Nauji užsienio rašytojų kūriniai/kovas

Anni Kytomaki

Margarita

„Margaritos“ istoriją pasakoja trys veikėjai, kuriuos suveda Kankaristo miestelis, nuo seno garsinamas netoliese įkurtos sanatorijos. Seni, kaip ir jos tėvas, čia dirba masažuotoja. Kareivis Mikas miestelį supančioje Vehkasalo girioje atsiranda labai keistais keliais, trečią pasakotoją – miškininką Antį ten atveda darbas. Ketvirtąja pasakotoja galima laikyti gėlavandenę perluotę lotynišku vardu Margaritana margaritifera, tebegyvenančią upėje, tekančioje per Vehkasalo girią.

Suomiją kamuoja pokario nepritekliai, kurie paveikia ir Kankaristo miestelį: sanatorija uždaroma ir Seni netenka darbo. Vis dėlto jauna moteris greitai randa išeitį – išvažiuoja į Helsinkį, kur, kilus poliomielito epidemijai, reikia fizioterapeutų, galinčių padėti ligos sužalotiems žmonėms. Čia Seni susiduria su poliomielito paveiktu ketverių metų berniuku, o kartu ir su archeologu Aru, prieš keletą metų apvertusiu jos gyvenimą aukštyn kojomis.

Romano „Margarita“ veiksmas vyksta 6-ajame dešimtmetyje. Per karą nemažą dalį teritorijos ir daugybę žmonių praradusi Suomija stengiasi atsitiesti, kompensuoti tai, ko šalis neteko. Statyboms, eksportui, pramonės fabrikams reikia medienos, tad valdžios nurodymu kertami miškai, vyriausybė priima įstatymus, kuriuos vykdant šalis turėtų visapusiškai atsigauti. Seni istorija liudija, kad toliaregiški ir geranoriški valdžios siekiai, vykdomi be atodairos, gali atsigręžti prieš pavienį žmogų.

Romane „Margarita“ daug kalbama apie gamtą, kurios išlikimo simboliu tampa Margaritana margaritifera – perluotė, manoma, gyvenanti net 200 metų. Šį kiaute užsivėrusį moliuską – vieną seniausių būtybių pasaulyje, egzistavusią dar dinozaurų laikais, – per pastaruosius šimtą metų beveik visiškai išnaikino žmonių tuštybė ir pramonė. Retas šiandien žino, kad tas mažas padarėlis valo upės vandenį, o švaraus vandens reikia visiems.

Lydia Sandgren

Gyvenimo raštai

„Gyvenimo raštai“ – paslaptingas, aštrus, praėjusių dienų ilgesiu alsuojantis kūrinys.

Debiutinis švedų rašytojos Lydios Sandgren romanas „Gyvenimo raštai“ įtraukia pasakojimu apie žmonių meilę, jėgą ir meną bei gyvenimą keičiančius lemtingus sprendimus.

Energingas ir drąsus literatūros bei filosofijos paslapčių tyrinėtojas, originalus leidėjas Martinas Bergas patiria skaudų smūgį – šeimą mįslingai palieka jo žmona ir vaikų motina Cecilija. Dabar 50-metį vyrą gniuždo juodžiausia kūrybos ir gyvenimo krizė. Negana to, jam priklausanti leidykla Geteborge sunkiai dorojasi su finansiniais ir ekonominiais iššūkiais.

Širdperšą dar labiau didina ryškiausia artimo draugo dailininko Gustavo Bekerio darbų paroda: kiekviename kūrinyje Martinas įžvelgia Cecilijos bruožus. Juk kadaise ji buvo Gustavo mūza…

Iš parodos plakatų mieste žvelgiančios mamos akys į neviltį varo ir Martino dukterį Rakelę. Mergina neranda vietos Geteborgo klubuose, knygynuose ir bibliotekose. Atsakymų į kamuojančius klausimus ji ieško mamos knygose, užrašuose ir kituose darbuose. Vieną dieną Rakelei į rankas patekusios knygos pasakojimas taip ją sukrečia, kad priverčia priimti lemtingą sprendimą dėl dingusios mamos.

