Skaitomiausių žiemos knygų TOP 10
Žiema – vienas palankiausių metų laikų patogiai susiraityti po pledu ir atsiversti knygą, karts nuo karto vis žvilgtelint į žiemos pasaką rėminantį langą. Štai jums ir skaitomiausių baltojo sezono knygų TOP 10.
- Delia Owens „Ten, kur gieda vėžiai”
Laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtojos septyniasdešimtmetės Delios Owens literatūrinis debiutas „Ten, kur gieda vėžiai” tapo pasauline knygų leidybos sensacija.
- Per trejus metus pasaulyje parduota daugiau nei 12 mln. egzempliorių.
- Pagal romaną sukurtas filmas, kuriame pagrindinį Kajos vaidmenį atlieka jaunoji Holivudo žvaigždė Daisy Edgar-Jones.
Pelkių Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą.
Tapusi paaugle Kaja susibičiuliauja su vietiniu vaikinu Teitu Vokeriu, šis imasi mokyti ją skaityti. Laukinis merginos grožis nepalieka abejingo ir Čeiso Endriuso, „miestelio pažibos ir geriausio įžaidėjo”. Tad kai pelkėse 1969-ųjų spalį aptinkamas jo lavonas, Kaja tampa pagrindine įtariamąja.
„Ten, kur gieda vėžiai” – ne tik istorija apie meilę ir nusikaltimą, ne tik odė laukinei gamtai. Tai skausmingai gražus pasakojimas apie žmogaus sugebėjimą išlikti.
2. Diane Chamberlain „Mūsų melas”
Maja ir Rebeka – puikios gydytojos, bet tik tuo seserys panašios. Paauglystėje žuvo jų tėvai, ir tik vyresnėlės Rebekos dėka Maja netapo trečia žmogžudžio auka. Po tragedijos jaunėlė tampa atsargi ir nedrąsi, nors ji – puiki vaikų gydytoja, o Rebeka, rizikos nebijanti moteris, teikia pagalbą karščiausiuose pasaulio taškuose.
Šiaurės Karoliną nusiaubus uraganui, Adamas, Majos vyras, įkalba ją teikti pagalbą nukentėjusiesiems. Norėdama įtikti vyrui, ji sutinka ir sraigtasparniu lydi uragano aukas, bet lėktuvą ištinka katastrofa. Jokių žinių apie gyvuosius…
Patikėję, kad Maja žuvo, iš pradžių Rebeka su Adamu vienas kitą guodžia, kol ima megztis artimesnė draugystė.
Iš sesers galima nugvelbti lūpdažį, o tačiau ar galima pasiskolinti vyrą?
Talentingosios Diane Chamberlain (Dianos Čemberlen) romanas apie nenutrūkstamą ryšį tarp seserų, supintą iš meilės, ištikimybės ir išdavystės… Koks neišmatuojamas apima ilgesys, kai sesuo dingsta be žinios, ir koks aitrus kartėlis gniaužia širdį supratus, kad tu neabejinga sesers vyrui…
3. Diane Chamberlain „Pavogta santuoka”
Viena klaida, viena lemtinga naktis, ir Tesos Demelo gyvenimas apvirsta aukštyn kojom.
1944-ieji. Tesa staiga meta medicinos studijas, žadančias jai puikią karjerą, susituokia su paslaptingu nepažįstamuoju ir persikelia gyventi į Hikorį, mažą provincijos miestelį Šiaurės Karolinoje. Jos vyras Henris Kraftas – paslaptingas žmogus, dažnai negrįžtantis naktį namo, slepiantis nuo žmonos pinigus ir nerodantis jai jokios meilės. Tesa veikiai sumoja atsidūrusi keistoje santuokoje – be meilės, be menkiausios vilties ištrūkti.
