Kaip kalba molėtiškiai? Susitikimas su tarmių tyrinėtoja prof. Regina Rinkauskiene

Kovo 22 dieną bibliotekoje vyko tarmių tekstyno „Molėtų apylinkių tekstai“ pristatymas, kuriame buvo šnekama apie molėtišką šneką (-as). Susitikimas su knygos autorė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos prof. Regina Rinkauskiene buvo dedikuotas Aukštaitijos metams. Jie paskelbti pabrėžiant, kad 2023 – aisiais sukanka 700 metų nuo pirmojo reikšmingo Aukštaitijos vardo pagarsinimo tarptautinėje erdvėje. Aukštaitijos atmintinų metų proga atkreipiamas dėmesys, kad Aukštaitija yra didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, kurio raida yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybingumo įtvirtinimu.

Susitikimą moderavo Valentinas Stundys. Jo metu taip pat skambėjo ir gyva šneka, o ne tik tekstai – Danielius Drazdauskas, Irena Pusvaškienė ir Daiva Kulienė mielai pademonstravo savo gimtąją tarmę visiems susirinkusiems sulėje žiūrovams.

Knygą „Molėtų apylinkių tekstai“ yra bene vienintelė tokia detali studija apie Molėtų krašto šnektas, jos tikslas – parodyti, kaip tarmė kito nuo XX iki XXI a.. Tekstyną sudaro Įvadas ir transkribuoti šnektos tekstai su komentarais. Įvade minimi Molėtų miestelio ir jo artimiausių apylinkių istorijos faktai, pateikiama ligšiolinių tyrimų apžvalga, išsamiau aptariamos tradicinės šnektos fonetinės, morfologinės, sintaksės ir leksikos ypatybės, skiriama dėmesio XXI amžiaus šnektos kitimams, kurie jau atsispindi visų kartų informantų kalboje.

Tekstų turinys įvairus: pasakojama apie karo, pokario metus, tremtį; apie pasilinksminimus, šventes, įvairius darbus, taip pat glaudžiai siejasi su Molėtų apylinkių specifika – daugybė ežerų ir upelių, vietinė žvejyba; gausi ankstesnių gyventojų – žydų – bendruomenė, santykiai su vietiniais lenkais ir pan.

Molėtų viešosios bibliotekos informacija

Auritos Petrulytės nuotraukos.

Verified by MonsterInsights