Monumentali, kelių kartų gyvenimą aprėpianti saga „Gyvenimo raštai“ Švedijoje akimirksniu tapo bestseleriu, o jos autorę Lydia Sandgren pavertė tikra literatūros sensacija. Įvertinti prestižiniu 2020 metų geriausio Švedijos grožinės literatūros prizu „Gyvenimo raštai“ užkariavo tūkstančių skaitytojų širdis ne tik autorės gimtinėje, bet ir visame pasaulyje.

Kristin Harmel

Gęstančių žvaigždžių miškas

„Gęstančių žvaigždžių miškas“ – tai jaudinantis pasakojimas apie merginą, kuri panaudoja savo žinias apie girią, kad padėtų žydų pabėgėliams pasislėpti nuo nacių Antrojo pasaulinio karo metais

Dvejų metų Jona buvo pavogta iš turtingų tėvų vokiečių ir užauginta atšiaurioje Rytų Europos girioje, kuri tapo jos namais. Senutė Džeruša išmokė ją išgyventi gamtoje be kitų pagalbos. 1941 m. Džeruša miršta ir dvidešimt vienų metų Jona girioje lieka visiškai viena. Sykį ji netikėtai sutinka būrį žydų, bėgančių nuo nacių teroro. Sužinojusi, kas vyksta pasaulyje anapus miško tankmių, ji prisiekia perteikti būriui savo žinias apie tai, kaip išlikti gyvam girioje. Savo ruožtu žydai išmoko merginą atverti širdį po daugybės atskirties metų. Vis dėlto vieną dieną, išduota mylimojo, ji palieka būrį ir atsiduria vokiečių okupuotame kaime, o čia įvyksta sukrečiantis susidūrimas tarp jos praeities ir dabarties, galintis viską pakeisti.

Annie Ernaux

Įvykis

1963-iaisiais, būdama dvidešimt trejų ir netekėjusi, Ani pasijunta nėščia. Tačiau kūdikio ji pasilikti negali. Prancūzijoje, kur tuo metu abortai draudžiami, ji mezgimo virbalu nesėkmingai bando nutraukti nėštumą. Paskui, apimta nevilties ir baimės, suranda nelegaliai abortus atliekančią moterį. Bet galiausiai, vos mirtinai nenukraujavusi, atsiduria ligoninėje.

Šis tekstas „Įvykis“ užrašytas praėjus beveik keturiasdešimčiai metų nuo jame aprašomo įvykio. Tai atsiminimais ir dienoraščio fragmentais paremtas pasakojimas apie traumą, Annie Ernaux nešiotą visus tuos metus. Ji atkakliai, su atida ir stojišku pasiryžimu išrašo savo patirtį, be gailesčio ją fiksuodama tarsi krištolas permatomais, taupiais sakiniais. Nelyg restauratorė ji sluoksnis po sluoksnio atidengia giliausias savo atminties kertes ir taip bando susitaikyti su vienu asmeniškiausių ir labiausiai sukrėtusių gyvenimo įvykių.

Colleen Hoover

Mes pradedame iš naujo

Lilė ir buvęs jos vyras Railis pagaliau susitarė dėl dukrelės Emerson priežiūros. Nors išsiskyrę, jie vis dar susitinka beveik kasdien, ir Lilę kaskart apima baimė: nejaugi ji taip niekad ir nepatirs, kas yra tikroji laisvė ir laimė? Tačiau vieną rytą gatvėje ji netikėtai sutinka savo pirmąją meilę – Etlasą. Jiedu nesimatė beveik dvejus metus, bet jausmai, regis, tik ir laukia progos įsiplieksti iš naujo, šįsyk – dar karštesne liepsna.

Truputį padvejojusi Lilė nusprendžia suteikti Etlasui antrą progą. Tik naujai atrastą džiugesį netrunka apkartinti smurto nesibaidantis Railis: nors su Lile jie nebegyvena drauge, giliai širdyje jis vis dar viliasi ją susigrąžinti, ir kam jau kam, bet Etlasui Koriganui jis neleis stoti skersai kelio.