Hikorio gyventojai myli ir gerbia Henrį, bet į Tesą žvelgia kaip į įsibrovėlę. Kai miestelį užgriūva poliomielito epidemija, moteris pasijunta reikalinga ligoninėje ir nepaklūsta vyro draudimui pradėti ten dirbti. Ligoninėje pagaliau vėl randa gyvenimo tikslą ir prasmę. Tačiau namie Henrio veiksmai Tesai kelia vis daugiau nerimo.
Paremta istoriniais faktais, kupina kvapą gniaužiančių siužetinių vingių „Pavogta santuoka” – tai romanas apie painias paslaptis, išdavystes, prietarus ir tikrąjį atlaidumą. Puikus Dianos Chamberlain pasiektų talento aukštumų pavyzdys.
4. Simon Stranger „Šviesos ir tamsos enciklopedija”
Kaip galėjo nutikti, kad tylus žemaūgis batsiuvio sūnus Henris Rinanas tapo kone labiausiai nekenčiamu žmogumi Norvegijos istorijoje? Ir kodėl žydų šeima nusipirko namą, kurio sienos prisigėrusios Rinano gaujos aukų aimanų ir kraujo?
Kelionė į praeitį prasideda rašytojo šeimai viešint Trondheime, sustojus prie atminimo akmens, skirto Hiršui Komisarui. Jis, vienas pagrindinių pasakojimo herojų, yra Simono Strangerio žmonos prosenelis. Prieš karą turėjo sėkmingą verslą, Trondheimo miesto centre prekiavo moteriškais drabužiais, tačiau prasidėjus karui buvo įkalintas Falstado lageryje, o vėliau nužudytas. Lygiagrečiai su Hiršo Komisaro istorija rašytojas pristato nacių parankinį Henrį Rinaną. Liūdnai pagarsėjusioje Rinano viloje Trondheime buvo kankinami ir žudomi belaisviai, įtariami rėmę Norvegijos pasipriešinimo pajėgas.
Sužinojęs, kad žmonos seneliai gyveno buvusioje nacių kolaboranto būstinėje, rašytojas ima tyrinėti dvi vieno namo siejamas istorijas – Komisarų šeimos ir Henrio Rinano.
Iš romano pavadinimo galima nuspėti, kad jo skyriai sudėlioti pagal abėcėlę nuo A iki Ž. Kiekvieno skyriaus pagrindinė tema ar motyvas pristatomi žodžiais arba sąvokomis, kurie prasideda tam tikra raide. Vertėjai tai suteikė papildomų iššūkių, nes dalį teksto teko laisvai interpretuoti ar perkurti, siekiant išlaikyti kūrinio formą.
Versdama šį romaną šypsojausi ir verkiau, pykau ir atleidau, gailėjau ir smerkiau. Jo autorius sugebėjo be graudinimo ir sentimentų, tik per lakoniškas detales pasiekti pačias tolimiausias mano vidines stygas. Tikiuosi, kad skaitytojai irgi pajus tokį patį jausmų ir emocijų spektrą. Rūta Mataitytė, rašytoja ir vertėja
Simonas Strangeris gimė ir užaugo Osle, baigė kūrybinio rašymo studijas, Oslo universitete studijavo filosofiją. Kaip rašytojas debiutavo 2003 metais, yra parašęs keletą romanų, knygų vaikams ir jaunimui. 2014 metais vaikiškų knygų kategorijoje nominuotas Šiaurės šalių Tarybos literatūros premijai. 2018 metais už romaną „Šviesos ir tamsos enciklopedija” apdovanotas Norvegijos knygynų premija, nurungęs tokius pripažintus autorius kaip Peras Petersonas (Per Petterson) ir Maja Lundė (Maja Lunde). „Šviesos ir tamsos enciklopedija” – penktas jo romanas suaugusiesiems.
5. Torey Hayden „Mergaitė”
Šešiametė Šeila nekalbėjo, neverkė, o jos akys buvo kupinos neapykantos. Motinos palikta greitkelio pakelėje, koneveikiama alkoholiko tėvo, Šeila patenka į beviltiškai protiškai atsilikusiųjų klasę po to, kai panaudoja smurtą prieš kitą vaiką.
