Robertas Pikčiūnas
Robertas Pikčiūnas – 2023 metų Molėtų rajono Kazio Umbraso literatūrinės premijos konkurso dalyvis.
* * *
padėk man tikėti
prašau
padėk man tikėti
nes dangus toks platus
beribis ir mėlynas
atviras
o aš teprašau
padėk man tikėti
(2022.03.17, Molėtai)
* * *
spengianti tyla
prieš pat saulei
nusileidžiant
o po to?
Tamsa
nusivylimas
žiupsnis
beprasmybės
o po to?
ir šviesa
ir stiprybė
mūsų rankose
ir vilties
pilnos akys
(2022.03.13, Molėtai)
* * *
kuomet užmerktos akys
nenuostabu
kad nieko nematai
ir kaip taip galima
bet kaip taip galima
žiūrėti
žiūrėti
ir nieko
nematyti
ir tos plačios
užmerktos akys
(klišės)
ir nematymas šviesos
nepatyrimas
ir nutrūkusi mintis
be
pabaigos
(visiškai)
(2022.03.23, Molėtai)
* * *
man liūdna man liūdna
man labai liūdna
o Dieve
o Bevardis Dieve
bent tu apšviesk
kodėl žmonės
kodėl jie pikti
kodėl jie niokoja
ir niekina
ir nekenčia
kitokio
kodėl jie griauna tai
ko patys nekūrė
ko patys savo rankom
nelaimino
o Dieve
o Bevardis Dieve
bent tu apšviesk
bent tu atverk akis
bent tu nusausink
ašaras
sustabdyk kraugerius
išbadėjusius
(2022.04.03, Molėtai)
TAIKOS JŪSŲ NAMAMS
miegas būna neramus
pilnas dundėjimo
pilnas grėsmės
ir mintys vis sukasi
ir nerimas niaukiasi
niaukiasi
bet žmonės
būkit dėkingi taikoje
gyvendami
būkit laimingi
kol šviesa jūsų
namuose
kol skėriai
neužtemdė slenksčio
jūsų gyvenimų
(2022.04.17, Molėtai)
* * *
kasdien aš
brendu
per lauką geltoną
purienų
ne –
tai laukas
saulėgrąžų –
jų kruvinos šaknys
bado akis –
jų tamsiai raudonas
kvėpavimas
dvelkia šalčiu ir mirtim
o dienos ir naktys
neramios –
be miego be veido
be saulės
ir suopračio jokio kada
pasibaigs
beprasmė prasmės
paieška
(2022.04.28, Molėtai)
* * *
galva apsvaigusi
ūžia vis
ūžia
– pirmas sprogimas
– kur buvo
pirmas sprogimas
baltas žydėjimas slyvutės
kažkoks žydėjimas japoniškos
aš jau neatskiriu
koks jis
vis per
svaigimą galvos nežinau aš
– kada buvo antras
– kada buvo trečias
– kada – septintas
– aštuntas
– tryliktas
– paskutinis
(2022.05.09, Molėtai)
* * *
lietus vis
plauna miestą
upės šaligatviais
plukdo sielas
jau ketvirtas
mėnuo
be
pertraukos
(2022.06.21, Molėtai)
O KAS JEIGU
pasaulis šis
sukas vis sukasi
sukasi
bet o kas
bus po to po griuvenom
po dangum
po atviru
kai mes
ne pirmą kartą
ir tikrai ne paskutinį
kai mes
visi žvelgsime akimis
vandeningomis
į pasaulį
kai nesuprasime
kai verksime
kai melsimės
aukosime
ir pasiaukosime
kai nežinosime
