Nauji užsienio rašytojų kūriniai/vasaris

Negar Djavadi

Paklydusi

Jie – tai Prancūzijos piliečiai su savo mokesčiais valstybei, atskaitomais nuo pajamų, su savo užsispyrimu, kritiniu mąstymu, patriotizmu ir demokratija. Šalia jų gyvena Kimija Sadr, dešimties drauge su mama ir seserimis pabėgusi iš Irano pas Prancūzijoje prieš kurį laiką įsikūrusį tėvą. Dabar jai dvidešimt penkeri, ji – šiuolaikinė moteris, šiek tiek paklydusi tarp šeimos tradicijų ir vakarietiškos kultūros bei gyvenimo būdo.

Vienos Paryžiaus vaisingumo klinikos priimamajame Kimiją siautulingomis bangomis užplūsta prisiminimai ir protėvių istorijos. Lyg mūsų laikų Šecherazada ji perpasakoja spalvingų Sadrų kartų likimus – nuo grėsmingojo prosenelio Montazemolmolko ir jo penkiasdešimt dviejų žmonų haremo iki režimui nepaklūstančių savo tėvų Darijaus ir Saros.

Romanas „Paklydusi” (Désorientale) iš dalies paremtas autorės patirtimi. Négar Djavadi gimė Irano intelektualų šeimoje, jos tėvai nepritarė nė vienam tuometiniam šalies režimui. Būdama vienuolikos ji su mama ir seserimi arkliais įveikė Kurdistano kalnus ir atvyko į Prancūziją.

„Paklydusi” pelnė daugybę apdovanojimų Prancūzijoje, buvo pripažinta tarptautiniu mastu, romano leidybos teisės parduotos 11 šalių.

Rachel Trethewey

Churchillio dukterys

Linksmos, patrauklios ir draugiškos seserys Diana, Sarah ir Mary būtų švytėjusios bet kokioje šeimoje. Tačiau jos kilo ne iš bet kokios, o iš Churchillio šeimos ir niekada nei pačios, nei kiti to nepamiršo. Diana – įsitempusi ir kiek nepasitikinti savimi, Sarah – žavinga ir užsispyrusi, Mary – patikima ir ryžtinga. Kiekviena kitokia, bet visos labai atsakingos viena už kitą, už šeimą ir už šalį. Jas supo itin iškilios asmenybės, tačiau merginos buvo ne tik guvios aukštuomenės damos. Nuolat ir ištikimai lydėdamos savo garsųjį tėvą keliavo po pasaulį ir tapo svarbiausių istorinių įvykių liudininkėmis. Buvo šalia Winstono Churchillio Antrojo pasaulinio karo konferencijose Teherane, Jaltoje, Potsdame. Nuolat sukiojosi tarp to meto garsenybių, o aplinkui vyko pasaulio istoriją keičiantys procesai, tačiau kiekviena išlaikė savo unikalų ryšį su įžymiuoju tėvu iki pat pabaigos ir pačios nugyveno sklidiną aistros, dramų ir tragedijų gyvenimą.

Narine Abgaryan

Simonas

Mūrininko Simono mirtis žmonių per daug nenustebino – mirė jis savo septyniasdešimt devintojo gimtadienio išvakarėse. Bet sielojosi visi – Simonas buvo kompanijos siela ir visų numylėtinis. Gyveno plačiai ir laisvai, išlaidavo savęs nevaržydamas, valgydavo lyg paskutinį kartą, gerdavo taip, tarytum rytoj būtų priimtas sausas įstatymas. Mylėjo moteris – su polėkiu ir savęs negailėdamas, pavyduliaudavo ir dievindavo, o santykiams baigiantis būtinai ką nors dovanodavo.

Apraudoti Simono atėjo ir keturios buvusios pasijos, išsipuošusios lyg į velykines mišias. Našlė Melanja greitai persirengė gražesniais rūbais, nusipudravo ir pasidažė lūpas – nesėdės gi tarp šitų išsipusčiusių vištų lyg apsileidusi džiūsna! O gedėtojams išsiskirsčius, našlė ir buvusios pasijos susėdo aplink karstą, gurkšnojo naminį vyną ir įkaitusios ar nuo svaigalų, ar nuo bejėgės Simono išvaizdos, atvirai pasakojosi apie gyvenimą.