Visi tvirtino, jog Šeila — amžiams prarastas vaikas. Visi, išskyrus mokytoją Tori Heiden.
Tori dėjo visas pastangas, kad prasiskverbtų į Šeilos sielą, kad grąžintų užguitą vaiką iš slapto košmaro atgal į gyvenimą, nes po autistams būdingu įniršiu Tori pastebėjo genialumo kibirkštį. Kartu jos leidžiasi į nuostabią kelionę, kurioje vaikui atsiskleidžia pasaulis, kupinas meilės, kelionę, kurią padeda atlaikyti jaunos mokytojos įkvepianti drąsa ir atsidavimas.
Torey Hayden yra ugdymo psichologė ir specialiojo ugdymo mokytoja. Gimė 1951 m. Livingstone, Montanoje, JAV. Nuo 1979 m. ji aprašo savo darbo su vaikais patirtį. Yra išleidusi 11 knygų. Šiuo metu Torey Hayden gyvena Jungtinėje Karalystėje.
Iš esmės tai knyga apie visus vaikus visur… kuriems reikia besąlygiškos meilės stebuklo. O ši jauna mokytoja norėjo ir galėjo padovanoti. Norėčiau, kad visi mokytojai ir tėvai perskaitytų šią knygą.
Eda LeShan, In Search of Myself — and Other Children autorė
6. Giedrė Kaukaitė „Mano Eldoradas”
Mūsų dainavimo meno tradicijos puoselėtoja ir tęsėja Giedrė Kaukaitė yra pirmoji atlikusi daugelį lietuvių kompozitorių opusų, ji tapo naujo muzikos kūrybos sąjūdžio dalimi, skatintoja ir įkvėpėja.
Dešimt metų Operos ir baleto teatre dainavusi didžiuosius soprano vaidmenis, po to 20 metų buvusi Nacionalinės filharmonijos soliste, daugiau kaip tris dešimtmečius dėsčiusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Giedrė Kaukaitė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo pedagogė (1977–2009), profesorė. Lietuvos nusipelniusi artistė (1980), Lietuvos liaudies artistė (1986), Plungės garbės pilietė (2006). Apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija (1997), ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžiumi (2014).
Literatūriniai jos rašiniai yra puikūs. Ne todėl, kad primena kasdien tolstančius muzikinio gyvenimo įvykius. Tekstai vertingi patys savaime – kaip talentingo asmens kūryba. Grakštus stilius, turtinga, vaizdinga kalba ir kas akimirką ne tiesmukiškai atsiskleidžianti profesinė dainininkės, pedagogės ir vokalo žinovės kompetencija. (Jonas Bruveris)
Unikalaus balso ir didžiulės muzikinės patirties, jautrios meninės klausos ir aštrios plunksnos muzikė apmąsto savo kūrybinio kelio vingius ir sutiktų menininkų portretus Lietuvos ir pasaulio kultūrinėje aplinkoje. Įvairių žanrų – beletristikos, publicistikos ir egodokumentikos – sankirtoje plėtojamas pasakojimas intriguoja ir praturtina mus giluminiu meno pasaulio pažinimu. (Rūta Stanevičiūtė)
Knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
7. Lusinda Riley „Angelų medis”
Romanas „Angelų medis“ – vienos šeimos moterų ir jų paslapčių istorija. Greta Marčmont po trisdešimties metų grįžta į namus, kuriuose kadaise rado prieglobstį ir buvo priimta į šeimą. Tačiau grįžusi į Marčmonto dvarą Kalėdoms, ji nebepamena savo praeities. Prieš du dešimtmečius įvykus avarijai Greta prarado atmintį; ji nebežino, kad Marčmonto dvaro valdytojas ir senas jos draugas Deividas mylėjo ir tebemyli ją, ji nepamena įvykių, dėl kurių buvo priversta palikti šiuos namus, ji nebeatpažįsta savo dukros Českos… Tačiau kartą išėjusi pasivaikščioti, ji suranda didžiulę eglę, po kuria – mažo berniuko antkapis. Angelų medis išduoda Gretai, kad po juo guli… jos sūnus. Šokas po truputėlį grąžina atmintį, ir Greta mintimis leidžiasi į savo praeities paieškas. Padedama Deivido, ji rikiuoja dėlionės gabalėlius, pasakojančius ne tik apie ją pačią, bet ir apie jos dukrą Česką, tapusią tragiškai susiklosčiusių aplinkybių auka. Tačiau ar tikrai Česka yra toks angelas, kaip stengiasi atrodyti?
