2022 Lapkritis

Bražėnas, Petras. Iš ne(slapto) pašto // Santara. – 2022, Nr. 195/196, p. 106-108
Literatūros kritiko prof. P. Bražėno laiškas gerb. Giedrei Kaukaitei. Laiškas buvo „įgarsintas“ knygos „Mano Eldorado“ sutiktuvėse Rašytojų sąjungoje. „ Girdžiu (ar įsivaizduoju girdįs) dar vieno autorę gerbiančio ir mylinčio, bet savo vilčių visiško išsipildymo lyg ir nesulaukusio klausytojo ar skaitytojo pastabą: tai kad ji apie kitus rašo daugiau, negu apie save. Teisybė. Bet juk tai, kaip ji rašo apie kitus, labai daug pasako apie pačią autorę. O ir tie kiti yra tokie mūsų scenos didieji, apie kuriuos  skaitydamas praeini trumpą kelių dešimtmečių muzikinio gyvenimo istorijos kursą.“

„Santaros“ inf. Iš Viliaus Kavaliausko įžvalgų // Santara. – 2022, Nr. 195/196, p. 112-11
Rimas Tuminas – už karą nubaustas dukart. „Kovo 4 d. Vilniaus mažasis teatras pranešė gavęs kultūros ministro nurodymą atleisti teatro įkūrėją ir meno vadovą R. Tuminą. Tas ir padaryta.  (…) Nesu R. Tumino bičiulis, bet stovėjome greta per Regimanto Adomaičio laidotuves, ir norėjau paspausti jam ranką. Ne ta proga. Visiems tiems ministrams ir premjerams kada nors bus nejauku. Jeigu ne daugiau. O režisieriui linkiu tvirtybės. Kažkodėl manau, kad taip galvojantis esu ne vienas.“

Kazela, Vytautas. Pasaulis neturi pralaimėti // Utenis. – 2022, lapkr. 30, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Lapkričio 26 dieną Ukrainoje paminėtos 90-osios Didžiojo Ukrainos badmečio (Holodomoro) metinės. Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje  Rusija dirbtinai sukėlė badą Ukrainoje, kuris nusinešė milijonus ukrainiečių gyvybių. Ratas apsisuko, ir vėl Rusija masiškai naikina Ukrainos žmones. Rusija – nuolatinio pavojaus šaltinis visiems kaimynams. Gal šį kartą ji neišvengs atpildo?“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, lapkr. 30, p. 7
Iš 11 pranešimų – 2 iš Molėtų r. apie tai, kad Čistaboros k. (Joniškio s.) iš sodybos „pagrobta benzininis trimeris, elektrinis grandininis pjūklas „Makita“. Statybinis siurblys, du keraminiai oro šildytuvai, elektrinis valties variklis „Promarine“.“Taip pat pranešama apie Luokesos seniūnijoje rastą vyro kūną.

Dumalakas, Arūnas. Laisvę šinšiloms iškovojo rusų ponios // Lietuvos rytas. – 2022, lapkr. 29, p. 2
Komentaras. „Pagaliau. Mažiausiai penkerius metus Seimo nariai klibino kailiams auginamų žvėrelių temą, kol socialdemokratas L. Jonauskas užbaigė darbą. Po to, kai jis pareiškė, kad Lietuvoje nudirtais kailiais puošiasi rusų oligarchų žmonos, nejaugi Seimas ir Vyriausybė dar priešinsis jau parengtoms įstatymo pataisoms ir neįves draudimų?“

Sadauskienė, Kristina. R. Pelakauskas: teatras yra vienas iš būdų gydyti sielas // Durys. – 2022, Nr. 11, p. 4-12
Pokalbis su Klaipėdos dramos teatro aktoriumi Rimantu Pelakausku.  „Šiandien mes visi, dirbantys  teatre, esame kur kas labiau susikoncentravę į savo darbą. Ateini ne darbo dieną į teatrą ir matai, kad net ir mūsų garso, šviesų operatoriai čia trinasi. Sako, kad ką ten namuose, atėjo, nes teatre visada ras, ką veikti. Man tai žavu. Žavu, kad teatras yra gyvenimo būdas, žavu, kad teatras yra bendruomenė.“