Nekantriai lauktame romano „Mes dedame tašką“ tęsinyje pasakojama pakaitomis iš Lilės ir Etlaso perspektyvų: čia liejasi nuo pat veikėjų paauglystės trunkanti meilės, smurto šeimoje ir antrų galimybių istorija. „Mes pradedame iš naujo“ – tai emocijų kupina kelionė, suteikianti ne tik neblėstančios vilties, bet ir drąsos visad siekti laimės, nes kiekviena pabaiga turi ir pradžią.

Emily Gunnis

Pribuvėjos paslaptis

Kukmedžių dvare gyvenančią Hiltonų šeimą jau ne vieną dešimtmetį slegia šešiametės Alisos dingimas per iškilmingą naujametinį vakarėlį. Kol į dvarą renkasi svečiai, o į jų taures pilstomas brangus šampanas, raudona šventine suknele pasipuošusi mergaitė išbėga į lauką ieškoti savo šuns ir… nebesugrįžta. Paskutinis ją gyvą matė kaimynų vaikas Bobis Džeimsas – šis netikėtas susidūrimas paverčia jį pagrindiniu įtariamuoju ir dar labiau paaštrina ilgametį Hiltonų ir Džeimsų konfliktą.

Nuo nelaimingo atsitikimo praėjus pusšimčiui metų įvykiai ima tragiškai kartotis. Alisos brolis Leo Hiltonas nusprendžia sulyginti Kukmedžių dvarą su žeme ir jo vietoje pastatyti naujus namus apylinkės gyventojams, tačiau naktį prieš išsikraustymą prapuola jo mažametė dukra Siana, o Bobis Džeimsas vėl pastebimas bevaikštinėjantis aplink namą. Aiškinantis dviejų mergaičių dingimo priežastis, kaimynystėje gyvenančios šeimos bus priverstos atsigręžti į ilgai nutylėtą pribuvėjos Tesos Džeims istoriją.

Kas iš tiesų nutiko Kukmedžių dvare tą lemtingą 1945-ųjų žiemos naktį, po kurios patyrusi pribuvėja buvo nuteista kalėti iki gyvos galvos? Dvaro teritorija slepia didžiulę paslaptį, negrįžtamai susaisčiusią tris turtingųjų Hiltonų ir skurstančiųjų Džeimsų kartas, ir visi dvaro gyventojai turi ką papasakoti.

Tracy Chevalier

Skaistusis mėlis

Dvi moteris – Elą Turner ir Izabelę diu Mulen – skiria ištisi šimtmečiai, tačiau sieja lemtinga giminės paslaptis

Ela Turner su vyru persikelia iš JAV į mažą Prancūzijos miestelį. Ji žino, kad kadaise jos protėviai gyveno šiame krašte. Moteris pasiryžusi įsilieti į čionykštį gyvenimą: prisimins kadaise išmoktą prancūzų kalbą, imsis pribuvėjos praktikos ir pradės kurti savo pačios šeimą.

Vis dėlto gyvenimas čia ne toks idiliškas, kaip Ela įsivaizdavo: vietiniai su ja – pašaliete – elgiasi šaltai, liežuvauja, o dar tas įkyrus vis pasikartojantis sapnas, neleidžiantis išsimiegoti. Ela įsikala, kad vietiniai ją priims tuo atveju, jeigu ji išsiaiškins savo giminės istoriją ir įrodys nesanti svetimšalė. Į pagalbą jai ateina dailus bibliotekininkas Žanas Polis. Ieškojimai juodu nuveda į Sevenų regioną – Turnjė šeimos gimtinę atokioje kalnuotoje vietovėje.

XVI a. valstietę Izabelę diu Mulen, visų vadinamą Raudonplauke, vietiniai engia dėl plaukų ir Mergelės Marijos garbinimo. Izabelė pastoja ir neturi kito pasirinkimo, kaip tik ištekėti už įtakingos Turnjė šeimos sūnaus, tačiau vedybinis gyvenimas laimės neatneša. Šventojo Baltramiejaus nakties žudynių pasekmės, nuvilnijusios per visą šalį, priverčia Turnjė šeimą bėgti į Šveicariją. Vis dėlto nelaimingas likimas Izabelę atsiveja ir čia, o šokiruojanti jo atomazga lieka tūnoti nežinioje, kol, prabėgus keturiems šimtmečiams, pasirodo Ela…

V. S. Alexander

Karo merginos

„Karo merginos“ – tikrų faktų įkvėpta istorija apie trijų moterų kovą su naciais.

