Nauji užsienio rašytojų kūriniai/balandis

geltoni vabalai tamsiame miške ropoja

Rachel Joyce

Panelės Benson vabalas

1950 metai, Londonas. Antrasis pasaulinis karas pasibaigė, tačiau maistas vis dar normuojamas, palei gatves rikiuojasi suniokoti pastatai, o moterys valandų valandas stovi eilėse, kad gautų riebios kiaulienos bryzelį. Mokytojos Mardžerės Benson švarko rankogaliai nubrizgo, o vieninteliai seni bateliai tokie numinti, kad per lietų žliugsi iš vidaus. Ji bet ką atiduotų už lopinėlį žydro dangaus – regis, net jo davinys normuojamas. Mardžerė kone merdėja mokydama mergaites namų ruošos ir leisdama vienišus vakarus tuščiuose šaltuose namuose.

Susikaupusi neviltis tiesiog sprogsta po incidento klasėje. Panelė Benson griebia naujus pavaduotojos pusbačius ir, išvarčiusi kas po ranka pasitaikė, pasileidžia iš mokyklos. Tą akimirką jos ūžiančioje galvoje gimsta planas: ji privalo keliauti į Naująją Kaledoniją ieškoti dar neatrasto auksinio vabalo, apie kurį vaikystėje pasakojo tėvas.

Į skelbimą, kad ekspedicijai reikalingas prancūzų kalbą mokantis asistentas, atsiliepia keturi kandidatai. Deja, paskutinę akimirką panelė Benson priversta pasirinkti netinkamiausią. Taip į veiksmo sceną aptemptu rožiniu kostiumėliu ir basutėmis su spurgais įžengia Enida Priti.

Vabzdžių graibštu apsiginklavusi kresna pusamžė introvertė ir akinanti blondinė su miniatiūrine skrybėlaite ant geltonų kaip cukraus vata plaukų kartu perplaukia pusę pasaulio. Patyrusios galybę svaiginančių nuotykių ir ekstremalių išbandymų, jos atranda kur kas daugiau nei auksinį Naujosios Kaledonijos vabalą.

Literatūros premijų laureatės Rachel Joyce romane „Panelės Benson vabalas“ esama visko: intrigos, paslapties ir didžiulės, neįtikėtinos draugystės. Geriausios literatūros kanonus atitinkanti knyga kupina su liūdesiu susipinančio humoro, skvarbaus įžvalgumo ir švelnios išminties.

vaizdas pro važiuojančios mašinos langą

Tiffany Jenkins

Kaifuotoja

Pasklidus žiniai, kad Tifanė Dženkins ant kalėjimo kameros grindų kankinasi nuo opioidinės narkomanijos abstinencijos priepuolių, miestelio žmonės buvo šokiruoti. Ne dėl to, kad ji įvykdė dvidešimt nusikaltimų, ne dėl šių nusikaltimų pobūdžio ir net ne dėl to, kad vos prieš kelerius metus ji buvo vidurinės mokyklos merginų šokėjų palaikymo komandos kapitonė, bet dėl to, kad jos vaikinas buvo šerifo padėjėjas, o jo draugai – jų abiejų draugai – buvo tie, kurie ją suėmė.

„Kaifuotoja“ – tai nepagražinti ir neleidžiantys atsiplėšti memuarai, kuriuos galima skaityti kaip grožinės literatūros kūrinį. Juose pasakojama apie Tifanės – aktyvios opioidų narkomanės – gyvenimą, taip pat jos 120 dienų nuotykius Floridos kalėjime, kuriame kiekvienas pareigūnas niekino ją už tai, ką ji padarė mėlyną uniformą vilkinčiam jų kolegai, ir galiausiai jos kelią į pasveikimą. Su širdį veriančiu emocionalumu ir bebaimiu sąžiningumu Dženkins įtraukia skaitytoją į priklausomybės nuo narkotikų gniaužtus ir parodo jų padiktuotus beviltiškus sprendimus. Tifanė – puiki pasakotoja, išgyvenusi neįtikėtiną istoriją: nuo buvusio vaikino šantažo iki sielą draskančio sandėrio su narkotikų prekeiviu, o jos pasakojimas kupinas įtampos ir netikėto šmaikštumo. Tačiau tikroji staigmena – tai jos kelias į pasveikimą. Tifanė sulaužo stigmą ir tylą, kad suteiktų vilties ir įkvėpimo visiems, kovojantiems su šia liga, – nesvarbu, ar tai jūsų artimas žmogus, ar jūs pats.