Su didele meile ir švelniu humoru rašytoja Narinė Abgaryan romane „Simonas“ pasakoja apie neįtikėtinas keturių moterų transformacijas dvidešimtojo amžiaus socialinių ir moralinių Armėnijos stigmų fone. Į kiekvienos mylimosios gyvenimą Simonas tarsi gelbėtojas įžengia sunkiausiu, kone beviltišku metu. Tačiau iš tiesų jis – labiau katalizatorius, padedantis moteriai atrasti savyje neįtikėtinos jėgos, stiprybės, aistros ir jausmingumo.

Pasiklausai jų – jis kiekvieną išgelbėjęs. Kur jis ten ką gelbėjo? Pats kaip galėdamas gelbėjosi. Jeigu ne jos, na ir dar viena kita dešimtis trumpučių, nieko nereiškiančių romanų – būtų visai išprotėjęs.

Naomi Krupitsky

Šeima

Amerikiečių rašytojos Naomi KrupitskyThe New York Times bestseleryje „Šeima“ Elenos Ferrante „Nuostabioji draugė“ susitinka su Mario Puzo „Krikštatėviu“. Italų mafijai priklausančių šeimų dukterys peržengia nerašytų įstatymų nubrėžtas ribas.

Sofija Kolikio – juodaakis žvėriūkštis, greitakojė, skardžiabalsė. Jos geriausia draugė – artimiausia kaimynė Antonija Ruso. Jiedvi gyvena Brukline, Red Huko rajone. Mergaičių šeimos čia persikraustė taip nurodžius jų tėvų bosui. Kai kaimynai klausia Karlo ir Džo, kuo jie užsiima, šie atsako: „Mūsų darbas – padėti žmonėms.“ Tada naujieji kaimynai susipranta ir nebeuždavinėja klausimų. Kiekvieną sekmadienį po mišių Ruso ir Kolikio šeimos susigrūda į automobilį ir važiuoja per Bruklino tiltą pas bosą pietų. Net mergaitės žino – Šeima yra viskas.

Kai gimė Antonija, Karlas apsiverkė ir atsiprašė šilkinių pūkelių ant jos viršugalvio, kad nesugebėjo mesti savo darbo iki dukteriai gimstant. Kai gimė Sofija, Džo pabučiavo žmoną, užsidėjo skrybėlę, nuvažiavo į Žemutinį Ist Saidą ir nusipirko pistoletą. Karlui dingus, visi supranta, kad jo nebėra. Iš Antonijos motinos lieka tik kevalas. Ir ji žino, kas kaltas. Antonija neleidžia sau tuo patikėti – jei dėdė Džo kaltas dėl jos tėvo mirties, ji nebeturės artimų žmonių.

Sofijos ir Antonijos draugystėje nėra vietos kitiems vaikams. Antonijai atrodo, kad be Sofijos ji išpleventų, virstų nakties oru. O Sofija komfortiškai jaučiasi nedalomo draugės dėmesio centre, toje šviesoje tampa vis ryškesnė. Jos jaučia viena kitą tarsi būtų vienis. Tuo pat metu abi tampa moterimis, žmonomis ir gimdo vaikus. Sulaiko viena kitą, kai prieš akis atsiveria bedugnė. Padeda neuždusti mažame pasaulyje, į kurį jas uždarė Šeima. Tačiau kai vieną lemtingą vakarą tam pasauliui iškyla grėsmė, tik viena iš jų gali nuspausti gaiduką…

Serena Burdick

Ieškok manęs Havanoje

Ieškodama savo vietos po saule jaunutė padavėja Nina klajoja prisiminimų labirintais ir gedi paslaptingomis aplinkybėmis mirusios motinos. Kas nutiko Estelitai Rodriguez, fatališko grožio moteriai ir išskirtinės charizmos aktorei? Kiek daug ji paaukojo vydamasi savo amerikietišką svajonę?