Lenkijos žydaitė Stefa Majevska su tėvais ir jaunesniu broliu išgyvena Varšuvos bombardavimą, tačiau, naciams okupavus miestą, šeima prievarta iškraustoma į getą. Mergina suvokia, kad jos vos prasiskleidęs gyvenimas bet kurią akimirką gali nutrūkti. Žydų menkinimas, vergiškas darbas, badas, nepriteklius ir deportacijų grėsmė – geto kasdienybė, verčianti sukti galvą, kaip išgyventi. Nors į nugarą alsuoja mirtis ir pavojai, Majevskiai nepraranda vilties ištrūkti.

Stefos vyresnioji sesuo Hana, seniai palikusi gimtuosius namus, taip pat patenka į pragaištingą karo sūkurį. Per plauką išgyvenusi vokiečių bombardavimą Londone, mergina sulaukia netikėto pasiūlymo – dirbti Specialiųjų operacijų valdyboje. Į Varšuvą ji grįžta jau kaip britų vyriausybės agentė. Nors svarbiausia Hanos užduotis – šnipinėti nacius, merginai labiausiai rūpi padėti gete įkalintai šeimai.

Nepaisydama netikėtai vidury Varšuvos išdygusios sienos, skiriančios žydus nuo katalikų, Janka Danek ne kartą ištiesia gete įkalintiems Majevskiams pagalbos ranką. Jos santykiai su savo vyru, tarnaujančiu naciams ir nusiteikusiu prieš žydus, vis blogėja. Tik tarp Jankos ir Majevskių šeimos užgimusi draugystė tampa būdu pasipriešinti nacių skleidžiamai tamsai.

Victoria Hislop

Tie, kuriuos myli

Naujas įtraukiantis puikios Sunday Times bestselerių autorės Victorios Hislop romanas „Tie, kuriuos myli“, kurio veiksmas vyksta vokiečių okupuotos Graikijos, po okupacijos kilusio pilietinio karo ir karinės diktatūros laikotarpiu, graikų sąmonėje palikusiu gilius randus.

Atėnai, 1941 metai. Po dešimtmečius trukusio politinio nestabilumo, Graikiją okupavus vokiečiams, šalis pasidalija į dvi stovyklas: dešiniuosius ir kairiuosius.

Penkiolikmetė Temidė auga pagal politinius įsitikinimus itin susiskaldžiusioje šeimoje. Atotrūkis tarp namiškių padidėja, kai naciai okupantai Graikiją priveda prie skurdo. Matydama, kaip badas šalyje nusineša draugų gyvybes, mergina ryžtasi įsilieti į pasipriešinimo kovotojų gretas.

Po okupacijos kilusio pilietinio karo metu Temidė susiranda komunistų armiją, tampa kovotoja ir patiria meilės ir neapykantos kraštutinumus bei susiduria su karo paradoksais, kai graikas sukyla prieš graiką.

Galiausiai įkalinta liūdnos šlovės tremties stovyklose Makronisio ir Trikerio salose, Temidė susitinka su kita belaisve, kurios likimas neįtikimu būdu įsipina į jos gyvenimą. Temidei tenka priimti sunkų sprendimą — atkakliai laikytis principų ar išsivaduoti ir visavertiškai gyventi toliau.

Atsigręžusi į praeitį Temidė supranta, kaip glaudžiai asmeninis žmogaus gyvenimas gali būti susijęs su politiniu valstybės gyvenimu. Ilgainiui vienoms žaizdoms užgijus, kitos pagilėja.

Naujas įtaigus bestselerių autorės Victorios Hislop romanas atskleidžia sudėtingą ir skaudžią Graikijos praeitį; šalies istorijos gijos įaustos į epinį pasakojimą apie paprastą moterį, priverstą nueiti išskirtinį gyvenimo kelią.

Kristin Hannah

Stebuklinga valanda

Ramiojo vandenyno pakrantės šiaurės vakarų glūdumoje plyti nacionalinė Olimpo giria — daugiau kaip milijonas akrų nepermatomos tamsos ir neperteikiamo grožio. Iš pačios šios girios glūdumos pasirodo šešiametė. Nebyli ir vieniša, negalinti suteikti nė menkiausios užuominos.