korėjietės merginos veidas

Yeonmi Park

Išgyventi. Iš Šiaurės Korėjos – į laisvę

Yeonmi Park, bėgdama iš gimtosios Šiaurės Korėjos, apie laisvę nesvajojo. O ir nežinojo, koks yra laisvės skonis. Bėgo, kad išgyventų – kartu su šeima išvengtų mirties nuo bado, ligų arba užsakytos egzekucijos.

Prisiminimų knygoje „Išgyventi“ aprašomas sunkus gyvenimas bene tamsiausioje ir represyviausioje valstybėje visoje Žemėje; šiurpus jaunos merginos ištrūkimas iš Kinijos kontrabandininkų ir prekybos žmonėmis rankų; kelionė iš Kinijos per Gobio dykumą, kur kelią rodė tik žvaigždės danguje, į Mongoliją, o iš ten į Pietų Korėją – į laisvę. Nors autorės liudijimas veria širdį ir yra sunkiai įsivaizduojamas, jis byloja apie nepalaužiamą žmogaus dvasios stiprybę, spinduliuoja tikėjimą ir šviesą.

važiuojantys traukiniai

Monisha Rajesh

Aplink pasaulį 80-čia traukinių. 24 000 kilometrų nuotykis

Kai Monisha Rajesh su kuo nors pasidalyvavo savo planais – kelione aplink pasaulį 80-čia traukinių – dažniausiai ją pasitikdavo iš nuostabos išplėstos akys. Netrukus ji suplanavo maršrutą, kuris siekė 24 000 kilometrų įspūdingiausiais pasaulio geležinkeliais: nuo debesis siekiančio Činghajaus – Tibeto geležinkelio bėgių iki šilko prabanga žaižaruojančio Venecijos Simplono, Rytų ekspreso.

Susikrovusi kuprinę, į kompaniją pakvietusi savo sužadėtinį Džemį, Monisha leidžiasi į nepamirštamą nuotykį iš Londono Šv. Pankracijaus geležinkelio stoties į Rusiją, Mongoliją, Šiaurės Korėją, Kanadą, Kazachstaną ir kitus pasaulio kampelius. Nuolatinio judėjimo, veiksmo ir chaoso kupinoje kelionėje jiedu užmezga draugystes, keičiasi istorijomis su linksmais, įkyriais, bet nepaisant visko, žaviais pakeleiviais, nepamiršdami mėgautis kvapą gniaužiančiais vaizdais pro traukinio langą.

Monishos Rajesh „Aplink pasaulį 80-čia traukinių“ – ryškūs kelionių memuarai, pasakojantys apie skirtingus gyvenimus, kultūras ir istoriją. Tai knyga, kuri privers ir garsiai juoktis, ir apmąstyti, ką reiškia būti pasaulio piliečiu.

namas ant ežero skardžio

Edgar Rai

Askona. Remarko tremties metai prie Madžorės ežero

Naktį prieš Hitlerio paskyrimą reichskancleriu Ėrichas Marija Remarkas pabėga iš Berlyno ir emigruoja į Šveicariją prie Madžorės ežero. Sėkmės sulaukęs rašytojas tėvynėje nebesijaučia saugus, o netrukus naciai ima deginti jo romanus ant laužo. Dėl politinių įvykių Remarkas pasineria į gilią sumaištį ir beviltiškai stengiasi parašyti naują knygą. Depresiją jis slopina cigaretėmis ir alkoholiu, ištvirkavimu bei erotiniais nuotykiais su buvusia žmona Juta. Ji taip pat bėga nuo nacių, kurių veikla ir skleidžiamos idėjos kasdien didina Askonos tremtinių bendruomenę. Remarkui niekaip nepavyksta užbaigti romano „Trys draugai“, o vilties išsigelbėti suteikia tik susitikimas su jo gyvenimo moterimi, kuri visiems laikams nutraukia rašytojo tremtį Šveicarijoje.