1936-aisiais, stebima griežto motinos žvilgsnio, devynerių Estelita pirmą kartą dainuoja prirūkytame Havanos klube. Tą lemtingą vakarą ji supranta, kad labiau už viską nori būti scenoje. Dėl jos po kelerių metų nedvejodama atsisako saugaus gyvenimo, palieka po revoliucijos byrančią šeimą ir iškeliauja užkariauti Amerikos. Netrukus Estelitai po kojomis krenta Niujorko klubai ir net Holivudas, tačiau kiekviena svajonė turi kainą…

Puikiai Lietuvos skaitytojų įvertinto bestselerio „Bevardės mergaitės” autorė Serena Burdick knygoje „Ieškok manęs Havanoje“ talentingai piešia kontrastų ir paslapčių kupiną iš Kubos kilusios Holivudo žvaigždės Estelitos Rodriguez istoriją. Ryškios tropikų spalvos čia pinasi su Holivudo glamūru, drąsūs pasirinkimai – su skaudžiomis klaidomis, o vaidmenys kine – su santuokomis ir skyrybomis. Romanas paremtas išskirtiniais aktorės dukters Ninos Lopez interviu. Autentiškas jos balsas pasakojimui suteikia neįkainojamos vertės.

Karen White

Sugrįžimas namo

Būdama dvidešimties Kesė Medison iš gimtojo Džordžijos miesto Voltono išvyksta į Niujorką, stropiai dirbdama susikuria puikią karjerą ir iš naujo atranda save. Tačiau po penkiolikos metų vieną naktį telefono skambutis primena viską, ką taip uoliai stengėsi pamiršti. Ji grįžta į mieguistą Džordžiją pabūti su mirštančiu tėvu, vis dėlto labiau nei tėvo netekties bijo susitikimo su seserimi, kadaise ištekėjusia už Kesės vaikino. Jauna moteris tvirtai pasiryžusi grįžti į Niujorką, bet po tėvo mirties paveldi vaikystės namus, dukterėčias ir sūnėnus pamilsta labiau nei įsivaizdavo, o Voltone pasijunta esanti kaip namie.

Tačiau vėl viskas virsta aukštyn kojomis. Grumdamasi su užmiršto draugo sužadintais jausmais ir netikėta grėsme šeimai, kurią kadaise paliko, ji palengva suvokia, kad norėdama gyventi toliau nebeturi bėgti nuo savęs. Jausmingas, bet šmaikštus ir kiek padykęs romanas apie namų trauką, apie šeimos ir artimųjų galią, apie tai, kad prisiminimai gali atvesti prie nuostabiausių atradimų, ir apie meilę, kuri nėra tik atsitiktinumas.

Francis Scott Fitzgerald

Gražūs ir pasmerkti

„Gražūs ir pasmerkti“ – antras XX a. amerikiečių literatūros klasiko, „prarastosios kartos“ simbolio F. Scotto Fitzgeraldo (1896–1940) romanas, parašytas po „Šioje rojaus pusėje“ (1920), prieš „Didįjį Getsbį“ (1925). Nuo pirmos „Gražių ir pasmerktų“ publikacijos (1922) iki šio romano vertimo į lietuvių kalbą praėjo lygiai šimtas metų, pasaulyje daug kas pasikeitė…

O tada buvo džiazo amžiaus pradžia, laikotarpis po Pirmojo pasaulinio karo, kai daugelis žmonių į gyvenimą žiūrėjo kaip į begalinį pokylį, kuriame „apsvaigti būdavo gera – viskas aplinkui sužibdavo, nušvisdavo neapsakoma šviesa“. Niujorkas tada nėrėsi iš kailio. Aktorės kasmet pasirodydavo naujuose spektakliuose, leidėjai pristatydavo naujas knygas, šokėjai – naujus šokius, „o geležinkelių bendrovės – naujus traukinių eismo tvarkaraščius su naujomis klaidomis vietoj senųjų, prie kurių nuolatiniai keleiviai jau buvo pripratę“.

Antonis su Glorija, labai panašūs į patį F. Scottą Fitzgeraldą ir jo žmoną Zeldą, gyvena ir šėlsta Niujorke. „Kokios kirmėlės yra tos moterys, pilvais šliaužiančios per savo nykų santuokinį gyvenimą!“ – rašo Glorija dienoraštyje. Ji ne tokia. Ji džiaugiasi, kad ją išsirenka patraukliausi vyrai; džiaugiasi ir aršiu kitų merginų pavydu. O Antonis? Jis „labai švarus – ir iš išvaizdos, ir iš tikrųjų, toks itin švarus, kokie būna tik gražūs žmonės“. Antonio ir Glorijos santuoka nepaverčia nuobodžiais sutuoktiniais. Bet vienas vakarėlis baigiasi lemtingai, ir juodu netrukus pasidaro „panašūs į aktorius, nebeturinčius nei kostiumų, nei savigarbos, todėl nebegalinčius deramai vaidinti tragedijoje“.

