2022 Rugsėjis
Eitminavičius, Stepas. Pasakojimai apie žmones, susijusius su Utenos kraštu // Indraja. – 2022, Nr. 3, p. 36-38
Publikacija apie „Utenos Indros“ išleistą Antano Gasperaičio knygą „Asmenybių spindesys“.
„Knygoje yra labai gražių nuotraukų, kuriose užfiksuotos pakylėjimo, nušvitimo valandėlės. Man atrodo, kad ir jomis A Gasperaitis pasakoja apie asmenybes, galvojusias ne tik apie Uteną, bet ir visą Lietuvą. Prie publikacijos nuotraukų yra ir Juozo Gruodžio nuotrauka.
Gelžinis, Arvydas. Palaimintasis Teofilius Matulionis // Indraja.- 2022, Nr. 3, p. 52-5
Publikacija apie palaimintojo Teofiliaus Matulionio asmenybę. „Arkivyskupas T. Matulionis mirė 1962 m. rugpjūčio 20 d. Šeduvoje (Radviliškio r.), po KGB pareigūnų jo bute atliktos kratos ir nenustatytų vaistų injekcijos. Palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.“
Lukošius, Virgilijus. Žibėčiai – išsiskirstymas į vienkiemius // Indraja.- 2022. Nr.3, p. 22-29
Publikacija apie Žibėčių kaimą ir jo gyventojus. „Žibėčiai – kaimas Molėtų rajono pačiame pakraštyje prie kelio Utena – Alanta. Tai buvęs tipinis gatvinis kaimas ant Skiemonių-Kaniūkų vieškelio, su savo „ulyčia“, senaisiais laikais priklausęs Alantos dvarui. Tarmiškai žmonės nuo seno kalba „iš pa Utenas“ šnekta. Dėl pavadinimo kilmės yra įvairių legendų. Viena jų – kad ant Dirvės kalno senovėje žeminėje gyveno Rinkus, pravarde Čirba. Jam tamsiais vakarais deginant žiburį, švieselė žybčiojo ir praeidami ar pravažiuodami vieškeliu žmonės tą vietą pradėjo vadinti Žibėčiais.“
Panavas, Petras. Pagudėje. Agnieškutė ir Valerukas // Indraja. – 2022, Nr. 3, p. 34-35
Sakmė. „Netrukus mirė ir Agnieškutė, o po kiek laiko ir Valerukas. Abudu atgulė senose miestelio kapinėse. Ligi šiol žmonės Valeruką prisimena linksmai, kaip prezidento dvynį. O štai Agnieškutę lyg ir primiršo. Bet staiga knygoje apie miestelį pasirodo žinia: Agnieška Vileinienė, Tigro rinktinės partizanų ryšininkė. Apie tai gyva būdama Agnieškutė niekam nebuvo prasitarusi.“ Nuotraukoje – prie Agnieškutės ir Valeruko koplystulpių, kurių autorius Stanislovas Karamauskas, duktė Eleonora.
Ridikas, Vytautas. Ir šiemet Utenoje – plenerų gausa // Indraja. – 2022, Nr. 3, p. 54-57
Publikacija apie vykusius plenerus. „Ir šiemet, tik jau kitoje erdvėje, „Alaušo slėnyje“, vyko Lietuvos dailininkų sąjungos narių, tapytojų grupės „Individualistai“ pleneras. Sudeikiuose šiemet vyko jau XXIV tapytojų ir skulptorių pleneras „Alaušas 2022“, kurio metu buvo įrengta ir Sudeikių galerijos povandeninės ekspozicijos Alaušo ežero dalis. Kūrėjų atrinkti darbai buvo eksponuojami Sudeikių dailės galerijoje. Jau ketvirtasis pleneras įvyko ir Kirdeikiuose. Šiais metais tradiciškai buvo organizuotas ir Marianai Veriovkinai skirtas pleneras.“
Antrajame projekto etape – dailininkų kūrybinėje rezidencijoje Utenos rajono Sudeikių daugiafunkciniame centre – dalyvavo devyni Utenos regiono dailininkai. Tarp jų ir Jolanta Žalalienė iš Molėtų.
