Nauji lietuvių autorių kūriniai/vasaris

žmogaus smegenys raudoname fone

Matas Maldeikis

Pasaulio pabaigos istorija

Šiuolaikinis pasaulis susiformavo po Antrojo pasaulinio karo, kai palankiai susiklostė daugybė aplinkybių. Procesai, iš pradžių garantavę sėkmę ir pažangą, pamažu atskleidė ir savo išvirkščiąją pusę. Taip prieštaringų tendencijų raizginys galiausiai pagimdė dabarties iššūkius. Norėdami suvokti, kur esame, ir rasti problemų sprendimus privalome dar kartą peržvelgti nueitą kelią ir užčiuopti jo silpnąsias grandis. Šios knygos tikslas – padėti skaitytojams geriau suprasti, kur brėžiamos dabarties karų fronto linijos ir kokios naujos grėsmės kyla Vakarų pasauliui, kuriam jau trisdešimt metų priklauso Lietuva. Autorius tiki – atėjo metas prisiminti ir suprasti metaforą, kurią ne sykį kartojo Vladimiras Leninas, kad „kapitalistai patys parduos mums virvę, ant kurios mes juos karsim“.

„Pasaulio pabaigos istorija“ – apie tai, kaip susikūrė pasaulis, kurį pažįstame. Ir kaip jis baigiasi.

tamsioje kalėjimo kameroje sėdi žmogus už stalo

Rūta Vanagaitė

Lukiškės. Tamsioji Vilniaus širdis

Pragaro vartai pačioje Vilniaus širdyje. Kalėjimas, kurio nebeliko. Bet jis buvo ištisus 115 metų, ir tai buvo vienintelis, paskutinis Lietuvos kalėjimas. Lukiškių istorija – tai Vilniaus ir iš dalies visos Lietuvos istorijos atspindys nuo 1904-ųjų iki kalėjimo uždarymo 2019-ųjų liepą. Čia kalėjo, kentėjo, buvo tardomi politiniai kaliniai, kunigai, menininkai ir žmogžudžiai. Labai keista, bet Lukiškių istorijos iki šiol niekas nebuvo parašęs. Bet Rūta Vanagaitė parašė – juodu ant balto išdėstė nepagražintą, sukrečiančią Lukiškių kalėjimo istoriją, atvirai papasakotą 25 nuteistųjų lūpomis.

„Lukiškės. Tamsioji Vilniaus širdis“ – dokumentinės prozos knyga, kurioje niekas neišgalvota. Skaitydami nuteistųjų pasakojimus ar pasakojimus apie juos, jūs patys vaizduotėje susidėliosite žiaurią ir sukrečiančią Lukiškių (ir Vilniaus) istoriją.

mėlyno peršviečiamo namo fone moters siluetas

Vaiva Rykštaitė

Mėlynas namas Havajuose

Tame name Havajuose gyvena žmonės be sielų. Mėlynas iš išorės, sujauktas iš vidaus, o miegamasis ir vonia – be sienų. Jame aidi lietuviški podcastai, rėkimas be jokio akcento, trinktelinčios durys. Gimdymo sąrėmiai, nerviniai priepuoliai, orgazmai ir serialų įžanginė muzika. Namas – lyg kosmose paklydęs asteroidas, pakibęs Havajų naktyje, jame telpa penkios visatos ir vienas dvigalvis šuva.

Naujausia Vaivos Rykštaitės knyga „Mėlynas namas Havajuose“ – autofikcinis romanas apie namų tvarkymo apsėstą mažų vaikų mamą, kamuojamą pogimdyminės depresijos. Havajų sala romane skleidžiasi kaip egzotiškas fonas motinos liūdesiui ir kultūriniams atradimams, o pats namas – kaip savasties archetipas, simbolizuojantis sielos buveinę, taigi mus pačius. Kūrinys persmelktas fantazijų, sapnų, čia nėra aiškių laiko ir herojų linijų, išskyrus pagrindinės veikėjos ir jos šeimos. Drąsus, atviras, nuoširdus ir įtraukiantis.

paveikslo rėmuose stovi žmogus su karininko uniforma

Regimantas Dima

Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija

Jei tektų rinkti įtakingiausią XX a. lietuvių kilmės asmenį, išmanančiam žmogui pasirinkimas būtų lengvas – Juzefas Pilsudskis. Šio žmogaus biografija daugeliui lietuvių iki šiol menkai pažįstama. Dažnam lietuviui jis – šunsnukis, klastingai atplėšęs Vilnių nuo Lietuvos, o lenkams – valstybės atkūrėjas, pusdievis. Bet ne kiekvienas žino apie žemaitišką giminės kilmę.