Na, gal ir nedaug kas pasikeitė pasaulyje per šimtą metų…

Lisa Damour

Kaip užauginti dukterį

Remdamasi ilgamete praktika ir naujausiais moksliniais tyrimais paremta informacija dr. Lisa Damour supažindina su septyniomis pakopomis, kurias įveikusi mergaitė virsta jauna moterimi: nuo atsisveikinimo su vaikyste iki pasipriešinimo suaugusiųjų autoritetui ir kitomis. Knygos autorė pateikia gyvenimiškų pavyzdžių ir patarimų, kaip bendrauti su dukterimi šiuo laikotarpiu, atsakydama į tėvams kylančius klausimus. Keletas iš jų:

    • Mano trylikametė duktė tik varto akis, kai bandau su ja pasikalbėti. Jei supykstu ant jos, tai paskatina ją dar blogiau elgtis. Kaip turėčiau reaguoti?

    • Ką daryti, jei dukra patiria patyčias arba pati skriaudžia bendraamžius?

    • Ar normalu, jei mano dukra gauna sekstingo žinutes?

Knyga „Kaip užauginti dukterį. Septynios pakopos mergaitėms žengiant į suaugusiųjų gyvenimą“ padės tėvams geriau suprasti savo dukterį, tapti artimesniems ir drauge augti bei tobulėti. Sužinosite, kad neracionalus ir erzinantis dukters elgesys dažnai yra normalus raidos procesas. Sudėtingu jūsų dukros gyvenimo laikotarpiu, jai sparčiai augant ir intensyviai bręstant, verta giliau pažvelgti į jos elgesio ypatybes. Domėdamiesi dukters interesais ir ją motyvuojančiais dalykais, galėsite pakreipti santykius teigiama linkme ir padėti mergaitei virsti laiminga moterimi.

John Hart

Paskutinis vaikas

Dvylikamečio Džonio Merimono gyvenimas buvo puikus: jį supo namų šiluma, mylintys tėvai gaubė sūnų rūpesčiu, o su dvyne seserimi Alisa berniuką siejo ypatingas ryšys. Džonis nenutuokė, kas yra netektis, kol vieną dieną paslaptingai dingo sesuo. Praėjus metams, berniukas laikosi atokiau nuo kitų, jaučiasi apviltas tų, kuriais buvo mokomas pasitikėti. Niekas jau nebesitiki išvysti Alisą, tačiau Džonis įsitikinęs, kad ji vis dar gyva.

Pasiryžęs rasti seserį, berniukas leidžiasi į rizikingas paieškas. Tai desperatiškas ir pavojingas užmojis, tačiau Džonis nėra vienas – Alisos ieškoti nesiliovė ir detektyvas Klaidas Hantas, jaučiantis atkakliam berniukui prielankumą. Detektyvas saugo jį iš šalies, tačiau, Džoniui užčiuopus siūlo galą ir pasukus pavojingu keliu, Hantas neturi kito pasirinkimo, kaip tik įsikišti.

Tada dingsta dar vienas vaikas…

Joanne Harris

Braškių vagis

Lankenė prie Tano, vieta, kurioje kadaise Viana Rošė buvo atstumtoji, galiausiai tapo jos namais: vėl atidarė šokoladinę, bičiuliaujasi su upės žmonėmis ir dabar yra visavertė šio miestelio bendruomenės narė. Net ir kunigas Reino, seniau buvęs priešu, nūnai tapo Vianos draugu. Tik štai paslaptinga ir keista Vianos dukrelė Rosetė kaimelyje nepritampa, vienintelis jos bičiulis – senasis gėlininkas Narcizas.