„Stiliaus“ inf. Ar laikotės Advento papročių? // Stilius. – 2022, Nr. 45, p. 11
Savaitės klausimas. Aktorė Valda Bičkutė atsako, kad „jokių ypatingų advento papročių nesilaikome. Mane net kiek erzina advento kalendoriai. Tiek daug dėmesio jiems skiriama, kad visi nunyksta  tikroji prasmė, – rimtis, susikaupimas, apmąstymai, Jėzaus gimimo stebuklo laukimas.“

„Stiliaus“ inf. Svečius kviečia į kelionę po skirtingas epochas // Stilius. – 2022, Nr. 45, p. 32-33
Publikacija apie Vilniaus senamiestyje įsikūrusį šeimos restoraną „Lokys“. „Sesuo Rita Kerųulytė-Ryčkova ir brolis Evaldas Keršulis  – ne tik dirba viename seniausių Vilniaus restoranų pristatydami senąją lietuvių virtuvę, bet ir svečiam mielai aprodo senąsias restorano erdves, kurios alsuoja Vilniaus miesto istorija.“ Restorane yra  Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės portretai.

„Stiliaus“ inf. VIP kronika // Stilius. –  2022, Nr. 45, p. 6
Žinutė apie tai, kad „garsus žurnalistas Algimantas Čekuolis  (91 m.) prisipažino gyvenantis Trakų slaugos namuose.“

Peršonytė, Rūta. Pavergta nuolatinės dietos  // Savaitgalis. – 2022, Nr. 47, p. 32-37
Pokalbis su verslininke Inga Budriene. „Kad nuvažiavus reikia valgyti, man būna bėda, nes negaliu atsisakyti, kitaip dar užpyks. Kiti šeimos nariai mėgsta mamos ar sesers patiekalus ir su malonumu valgo.“
Didžiąsias šventes įprastai švenčiame Molėtuose pas mamą ir seserį.“

Kaminskas, Raimundas. Partizanų atminimo įamžinimas Utenos rajone // Utenis. – 2022, lapkr. 26, p. 10
Publikacija apie partizanų atminimo įamžinimą. „Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Žvinys aktyviausiems ir labiausiai prie Lietuvos partizanų žūties vietų  nustatymo ir įamžinimo prisidėjusiems asmenims įteikė padėkos raštus ir simbolines dovanas.“  Renginyje dalyvavo Utenos rajono savivaldybės tarybos nariai: Rimantas Dijokas ir Vytautas Kazela.

„Lietuvos ryto“ inf. Generolą įveikusią vidaus reikalų ministrę tauta pažemino iki eilinių // Lietuvos rytas. – 2022, lapkr. 26, p. 6-7
Lapkričio 10-19 d. „Vilimorus“ atliktos apklausos rezultatai. J. Pinskų vertina palankiai – 23,1 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 31,0 proc., sunku pasakyti – 45,9 proc.

Ridikas, Vytautas. Paminėta 15-oji vargonininkų ir bažnytinių chorų pagerbimo šventė // Utenos diena. – 2022, lapkr. 26, p. 3,5
Publikacija apie Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje vykusią vargonininkų,  bažnytinių chorų ir jų vadovų pagerbimo šventę, skirtą Šv. Cecilijos , bažnytinės muzikos, vargonininkų, instrumentų gamintojų, dainininkų, muzikantų ir poetų globėjos dienai paminėti. „Šventėje dalyvavo visi Utenos dekanato bažnyčių chorai (ar bent jų vadovai), sulaukta svečių iš Kupiškio , Kaišiadorių vyskupijos Molėtų dekanatui priklausančių Kuktiškių ir Saldutiškio parapijų.“