Žvelgiant objektyviai, J. Pilsudskis labiausiai nusipelnė Europai bolševikinio raudonojo maro sustabdymu 1920 m., kai Budiono raiteliai, traukdami revoliucines dainas, jojo į Berlyną kelti pasaulinės revoliucijos. Šiuo metu mėginant sustabdyti Rusijos imperializmą, J. Pilsudskio idėjos kaip niekad aktualios. Taip, šis žmogus jau prieš šimtą metų žinojo ir darė tai, ką dabar su dideliu vargu sužino Vakarai ir daro Ukraina.

pajūryje vaikšto du vieniši žmonės

Ignė Ale

Visi vieniši žmonės

Nutrūkus ilgalaikiams santykiams, Uršulė grįžta gyventi į gimtąją Klaipėdą. Čia, būdama arčiau tėvų ir sesers Austėjos, ji tikisi iš naujo susikurti gyvenimą ir save. Labiausiai trokšta ramybės: dienomis dirbti mėgstamą darbą Karalienės Luizės bibliotekoje, vakarais jaukiai įsitaisiusi skaityti knygas. Tačiau Uršulę nejučia įtraukia gyvenimo karuselė: darbo reikalai, naujos pažintys, rūpesčiai dėl sesers ir dukterėčios, netikėtai gautas kvietimas į vestuves, kuriose dalyvaus ir jos eks.

Vis dėlto, kad ir kokia yra užsiėmusi, Uršulės neapleidžia vienišumo jausmas ir liūdesys dėl nutrūkusių santykių. Bandymai užpildyti atsivėrusią tuštumą išmokys ją kitaip pažvelgti į save, praeitį ir meilę.

moters veidas tamsoje

Anna Moon, Dalia Musteikytė

Pagrobta savo noru. Tikra lietuvės istorija Kaire

„Pagrobta savo noru“ – tikra lietuvės istorija Kaire. Patikėjusi meile, išvykusi į egzotišką šalį, užrakinta ir kankinta, bet – nepasidavusi. 

Sveiku protu sunkiai suvokiama tikra istorija, pranokstanti bet kokią fikciją.  

„Tądien, kai dusau užuodusi savo kankintojo kvepalus, skaičiavau jau antrus metus toli nuo jo. Tebejaučiu jo kvapą, tebesapnuoju dusinantį kūną. Žmogų, įkalinusį mane bute su nevedžiojamais šunimis, triušiu, vištomis, ančiukais… Nepakeliama smarvė, iš proto besikraustantys, išvežami papjauti arba nugaištantys gyvūnai ir aš – ištvermingiausia to kalėjimo kalinė. Užrakinta, prievartauta, kankinta, mušta, bet nepasidavusi. Ištrūkusi ir fiziškai jau nepasiekiama.“

Lietuvę Anną draugė supažindina su egiptiečiu. Netrunka įsižiebti šilti jausmai per atstumą ir net stipri emocinė priklausomybė – meilės išsiilgusi širdis pasiduoda visoms vyro manipuliacijoms. 

Šiandien Anna gyvena nedideliame Lietuvos mieste, augina nuostabią dukrą, kurią saugo kaip akies vyzdį, – baimė, kad mergaitę gali pagrobti, vis dar kiūto moters pasąmonėje. Joms abiem reikėjo psichologinės pagalbos, abi lėtai gydosi sielos žaizdas ir kabinasi į naują gyvenimą. Anna įgyvendino svajonę užsiimti menine fotografija, rengia parodas ir turi vis daugiau sekėjų.

Verified by MonsterInsights