Kol staiga ramią Lankenės kasdienybę supurto jo mirtis. Nerimasties įneša ir mįslę užmena Rosetei paliktas žemės sklypas, o kunigui Reino – raštiškas prisipažinimas. O kur dar Narcizo artimųjų pasirodymas, seno draugo išvykimas ir naujos paslaptingos parduotuvėlės atidarymas vietoje buvusios gėlininko parduotuvės – tiesiai priešais Vianos šokoladinę, – visa tarytum pranašauja artėjančius pokyčius ir Lankenę apima nesutarimų, neramumų, o galbūt net ir žmogžudystės nuojauta…

Sarah Pearse

Poilsio namai

Atokioje Anglijos saloje duris atvėrė poilsio namai, žadantys idilišką prieglobstį gamtos apsupty. Vis dėlto pačią salą, vietinių vadinamą Giltinės uola, gaubia tamsi praeitis. Sklando gandai, kad ši sala prakeikta, mat kadaise čia siautėjo serijinis žudikas.

Vieną dieną ant uolų, šalia jogos paviljono, randama negyva jauna moteris. Aplinkybės byloja, kad tai – nelaimingas atsitikimas. Tačiau detektyvė Elina Vorner išsiaiškina, kad auka nebuvo poilsio namų viešnia. Negana to – šios moters apskritai neturėjo būti saloje.

Kuo daugiau laiko Elina praleidžia saloje, tuo daugiau paslapčių iškyla į dienos šviesą. O nutikus dar vienai nelaimei, detektyvė ima įtarti, kad šie incidentai ne atsitiktiniai. Bet kodėl kas nors turėtų taikytis į šių prabangių poilsio namų svečius? Elina supranta turinti išsiaiškinti tiesą, kol šiurpi Giltinės uolos istorija nepasikartojo…

Robert Service

Paskutinis caras. Nikolajus II ir Rusijos revoliucija

1917 m. kovą paskutinis visos Rusijos caras Nikolajus II buvo priverstas išsižadėti sosto. Baigėsi 300 metų trukęs Romanovų dinastijos valdymo laikotarpis. Britų istorikas Robertas Serviceʼas nagrinėja paskutinius Nikolajaus gyvenimo metus: nuo karūnos atsisakymo iki tragiškos žūties 1918 m. liepos mėnesį kartu su visa šeima Jekaterinburge. Lenino nurodymu su paskutinio Rusijos monarcho šeima, įskaitant nepilnamečius vaikus, susidorojo bolševikai.

Knygos „Paskutinis caras. Nikolajus II ir Rusijos revoliucija“ autorius Robert Service remiasi iki šiol nenaudotais šaltiniais, analizuoja caro dienoraščius ir užrašytus pokalbius, naujai nušviečiančius Nikolajaus II valdymą bei asmenybę. Čia taip pat gausu informacijos apie socialines, ekonomines bei politines negandas, Pirmojo pasaulinio karo metais užgriuvusias Rusiją ir lėmusias bolševikų diktatūros įsigalėjimą.

Bill O’Reilly, Martin Dugard

Sunaikinti mafiją. Kova su organizuotu nusikalstamumu JAV

Billas O’Reilly ir Martinas Dugardas pasakoja apie šokiruojančią mafijos įtaką XX a. JAV istorijai ir kultūrai, aprašo siaubingus žinomiausių gangsterių nusikaltimus.

Knyga „Sunaikinti mafiją. Kova su organizuotu nusikalstamumu JAV“ apima XX a. ketvirtąjį–devintąjį dešimtmečius. Pradedama nuo tokių Didžiosios depresijos laikų bankų plėšikų kaip Johnas Dillingeris, Bonnie ir Clyde’as, Gražuoliukas Floydas ir Kūdikėlis Nelsonas. Supažindinama su mafijos Komisijos įsteigimu, Niujorko Penkių šeimų kova dėl valdžios, FTB iškilimu valdant J. Edgarui Hooveriui, gangsterių mūšiais dėl Kubos, Las Vegaso bei Holivudo kontrolės, asmeniniu JAV generalinio atornėjaus Bobby Kennedy ir legendinio Vairuotojų sąjungos boso Jimmy Hoffos karu.

Kova su organizuotu nusikalstamumu tebevyksta. Deja, jos niekada nepavyks laimėti, nes kriminalinė veikla, ypač narkotikai, gali sukrauti turtų. O pasaulyje yra per daug blogų žmonių, norinčių juos susižerti.