Žurnalo „Žmonės“ inf. Dvidešimt metų su Europos kinu // Žmonės. – 2022, Nr. 47, p. 120
Žinutė su nuotraukomis apie Europos šalių kino forumo „Scanorama“ atsisveikinimą iki kitų metų. „Festivalio uždarymo vakarą į kino centrą „Forum Cinemas Vingis“ susirinkę svečiai dalijosi sukauptais įspūdžiais ir žiūrėjo Lucos Guadagnino filmą „Kaulai ir visa kita“, skirtą stipresnių nervų žiūrovams.“
Renginyje dalyvavo ir Mindaugas Valiukas su žmona aktore Valda Bičkute.

Kazela, Vytautas. Sąmokslo teorija // Utenis. – 2022, lapkr. 23, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Neseniai žiūrėjau interviu su Ukrainoje kovojančiu lietuviu. Pasirodo, kad buvo laikas, kai Ukrainoje buvo 40 mūsų tautiečių. Pasirodo, kad Lietuvoje jie neturi jokių garantijų. Kažkaip labai sunkiai mes susitvarkome savo šalyje. Nors viešai skelbiame savo besąlygišką paramą Ukrainai, džiaugiamės segamais į atlapus Ukrainos apdovanojimais, tačiau mūsų didvyriai, sugrįžę iš apkasų Ukrainoje , negali nei nemokamai pasigydyti, nei gauti kelialapio į sanatoriją. Nesąžininga taip elgtis. Jeigu sakome, kad jie gina ir mūsų laisvę, turime juos vertinti, suteikti visokeriopą pagalbą. Kitaip visi tie gražūs pareiškimai bus gražūs, bet tušti žodžiai.“

Minutkienė, Birutė. Talkininkai sutvarkė Šeimyniškių atodangą // Utenis. – 2022, lapkr. 23, p. 5
Publikacija apie Šeimyniškių atodangą ir jos tvarkytojus. „Kol laukiame kalėdinio šurmulio, džiaugiamės ką tik vykusiomis veiklomis: grožėjomės Teresės Blažiūnienės tapybos darbais, bendravome su tautodailininke Asta Adlikiene, kuri pristatydama riešinių parodą negailėjo patarimų, kaip nusimegzti riešinę, juokėmės žiūrėdami nuotaikingą UKC Daugailių skyriaus mėgėjų teatro spektaklį  „Kepurė dega“(pagal K. Sają, rež. J. Paliūnienė) ir, be abejonės, esame labai patenkinti atlikę prasmingą darbą Šeimyniškių atodangoje su konglomerato uola.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, lapkr. 23, p. 7
Iš 12 pranešimų – 2 iš Molėtų r.,  apie tai, kad Perkasynės k. „iš ūkinio pastato pagrobtas motoblokas BCS740, iš namo – hidroforas su valdymo pultu ir įvairūs įrankiai  bei ežero pakrantėje buvusi plastikinė valtis“, kad Giedraičiuose „iš namo pavogtas elektrinis diskinis pjūklas „Bosch“.“

Kazela, Vytautas. Išeitis – imperijos griūtis // Utenis. – 2022, lapkr. 16, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Putinas ir jo aplinka labai sunkiai mokosi iš savo klaidų.Net ir netekę Ukrainos žemėje 80 tūkstančių karių, jie ir toliau ruošiasi ateities karams – 2023 metais į Rusijos mokyklas po 30 metų pertraukos vėl grįžta karinis parengimas. Rusijos gynybos ir švietimo valdininkai jį norėjo grąžinti į mokyklas iš karto po Krymo karo. Kol kas iš to nieko neišėjo.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, lapkr. 16, p. 7
Iš 12 pranešimų – 3 iš Molėtų r., apie tai, kad „prie Bebrusų ežero pavogta irklinė valtis“, kad „Žaugėdų k., bandyta pavogti daržo plėvelė“, kad „Vilniaus g. , vyras (g. 1995 m.) vairavo automobilį „Volvo V50“, būdamas neblaivus (nustatytas 2,45 prom. girtumas).“

