Dviejų eilučių ilgio receptai: knygos „Senojo Vilniaus skoniai” pristatymas

Balandžio 26 dieną bibliotekoje vyko knygos „Senojo Vilniaus skoniai”, pasakojančios apie gastronominę Vilniaus tapatybę, pristatymas. Pristatymo metu čia svečiavosi net trys iš 4 knygos bendraautorių: istorikai Rimvydas Laužikas, Antanas Astrauskas ir virtuvės šefas, „Ertlio namo” įkūrėjas Tomas Rimydis. Tiesa, ketvirtasis, gastronomijos istorikas iš Baltarusijos Aleksandras Belyj, matyt, taip pat būtų mielai sutikęs dalyvauti, tačiau šiuo metu vieši Izraelyje. Du autoriai: R. Laužikas ir T. Rimydis yra kraštiečiai molėtiškiai. Susitikimą moderavo istorikė Anželika Laužikienė.

Susitikimą ji pradėjo eilėmis, kurios buvo visiškai nedraugiškos alkaniems klausytojams, mat itin vaizdingai nupasakojo skonį, kvapą, tekstūrą ir visą kitą, kas tik žadina apetitą. Na, receptai vaizdingi, bet ar praktiški? Pasak autorių, bent trečdalis yra gan nesunkiai pasigaminami namuose, tačiau yra ir itin ekstravagantiškų, pavyzdžiui stirniena, kiškiena ir kitokia žvėriena, gyvūnų skūromis ir visu kitu įdaryta šerno galva, kurią pats T. Rimydis vadina vieną kartą iš smalsumo gamintinu patiekalu, nes kito karto papraščiausiai nesinorės. Receptai, beje, atrinkti tokie, kurie patiems autoriams kėlė mažiausiai abejonių dėl savo tikrumo ir buvo kiek įmanoma tikslesni, detalesni. Rašant visiems buvo aišku – lietuvių virtuvė ne ką prastesnė nei prancūzų ar kitų pietiečių, o dabar taip garbinama bulvė šitaip plačiai paplito tik sovietmečiu, o ir pati virtuvė sovietinės standartizacijos metu nusitrynė, išbluko.

Keturi autoriai susibūrė per probleminį klausimą: kaip įdomiai ir patraukliai pristatyti Lietuvą užsienio knygų mugėse? Galiausiai nusprendė tai daryti per maistą ir gastronominę tapatybę, o visa nukeliavo iki šios knygos pasirodymo.  

Knyga skirta VIlniaus 700 metų jubiliejui, o tyrinėti jame tikrai yra ką. Pats R. Laužikas teigia, kad Vilnius iš viso yra menkai gastronomiškai pažįstamas. Situacijos nelengvina ir tai, kad Antrojo Pasaulniokaro metu, nors pats miestas ir nebuvo per daug apgadintas, tačiau, kaip gerai žinome, jo metu buvo išžudyta didžiulę dalį populiacijos sudarę žydai. Dėl šių priežasčių po karo Vilnius kūrėsi iš naujo, šį procesą veikė deportacija ir taip istorijos vingiuose nunyko tradicijos tęstinumas, išlikęs, pavyzdžiui, Kaune.  

Autoriams buvo svarbu ne tik išleisti knygą, tačiau ir tai, kaip ji išliks, pasireikš ir darys įtaką kultūrai. Nešiodamiei šią mintį jie paskelbė dešimties patiekalų, kurie reprezentuoja Vilnių, sąrašą (jį galite rasti čia). O kas iš to? Vilniaus restoranai, kavinės, užeigos ir kitos gastronominį sostinės žemėlapį braižančios vietos taip yra skatinamos prikelti senus receptus, jais žaisti ir taip grąžinti tradicijos tąsą.

Molėtų viešosios bibliotekos informacija

Verified by MonsterInsights