ar tebėra tas lizdas
į kurį galėtume
ar bepargrįštume
ar pasaulis šis suksis
vis suksis ar
suksis
vis dar
(2022.06.20, Molėtai)
NIEKO TEN NĖRA
kaip lietus
kaip sniegas
kaip vėjas
kaip žvilgsniai
kaip žodžiai
ir pirštai
viskas slysta
nuslysta pro šalį
nebent
šviežiai išgaląsti
įdreskia kažkur kairiau
krūtinės
(2022.07.12, Molėtai)
* * *
kasdien
pavargsta mano akys
nuo triukšmo
nuo nerimo skausmo
ir panikos
kasdien
laikas trumpėja
pakyla vanduo jūrose upėse
ir akių latakuose
ir niekas nebežino
kada baigsis pasaulis
kada baigsis
paniekos klampynė
kada pagaliau mes
pasieksime
dugną
kada pagaliau gyvensime
ramybėje
(2022.07.14, Molėtai)
IKI PABAIGOS
tetrūksta vieno vienintelio
žodžio
tavęs ir manęs
mano ir tavo vienintelio
noro
vienintelio įkvėpimo
oro vieno
vienintelio gurkšnio
ir atsidavimo tavo
ir mano
vienintelio mūsų
dėl savęs
dėl tavęs ir
dėl mūsų
(2022.07.19, Palanga)
VAIKAI, GYVENKIME DRAUGIŠKSI
o dabar įsivaizduok –
ant tavo namo nukrenta bomba
ji sprogsta
ji viską ištaško –
lubas ir grindis, ir sienas
ir tavo baldus,
ir indus,
ir keptuves
ir tavo katiną,
tavo šunį,
tavo motiną ir tėvą
ir tavo vaikus
dar negimusius
o dabar įsivaizduok –
tavo kaimynas pasako, kad
nieko čia nebuvo
o jeigu ir buvo –
tu pats dėl to kaltas
kad buvai toks koks buvai,
kad nereikėjo
provokuot
(2022.07.14, Molėtai)
* * *
mano pasauly
pasibaigė lietus –
jį išdegino paraku
baigia išgaruoti stovintis vanduo
baigia išgaruoti miręs vanduo
pamiršk! pamiršk!
tekantį vandenį –
ašarų jau seniai nebėra –
jas išdegino paraku
tik nepamiršk! Nepamiršk! –
tai neatleidžiama –
tai nedega –
nebėra
tiek parako!
(2022.07.26, Molėtai)
GAIVIOS VASAROS DIENOS
regis –
dienos kaip dienos –
su saule, su lietum
(su ašarom?)
aš skinu
baltas gėles
(chrizantemas?)
neščiau jas pamerkti –
tik nėra (nebėra)
kur ir kam
o sniegenos
raudonom papilvėm –
tai kraujo lašai
pro atvirus
(išdužusius) langus
jos veržiasi
lauk
iš širdies, iš gerklės –
iš pasąmonės
man baisu!
pelenuos matosi
juodai kruvinos
rankos
jos brėžia pirštais
randus
ir apsimeta baltomis
ir pūkuotomis
(2022.07.25, Molėtai)
* * *
jeigu pažinčiau raides
jeigu mokėčiau sudėti jas į žodžius
o žodžius sudėti į sakinius
va tada galbūt būtų galima pamėginti
aprašyti tai apie ką galvoju
va tada galbūt būtų galima pamėginti
apeiti tą bloką tą monolitą
tą keistą darinį
ten kažkur galvoje paslėptą
po tiršta dūmų uždanga
(2022.07.29, Molėtai)
(NE) APIE TAI
kam?
kam visa tai?