Grudienė, Kristina. Kokybė nepripažįsta kompromisų // Stilius. – 2022, Nr. 44, p. 10-13
Publikacija apie grožio akademijos „Elitera“ direktorę Gintarę Eimantę-Armalę. „Lietuvos moterų plaukų paslaptis įminusi specialistė, grožio akademijos „Elitera“ direktorė , verslo etikos konsultantė, buvusi televizijos laidos vedėja, vieno šalies rekordų autorė, aistringa alpinistė, jauna mama – tai tik dalis vienas kitą papildančių socialinių vaidmenų, derančių pasakojant apie sėkmės sulaukusią jaunosios kartos verslininkę Gintarę Eimantaitę-Armalę.“ Jos paslaugomis naudojasi ne viena garsi Lietuvos moteris, nuotraukoje –  ir mūsų kraštietė.

Užkalnis, Andrius. Kodėl rašau knygą apie „Stiklius“ // Stilius. – 2022, Nr. 44, p. 26-29
Publikacija apie „Stiklių“ restoraną. „Ar įmanoma parašyti knygą apie restoraną? Įmanoma, jei tai knyga ne apie kepsnius ir kruasanus, kuriuos teisingiau reikėtų vadinti sviestiniais rageliais. Taip pat nenorėjau rašyti ir apie tai, kokie garsūs žmonės ten lankėsi, valgė, miegojo  ar prausėsi.
Ne todėl, kad tai būtų nesvarbu, tai – svarbu ir įdomu, garsūs pasaulio žmonės visada kelia susidomėjimą. Tačiau „Stiklių“ restoranai, kavinės, jų viešbutis , jų sodyba Dubingiuose, iš kur atvyksta produkcija , – visa tai, kas puoselėta ir išgalvota jau 35 metus, – yra apie žmones.“

Kazela, Vytautas. Poetas Viktoras Gulbinas – šių metų „Atokių stočių“ literatūrinės premijos laureatas // Utenis. – 2022, lapkr. 19, p. 4, 9
Pokalbis su „Atokių stočių“ literatūrinės premijos laureatu. „Pirmuosiuose „Atokių stočių“ almanachuose savo kūrybą skelbė Kelmės rajono laikraščio „Bičiulis“ redaktorė Ona Jautakė, ji ir pasiūlė mane leidinio sumanytojui Vytautui Kazielai. Su juo tekdavo susidurti literatūriniuose renginiuose , tad sulaukiau kvietimo prisidėti savo eilėmis prie almanacho.“

Mackevičienė, Zita. Dr. Aldonos Vasiliauskienės studijos pristatymas // Utenis. –  2022, lapkr. 19, p. 9
Publikacija apie dr. Aldonos Vasiliauskienės mokslo studijos „Lietuva- Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“ pristatymą Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekoje. „O Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė visiems kalbėtojams įeikė specialius maišelius su bibliotekos atrinutika ir knygos „Šventas vakaras“ – tai kun. Petro Markevičiaus (1912 05 30 – 1938 06 16 – 1987 04 25) unikalus paveikslų ir akvarelės darbų albumas, sudarytas ir išleistas Vytauto Kazielos rūpesčiu.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, lapkr. 19, p. 11
Iš 8 pranešimų – 1 iš Molėtų, apie tai, kad „vyras (g. 1968 m.) vengia išlaikyti savo dukrą (g. 2008 m.).“

Vaiškūnas, Jonas. Tarp lapkričio žvaigždžių – trys planetos ir kometos dulkių žybsniai // Utenis. – 2022, lapkr. 19, p. 10
Lapkričio mėnesio naktinis dangus. „Seniau, kai nebuvo laikrodžių, mūsų protėviai pagal šį (Tauro)  žvaigždžių spiečių spręsdavo apie nakties laiką kaip dieną pagal Saulę. Ilgų lapkričio naktų laiką sužinodavo ir pagal Grįžulo Ratų padėtį. Mat šio dangaus vežimo „Iena“, dar vadinama „dišliumi“, šiuo metu tarsi dangiško laikrodžio rodyklė rodo po horizontu glūdinčios Saulės vietą.“

