuo sienelių, ant tešlos uždedu kokį nors, karščiui atsparų indą, arba užkloju kepimo popieriumi, ant kurio užberiu pupelių ar žirnių.
Kol padas kepa, ruošiu grybų įdarą. Nupilu skystį nuo džiovintų grybų, supjaustytą svogūną ir česnaką, pakepinu su šlakeliu aliejaus, dedu atšildytus bei džiovintus grybus. Kepu tol, kol nugaruos išleistas skystis. Pagardinu druska ir pipirais.
Tada išplaku kiaušinius, dedu grietinę, beriu truputį druskos ir gerai išplaku.
Ant iškepto pado dedu įdarą, pilu išplaktus kiaušinius, barstau tarkuotą sūrį bei žalumynus. Kepu apie 20 min.
Pyragą mėgstame tiek šiltą, tiek atvėsusį.
To paties skyriaus bibliotekininkės rekomenduoja kiaulienos troškinį – Nijolė Pereckienė ir silkę su cinamonu – Rita Kairytė.
KIAULIENOS TROŠKINYS
REIKĖS: 400-500 g kiaulienos nugarinės, 2-3 vnt. svogūnų, 150 g grietinėlės, 1 šaukštas miltų, stiklinės vandens, 1šaukštas garstyčių, druskos, maltų pipirų, maltos paprikos (pagal skonį).
GAMINIMAS. Kiaulienos nugarinę supjaustyti juostelėmis, apvolioti miltuose ir apkepti įkaitintame aliejuje. Svogūnus supjaustyti žiedais, apkepinti iki geltonumo. Į stiklinę vandens suberti šaukštą miltų, gerai išmaišyti, užpilti ant svogūnų ir pakaitinti. Grietinėlę sumaišyti su garstyčiomis ir užpilti ant mėsos, supilti paruoštus svogūnus ir viską išmaišyti. Troškinti apie 20 min. ant mažos ugnies.
Prie troškinio tinka bulvės, ryžiai, makaronai.
SILKĖ SU CUNAMONU
REIKĖS: silkės filė, 1-2 svogūnų, aliejaus, 1 citrinos, cinamono.
GAMINIMAS. Silkę supjaustyti, sudėti į silkinę. Svogūną supjaustyti griežinėliais ir sudėti ant silkės. Pabarstyti cinamonu, užpilti aliejumi, sumaišytu su išspausta citrina..
Viešnagę kūrė Jolanta Matkevičienė