Ben Macintyre

Agentė Sonia: šnipė, motina, meilužė

1942 m. tykiame Oksfordo grafystės kaime rožėmis apaugusiame namelyje gyveno elegantiška moteris su trimis vaikais ir vyru, dirbančiu fabrike netoliese. Ursula buvo draugiška, bet santūri, angliškai kalbėjo su vos juntamu užsienietišku akcentu. Gyveno paprastai, niekuo neišsiskyrė iš kitų. Kaimynai apie ją žinojo nedaug.

Už mielo šeimos moters fasado slėpėsi kita moteris – sovietų agentė slapyvardžiu Sonia, Raudonosios armijos pulkininkė, šnipų kontrolierė. Būtent ji perdavė Sovietų Sąjungai mokslines paslaptis, įgalinusias sukurti atominę bombą.

„Agentė Sonia: šnipė, motina, meilužė“ – tai tikra Ursulos Kuczynski, įtakingos ir turtingos Berlyno žydų šeimos atžalos, istorija: kaip ji tapo komuniste ir sovietų agente. Per ilgą šnipinėjimo karjerą ją medžiojo kinų slaptoji policija, japonų saugumas, naciai, MI5, MI6 ir FTB – ir nuo visų jai pavyko išsisukti.

Be kitų dalykų, jos sėkmei padėjo ir tam tikras Vakarų specialiųjų tarnybų naivumas bei tam metui būdingas „mačistinis“ moterų gebėjimų nuvertinimas.

Paul Carell

Hitlerio karas Rytuose. IV dalis. Išdeginta žemė

„Hitlerio karas Rytuose. IV dalis. Išdeginta žemė“ – ketvirtoji lietuviškai išleista vokiečių autoriaus Paulo Carello (tikrasis vardas ir pavardė – Paulas Karlas Schmidtas) knyga iš serijos „Hitlerio karas Rytuose“.

Ji pradedama pasakojimu apie ketvirtąjį mūšį dėl Charkovo ir sovietų kariuomenės prasilaužimą link Dniepro, o baigiama 1944 m. vasaros pabaiga, kai Raudonoji armija priartėjo prie SSRS prieškario sienų ir rengėsi stumtis toliau į Vakarus.

Ši knyga, pagrįsta karo dalyvių prisiminimais ir dokumentine medžiaga, neabejotinai patrauks skaitytoją gyvu ir originaliu stiliumi. Kovos veiksmai nužvelgiami ne tik Vermachto armijų grupių lygmeniu, bet ir aprašoma paprastų vokiečių kareivių kasdienybė, svarstoma, kokios įtakos vienų ar kitų mūšių baigčiai turėjo politinės ir karinės vadovybės sprendimai.

Nors kadaise SS oberšturmbanfiurerio laipsnį turėjęs autorius dirbo Trečiojo reicho užsienio reikalų ministerijoje ir iš esmės vykdė propagandinį darbą, pokariu jo knygos sulaukė didžiulio populiarumo ne tik Vakarų Vokietijoje, bet ir kitose šalyse kaip gana tikroviškai atspindinčios vieną baisiausių XX a. tragedijų.

Joann Ross

Vynuogynas

„Vynuogynas“ – tai šeimos saga Antrojo pasaulinio karo fone, kupina seseriško švelnumo ir konkurencijos.

Fotografas Džeksonas Svonas, fiksavęs žiaurumus konfliktų zonose, mirdamas paliko užprogramuotą asmeninį konfliktą: trys skirtingų moterų pagimdytos jo dukros sužino, kad dabar jos atsakingos už vynuogyną Oregone – ir už šeimą, apie kurią nė nenutuokė.

Vaikystėje padariusi sėkmingą karjerą vaidindama televizijos seriale Tesa pirmą kartą gyvenime susiduria su asmenybės krize, vėl netekus tėvo atsinaujina senos nuoskaudos.

Šarlotė, išauklėta būti JAV pietinių valstijų standartus atitinkančia žmona, dėl vyro politinių ambicijų apleidžia savo karjerą. Ir pačią blogiausią dieną gyvenime sužino, kad mirė jos mylimas tėvas, ji turi dvi seseris, apie kurias nieko nebuvo girdėjusi, o sutuoktinis įsimylėjo kitą moterį.

Natali, ilgametės Džeksono mylimosios duktė, apie netikras seseris žinojo. Ir baiminosi, kad viską išsiaiškinusios Tesa ir Šarlotė pajus antipatiją jai, dukteriai moters, kuri buvo jų tėvo meilužė.