Dar visai neseniai gydytoja Džulija Keits buvo viena žymiausių šalyje vaikų psichiatrų, bet skandalas sugriovė karjerą ir pavertė žiniasklaidos taikiniu. Sulaukusi nevilties kupino skambučio nuo sesers Elės ji pasinaudoja galimybe pasprukti. 

Rein Valyje beveik nieko nevyksta, kol vieną dieną iš sengirės pabėga ir miestelyje pasirodo mergaitė. Tokių klientų Džulijai dar nebuvo tekę turėti: vaikas įkalintas neįsivaizduojamos baimės ir atskirties pasaulyje.

Kai pasklinda žinia apie „laukinį vaiką“ ir prieštaringai vertinamą jos gydytoją, žiniasklaida vėl užsipuola Džuliją, o ši susiduria su tikru profesiniu iššūkiu — šiuo metu jai nėra nieko svarbesnio, nei išgelbėti mergytę. Kad pagydytų Alisą, Džulijai teks suprasti, kad ji negali veikti viena, privalo pasikliauti ir kitais: miestelio, iš kurio seniausiai išvyko, gyventojais, seserimi, kurią menkai pažįsta, ir gydytoju Maksu Cerasinu — žavingu ir uždaru vyru, kuriam ir pačiam nestinga paslapčių.

Džulija rizikuos viskuo, kad atskleistų Alisos paslaptį. Tolesni išmėginimai patikrins Džulijos tikėjimo, atlaidumo ir meilės tvirtumą, ji turės dėti didžiausias pastangas išsiaiškinti, kurgi vis dėlto Alisos vieta.

Romane „Stebuklinga valanda“ Kristin Hannah pasakoja kerinčią istoriją apie žmogaus dvasios atsparumą, vilties triumfą ir slapčiausias širdies kerteles, kuriose lūkuriuoja meilė.

Nora Roberts

Naktinis darbas

New York Times bestselerių autorė Nora Roberts pristato romaną „Naktinis darbas“ apie šviesius lūkesčius, gobšumą, gebėjimą išgyventi ir meilę.

Haris Butas vagiliauti pradeda devynerių, nes stengiasi išsaugoti stogą ne tik virš savo, bet ir virš sunkiai sergančios motinos galvos. Taigi naktimis jis įsigauna į tuščius namus ir iš ten nugvelbęs prabangių daiktų tokiu būdu prasimano grynųjų. Kai galiausiai mama pralaimi kovą su vėžiu, Haris išvyksta iš Čikagos, bet naktinio darbo neatsisako.

Nuolat keliaudamas, jis keičia tapatybes, elgiasi itin atsargiai, nė akimirkai nepraranda budrumo ir visada stengiasi laikytis nuošaliau. Jaunuolis negali sau leisti patraukti dėmesio ar prisirišti prie žmonių. Vis dėlto pažintis su Miranda Emerson griauna visas pastatytas sienas. Tačiau įsiplieskę jausmai liepsnoti negali, nes ne visi vagys laikosi Hariui įprasto garbės kodekso. Kai ką apnikęs troškimas pasisavinti žmones, kaip pasisavinami paveikslai ar brangakmeniai. Kai Haris sutinka su pelningu Karterio LaPorto pasiūlymu, pastarasis supranta įgijęs naudingą įrankį.

LaPortas — baisesnis už pikčiausią plėšrūną, ir kai jis jėga priverčia Harį apiplėšti Baltimorės muziejų, šis, nieko nepaaiškinęs, dingsta iš Mirandos gyvenimo. Nesvarbu, kokiais vardais jis pasivadina ar kur nukeliauja, LaPortas vis tiek savo šešėliu temdo Hariui gyvenimą. Kad tikrai išsivaduotų, Haris turi kartą ir visiems laikams stoti akistaton su savo priešu. Tik tada jis gali viltis gauti tai, kas vertingiau už viską, ką yra pavogęs…

L. J. Ross

Taun Mūro laukai

Į miestą atvyko cirkas…

Kai ant vyresniojo inspektoriaus Rajeno namų slenksčio išdygsta dešimtmetė, kuri teigia esanti žmogžudystės liudininkė, detektyvas dar nenutuokia, kad netrukus imsis įdomiausios bylos savo karjeroje. Į Niukaslą prie Taino atvažiavo cirkas drauge su drąsių akrobatų trupe, fokusininkais ir žonglieriais — vienas iš jų yra žudikas. 