Tikrais faktais paremtame Edgar Rai romane „Askona. Remarko tremties metai prie Madžorės ežero“ vaizduojamas ne tik garsusis vokiečių rašytojas, bet ir daugybė gerai žinomų asmenybių, kurios prarado tėvynę ir tremtyje svyruoja tarp bejėgiškumo ir vilties. Itin ryškų vaidmenį Remarko gyvenime atliko ir fatališkoji Marlena Dytrich.

mergaitė pina kitai mergaitei kasas

Viola Ardone

Oliva Denaro

„Moteris – tai ąsotis: kas jį sudaužo, tas ir pasiima, šitaip sako mano motina.“

Septintasis dešimtmetis. Pasaulis sparčiai keičiasi, bet nuošaliame Sicilijos miestelyje gyvenimas teka sava, per amžius nusistovėjusia vaga. Vyras yra šeimos galva, o moteris – namų šeimininkė. Vyrai gali dirbti visus darbus, nevaržomai linksmintis, laisvai bendrauti ir siekti nusižiūrėtos merginos dėmesio ir rankos. Įstatymas jų pusėje: jei mergina nenori tekėti, ją galima pagrobti ir prievarta paimti į žmonas. Merginos negali vienos išeiti iš namų, joms užginta ne tik bendrauti su jaunais vyrais, bet ir pažvelgti į juos. Sutuoktinius joms parenka tėvai. Arba jas pasirenka patys vyrai.

Penkiolikmetė Oliva Denaro puikiai žino Sicilijos moterų gyvenimo taisykles, tačiau, priešingai nei jos bendraamžės, visiškai netrokšta tapti moterimi. Jai patinka žaisti su savo geriausiu draugu Saru, svaidyti akmenis iš laidynės, bėgioti gatvėmis, laukuose rinkti sraiges. Ji mokosi ir skaito rimtas knygas, bet paslapčia varto spalvotus žurnaliukus ir piešia sąsiuvinyje kino dievaičių veidus. Olivai patinka mergaitiška laisvė, tačiau ji negali tęstis amžinai.

Vieną dieną miestelio konditerijos krautuvės savininko sūnus pasiūlo Olivai apelsino skiltelę. Nors mergina dovanos nepriima, tačiau savimi pasitikintis, arogantiškas vyrukas nusprendžia, kad ji turi tapti jo žmona. Nepasiekęs savo tikslo gražiuoju, jis pagrobia merginą, tad jaunutė, vos brandą pasiekusi Oliva patiria brutalią, įstatymais įtvirtintą vyro teisę. Tačiau Oliva laužo tradicijas ir atmeta moters prievolę būti sudužusiu ąsočiu, o jos ryžtas siekti teisingumo įkvepia kitas kovoti dėl moterų teisių Italijoje.

Tarptautinio bestselerio „Vaikų traukinys“ autorės Violos Ardone naujausia knyga „Oliva Denaro“ nukelia skaitytoją į XX a. septintojo dešimtmečio Siciliją ir atskleidžia ydingas to meto visuomenės nuostatas. Subtiliai ir jautriai pindama skausmingos istorijos gijas autorė parodo, kad net ir vieno žmogaus pastangos gali atnešti lemtingų permainų visai šaliai.

moteris su dviem vaikais

James Patterson, Chris Mooney

Diana, Viljamas ir Haris

New York Times bestseleris! Negirdėta, intymi ir tikra – labiausiai širdį draskanti mūsų laikų drama – princesės Dianos istorija knygoje „Diana, Viljamas ir Haris“.

Kokia gi buvo princesė Diana po visomis deimantinėmis sagėmis ir aukštosios mados kūrėjų suknelėmis? Kaip viskas būtų buvę, jei jos gyvenimas nebūtų pasibaigęs taip anksti?

1978 m. princas Čarlzas, priverstas tėvo, vedė dvylika metų jaunesnę Dianą Spencer, kuri netrukus pagimdė du sūnus – paveldėtoją ir „atsarginį“. Sužinojusi apie Čarlzo santykius su Kamila Parker-Bouls, Diana užgniaužė nuoskaudą ir nukreipė savo dėmesį į visuomeninę veiklą. Ir, be abejo, į sūnus. Nuo tos akimirkos, kai gimė Vindzorų namuose, Viljamas ir Haris tapo visu jaunosios mamos pasauliu.