Nenoromis atvykusias į Maison de Madeleine vynuogyną išklausyti testamento merginas sužavi joms tekęs tėvo palikimas, įspūdingas senelės pasakojimas apie gyvenimą Prancūzijoje Antrojo pasaulinio karo metais ir istorija apie sužeistą amerikietį kareivį, neabejotinai paveikusį jų visų gyvenimą.

Mary Kubica

Dingusios

Šiame intriguojančiame ir bauginančiame trileryje „Dingusios“ įtampos išlaikymo meistrė Mary Kubica šeimyniškas paslaptis perkelia į aukštesnį lygį ir parodo, kad siekiant nuslėpti tiesą kartais joks poelgis nėra per baisus.

Pirmosios pasigendama Šelbi Tebau. Neilgai trukus vos už kelių kvartalų nuo paskutinės dingusiosios matymo vietos pradingsta Meredit Diki ir jos šešerių metų dukra. Ramią bendruomenę sukausto baimė. Ar šie įvykiai vienas su kitu susiję? Po daugiau klausimų nei atsakymų iškėlusios nesėkmingos paieškos tyrimas apleidžiamas.

Dabar, prabėgus vienuolikai metų, šokiruoja netikėtas Dilailos atsiradimas. Visi nesitveria noru sužinoti, kas jai nutiko, bet niekas nėra pasiruošęs jų laukiantiems atsakymams…

Fernando J. Múñez

Kastamaro dvaro virėja

Ausdamas subtilų intrigų, meilės, pavydo, paslapčių ir melo tinklą, Múñezas įtraukia skaitytoją į svaiginantį XVIII amžiaus Ispanijos dvaro gyvenimą.

Išsilavinusi, iš pasiturinčios šeimos kilusi Klara išgyvena tragediją: Ispanijos įpėdinystės kare žūsta jos mylimas tėvas. Kilmingoji Klara palieka namus ir įsidarbina pagalbininke didingo Kastamaro dvaro virtuvėje. Mergina greitai įsitikina: dvaro virtuvėje niekas jos nelaukia ir talentų neįvertins. Negana to, Klara tuojau pastebi, kad visi tarnai čia turi paslapčių, vieni kitus šantažuoja, už nugaros rezga intrigas ir netrukus į jas įtraukia ją pačią.

Dvaro šeimininkas donas Diegas, per tragišką nelaimingą atsitikimą netekęs žmonos, gyvena atsiskyręs nuo dvaro kasdienybės ir svitos intrigų. Tačiau Klaros atvykimas apverčia jo sielvarto persmelktą pasaulį aukštyn kojomis. Apsvaigintas gardžių virtuvės kvapų, Diegas nepastebi, kad jam po nosimi rezgamas keršto planas.

Vis dėlto ir Klara turi paslaptį, kurią atskleidusi bijo netekti darbo ir šeimininko prielankumo: mergina kenčia nuo agorafobijos – ji paniškai bijo atvirų erdvių ir nedrįsta net kojos iškelti pro duris.

Abdulrazak Gurnah

Anapus mirties

Pabėgęs iš tėvų namų rytinėje Afrikos pakrantėje, dar visai mažas Iljasas pagrobiamas kolonijinės kariuomenės ir patenka į vokiečių misionierių mokyklą. Po daug metų jis galiausiai grįžta į gimtąjį kaimą, tačiau tėvų neberanda, o sesuo Afija – atiduota žmonėms, kurie su ja elgiasi prasčiau nei su verge. Iš tos pačios kariuomenės kitas jaunuolis – Hamza irgi grįžta namo su giliais kūno ir sielos randais. Jis tetrokšta paprastų dalykų – turėti darbą ir užsitikrinti saugumą. Tik sutikęs gražuolę Afiją supranta taipgi troškęs meilės. Jaunuolių likimams pinantis į vieną, jiems gyvenant savo kasdieną ir įsimylint, ant kito žemyno ima tamsėdamas slinkti naujo karo šešėlis.

Louise Erdrich

Naktinis sargas

2021 metais prestižine Pulicerio premija įvertintas amerikietės rašytojos Louise Erdrich „Naktinis sargas“ – didinga daugiabalsė istorija apie praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Ameriką, ciniškus centrinės valdžios ketinimus sunaikinti kelias indėnų gentis ir vietos bendruomenės pastangas išsaugoti savo tapatybę ir gyvenimus.

