Naujos užsienio rašytojų knygos/ liepa
Gianrico Carofiglio
TREČIA VALANDA RYTO
Antonijui aštuoniolika. Ne vienus metus jis gyvena su liga, gebančia jį parklupdyti netikėčiausiomis akimirkomis. Pagaliau, 1980-ųjų birželį atsiveria galimybė su ja atsisveikinti visiems laikams, tereikia aplankyti gydytoją Marselyje. Antonijaus kelionės palydovu pasisiūlo būti jo tėvas. Jis – talentingas matematikas, kuris nuo skyrybų su Antonijaus motina menkai dalyvauja vaikino gyvenime. Tačiau kelionės aplinkybėms pasisukus netikėta linkme, tėvui ir sūnui tenka praleisti dvi bemieges naktis įstabiame, purviname, drąsiame ir savęs nesigėdijančiame Marselyje. Trumpus, šaltus jų pokalbius netrukus pakeičia nuotykiai svetimame mieste, lydimi diskusijų apie šeimą, poeziją, seksą, muziką, matematiką ir mirtį. Po daugelio metų tėvas ir sūnus pradeda iš tiesų pažinti vienas kitą, per kartu praleistas 48 valandas prabėga viso jų gyvenimo tarpusavio santykių istorija.
Rachel Cusk
ATSARGINIS PASAULIS
Pirmą kartą išvydusi dailininko L paveikslus, jauna rašytoja M pajuto iki tol nepatirtą laisvės pojūtį, paskatinusį ją palikti laimės neteikiantį šeiminį gyvenimą. Nuo lemtingo pavasario prabėgo 15 metų. M sukūrė naują šeimą ir apsigyveno atokioje, įstabaus grožio vietovėje. Vis dėlto, leisdama dienas su menui abejingu vyru ir senas nuoskaudas besinešiojančia dukra, moteris niekaip negali pamiršti tąkart ją sukrėtusių paveikslų ir ryžtasi pasikviesti L į savo svečių namus. Tačiau niekas negalėjo numatyti, jog L vizitas, turėjęs paskatinti jos meninį proveržį, virs painia kova dėl galios ir negrįžtamai pakeis visos šeimos santykius. M netruks įsitikinti, jog išsivaduoti iš skvarbaus menininko žvilgsnio kur kas sunkiau, nei į jį patekti.
Andy Weir
PROJEKTAS „SVEIKA, MARIJA“
Saulė miršta. Jis vienas bekraštėse kosmoso platybėse. Ilgą laiką išgulėjęs be sąmonės, astronautas Railandas Greisas atsipeikėja už dvylikos šviesmečių nuo Žemės, šalia dviejų seniai suirusių kūnų. Jeigu jam nepavyks surasti būdo, kaip sustabdyti astrofagų sukeltą Saulės užtemimą, žmonija pražus. Mokslininkui teks įveikti amneziją, išžvalgyti nežinomas kosmines erdves ir patirti daugybę tarpgalaktinių nuotykių. Tik pasitelkus visas žmonijos sukauptas fizikos, biologijos ir chemijos žinias, bus galima įgyvendinti projektą „Sveika, Marija“.
Valérie Perrin
SEKMADIENIO UŽMIRŠTIEJI
Žiustina jauna – vos dvidešimt vienerių. Ji dirba senelių namuose slauge. Gyvenimas jos negailėjo – automobilio avarijoje žuvo tėvai, dėdė ir teta. Mergaitė liko našlaitė. Ją augino seneliai. Žiustina – altruistė. Ji myli savo amatą ir nuoširdžiai rūpinasi senelių namų gyventojais, o ypač prisirišusi prie devyniasdešimt trejų Elenos. Senolė patyrusi neramų gyvenimą ir vis laukia savo meilės Liusjeno, jau seniai mirusio. Svarbūs visi senelių namų gyventojai – sekmadienio užmirštieji, ypač tie, kurių niekas nelanko. Žiustina viską aprašo savo mėlynajame sąsiuvinyje.
Marc Roger
GREGORAS IR SENASIS KNYGININKAS
„Gregoras ir Senasis Knygininkas” – pasakojimas apie tai, kas gali sujungti dviejų skirtingų kartų atstovus ‒ mokyklą metusį aštuoniolikmetį Gregorą ir senąjį poną Pikjė, kuriam knygos yra ne tik langas į pasaulį, bet ir šeima. Ilgus metus dirbęs savo knygyne, jis priverstas apsigyventi ankštame pensiono kambarėlyje, į kurį tenka sutalpinti ir apie tris tūkstančius knygų. Dėl Parkinsono ligos ir glaukomos ponas Pikjė jau nebegali skaityti, tad jaunasis maisto išvežiotojas Gregoras tampa jo „akimis” ‒ vaikinas skaito balsu, nors iki tol knygų pasaulis jam buvo svetimas. Jis pats įsitraukia į skaitomas istorijas, iš jų mokosi, jas jautriai išgyvena. Savo ruožtu ponas Pikjė mato jaunuolio, kurį kiti jau galbūt buvo „nurašę”, potencialą ‒ guvų protą, smalsumą, jaunystės polėkį, ateities viltis. Ponas Pikjė perduoda Gregorui subtilų literatūrinį skonį ir aistrą knygoms ‒ anot autoriaus, „skaityti – tai gyventi”, ir galbūt net stipriau, intensyviau. Atsivėrus žodžiams, atsiveria ir Gregoro širdis ‒ jis ima pasitikėti žmonėmis, pradeda skaityti kitiems seneliams, jo pasiklausyti kasdien ateina vis daugiau žmonių. Pensiono gydytojas išrašo savo pacientams Gregoro „skaitymo seansus”, ir ši bendrystė per knygas sumažina jų socialinę atskirtį bei vienatvę, kuriai šie jautėsi pasmerkti gyvenimo pabaigoje.