Dianai teko susidurti su didžiuliu iššūkiu: vienam sūnui buvo lemta tapti Anglijos karaliumi, o kitam – rasti savo gyvenimo kelią. Ji visuomet mokė juos gerbti karališkąsias tradicijas. Net tuomet, kai pati išdrįso jas sulaužyti.

Šioje knygoje „Diana, Viljamas ir Haris“ pateikiamas intymus princesės Dianos portretas, toks apie kurį dar niekas nerašė. J. Pattersonas daugiausia dėmesio skiria ne Dianos kaip viešo asmens atskleidimui, bet pasiūlo naują perspektyvą – kokia iš tiesų, be viso karališkojo glamūro, buvo princesė Diana?

Jamesas Pattersonas, pasitelkdamas savo neprilygstamus rašytojo įgūdžius, atskleidžia giliai asmenišką, paslapčių gaubiamą šeimos, apie kurią pasaulyje kalbama daugiausiai, gyvenimą.

kleopatros veidas

Henry Rider Haggard

Kleopatra

H. R. Haggardo romanas „Kleopatra“ – milijonus skaitytojų sužavėjusi istorija apie garsiausią visų laikų moterį, pavertusią savo meilės vergais net du Romos valdovus: Gajų Julijų Cezarį ir Marką Antonijų. Ji – deivė, meilužė, valdovė. Ji – iškiliausios antikos kultūros simbolis. „Kleopatra“– didingas romanas apie meilę, išdavystę ir Egipto žlugimą.

Egipto karalienės Kleopatros ir žymiausio tų laikų karvedžio Marko Antonijaus meilės bei karališkosios kilmės egiptiečio Harmachio nuopuolio istorijos paslaptingai susijusios, o gal net nulėmė galutinį dviejų iškiliausių antikos kultūrų – Egipto ir senovės Graikijos – žlugimą.

…Harmachis, palaidotas gyvas, kalba iš užmiršto kapo ir atvirai pasakoja tau savo nuopuolio istoriją, kaip, pasidavęs pagundai, užmiršo savo dievus, savo garbę ir tėvynę dėl Kleopatros, ugnies dvasios, kurios kerintis grožis lėmė ištisų valstybių likimus…

Harmachis – gyvas faraonų kraujo linijos, saugomos Izidės, palikuonis, pašauktas nuversti Kleopatrą bei išvyti graikus ir romėnus, kad atkurtų Egipto aukso erą. Tačiau išvydęs karalienę, spinduliuojančią iki šių laikų nepralenktu kūnišku grožiu ir jos Kipro žibuoklių spalvos akis, sudegina savo sielą, blaškydamasis tarp griežtos pareigos ir begalinės karštos meilės.

Tuo tarpu Marko Antonijaus ir Kleopatros meilė ir žūtis – vienas iš sunkiausiai paaiškinamų tragiškų istorijos įvykių. Kodėl Kleopatra pabėgo iš kovos lauko Akcijaus mūšio metu ir kodėl Antonijus nuskubėjo paskui ją, leisdamas sunaikinti savo laivyną ir kariuomenę? Kodėl du galingiausi ir gražiausi epochos žmonės pasirinko mirtį: vienas nuo kardo, o kita – nuo gyvatės nuodų?

„Kleopatra“ – vienas didingiausių romanų apie senovės Egiptą ir tūkstantmečius neblėstančią jo legendą – karalienę Kleopatrą, kurios kerams neatsispyrė galingiausi pasaulio vyrai.

stovi vyras su skrybėle ant galvos

Čarlzas Dikensas

Deividas Koperfildas

Deividas Koperfildas savo gyvenimo istoriją pradeda pasakoti nuo pat gimimo, kuris, atrodė, buvo pažymėtas bloga lemiančių ženklų. Ir iš tiesų – berniuko vaikystę sukrečia žiaurumu pagarsėjęs patėvis, kuris po motinos mirties priverčia Deividą leistis į išbandymų kupiną gyvenimo kelionę. Blaškomas iš vienos šeimos į kitą, unikaliu požiūriu į nesėkmes ir neblėstančiu optimizmu žavintis Deividas sutinka daugybę ryškių asmenybių, tokių kaip spalvingasis Stirfortas, daugžodžiauti mėgstantis linksmuolis Mikoberis, piktadarys Urija Hipas, ekscentriškoji Deivido teta Betsi Trotvud, lengvabūdiška ir kerinti Dora Spenlou. Kai kurie iš jų įvelia į nesėkmes, kiti padeda išgyventi.