1953 metų rugpjūčio 1 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas paskelbė rezoliuciją Nr. 108, panaikinančią sutartis su Amerikos indėnų gentimis. Šia rezoliucija buvo siekiama nedelsiant iškeldinti iš gimtųjų žemių penkias indėnų gentis. Tiesa, jos autoriai tikino, kad taip ketinama išspręsti indėnų ekonomines problemas, išlaisvinti indėnus, suteikti jiems galimybę persikelti į kitas šalies vietas, didžiuosius miestus, kur jie galėtų rasti geresnių darbų ir įvairesnių pragyvenimo šaltinių. 

Čipevų genties tarybos narys Tomas Važaškas nesupranta, kaip įmanoma panaikinti sutartis, turėjusias galioti, „kol augs žolė ir tekės upės“. Tačiau jis puikiai suvokia, kad naujas įstatymas indėnams nesuteiks jokios laisvės, o tik pasmerks lėtam išnykimui. Nes išlaisvinti nuo savo žemės ir nuo savo gyvenimų jie nebebus indėnai. Kuklias naktinio sargo pareigas indėnų rezervate įsteigtoje gamykloje turintis vyras pasiryžta kovoti, kad indėnai išliktų problema. Kad jų neišspręstų.

Šis Louise Erdrich romanas paremtas realia autorės senelio gyvenimo istorija. Jis taip pat naktimis dirbo sargu gamykloje, ir kovodamas dėl savo gentainių iš mažo Šiaurės Dakotos indėnų kaimelio nukeliavo iki pat Vašingtono. Tačiau tai ne tik istorija. Tai ir galingas pasakojimas apie meilę ir mirtį, apie skurdą ir nepriteklius, apie draugystę ir gyvybiškai svarbius bendruomenės saitus. 

Jennifer Hillier

Mažos paslaptys

Ji vos akimirkai paleido sūnaus ranką, kad parašytų vyrui žinutę. Tačiau tos akimirkos užteko, kad ketverių Sebastianas pradingtų kalėdiniame turgaus šurmulyje. Netrukus paaiškėja, kad berniukas pagrobtas. Tereikėjo vos keturių minučių, Kalėdų senelio kostiumo ir ledinuko.

Iki tos lemtingos akimirkos Merinos gyvenimas buvo tobulas. Ji – garsi plaukų stilistė, valdanti keletą prabangių salonų. Ištekėjusi už žavaus ir sėkmės lydymo vyro – Derekas vadovauja sėkmingam verslui.

Tačiau po metų iš Merinos belikęs tik šešėlis. Kas rytą ji pabunda su mintimi – jeigu dingęs Sebastiano amžiaus vaikas nerandamas per dvidešimt keturias valandas, greičiausiai jo jau niekada ir neras. Ir – ar šiandien bus ta diena, kai ji atims sau gyvybę.

Policijos ir FTB paieškos bevaisės. Merina nusamdo privačią detektyvę, bet užuot radusi Sebastianą, ši išsiaiškina, kad Derekas užmezgė romaną su jaunesne moterimi. Žinia sugrąžina Meriną į gyvenimą. Ji jau neteko sūnaus, tikrai neketina netekti dar ir sutuoktinio. Kenzė yra priešė, turinti veidą, vadinasi, šią problemą Merina išspręsti gali.

Joyce Carol Oates

Mes – Malveiniai

Rodos, Malveinių šeimai gyvenimas nepagailėjo laimės. Deja, 1976 metų Šv. Valentino dieną šeimos vienybę sugriauna tragiškas įvykis, apie kurį nenoriai kalbama tiek mieste, tiek pačių Malveinių namuose. Po daugelio metų jauniausias sūnus nusprendžia prisiminimų nuotrupas išguldyti popieriuje, kad suprastų, kaip nutylėta prievarta paveikė šeimos narių likimus.

Romanas „Mes – Malveiniai“ itin emocingas – net tamsiausiose sielos gelmėse rašytoja atranda šviesos trupinėlių ir istoriją apie skaudų vienos šeimos nuopuolį paverčia jaudinamu pasakojimu apie stiprybę, viltį ir bet kokias kančias įveikiančią meilės galią.