tai tik
žaidimas raidėmis
tai tik
žodžių liejiniai
tai tik
dirbtinėje šviesoje įsikerojąs liūdesys
nesupratimas ir
bergždžias daugžodžiavimas
pusiausviros praradimas
slystantis
iš po kojų pasaulis
ir
kiekviena diena
tarsi
virbalais
į nervų galūnes
kiekvieną sekundę vis
apmirštančias
iš naujo
(2022.08.19, Molėtai)
SAU PAČIAM APIE NIEKĄ
žiūrėk, –
žinau, kad oda
šiurpsta
žiūrėk –
žinau, kodėl tau
šitaip šiurpsta oda
žinau,
kodėl galva tiek laiko
į dvi dalis suplyšt grasinas
žiūrėk, –
aš puikiai suprantu,
kodėl taip viskas atsibodo
ir dar šiek tiek
aš visko suprantu
bet dar palauk,
bet dar truputį pabandyk
palaukti kiek gali
nors nieko pažadėti
aš nenoriu,
bet dar truputį tu palauk
ir bus geriau, kad ir truputį,
galbūt ne šiandien dar,
bet bus geriau,
nors bent truputį
(2022.09.18, Molėtai)
* * *
ramybės tiktai ramybės
nors ir teks peržengt
smėlio kalnelį
bet kada nors mes vis tiek
susitiksim
kai švies baltas
mėnulis
ramybės mums
tiktai
ramybės
nors prieš akis vis dar
naktis ir tamsa
bet kai švies baltas
mėnulis
mes ir vėl susitiksim
nors ir teks
peržengt
smėlio kalnelį
(2022.09.21, Molėtai)
TAI DAR NIEKO NEREIŠKIA
ar kas nors negerai?
nesu tikras,
ar norėčiau tai žinoti.
Bevardis Dieve,
kaip man nesinori.
o suaugusieji netiki
vaikais.
bet jie pamatys,
kad čia nieko nėra,
kad ir kaip ten būtų,
jie pamatys
ir sugrįš kiton vieton,
ten,
kur nesmelkia
nelaimės nuojauta, –
nes laiko dar yra.
(2022.09.29, Molėtai)
TIE LAIKAI (NEBE) TIE
būna lietus
raudonas lyg kraujas
ir vėjas būna
karštas lyg kraujas
tas kraujas
raudonas lyg lietus
tas kraujas
karštas lyg vėjas
ir dienos
ir naktys
pasąmonės srautas
viskas į žemę
krauju ir ašarom
ten niekas nedygsta
ten nieko nėra
nėra
nebūti nenori
privaloma
grįžti
(2022.10.05, Molėtai)
PAMESTAS LAIKAS ¹
jeigu jį radot kas nors,
būtų gerai,
kad gražintumėt –
turiu
planų, kaip vėl jį
pamesti ²
¹ knygų skaitymas neįskaičiuotas
² turiu daug knygų neperskaitytų
(2022.10.12, Molėtai)
* * *
visada kartojau
kartoju
visada kartosiu –
sutemus aš
sutemus niekada
nevaikštau
niekur
aš
(2022.10.20, Molėtai)
* * *
sąmonė brėžia
gyvenimo lanką
ir sustoja
ties pabaiga
violetine šviesa –
nei žmogaus
nei daikto
tik
violetinė šviesa
ir zvimbesys –
paskui vėl iškyla
gyvenimas
pačioj gyliausioj
vietoj –
ir pamatysi –
išplauksi kaip didelis
(2022.10.21, Molėtai)
* * *
pėdsakai smėlyje
jais nužymimi žmonių
gyvenimai
atslenka
kita naktis
o su ja ir vėjas
protą sargdinančios
epidemijos
taip lengvai
nesustabdysi
– – – – – – – – – – – – –
duoki man lempą
kad
galėčiau dieną
surasti
(2022.11.01, Molėtai)
* * *
šaltis
veriantis šaltis smelkiasi
per sluoksnius ir
tarsi plienas
priglunda prie stuburo
išsekina
net naktinis
žeme šliaužiantis gyvis
neįstengia atsitraukti
įveikti miego
– – – – – – –
keturiasdešimt pabūklų
tiek naktų
tiek rimbo kirčių
tie bronziniai milžinai
randuoti ir apsiblausę iki
juodumo
ir į dulkes
subyra grindinio akmenys
– – – – – – –
girdėjau
kad padeda šliūksnis
šalto vandens
(2022.11.07, Molėtai)
* * *
tolyn
net ir debesų pakraštys
mėlynai geltonas
Dangau!