„Angelų medis” – romanas apie Gretą, Česką ir Avą, tris vienos šeimos moteris. Tris labai skirtingus charakterius ir labai skirtingus gyvenimus. Istorija apie sugebėjimą atsitiesti po nelaimių, bekraštį egoizmą ir meilę, kuri, po pelenais rusenusi visą gyvenimą, gali skaisčia liepsna įsiplieksti po daugybės metų.
Lucinda Riley (Liusinda Raili) gimė Airijoje. Pirmą savo knygą ji parašė būdama dvidešimt ketverių metų, baigusi ankstyvą karjerą kine, teatre ir televizijoje. Jos knygos išverstos į 37 kalbas, visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 20 milijonų egzempliorių, jos nuolat yra Sunday Times ir New York Times bestselerių sąrašu.
8. Roxane Dhand „Perlo žvejo žmona”
Meisei Porter devyniolika. Ji pirmąkart visiškai viena stovi ant garlaivio denio ir stebi tolumoje nykstančius gimtosios Anglijos krantus. Tėvai ją siunčia į Australiją, kur Meisės laukia būsimasis jos vyras – niekad neregėtas perlų magnatas pusbrolis Meitlandas Sinkleris.
Ilga ir varginanti kelionė nedžiugina: amžinas supimas, alinantis karštis ir per vakarienes nuolat įkyrintis ponas Smolis. Tačiau vieną vakarą trečiosios klasės denyje Meisės žvilgsnį prikausto išraiškingas, nepaaiškinamai patrauklus vyriškis. Tai Viljamas Kuperis, geriausias Karališkojo jūrų laivyno naras, Australijos valdžios paliepimu keliaujantis keisti iki šiol galiojusių perlų žvejybos tradicijų.
Meisė nė neįtaria, kad jos ir charizmatiškojo naro keliai susikirs dar ne kartą, kad šaltas sutikimas naujuose namuose nenoromis pastūmės į aukštuomenei nepriimtiną Viljamo draugiją ir su trenksmu išjudins ilgai slėptas tolimo Australijos kampelio paslaptis.
„Lyg vandenynas užburiantis, meilės, įtampos ir išgyvenimų kupinas pasakojimas apie mažai žinomą Australijos istoriją.”
Kate Forsyth
Roxane Dhand (Roksana Dand) gimė ir augo Kente, Didžiojoje Britanijoje. Londono universitete studijavo anglų ir prancūzų filologiją, o 1978-aisiais persikraustė į Šveicariją dirbti komunikacijos sferoje. „Perlų žvejo žmona” – tikrais, mažai žinomais XX a. pradžios Australijos istorijos faktais paremtas debiutinis autorės romanas.
9. Joyce Maynard „Paklausyk, kaip tave myliu”
Atvira ir nuoširdi šeimos gyvenimo kronika.” – Joyce Carol Oates
Elenora ir Kamas susitinka aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje. Jie sukuria šeimą, susilaukia dviejų dukterų ir sūnaus. Namai Naujajame Hampšyre jaunai moteriai rodosi kaip šeimyninė idilė – su savo ritualais, žaidimais lauke vasarą ir rankdarbiais prie židinio ar pasičiuožinėjimais ant užšalusio tvenkinio žiemą. Kol vieną dieną baisi nelaimė supurto šeimos pamatus ir atima iš Elenoros tikėjimą savo vyru.