Štikelytė, Greta. Maži ir dideli Mariaus Ivaškevičiaus konfliktai // Literatūra ir menas. – 2022, Nr. 15, p. 30-31
Publikacija apie Mariaus Ivaškevičiaus knygą „Tomas Mūras“ ir spektaklį „Miegantys“. Apie knygą – „Rekomenduoju: mėgstantiems sekso scenas (kaip lietuviškos – neblogos), siaubingai pergyvenantiems dėl Kūrėjų Kančių, literatūrinių rezidencijų gyventojams ir pirmai skaityti išmoksiančiai beždžionei.“ Apie spektaklį – „Rekomenduoju: kankinamiems nemigos, karo, būsimų ekologinių katastrofų ir žmonių bukumo, nesiraukantiems nuo vieno kito stipresnio žodžio, prijaučiantiems chaosui, absurdui ir svajojantiems apie smegenų transpalntaciją.“
Visockaitė, Jūratė. Veidai be kaukių ir su // Literatūra ir menas. – 2022, Nr. 15, p. 27-29
Knygų apžvalga. „Literatūros kritikai kol kas sulaikę kvapą ir mintis apie „Tomą Mūrą“ tyli, laukia, kas pirmas išsišoks. Esu tiktai pasikausčiusi skaitytoja, apžvelgianti savo kultūrinį horizontą, todėl man ne taip baisu (vis dėlto baisu, nes man Marius – Lietuvos dramaturgas Nr. 1).“
Karlonas, Jonas. Keletas akimirkų iš Maišiagalos parapijos gyvenimo //Voruta. – 2022, Nr. 3, p. 14-17
Publikacija apie Maišiagalos parapiją ir kun. Alfonsą Petrulį. „Iš Pivašiūnų kunigas perkeliamas į Paparčius (dab. Kaišiadorių r.), po metų – paskutinę parapiją – Musninkus (Širvintų r.). Čia 1928 m. birželio 28 d. rytą, eidamas prie altoriaus Šv. Mišių laikyti, miršta.“
Lugauskienė, Aldona. Juozas Kazlauskas – 1924-1940 m. pasienio policininkas, nuo 1920 m. gynęs ir saugojęs Nepriklausomos Lietuvos valstybės sienas // Voruta. – 2022, Nr. 3, p. 23-29
Dukros atsiminimai Juozo Kazlausko 120-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti. „Tas bėgimas slėptis nuo Armijos Krajovos tęsėsi gana ilgai. Tik vėliau mus priglaudė šalia bažnyčios gyvenęs gerasis Jonas Petkevičius. Nakvoti mums leido savo mažame kambarėlyje. Čia buvo ramiau: nebuvo triukšmo, aimanų, raminimų. Į namus grįždavome geriau pailsėję. Namuose jau rasdavome tėvelį, grįžusį iš miestelio apsaugos. Vakarais vyrai susirinkdavo Giedraičiuose ir pasiskirstę vietomis saugodavo miestelį.“
Miliukas, Stasys. 1960 m. laidos Musninkų vidurinės mokyklos abiturientai // Voruta. – 2022, Nr. 3, p. 101-103
Publikacija apie miestelį ir 1960 m. laidos abiturientus. „Iškilminai minėtos Musninkų miestelio įkūrimo 460-osios metinės. „1561 m. LDKdidysis kunigaikštis Žygimantas Augustas suteikė privilegiją Jeronimui Siniavskiui, kurio žmona buvo Elžbieta Radvilaitė, kurti čia miestelį.“