Čepėnienė, Daiva. Visagine nuaidėjo konkursinė liaudies meno kūrėjų paroda // Utenos diena. – 2022, lapkr.15, p. 4,6
Publikacija apie Utenos regiono konkursinės liaudies meno parodos  „Aukso vainikas 2022“ uždarymo šventę. „Pirmos vietos ir galimybė vykti į nacionalinės parodos respublikinį turą atiteko šiaudinių sodų meistrei ir žaislų kūrėjai iš Molėtų rajono Zitai Spranginienei.“

„Utenos dienos“ inf. Dienos ir naktys Utenos krašte // Utenos diena. – 2022, lapkr. 15, p. 13
Žinutėje „Prisireikė plėvelės“ – pranešama, jog „gautas vyro pareiškimas , kad Molėtų rajone, Žaugėdų kaime, bandyta pavogti jam priklausančią daržo plėvelę, kurios vertė 200 eurų.“

„Lietuvos ryto“ inf. Prašom pailsėti, tiktai sprando nenusisukite // Lietuvos rytas. – 2022, lapkr. 12, p. 5
Publikacija apie neprižiūrimą stovyklavietę Drąsių kaime, Molėtų rajone. „Molėtų rajono savivaldybė poilsiavietės savininką ne kartą įspėjo sutvarkyti nesudėtingus statinius.
Tačiau molėtiškis atšovė, kad po projekto įgyvendinimo jau praėjo daugiau nei penkeri metai, tad, jokių įsipareigojimų visuomenei nebėra.“

Valonytė, Ligita. Afrikietis tėvų norus išpildė Vilniuje // Savaitgalis. – 2022, Nr. 45, p. 10-12
Publikacija apie iš Nigerijos kilusį Samsoną Abioduną Toye. „Mokydamasis kolegijoje Samsonas susirado gerą draugą lietuvį, kilusį iš Molėtų. Daug bendraudamas su juo vyras gerai išmoko lietuvių kalbą, nereikėjo lankyti jokių kursų. Viešėdamas draugo gimtinėje afrikietis patyrė ir didelį svetingumą – bičiulio tėvai surengdavo lietuviškas vaišes.“

„Kino“ inf. Pašnekesys žuvies dieną // Kinas. – 2022, Nr. 5, p. 46-49
Kinotyrininkės Gražinos Arlickaitės ir kino režisieriaus Algimanto Puipos pokalbis apie kiną ir žmogų kine.  (Nuotraukoje – Vaiva Mainelytė, Algimantas Puipa, Vytautas Paukštė, Aidas Giniotis ir Juozas Budraitis filmuojant „Edeno sodą“).

 Puteikienė, Nina. Reabilitacijos centras Baltijos gyvūnams // Žaliasis pasaulis. – 2022, lapkr. 10, p. 16
Publikacija apie gyvūnams skirtą reabilitacijos centrą. „Manoma, jog 80 proc. Baltijos jūros žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymo periodui. Patelė vaikus prižiūri tik 15, daugiausia – 20 dienų, per tą laiką ruoniukai turi užaugti  nuo 14-15 iki 40-50 kilogramų svorio dėka labai riebaus motinos pieno.“