Aharon Appelfeld
KATERINA
Sulaukusi aštuoniasdešimties, Katerina atsigręžia į ilgą, iššūkių kupiną gyvenimą, paženklintą pogromų prieš žydus ir Antrojo pasaulinio karo nuotrupų. Užauginta tamsuoliškoje aplinkoje paprastų valstiečių šeimoje, mergina pabėga nuo smurtaujančių gimdytojų ir bando sudurti galą su galu. Pradėjusi dirbti tarnaite Benjamino ir Rozos šeimoje, Katerina atsikrato senų stereotipų apie žydus. Ilgainiui merginą patraukia jos šeimininkų gyvenimo būdas, paslaptimi dvelkiančios tradicijos, o išpuoliai prieš šią tautą atrodo barbariški.
Deja, gyvenimas tarp priešiškai nusiteikusių tėvynainių ramybės nežada, be to, vieną po kito Katerina praranda visus mylimus žmones. Jausdama, kad yra kitokia, moteris klajoja iš vietos į vietą, nors ją vis aplanko prisiminimai apie gimtinę ir motiną. Visgi rusėnų, iš kurių kilusi, gyvenimo būdas jai rodosi atgrasus. Susilaukusi nuo žydo sūnaus, Katerina bando jį auginti pagal šios tautos papročius. Kai vaikelio gyvybė brutaliai atimama, moteris griebiasi keršto ir yra nuteisiama ilgam kalėti.Daugybę metų praleidusi už grotų, regėjusi, į ką išvirsta neapykanta kitokiems, gyvenimo pabaigoje Katerina grįžta į vaikystės viensėdį, kad papasakotų savo istoriją ir paliudytų žydus ištikusią tragediją. Šiuose namuose, supama viso gyvenimo prisiminimų, ji pagaliau randa nusiraminimą ir trapią viltį.
Sam Lloyd
ATMINTIES GIRIA
Pagrobiama trylikmetė šachmatų vunderkindė Elisa. Mergaitė pabunda aklinoje tamsoje skendinčiame rūsyje, prirakinta grandine. Čia ją ir aptinka netoliese žaidęs Elijas. Sąžinė berniukui kužda pranešti policijai, tačiau tikėdamasis, kad jiedu galėtų susidraugauti, apie savo atradimą nutyli. Galų gale, jis žino, kuo viskas gali baigtis – Elisa ne pirmoji, kurią rado Atminties girioje.
Mergaitė supranta, kad tik pergudravusi Eliją turės galimybę išsigelbėti. Tačiau manipuliuoti juo sudėtinga – berniukas kur kas nuovokesnis, nei atrodė iš pradžių. Prasideda katės ir pelės žaidimas, kupinas gudrybių ir apgavysčių, nulemsiantis abiejų vaikų likimą.
Detektyvė Meirida su paieškos komanda kabinasi už skurdžių įkalčių, bet šie atveda į aklavietę. Viską aukštyn kojomis apverčia vieną dieną „Youtube” pasirodęs vaizdo įrašas. Norėdama užbėgti siaubingiems įvykiams už akių, paieškos komanda priversta spręsti galvosūkius, įtrauksiančius visus į lemtingą žaidimą.
V. S. Alexander
IŠDAVIKĖ
Narsių vokiečių, drįsusių pasipriešinti naciams, įkvėptas romanas, kurio centre – moteris, pasiryžusi paaukoti viską žūtbūtinėje kovoje su tironija.
Siaučiant Antrajam pasauliniam karui, Miuncheno universiteto studentai stoja į kovą su nacių režimu. Jie įkuria grupę „Baltoji rožė” ir platina atsišaukimus, raginančius priešintis valdžios vykdomiems žiaurumams. Prie judėjimo prisijungia ir rusų kilmės vokietė Natalija, drauge su tėvais pabėgusi nuo Stalino teroro. Dabar jai svarbiausia – nepakliūti į gestapo nagus…
Įtampos kupinoje aplinkoje bet koks nugirstas žodis ar menkiausia užuomina į maištą gali reikšti ilgus metus kalėjimo ar net mirties bausmę. Vis dėlto, pabuvusi slaugytoja savanore Rytų fronte ir savo akimis regėjusi karo baisumus, Natalija supranta, kad priešintis būtina. Ji rizikuoja savo pačios ir artimųjų gyvybėmis, ištveria teismą ir kalėjimą, praranda draugus, bet kai ant kortos pastatytas daugybės nekaltųjų likimas, jokia kaina neatrodo per didelė.
