Nauji lietuvių autorių kūriniai/ birželis
Robertas Petrauskas
POLTAVA
Istorinė knyga, nukelianti į pačią XVIII a. pradžią. Jos kulminacija – 1709 m. įvykęs Poltavos mūšis, bet šis pasakojimas ne tik apie didelį mūšį. Jis apima pirmąją Didžiojo Šiaurės karo (1700–1721) pusę ir supažindina su Europa XVIII a. išvakarėse. Gali būti, kad tai didelio pasakojimo pradžia, taip pat neblogas įvadas tiems, kurie susidomėtų XVIII a. istorija. Knygoje sutiksite ne tik Rusijos carą Petrą I, bet ir Švedijos karalių Karolį XII, taip pat Lenkijos karalių Augustą II. Tai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, su kuria atsiranda bloga nuojauta, pasitvirtinsianti amžiaus pabaigoje. Tai ir Ukrainos istorija, be kurios neįmanoma suprasti šiuolaikinio Rusijos ir Ukrainos konflikto.
Alfonsas Eidintas
ANTANAS SMETONA IR JUSTAS PALECKIS ISTORIJOS DRAMOJE
Tai savotiškas knygos „Antanas Smetona ir jo aplinka” tęsinys. Joje skelbiamas unikalus dokumentas – prezidento antrojo vairuotojo Jono Balčiūno vairavimo dienynas, kiti dar neskelbti dokumentai. Atveriamas ir atskleidžiamas antrasis Antano Smetonos aplinkos ratas – Prezidentūros svečiai, giminės, adjutantai, gydytojai, prezidento dvaro, vadinamojo Užugirio kiemo, architektai, technikai, sodininkai, miškininkai, tarnai, pagaliau, tie žmonės, kurie nuvežė prezidentą prie Vokietijos sienos – Prezidentūros vairuotojai Jonas Abeltinis ir Jonas Balčiūnas. Jie, neturėdami kito pasirinkimo, vėliau vežiojo „naujos” valdžios vadovą Justą Paleckį, jo šeimos narius ir kitus sovietizuojamos Lietuvos pareigūnus. Knygoje skelbiami dokumentai nekupiūruojami, pateikiami visi leidžiant skaitytojui pačiam susidaryti nuomonę apie jų autorius ir herojus.
Viktoras Gerulaitis
PERONE SU ALFREDU SCHNITTKE
„Perone su Alfredu Schnittke“ – trečioji ciklo „Neišgalvotos muzikos istorijos“ knyga. Čia rasime pasakojimus apie dramatiško likimo sovietinius kompozitorius Dmitrijų Šostakovičių ir Alfredą Schnittke’ę, žymų XX a. čekų kompozitorių autistą Bohuslavą Martinů, Lietuvos muzikos patriarchą Juozą Naujalį ir ypač talentingos kartos lietuvių kompozitorius Vidmantą Bartulį, Faustą Latėną ir Algirdą Martinaitį. Paskutinis skyrius – „Margi albumo lapeliai“. Jame esė stiliumi šmėžuoja pasakojimai apie įvairius Europos kultūros „nuotykius“ – nuo Goethe’ės susitikimo su Napoleonu iki pasivaikščiojimo po XIX a. Vienos turgų.
Dėl ko verkė Šostakovičius? Ką su Schnittke perone veikė Gerulaitis? Kuo ypatingas Martinů likimas? Apie ką kalbėjosi Goethe ir Napoleonas? Apie ką tylėdavo Naujalis su Maironiu? Šioje nepaprastai gyvai parašytoje knygoje – daug netikėtų faktų, įžvalgų, atradimų. Čia susipina muzika ir žmonių likimai, kontrastingos trapaus gyvenimo spalvos ir amžinybės ilgesys, pašnekesiai apie mažus ir didelius dalykus.