Musninkų Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios bažnyčios įkūrimo 160-ųjų metinių proga. Tąsyk šv. Mišias laikė svečias – Jiezno Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo parapijos klebonas , Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras Rolandas Bičkauskas. Iškilmėse dalyvavo ir aštuoniolika metų Musninkų parapijoje tarnavęs klebonas kunigas Virbalas Balnys, Širvintų dekanas Leonas Klimas bei dabartinis Musninkų klebonas kunigas Marius Talutis.“
Kazela, Vytautas. Apie įkalintą dvarą ir paminklą Laisvei // Utenis. – 2022, rugs. 24, p. 4-5
Publikacija apie Žiežmarių miestelį ir dvarą. „Sugalvojau aplankyti Žiežmarių dvarą Kaišiadorių rajone. Prieš tai pasidomėjau jo istorija ir štai ką sužinojau: XV a. Žiežmarių dvaras buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio nuosavybė, XVII a. pradžioje jį valdė Radvilos.1841 m. miestelį ir dvarą nusipirko grafas Benediktas Jonas Tiškevičius.“
Kazela, Vytautas. Idėjų meistras semiasi iš senovės // Utenis. – 2022, rugs. 24, p. 1-2
Publikacija apie medinių dirbinių meistrą Edvardą Vilčinską. „Buvau padaręs staliuką su šachmatų lenta, nusivežiau į Mindūnuose, Molėtų rajone, vykusią šventę, o ten žinoma žolininkė Adelė Karaliūnaitė vaistažolėmis ir savo gamybos kremais prekiavo. Pamatė staliuką ir priėjusi net kainos nepaklausė, sako: „Imu. Aš prie jo rytais arbatą gersiu.“ Staliuko koja iš tokio gražaus kelmo.“
Kaminskas, Raimundas. Vyžuonų miestelio partizanų pagerbimas // Utenis. – 2022, rugs. 17, p. 10
Publikacija apie Vyžuonų miestelio partizanų pagerbimą. „2022 m. rugsėjo 11 d. Utenos rajono Užpalių seniūnijoje, Dvarašilio miške, vyko iškilmingas LGGRTC atminimo ženklo, skirto žuvusiems Vyžuonų miestelio partizanams, pašventinimas ir vieša diskusija apie istorinės atminties išsaugojimo ypatumus.
Iškilmingas partizanų pagerbimas prasidėjo šv. Mišiomis Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Sigitas Sudentas.“
Milerytė, Rasa. Dailininkų plenero dovana: paveikslai papuoš Utenos ligoninės sienas // Utenis. – 2022, rugs. 17, p. 9
Publikacija apie Utenos krašto menininkų projektą „ARTU 2022(Menas mieste – miestas mene)“. „Projekto idėja – labai paprasta. Surinkti į vieną būrį Utenos krašto dailininkus. Ir ne tik Utenos miesto ir rajono, bet ir mūsų geriausius kaimynus – anykštėnus, zarasiškius, molėtiškius, ignaliniečius, – į parodos atidarymą susirinkusiems svečiams pasakojo Utenos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Regina Skomskienė „ Projekte dalyvavo ir molėtiškė dailininkė Jolanta Žalalienė.
Šilinskaitė-Puškorė, Eglė. Lauktą motinystės švytėjimą užtamsina užgriuvusi neviltis // Lietuvos rytas. – 2022, rugs. 17, p. 1, 6,7
Publikacija apie pogimdyvinę depresiją. „Niekas nepasakė, kad jei norėsiu žindyti, tai būsiu tarsi suaugusi su vaiku.