taip ir žinojome
kad esi teisingoje
pusėje
(2022.11.13, Vilnius)
* * *
visada klausyk savo vidinio vaiko
visada visada klausyk savo vidinio vaiko
visada visada visada klausyk savo vidinio vaiko
visada pasitikėk savo vidiniu vaiku
visada visada pasitikėk savo vidiniu vaiku
visada visada visada pasitikėk savo vidiniu vaiku
nes tik tavo vidinis vaikas
žino daugiau ir geriau apie tave
negu bet kas kitas
jis išmintingas
jis rūpestingas
jis supratingas
jis maloningas
todėl visada
visada klausk savo vidinio vaiko
visada klausyk savo vidinio vaiko
visada pasitikėk savo vidiniu vaiku
(2022.11.15, Vilnius)
O BET TAČIAU
senas humoras
iš dar senesnio pasaulio
tik kad juoktis
nebėra nei jėgų
nei sveikatos
kuomet daug kas aplinkui
prasmirdę prirūgę
kuomet
perpuvę autai pelkėj prirūgę
susmirdę
apvyniok
savo galvą ir burną
savo užkimšk
jais
ir pranyk iškeliauk
ten iš kur
atropojai keturpėsčias
nes
čia tavęs nekvietė niekas
tavęs
čia niekam
nereikia
(2022.12.08, Molėtai)
* * *
juk ten nėra jokių
žodžių
jokių jausmų
prisiminimai
tai vaizdas užrašytas
kristaluose
supranti?
kas galėjo žinoti
kaip tai
svarbu mums
kokią reikšmę turi tai
kas
aiškiausiai įsiėdę mumyse
labiausiai uždara
išsamiausiai išreikšta
giliausiai įspausta
ir visgi
tai ko gi tu nori?
(2022.12.09, Molėtai)
* * *
lyg ir nesu
iki ausų apsikrovęs
darbais
ir vis tiek
kasmet dienos lekia
vis greičiau
jaučiuosi
vis labiau užsiėmęs
regis
pagreitėjo laiko tėkmė
bet
negaliu rašyti apie keistą
sutrikusį ritmą
rimtai
niekas niekada nepatikėtų
– – – – – – – – – – – – –
bet argi gali tokia istorija
turėti konkrečią
temą
ir būti
kuo nors pamokanti?
– – – – – – – – – – – – –
(2022.12.15, Molėtai)
NETINKAMO EILĖRAŠČIO KARKASAS
dangus
debesis
snaigės
ir pusnys ant žemės
– netinka?
tada įrašykite
tinkamą žodį
sekundės
minutės
ir valandos
dienos
savaitės
ir mėnesiai metai
– netinka?
tada įrašykite
tinkamą žodį
bet ir jis nesustabdys
iš lėto šliaužiančio
žvėries
nors (tikiuosi) jis pats
nusibaigs
– arba
įrašykite
tinkamą žodį
gal tada
bus
tinkama
viskas
daugmaž
(2022.12.16, Molėtai)
* * *
banalu yra kalbėti apie
mirties abstrakciją
apie
gyvenimą
priešais
saulę – – –
– – – pauzė
ir viskas
čia
nieko nėra
tik tyla
maždaug nuo
vasario mėnesio
(2022.12.19, Vilnius)
* * *
Tamsios
gilios žiemos
naktimis
kupinomis
kliedesių
pavadinkim ją
mus pančiojančia
tikrove
– – –
Bet
žmonės sakė kad
tai tik liga
ir
pasaulis būtinai
pasveiks
(2022.12.31, Molėtai)
PEILIO PRISILIETIMAS
…ir tuomet apalpti vėl
o gal ir ne
aš pats nebežinau nes
viskas susimaišę
lyg per miglą vaidenasi
saldžiai rūgštus
kraujo kvapas
išdžiuvusios
kraujo dėmės
rudžių spalva sauganti
tą kvapą
vėsios rytmečio miglos
kvapas
gražūs
švelnūs
ėriukai
agonija čia pat
į veidą
kraujas
kažkieno juokas
čia pat
į veidą
galop
juoda saulė o gal
juodas mėnulis
– – –
vėsi paupio pieva
laumžirgiai
virpantys ore
ir
šlapia skepeta
braukianti
veidą
(2023.01.04, Molėtai)