Rajenas su komanda turi pralaužti cirko artistų vienybės sieną ir atskleisti aštuonerių metų senumo paslaptį, kol žudikas, norėdamas užčiaupti vienintelę gyvą liudininkę, nesmogė antrąkart…

Greito siužeto kriminaliniame trileryje „Taun Mūro laukai“ paslaptingos žmogžudystės istoriją papildo romantiniai intarpai, humoras ir nuostabus Nortumbrijos kraštovaizdis.

Henry James

Balandės sparnai

 „Balandės sparnai“ – romanas apie meilę, aistrą, išdavystę ir žmogišką atgailą.

Po globėjiškos tetos sparnu patekusi ir tokiu būdu iš skurdo gėdos ištrūkusi Keitė Kroi užmezga romantiškus santykius su jaunuoliu, Mertonu Denšeriu, žurnalistu, irgi negalinčiu pasigirti dideliais turtais. 

Likimas jaunuolius suveda su turtinga amerikiete Mile, sergančia kažin kokia paslaptinga liga. Ir gudragalvės Keitės galvoje gimsta planas, kaip pasinaudojus mirtina Milės liga ir Denšerio aistra, užsitikrinti gerbtiną padėtį visuomenėje. Balandė – taip švelniai Keitės vadinama Milė — įsikuria spindinčiuose Venecijos rūmuose, kur iki paskutinių dienų aplink ją ratus suka godūs grobuonys, pavilioti pasakiško privilegijuoto pasaulio.

H. Jameso „Balandės sparnams“ jau 120 metų, bet ji vis dar skrenda toliau, į neramią ateitį. Nuo 1902 m., kai buvo išleista, ji tapo savotiška literatūros femme fatale, kuri iki šiol daro įtaką autoriams, kritikams, dramaturgams ir prodiuseriams. Romane puikiai atsiskleidžia H. Jameso talentas perteikti aistrą, parodyti meilę nepaprastai siaubingomis ir kerinčiomis formomis.

Pagal šį Henry Jameso romaną 1997 m. buvo pastatytas filmas (rež. Iainas Softley), kuriame vaidina Helena Bonham Carter (už sukurtą vaidmenį nominuota „Oskarui“), Linusas Roache’as ir Alison Elliott.

M. W. Craven

Juodoji vasara

Detektyvas seržantas Vašingtonas Po ir analitikė Tilė Bredšou, jau pažįstami skaitytojams iš trilerio „Marionetės“, vėl susiduria su nepaaiškinama byla.

Viskas prasideda vieną nuobodžią dieną, kai akivaizdžiai sutrikusi jauna moteris užsuka į nuošalų policijos skyrių Kambrijos grafystėje. Ji tvirtina esanti Elizabeta Kyton – ta, kurios, Po tvirtu įsitikinimu, jau seniai neturėtų būti tarp gyvųjų…

Prieš šešerius metus, dirbdamas vyresniuoju tyrėju, Po narpliojo bylą, susijusią su Elizabetos dingimu. Nors trūko pagrindinio įkalčio, detektyvas neabejojo, kad Elizabetą nužudė jos tėvas – garsus virtuvės šefas Džeradas Kytonas. Pasitikėdamas niekad neklystančia intuicija, Po pasiuntė vyrą už grotų.

Netikėtai atsiradusi mergina užmena begalę mįslių gausiam policijos būriui ir Vašingtonui Po, kuris dabar gali prarasti kur kas daugiau nei karjerą. Ar dėl jo kaltės buvo nuteistas nekaltas žmogus? O gal Elizabeta tik dedasi tuo, kas nėra? Galbūt visa tai kur kas didesnio plano dalis? Tyrimas tampa dar painesnis, kai Elizabeta vėl pradingsta, o pėdsakai ima vesti link Po.