Mūza Rubackytė
GIMUSI PO FORTEPIJONU
Ši knyga – unikali galimybė išgirsti menininkės gyvenimo istoriją iš jos pačios lūpų. Garsi pianistė pasakoja apie savo vaikystę, gyvenimą su mama ir teta, dviem garsiomis mokytojomis, apie sudėtingą santykį su tėvu. Apie mamos ir tetos pastebėtą jos muzikinį talentą ir apie pirmąjį koncertą – vos septynerių Mūza koncertavo su orkestru Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje. Paskui – išbandymų kupinas gyvenimas Maskvoje, tarptautiniai konkursai, koncertai, daugybė situacijų, kai susitikdavo sovietinis ir Vakarų pasauliai, būtinybė priimti ne vieną sprendimą Lietuvai kovojant už Nepriklausomybę ir iššūkiai ją atgavus, gyvenimas tarp Prancūzijos ir Lietuvos.
Algis Mickūnas
ATSIMINIMŲ PUNKTYRAI
Vieno garsiausių pasaulyje lietuvių filosofo Algio Mickūno atsiminimų knyga, gausiai iliustruota ir papildyta nuotraukomis. Ši knyga išsiskirs iš visų kitų Algio Mickūno knygų.
Autorius „atsigręžia į savo gyvenimą ir punktyriškai pasakoja apie jį, pasakoja dalykus, apie kuriuos net dešimtmečius su juo bendravusieji niekad nebuvo girdėję. Pradėdamas nuo vaikystės Lietuvos kaime, jis ištaria žodį „rojus”, kuriuo paskui metaforiškai įvardija viską, ką jam teko patirti. Rojus jam yra gyvenimo eidos, o sunkumus, kliūtis ir dramas galì tik kartkartėmis nujausti tarp punktyrų” (Arūnas Sverdiolas).
Aušra Šneiderytė
PO TAMSOS ATEINA…LAPĖ
Permainos į mūsų gyvenimą dažnai ateina nekviestos. O kartais pasikviečiame jas patys. Vieniems pokyčiams reikia sukrėtimo, kitiems užtenka ir nedidelio postūmio. Įkvėpimo. Į knygos autorės gyvenimą giluminės permainos atėjo minkštomis lapės letenėlėmis. Lapė – savotiškas Aušros Šneiderytės alter ego, toteminis gyvūnas, permainų poreikio, po krizinių patirčių būtino gijimo įsikūnijimas. Ji primena „Mažojo princo“ lapę – išmintinga, truputį laukinė, truputį filosofė, kartais jaukiai miela, o kartais labai karinga. Tokie ir Aušros Šneiderytės tekstai – jaukūs, išmintingi, ironiški, karingi. Jos esė – kaip vitaminai protui ir sielai, suteikiantys jėgų eiti į kasdienius mūšius su rutina, kapoti galvas sustabarėjusios tvarkos drakonams, kautis už teisę rinktis gyvenimo būdą, neskubėti, nedirbti viršvalandžių, puoselėti visaverčius santykius. Trumpiau tariant, kurti savo laimę.
Laura Sintija Černiauskaitė
DŽIAUGSMYNAS
Džiaugsmynas – kaip raidynas, pilnas džiaugsmo raidžių, kaip psalmynas, kaip dienynas, dienų knyga. Žinoma, ši knyga ne vien apie džiaugsmą. Pavadinimas veikiau nurodo gyvenimo poziciją, netgi užsispyrimą džiaugtis, kad ir kas nutiktų. Džiaugsmo taip trūksta. Ne paviršutiniško kikenimo, bet to, kuris kyla iš egzistencijos gelmių. Džiaugsmo – kaip gyvenimo tikslo.
Knygoje – 22 grynojo įkvėpimo tekstai, parašyti 2014–2021 metais. Ne todėl, kad reikia, o todėl, kad patys liejosi. Autorė taupiai, bet skalsiai dalijasi savo kasdienybe, per smulkmenas apmąstydama egzistencinius dalykus. Kasdienybėje pilna visko: buitinių reikalų, netikėtų, keistų susidūrimų, šeimos santykių, motinystės krizių, nūdienos žmogaus nerimo bei prasmės ieškojimų ir egzistencinių atverčių – kai būtis, ūmai atsivėrusi per smulkmeną, pastūmi į apmąstymus bei maldą.