Viktorijos epochos fone Deivido Koperfildo gyvenimas bėga kupinas grėsmių ir gėrio, skausmo ir vilties, visuomet su krislu juoko ir sarkazmo gaidele. Nestokodamas atkaklumo, nuoširdumo ir darbštumo Deividas narsiai kaunasi su gyvenimo išbandymais. Ar pavyks jam tapti tuo, kuo svajoja? Ar tikrai tie bloga lemiantys ženklai ką nors reiškia?

Nevengdamas sąmojo, atskleisdamas autobiografines detales literatūros genijus Charlesas Dikensas sukūrė vieną įspūdingiausių, reikšmingiausių, populiarumo neprarandančių, iki šiol interpretuojamų ir ekranizuojamų anglų literatūros kūrinių. „Deividą Koperfildą“ pats autorius apibūdino kaip mylimiausią vaiką, savo viso gyvenimo kūrybos triumfą.

eina karys per pievą

Willi Heinrich

Štaineris. Kantrus kūnas

Rusijos kampanija, 1943-ieji, Kubanės placdarmas. Karas jau pralaimėtas, tačiau vokiečių kareiviai toliau įnirtingai kaunasi kruvinuose gynybiniuose mūšiuose.

Willio Heinricho romane „Štaineris. Kantrus kūnas“ realistiškai ir atvirai vaizduojamos visas iliuzijas praradusių kareivių žūtbūtinės pastangos išlikti gyviems nuožmiuose karo verpetuose. Aprašomi įvykiai paremti autoriaus išgyvenimais Rytų fronte Antrojo pasaulinio karo metais.

Willis Heinrichas karo metais tarnavo 101-osios jėgerių divizijos 228-ajame jėgerių pulke. Divizija visą laiką kovojo Rytų fronte ir patyrė 700 procentų nuostolių. Pats autorius buvo sužeistas penkis kartus. 1977 m. amerikiečių režisierius Samas Peckingah šio romano motyvais sukūrė garsų kinofilmą „Geležinis kryžius“ (Cross of Iron).

namas tamsoje

Mark Edwards

Viešnagė

Nuostabūs namai. Mylinti žmona. Ir uošviai, kurių jis kol kas nepažįsta.

Vienišo Elioto netikėtai sutikta Džema Robinson jo erdviems ir išpuoselėtiems namams įkvepia papildomos gyvybės — juodu susituokia ir apsigyvena drauge. Kai Džema paklausia, ar jos tėvai galėtų atvykti porai savaičių paviešėti, jis noriai sutinka. Tik dar nežino, kaip ši viešnagė pakeis jo gyvenimą…

Robinsonai apsireiškia kartu su Džemos seserimi Kloja — paslaptinga jauna mergina, kuri aklinai užsisklendžia jai skirtame kambaryje ir su niekuo nebendrauja. O uošviai — atvirkščiai, svečiuose jaučiasi kaip namų šeimininkai ir, regis, nė neketina iš jų išsikraustyti. Eliotas ima įtarti, jog Robinsonų praeitį temdo kažkokios tamsios paslaptys… O dar tie randai ant žmonos kūno, apie kuriuos ji nepasakoja…

Bėga dienos, savaitės, kyla grėsmė jaunavedžių santuokai, ir, norėdamas ją apsaugoti, Eliotas pradeda knaisiotis po Robinsonų praeitį… Bet ar jis pasirengęs susidurti su tiesa?

Du milijonus egzempliorių pardavęs bestselerių autorius pasakoja siaubingą istoriją apie galimas pasekmes, kai į savo namus įsileidi nepažįstamuosius.

guli kruvinas peilis

Helen Fields

Tobulas grobis

Sveiki atvykę į Edinburgą – Europos žmogžudysčių sostinę.

Roko festivalio įkarštyje papjaunamas labdaros darbuotojas. Jis po kelių minučių miršta. Tūkstantinėje minioje užpuoliko niekas nepastebėjo.

Kitą savaitę vieno Edinburgo skersgatvio konteineryje randamas pradinių klasių mokytojos kūnas — ji pasmaugta savo pačios medvilnine skarele.