Negalėdama atleisti Kamui, moteris paguodą randa motinystėje. Vis dėlto, jų santuokos pagrindas jau suardytas, pamažu kruopščiai statytas statinys pradeda griūti. Tačiau gyvenimas turi tęstis toliau. Suartėdami ir vėl nutoldami penki šios skilusios šeimos nariai bando rasti savo vietą po saule. Pasauliui ir jiems patiems sparčiai keičiantis, išlieka pastovūs dalykai: motinos meilė, atlaidumas ir namų bei tarpusavio ryšio svarba.
Tai dešimtmečius aprėpianti šeimos saga apie prisirišimą ir gebėjimą paleisti, parodanti, kad kartais didžiausias džiaugsmas ir giliausias sielvartas eina kartu. O jos centre – šeima, kurios nariams tenka susidurti su skausmingomis gyvenimo pamokomis ir nepalūžti tamsiausiomis minutėmis.
Ambicingiausiu iki šiol sukurtu The New York Times bestselerių autorės Joyce Maynard (g. 1953) kūriniu vadinamas romanas rutuliuoja temas, atnešusias autorei literatūrinį pripažinimą, – meilę, santuoką, skyrybas, tėvų ir vaikų santykius. Joyce Maynard yra parašiusi aštuoniolika knygų, dvi iš jų ekranizuotos.
10. Donato Carrisi „Blogio teorija”
Gėris ir blogis kartais tėra susitarimo rezultatas, bet svarbiausia tai, kad jie neegzistuoja gryna forma. Blogio teorija teigia: „Vienų gėris visuomet sutampa su kitų blogiu ir atvirkščiai.”
Pareigūnė Mila Vaskez kasdien žvelgia į tylos sieną. Šimtai dingusių asmenų nuotraukų – tarsi paskutinis jų gyvenimo įrodymas. Vyrai, moterys, vaikai. Gyvieji, nežinantys, kad jie gyvi. Ir mirusieji, kurie negali numirti. Regis, su kiekviena diena jie vis labiau grimzta į užmarštį. Mila nenuleidžia rankų – ieško, už ko užsikabinti, ir tikisi rasti dingusiuosius.
Ir netikėtai jie ima grįžti.
Pirmasis pasirodo po septyniolikos metų. Sugrįžta, kad nužudytų tuos, kurie pelnėsi iš kitų skausmo. Mila privalo išsiaiškinti, ko jis siekia. Situacija tik blogėja, kai grįžta dar keli dingusieji. Klausimų daugiau nei atsakymų. Žmogžudysčių labirintas plečiasi. Mila suvedama su policijos departamento atstumtuoju Berišu. Šis domisi antropologija ir taiko jos metodus tardydamas nusikaltėlius. Aiškėja viena: kadaise kažkas padėjo tiems žmonėms pranykti iš ankstesnių gyvenimų. Niekas nežino, kas slypi už šių šiurpą keliančių sugrįžimų. Vis giliau į tyrimą pasinerianti Mila vėl pajunta tamsos alsavimą į nugarą…
Donato Carrisi (g. 1973) studijavo teisės mokslus, specializavosi kriminologijos ir etologijos srityse, nuo 1999 m. dirba scenaristu, rašo detektyvus. „Blogio teorija” tęsia „Blogio šnabždesyje” („Sofoklis”, 2020) pradėtą tyrėjos Milos Vaskez istoriją. Tai intelektualus trileris, įsukantis į nesustabdomą gyvenimo ir mirties ciklą ir verčiantis ieškoti atsakymo, kaip ir kodėl žmonėse užgimsta blogis.
Molėtų viešosios bibliotekos informacija