Rasa Aškinytė
PENKIOS ISTORIJOS APIE MEILĘ SU LAIMINGA PABAIGA
Šios penkios istorijos tarpusavyje nesusijusios, bet turi tą pačią teminę ašį. Visos jos prasideda tame pačiame taške – susitinka moteris ir vyras. Įvyksta tai, kas jau aprašyta tūkstančiuose knygų – užgimsta meilė. Daugybę kartų jausmas tas pats, o jo patyrimas – visiškai unikalus. Šio jausmo istorijų veikėjai ir laukia, ir bijo. Jie atsisako visko, ką iki šiol turėjo. Viliasi gauti daugiau ir drauge baiminasi susinaikinti. Kartais ieškojimo procesas užtrunka labai ilgai, o kartais pasibaigia net neprasidėjęs. Kai kada, susiaurėjus regos laukui, žmonės pasiklysta, liaujasi ieškoję ir tampa priklausomi nuo aplinkybių, nuo savo skausmo, taip žalodami save ir visa, kas yra aplinkui. O kai kada – priešingai. Meilė atveria sielos vartus, užgydo žaizdas, gražina tikėjimą.
Vaiva Grainytė
ROŽĖS IR BULVĖS
Dvikalbio (lietuvių ir anglų k.) romanopagrindinė tema – laimė, tačiau į šį reiškinį rašytoja žvelgia kitokiu žvilgsniu, nei įprasta, – intelektualiai ir su ironija, žaismingai ir fantasmagoriškai dekonstruodama stereotipinę laimės sampratą, įsigalėjusią šiandienos kultūroje.
Dėl pandemijos sustingusiame pasaulyje laimės savaip ieško, ją apmąsto ar teigia romano veikėjai bei alegorinės figūros: Kanadoje prie straipsnių besikamuojantis Deivis, izoliacijoje gyvenanti Vika, skaičiuočių ir genetinių tyrimų susieti broliai, vėžiu serganti moteris, ėdesio ieškanti pelė, antikinių šilumos teorijų nepaisanti apuokė, erdvesnio būsto siekiantis virusas ar viena laimingiausių pasaulio šalių nominuojama Danija.
Personažų kasdienybės fragmentai – laiškai, sapnai, dienoraščių ištraukos, socialinių tinklų įrašai, alter ego pasažai – išradingai jungiami su eseistikos ir straipsnių retorika, aktualijomis, gretinami su kultūriniais ir istoriniais intertekstais, sociologijos, psichologijos, zoologijos ar frenologijos žiniomis. Visą šią intrigą – siurrealistinę laimės miniatiūrų mozaiką – persmelkia melancholijos paribiuose esančios temos: vienišumas, perdegimas, katastrofos nuojautos, konvencinių normų diktatas, artumo ilgesys.
Loreta Tamulaitienė
PARAŠČIŲ VAIKAI
Knygos „Paraščių vaikai” autorei puikiai pavyko sukurti autentišką turinį apie jaunimo mokyklos vaikus, jų gyvenimą, taip pat ir mokyklos vadovės, mokytojų patirtį, bendraujant su vaikais, ir tėvais, kurių veiksmai dažnai netelpa į jokius įprasto elgesio rėmus.
Visas knygos istorijas jungia bendra erdvė – jaunimo mokykla, į kurią jie išstumiami – turbūt taip būtų tinkamiausia sakyti – dėl elgesio, mokymosi, socialinių ir šeiminių problemų. Kai kuriems vaikams tenka išgyventi tokių patirčių, kurios sunkiai būtų pakeliamos ir suaugusiam, gyvenimo patirties įgijusiam žmogui.
Ernestas Kuckailis
TRISPALVIO ERELIO SKRYDIS
Ernestas Kuckailis – vienas iš pirmųjų atkurtos Lietuvos kariuomenės savanorių, tarnauti šaliai atėjusių tuomet, kai niekas nebuvo tikras, kuo viskas pasibaigs, o tikimybė padėti galvą už Lietuvą buvo suvokiama kaip neišvengiamybė. Dieną studijos Dailės akademijoje, kuriant šviestuvų stiklą (norintys gali Vilniaus „Medžiotojų restorane“ žvilgtelėti į palubę, tebekabo), vakare budint savanorių pajėgose – toks buvo kelias į tai, kas 1995-siais tapo Jėgerių batalionu, o 2002-siais, pasak Kariuomenės vado generolo leitenanto Valdo Tutkaus, iškovojo sau teisę vadintis Specialiųjų operacijų pajėgomis.