Joanna Gierak-Onoszko

27 Toby Obedo mirtys. Pirmųjų Tautų vaikų išgyvenimai Kanados internatinėse mokyklose

Kanados internatinėse mokyklose, kurioms vadovavo daugiausia Bažnyčios tarnai ir kurios veikė iki pat XX a. pab., ilgus metus žeminti ir prievartauti vietinių tautų vaikai, kuriems prireikia daug jėgų atsitiesti ir išeiti iš skriaudos rato, nes nuskriaustieji skriaudžia kitus.

Sniege rastas dvidešimt vienerių inukas Toby Obedas mirė 26-ą kartą. Tąsyk iš tikrųjų patvirtinta mirtis. Po kelių mėnesių dirbtinės komos per stebuklą sugrįžo į gyvenimą, bet praradęs abi kojas ir ranką. Pirmą kartą Toby mirė, kai atskirtas nuo tėvų pateko į internatinę mokyklą.

Lenkų žurnalistės Joannos Gierak-Onoszko knygoje „27 Toby Obedo mirtys“ – tikros istorijos apie vietinių Kanados tautų vaikus iš internatinių mokyklų, kurioms dažniausiai vadovavo Bažnyčios atstovai. Tai, kas jose dėjosi, visam laikui paveikė buvusių mokinių, vadinamų išlikėliais, ir jų šeimų gyvenimus. Istorijos vadovėliai apie nusikaltimus tylėjo ištisus dešimtmečius, bet jau kurį laiką vyksta teismai, išmokamos kompensacijos, buriasi terapinės grupės. Autorė pasakoja apie pažeminimą ir prievartą – traumas, kurias vaikystėje patyrę žmonės vėliau ilgus metus bando atsitiesti. Skriaudos ratas sukasi, nes pažemintieji žemina kitus. Vis dėlto vilties teikia stiprios asmenybės, atsikovojančios orumą, pasipriešinančios smurto inercijai ir klojančios naujo gyvenimo pamatus.

XIX amžiuje visoje dabartinės Kanados teritorijoje buvo išplėtotas internatinių mokyklų tinklas. Siekdama atversti vaikus į krikščionybę, įskiepyti vakarietišką darbo etiką ir sėslų gyvenimo būdą, vietos valdžia atskirdavo juos nuo tėvų. Mokiniai greitai suprasdavo, kad jų kūnas – lyg Šventosios Dvasios buveinė, o ją valdyti gali tik Bažnyčios tarnai. Mokyklų, kuriose vyko nusikaltimai, suskaičiuota 136, jos veikė iki pat XX amžiaus paskutinio dešimtmečio. Internatuose gyveno mažiausiai 150 tūkstančių mokinių.

Douglas Stuart

Šugis Beinas

1981-ųjų Glazgas išgyvena skurdo ir smurto laikus, vyrai ir sūnūs likę be darbo, siaučia narkotikų epidemija, o gerosios miesto šeimos priverstos prasimanyti, kaip kas tik geba. Agnesė Bein visad iš gyvenimo tikėjosi daugiau, svajojo apie vieną dieną jai nutiksiančius didžius dalykus. Visada pasitempusi, išdidi, spinduliuojanti tvirtybe mylinti motina, ji vis dėlto nė dienos neišturi neišgėrusi. Palikta mergišiaus, savimylos vyro, Agnesė vis giliau grimzta į alkoholizmą. Trys vaikai kaip įmanydami stengiasi ją ištraukti, bet vienas po kito pasiduoda, gelbėdamiesi patys. Jauniausias sūnus Šugis vilties laikosi įsitvėręs ilgiausiai. Jis kitoks, švelnus ir vienišas, užvis labiausiai mėgsta žaisti su savo lėlyte Dafne. Bet Šugis tiki: jei iš visų jėgų pasistengs, taps toks kaip kiti berniukai ir padės jiedviem su motina išsikapstyti iš beviltiškai tamsaus gyvenimo gniaužtų.

„Šugis Beinas“ talentingai apnuogina skurdo nuožmumą ir griaunančią geismo jėgą, užjaučiamai brėžia žmogiškosios meilės ribas, vaizdžiai tapo liūdesio šešėlius ir vilties blyksnius. Tai duoklė praėjusiai Škotijos istorijos epochai ir nepalenkiamai žmogaus valiai išgyventi bet kokiomis sąlygomis.