Detektyvai inspektoriai Ava Terner ir Lukas Kalanakas neturi nei jokių įkalčių, nei jokių motyvų — kol įvairiose miesto vietose ant pastatų sienų ima rodytis grafičiai, apibūdinantys kiekvieną auką.

Tik tada, kai susigaudo, jog šitie žodžiai užrašyti ne po, o prieš žmogžudystes, jiedu suvokia, kad žudikas taip paskelbia savo būsimą auką… ir kuo ji nekaltesnė, tuo geriau.

Pasinaudodama savo patirtimi ir žiniomis, buvusi baudžiamosios ir šeimos teisės specialistė Helena Fields kuria nepaprastai autentiškus veikėjus ir siužetus. 

kruvinas sulenkiamas peilis

Andreas Gruber

Mirties nuosprendis

Sneideris ir Nemec vėl persekioja nusikaltėlius.

Vienos Miško pakraštyje netikėtai išnyra išsekusi ir visiškai sutrikusi pusnuogė mergaitė. Tai prieš metus staiga pradingusi vienuolikmetė, vardu Klara. Ant jos nugaros ištatuiruoti Dantės „Pragaro“ motyvai. Tačiau mergaitė neprisimena, ką ji veikė dvylika mėnesių. Klara tiesiog nekalba.

Tuo tarpu policijos pareigūnė iš Miuncheno Sabina Nemec pradeda studijuoti Vysbadeno kriminalinių tyrimų biuro akademijoje, skirtoje itin gabiems jauniems tyrėjams. Vienas iš jos dėstytojų yra kriminalinių bylų analitikas Martenas S. Sneideris, su kuriuo Sabina jau kartą buvo dirbusi. Jis — pagarsėjęs ekscentrikas, o neišaiškintų nusikaltimų tyrimo metodai, kuriuos jis dėsto savo studentams, vertinami prieštaringai.

Netrukus Sabina stoja šalia Sneiderio ir su juo tiria tris kontroversiškas bylas, iš pažiūros neturinčias nieko bendra. Paaiškėjus sąsajoms su Vienoje pagrobtos mergaitės byla, teorija ir praktiniai mokymai visiškai susipina. Abu tyrėjai savo kailiu įsitikina, kad jie apčiuopė siūlo galą ir netrukus įmins šią sudėtingą mįslę. Bet įžūlus nusikaltėlis nusitaikė ir į juos…

mergina stovi tamsoje po palmėmis

Michael Connelly

Tamsi šventa naktis

Haris Bošas ir Los Andželo policijos departamento detektyvė Renė Balard suvienija jėgas, kad išnarpliotų kadaise pabėgusios iš namų merginos nužudymą ir pasirūpintų, kad žudikas už įvykdytą nusikaltimą atsakytų teisme.

Detektyvė Renė Balard dirba naktinėje pamainoje, Los Andželo policijos departamente vadinamoje vėlyvuoju šou, ir vieną naktį, paryčiais sugrįžusi į Holivudo nuovadą, užtinka nepažįstamąjį, besirausiantį po senų bylų stalčius. Įsibrovėlis, pasirodo, yra į atsargą išėjęs detektyvas Haris Bošas, tiriantis seną įšaldytą bylą, kuri niekaip neduoda jam ramybės.

Balard negali Bošui leisti raustis departamento dokumentuose, bet, jam išėjus, pati pasidomi šia byla ir nejučia įsitraukia — iš gailesčio aukai ir pykčio jos žudikui. Kadangi Balard niekada nebuvo tokia pareigūnė, kuri pamiršta apie darbą vos pasibaigus pamainai, ji imasi bylos tyrimo.

Ši neištirta byla — Holivudo gatvėse gyvenusios, iš namų pabėgusios penkiolikmetės Deizės Kleiton nužudymas. Mergina buvo žiauriai nužudyta, o jos kūnas išmestas į konteinerį kaip kokia šiukšlė. Dabar Renė Balard suvienija jėgas su Bošu, kad išsiaiškintų, kas nutiko Deizei, ir galiausiai priverstų jos žudiką už tai atsakyti. Tirdami bylą, detektyvai užmezga trapų ryšį, tačiau šiai naujai partnerystei teks įveikti rimtų išbandymų tyrimui pasisukus netikėtai pavojinga linkme.

Verified by MonsterInsights