Judakova, Oksana. Autsaiderių menas: jo istorija, raida ir vieta dabarties mene //  Būdas. – 2022, Nr. 5, p. 52-67
Mokslinių tyrimų publikacija. „Lietuvoje autsaideriais galima būtų pavadinti Vilių orvidą, Petronėlę Gerlikienę, Vincentą Vasilaisuką, Vladą Juodagalvį, Moniką Bičiūnienę, Eleną Kniūkštaitę, Kazimierą Striaupą, Alfonsą Šiaulytį, Juozą Gedminą ir kitus. Nors autsaideriais jie pavadinami retai, dažniausiai liaudies menininkais (Širmulis 1999), savamoksliais, naiviaisiais (Dargužaitė 2010), tačiau kartais į parodas patenka ir kaip autsaideriai. Geriausias pavyzdys – 2022 m. Vilniuje, parodų salėje „Titanikas“, vykusi V. Juodagalvio  paroda „Šnipų mokykla“ (iš A. Gražio kolekcijos, kuratorius Vidas Poškus).“

Poškus, Vidas. Menas be stogo. Menininkas be galvos. // Dailė. – 2022, Nr. 89, p. 25-27
Keletas pastebėjimų apie projektą „Menas be stogo“. „Verslus žmogus (sakysim, kokio restorano savininkas) visuomet kviesis pagroti gerą muzikantą, viliodamas labai gundančiu jauku: „Pagrok nemokamai – juk tau tokia reklama bus, nes mano restoranas yra labai lankomas.“ Vilniaus miestas, funkcionuojantis kaip atvira, demokratiška galerija, irgi yra pats didžiausias atlygis ir honoraras. Turint omenyje, kad ant stulpų save eksponuojantys menininkai  iš visos šios iniciatyvos organizatorių  turbūt negauna nė cento.. Bent per asociaciją LATGA – nelabai. Bet, ironiškai pastebėsiu, o kam menininkui pinigai? Juk svarbiausia  – dėmesys, kurio jie tikrai nusipelnė.“

Razauskas, Dainius. Stabo akmuo ir akmuo stabas // Būdas. – 2022, Nr. 5, p. 27-41
Mokslinių tyrimų publikacija. „Kulto, tai kulto, bet akmuo. Net jeigu tai, Būgos nuomone, „akmuo, iš kurio (senobėje) buvo padarytas stabas, vis tiek lieka įtartina, ar tik  dėmuo stab- čia nebus bent iš dalies akmuo. Taip atrodo ir Vykintui Vaitkevičiui „Jau šis bendrinis pavadinimas (P. Tarasenkos, kitų  autorių vartotas kaip menhiro atitikmuo) rodytų, jog tie šventi akmenys slepia daug paslapčių.“

Šeikis, Gintautas. Varpininko kelias // Kardas. – 2022, Nr. 3, p. 26-37
Publikacija apie  Jono Gaidamavičiaus – Gaidžio gyvenimą ir veiklą. „1889 m. sausio 1-ąją dienos šviesą  išvydo pirmasis „Varpo“ numeris. Mėnraščio programiniai siekiai suformuluoti įvadiniame pirmojo numerio straipsnyje „Naujas laikraštis“, kurį parašė J. Gaidamavičius-Gaidys. Jis savo straipsnyje iškėlė svarbiausią tautos tikslą – išmokyti tautą lietuviškai mąstyti, nurodyti jai atgimimo kelius, kelti dvasinį ir materialinį tautos būvį, sustabdyti nutautėjimą , įdiegti pasitikėjimą savo jėgomis.“
Greta Jono Gaidamavičiaus – Gaidžio nuotraukų yra ir paminklinio stogastulpio Alantos kapinėse  jam autorius Stasys Karanauskas, nufotografuotas  greta savo kūrinio

Kazela, Vytautas. Skalsink, Dieve // Utenis. – 2022, lapkr. 9, p. 2,7
Pasivaikščiojimas po Utenos turgų. „Va, sakau, broliai lietuvaičiai, atpratot prieš valgį žegnotis! Dabar vėl reikės pratintis. Kai duona puspenkto euro kainuoja, sėdant prie stalo belieka žegnotis ir prašyti: skalsink, Dieve!
Ką pirkau? Nieko. Išeinant iš turgaus vienas iš „medinukų“ man polką sugrojo. Nemokamai.“