Juola, kad mano Marija nemiegodavo niekur kitur – tik man ant rankų. Tai tarsi tas pats nėštumas, tik kūdikį nešioji ne savyje, o išorėje. Aš nebuvau tam pasirengusi“, – neslėpė V. Bičkutė-Valiukienė.“
„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, rugs. 17, p. 11
Iš 10 pranešimų – 2 iš Molėtų r. apie tai, kad Kerulių k. (Joniškio seniūnija) išėjo moteris (g. 1993 m.) ir negrįžo, o „Molėtuose, Melioratorių g., šalia gyvenamojo daugiabučio, pažįstamas asmuo pavogė pirkinių krepšyje buvusią piniginę su pinigais, priklausančią moteriai (g. 1954 m.). Padaryta 100 eurų turtinė žala.“
Budreikienė, Angelė. Pristatytas leidinys apie nykstantį akmenskaldystės amatą // Utenis. – 2022, rugs. 14, p. 6
Publikacija apie Vytauto Šemelio leidinio „Akmenskaldystė: paprasta ir lengva“ pristatymą. „Leidinyje pasakojama, kad daugiausiai skaldyto / tašyto akmens statinių (dvarų, varpinių, koplyčių, bažnyčių) pastatyta XIX amžiaus antroje pusėje arba tarpukariu. Tuo metu vyko sparti žemės ūkio plėtra, žmonėms, norintiems žemes paruošti darbui, tekdavo surinkti akmenis. Ūkininkai juos panaudodavo nebent pamatų statymui, o kitus atiduodavo nemokamai, pvz., bažnyčioms. Tarp aplink Uteną (Panevėžio, Rokiškio, Molėtų ir kt. rajonuose) išlikusių iš akmens statytų pastatų – ir gyvenamasis namas iš skaldyto akmens Užpaliuose, K. Pakšto gatvėje.“
Kazela, Vytautas. Karūna ir atsakomybė // Utenis. – 2022, rugs. 14, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Mirė ilgiausiai kada nors valdžiusi Karalienė. Septyniasdešimt jos valdymo metų yra ištisa epocha, visas žmogaus gyvenimas. Karaliene ji tapo anksčiau, negu aš gimiau. Ir dirbo iki paskutinių gyvenimo dienų. Ji buvo orus žmogus, orus valdovas. Nors karališkąją šeimą ir purtė skandalai, tačiau pati Karalienė per ilgą savo gyvenimą į jokį skandalą nepateko.“
„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, rugs. 14, p. 7
Iš 13 pranešimų 2 iš Molėtų rajono: apie Bekupės k. (Giedraičių s.) vyro smurtą prieš moterį, o Vastapų k. (Alantos s.) internetinių sukčių apgautą moterį. „Su ja susisiekė tariamas pirkėjas, kuris į elektroninį paštą jai atsiuntė nuorodą, prie kurios prisijungusi suvedė telefone mobilaus parašo prisijungimus ir po kurio laiko pastebėjo, kad iš jai priklausančių banko sąskaitų buvo pasisavinta 2870 eurų.“
Vaiškūnas, Jonas. Rugsėjo danguje – paslaptinga Zodiako šviesa ir neeilinis Jupiterio priartėjimas // Utenis. – 2022, rugs. 14, p. 7
Rugsėjo dangaus apžvalga. „Rugsėjo ir spalio mėnesiais, prieš auštant, susidarys sąlygos rytinėje dangaus pusėje pamatyti taip vadinamą Zodiako šviesą. Tai Saulės sistemos ekliptikos plokštumoje besitelkiančių kosminių dalelių atspindėta Saulės šviesa.“
Kochanskytė, Virginija. Jubiliejinio Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio aidai // Muzikos barai. – 2022, Nr. 1-8, p. 56-58
Publikacija apie Aukštaitijos vargonų muzikos festivalį. „Kasmet rugsėjį į Utenos kraštą lyg smarkus vėjo gūsis įsiveržia Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis, kuris per dvidešimt penkerius gyvavimo metus tapo Utenos miesto reprezentaciniu renginiu ir įsitvirtino Aukštaitijos kultūriniame žemėlapyje. Šis mėnesį trunkantis vargonų muzikos forumas yra vienas seniausių ir unikaliausių festivalių regione, jis paskatino ir kitų panašių festivalių Rokiškyje, Molėtuose, Anykščiuose atsiradimą.“ Tekste minima ir Daugų bažnyčioje koncertavusi Judita Leitaitė.
