Apie moteris istorijos vingiuose: vyko istorinio romano „Karo nuotaka” pristatymas
Gegužės 30 dieną bibliotekoje vyko istorinio romano „Karo nuotaka” pristatymas. Čia dalyvavo ir pati bestselerio (leidžiamas jau trečias knygos tiražas!) autorė, kraštietė Ilona Skujaitė bei istorinio šokio studija iš Anykščių „Baltoji Pavana”.
Pokalbį I. Skujaitę kalbinusi bibliotekos darbuotoja Anželika pradėjo nuo dabar autorei greičiausiai itin dažnai užduodamo klausimo: kaip ši susidomėjo būtent tokia tema. Pasak I. Skujaitės, ją suintrigavo tai, jog Kotryna Jogailaitė buvo užgožta kitų garsių savo giminės moterų: Bonos Sforzos ir Barboros Radvilaitės. Pačią Kotryną autorė atrado taip pat gana netikėtai – apžiūrinėdama Jogailaičių giminės atvaizdus aptiko tris viena į kitą labai panašias, vienodai aprengtas karalaites ir nusprendė pasidomėti giliau. Sužinojusi Kotrynos gyvenimo aplinkybes, t.y. karo metus, socialines, politines aplinkybes, jos kaip nuotakos geidžiamumą ir jaunikių gausą rašytoja nusprendė, jog tokia istorija verta dalintis su skaitančiaisiais.
Įspūdinga, jog tai pirmoji I. Skujaitės knyga ir bendrai – bandymas rašyti. Ji pasakoja labai sąmoningai pasirinkusi žurnalistės profesiją, nes fikcinius žanrus suvokė kaip ne jai skirtą, kitokią sritį, kurioje neperdaugiausiai faktų. Kotrynos istorija šį nusistatymą pakeitė kardinaliai – rašytoja suvokė, jog pateikus skaitytojams sausus šio naratyvo faktus bus tiesiog neįdomu.
Anželika pastebi, jog knygoje tikrai daug istorinių detalių įpynimo: detalizuoti indai, mados, interjero dekoras ir pan. I. Skujaitė pasakoja, jog kontekstiniams skaitiniams ir įsigilinimui į būtent tą laikotarpį skyrė maždaug 2-3 metus. Autorė netgi buvo nuvykusį į pilį Helsinkyje, kurioje gyveno Kotryna. Žurnalistė romane kiek tik įmanoma rėmėsi faktais, o romano gale netgi galima rasti šaltinių, kuriais remtasi, sąrašą.
Romaną, vis atrasdama laisvą minutę, autorė pasakoja rašiusi apie 4 metus. Anželika pastebi, jog jo struktūra panaši į filmo scenarijaus: „Karo nuotaką” sudaro du lygiagretūs pasakojimai apie Kotryną Jogailaitę ir jos vyrą Švedijos princą ir Suomijos kunigaikštį Joną Vazą. Tai dvi meilės ir karo gijos, karališki didikų žaidimai, susipinantys į dramą, kupiną aistrų, išdavysčių, kovos dėl valdžios ir XVI amžiaus Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos ir Maskvos valdovų dvarų paslapčių.
Kaip vieną įdomesnių faktų, atrastų rašymo procese, autorė mini anuometinę Krokuvos ir Vilniaus persvarą prieš dabar ekonomiškai už Lietuvą ir Lenkiją stipresnes Skandinavijos sostines. Taip pat, paklausta, kodėl knyga parašyta pirmuoju asmeniu, I. Skujaitė atsako, jog iš istorinių šaltinių visiškai neaišku, ką anuomet mąstė moteris, tad tokiu būdu ji pabandžiusi įlysti į tokios moters kailį. Pokalbio metu buvo paminėtos patriarchalinio vertinimo sukurtos spragos: teoriškai Jogailaičių dinastija baigėsi ties Žygimantu Augustu, tačiau sekant moterų liniją – ji nesibaigė, Kotryna susilaukė trijų vaikų.
Molėtų viešosios bibliotekos informacija
Algimanto Pečiukaičio nuotraukos.