Kazela, Vytautas. Statistinis karinis vienetas // Utenis. – 2022, lapkr. 9, p. 3
Aktualijų apžvalga. „Dabar, kai pradedu rašyti šią apžvalgą, Ukrainos kariuomenė jau yra sunaikinusi 75 tūkstančius rusų kareivių. „Nėra ko džiaugtis , – sako man draugas, – juk tai irgi žmonės. Kai kurie jų į šitą karą išėjo ne savo noru.“ Taip tai taip, bet kažkuriuo momentu aš į rusus pradėjau žiūrėti ne kaip į žmones, o kaip į karinius vienetus. Nes rusas – ir Afrikoj rusas.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – 2022, lapkr. 9, p. 7
Iš 9 pranešimų – 3 iš Molėtų rajono, iš kurių 2 dėl smurto šeimoje, esant neblaiviems, vienas dėl padegto automobilio.

Vaškevičius, Algis. Vytautas Gaulia: „Šiandien man liūdna dėl Karaliaučiaus krašto“ //Donelaičio žemė. – 2022, Nr. 9, p. 4-6
Pokalbis su Vytautu Gaulia.  Kaip susidomėjo Kristijonu Donelaičiu ir Tolminkiemiu.
„1959 metais tapau medžiotoju, ir uo esu iki šiol. Pamenu, kad su kokiais dešimt vyrų uždaru sunkvežimiu važiavome medžioti į tą pusę ir varydami žvėris atsidūrėmė tame dabar rusiškai Čistyje Prūdy vadinamame kaime, Tolminkiemyje. Čia užsukome į vietos parduotuvę, pavalgėme, gėrimų nusipirkome ir užkalbinome vietinį rusą, kuris papasakojo, kad atsikėlęs į tolminkiemį 1947 metais iš Kursko srities, yra arklininkas. Jis papasakojo ir apie tą vietos bažnyčią, kuri vėliau Napoleono Kitkausko ir kitų rūpesčiu buvo atstatyta. Tuo metu buvusiame klebonijos pastate, kur dabar muziejus, dar gyveno žmonės. Visa tai mane labai sudomino.“

Vyšniauskas, Tomas. Tolimosios šviesos // Utenis. – 2022, lapkr. 9, p. 5
Dvyliktojo „Atokių stočių“ almanacho apžvalga. „Daiktiškumo ir dvasinio pasaulio skirtį  bando užčiuopti Virginija Žvarėlaitė:“Sakydavo trečiajai: / kaip troleibusas, šilumą/ / tik išleidi. / Rankos šiurkščios. // Šiurkšti tebuvo siela. / Bandė ją gramdyti / ežero smėliu.“ (p. 143)“

Grybauskaitė, Vaidenė. Lietuva ir UNESCO: ne tik nauda, bet ir galimybė generuoti idėjas // Tarp knygų. – 2022, Nr. 10, p.2-3
Publikacija apie  „UNESCO savaitę“, organizuotą Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir partnerių, vykusią Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. „Kalbėdamas apie Lietuvos narystės UNESCO galimybes, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys dr. Rimvydas Laužikas teigė, jog svarbu UNESCO suvokti  ne kaip struktūrą, kuriančią galutinį produktą, bet kaip struktūrą, generuojančią vienas ar kitas idėjas, kurias galime plėtoti, daug pasiekti ir sukurti.“

„Tarp knygų“ inf. Ekranizacijų ir nuotraukų konkursas // Tarp knygų. – 2022, Nr. 10, p. 39
Publikacija apie Zarasuose vykusį konkursą „Kuriu – vaizdu, garsu, žodžiu“. „Apie poeto ir redaktoriaus kelią papasakojęs Vytautas Kaziela išsamiai aptarė konkurso darbus ir pabrėžė, kad mokiniai interpretuoti rinkosi geriausių lietuvių poetų kūrybą.“