Ignatavičius, Tadas. Naujasis partijos vedlys nekryps iš senos vagos // Lietuvos rytas. – 2022, rugs.6, p. 3
Pokalbis su naujuoju „Darbiečių“ lyderiu Andriumi Mazuroniu. „Šio politiko tėvas, buvęs aplinkos ministras ir europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Darbo partijai dirigavo prieš 2016 ,metais vykusius Seimo rinkimus.“
„Utenos dienos“ inf. Ministrė pasidžiaugė gera Utenos apskrities kriminogenine situacija // Utenos diena. – 2022, rugs. 6, p. 13
Ižplėstinė informacija apie LR Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės vizitą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komisariate. „Ministrė susitiko su Utenos AVPK viršininko pavaduotoju, laikinai atliekančiu viršininko funkcijas, Vaidotu Žiliu ir Utenos AVPK Anykščių r. PK, Ignalinos r. PK, Visagino PK, Molėtų r. PK, Zarasų r. PK viršininkais.“
Šidlaitė, Ieva. Laužikas, Rimvydas. Obuolius reikia skinti neprinokusius // Sodo spalvos. – 2022, Nr. 9, p. 52-55
Publikacija apie obuolius ir iš jų gaminamus valgius. „Miškinės obelys mūsų regione auga ir vartojamos maistui bent jau nuo neolito laikotarpio. Archeologinių kasinėjimų metu Nidos senovės gyvenvietėje, vieno iš gyvenamųjų pastatų priestate, aptiktos į dvi dalis perskeltų džiovintų miškinės obels vaisių atsargos. Ši gyvenvietė atsirado prieš 3500-2400 metų (vyrauja 2700-2500 metų amžiaus radiniai). Vėlesnių, bronzos amžiaus, obuoliukų rasta ir Luokesų polinėje gyvenvietėje prie Molėtų.“
Kaminskienė, Lolita. Utenos Klovinių užtvanka: maudytis, žvejoti, kepti šašlykų, pasivaikščioti jau galima saugiai // Žaliasis pasaulis. – 2022, rugs. 1, p. 8
Publikacija apie Utenos tvenkinio ant Rašės (Raudesos) upės hidrotechnikos statinių kapitalinio remonto darbų pabaigos pristatymą, kuriame dalyvavo ir rangovas – Žiuko įmonės atstovas Algimantas Žiukas. „Dalis objekto darbų buvo atlikti po vandeniu su narų pagalba. Pasikeitus darbų vykdymo technologijai ir susidūrus su naujais sprendimais nebijojome prisiimti atsakomybės, nes turėjome tokių darbų patirties vykdant kitus panašius objektus. Prieš metus panašų objektą buvome įvykdę Ukmergės rajone. Mūsų įmonė jau 25 metus specializuojasi hidrotechninių statinių statyboje, rekonstrukcijoje ir remonte, tad patirtis ir puikus kolektyvas leidžia sėkmingai atlikti šiuos darbus“ – sakė A. Žiukas.
Gelžinis, Arvydas. Prisimename palaimintąjį Teofilių Matulionį // Tremtinys. – 2022, rugs.2, p. 1, 7
Publikacija apie Teofilių Matulionį. „Apie arkivyskupą Matulionį pirmiausia 1981 m. išleista Prano Gaidos knyga išeivijoje „Nemarus mirtingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis: ganytojas, kalinys, kankinys ir laimėtojas“ (Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija), 1996 m. išleista kun. Stanislovo Kiškio sudaryta knyga „Arkivyskupas Teofilius Matulionis, 1873-1962“ (antrasis leidimas 2008 m.). 2017 m. išleista mons. Algirdo Jurevičiaus parašyta knyga „Susipažinkime – esu Teofilius“. 2019 m. išleistas albumas „Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilius Matulionis“(sud. Vaidotas Žukas). 1999 m. sukurtas dokumentinis filmas „Palaimintasis kankinys. Žvilgsnis į arkivyskupą Teofilių Matulionį“ (režisierius Dalius Ramanauskas).“