Ridikas, Vytautas. …šį kartą apie rajono politiką // Utenos diena. – lapkr. 5, p. 2
Redaktoriaus skiltis. „Turbūt jums kilo klausimas, kur dingo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurią į olimpą vedė lyderis Ramūnas Karbauskis. Kaip man aiškino šios sąjungos Utenos rajono skyriaus lyderis Vytautas Kazela, jie kandidatu į savivaldybės merus neseniai patvirtino rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantį Vidą Žvinį.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinė // Utenis. – lapkr.5, p. 11
Iš trylikos pranešimų – 2 iš Molėtų r. apie tai, kad smurtauta Melioratorių g. , kur neblaivi (1,93 prom.) moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviam (1,34 prom.) vyrui. Pranešama ir apie staigią darbininko mirtį Anykščiuose. Žmogus gyveno Suginčiuose, Molėtų r. O Utenoje, Molėtų g. „pradurtos sunkvežimiams skirtų puspriekabių 33 padangos, priklausančios pervežimų įmonei.“

Žurnalo „Miškai“ inf. Atmintis ir pagarba žuvusiems Lietuvos partizanams // Miškai. – 2022, Nr. 11, p. 52-53
Publikacija apie Utenos rajono Andreikėnų kaime iškilmingai pašventintą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastatytą atminimo ženklą žuvusiems Lietuvos partizanams. „Iškilmingas partizanų pagerbimas prasidėjo Šv. Mišiomis Kvyklių Švč. Jėzaus Širdies koplyčioje, kurias aukojo monsinjoras kunigas Juozapas Čeberiokas ir Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kunigas Jurgis Kazlauskas.“

Ragelskienė, Ingrida. Mums nelemta pasveikti? // 7 meno dienos. – 2022, lapkr.4, p. 6
Recenzija Jokūbo Brazio režisuotam spektakliui „Equus“. „Antras premjeros pliusas – pagaliau LNDT scenoje matoma harmoninga aktorių kartų pusiausvyra. Regis, tiek nedaug reikėjo – į teatrą įleisti gryno, jauno kūrybinio deguonies: aktoriai Džiugas Grinys, Gerda Čiuraitė ir Laurynas Jurgelis tapo idealia , ypatingu psichofiziniu plastiškumu pasižyminčia menine medžiaga, iš kurios ir nulipdytas esminis spektaklio ideologinis konstruktas.“

Lipštaitė, Asta. Baletas ir miestas // Moteris. – 2022, Nr. 11, p. 174-179
Pokalbis su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Olga Konošenko. „Ji yra sukūrusi reikšmingų vaidmenų (Eglės, Pelenės, Odetos Odilės, Mirtos, Žizel, Barboros Radvilaitės, Anos Kareninos, Karmen, Gamzati ir kelias dešimtis kitų), šokusi Anželikos Cholinos ir Vilniaus baleto spektakliuose.“

Landzbergienė, Grytė. Siūlau žmonėms ne pyragą, o emocijas // Žmonės. – 2022, Nr. 44, p. 42-45
Pokalbis su verslininku, turinčiu penkias kavines ir barus, Pauliumi Liubertu. „Vasarą Paulių dažnai sutiksi Molėtų miške, arams atvėsus – sostinės Užupyje. Sėdime vienoje iš Pauliaus kavinių, įsikūrusioje paslaptingame rūsyje. Pavadinimas irgi intriguoja – „Black Lodge Cafe Speakeasy“ , nors vilniečiai ją dažniausiai vadina Tvin Pykso kavine.Viskas čia dvelkia kultiniu Davido Lyncho serialu: kraujo raudonumo užuolaidos, baltais ir juodais kvadratais išmargintos grindys, pamėkliška statula kampe, o trumpą meniu sudaro tik vyšnių pyragas su kava. „Kaip jūs išsilaikote?“ – bandau išsklaidyti mistiką ir racionaliai skaičiuoti balansą, o Paulius tik atlaidžiai šypsosi: „Ne dėl pinigų visa tai…“

Verified by MonsterInsights