Nauji užsienio rašytojų kūriniai/gegužė

Louise Kennedy

Peržengus ribą

1975 metai. Šiaurės Airijoje atvirai liepsnoja protestantų ir katalikų nesutarimai, aidi šūviai ir griaudėja sprogimai, o jauna moteris blaškosi tarp ištikimybės savo bendruomenei ir pavojingos aistros.

Nepaisant sumaišties ir smurto protrūkių, Kušla su motina gyvena ramų gyvenimą mažame miestelyje netoli Belfasto. Dienomis ji dėsto parapijos mokykloje, o naktimis dirba šeimos užeigoje. Būtent ten ji susipažįsta su Maiklu Egniu, advokatu, išgarsėjusiu teismuose ginant Airijos respublikonų armijos (IRA) narius.

Maiklas yra protestantas, o Kušla – katalikė. Be to, jis vedęs vyras, tad Kušlai derėtų laikytis nuo jo atokiau. Visgi nepaisydama įspėjimų Kušla leidžiasi įtraukiama į rafinuotą gerokai vyresnio vyriškio pasaulį, ir tarp jų užsimezga romanas. Tačiau idilė greitai baigiasi. Netrukus miestelio prieigose randamas žiauriai sumuštas vieno jos mokinio tėvas. Kyla neapykantos ir pykčio banga, grasinanti palaidoti visus, kuriuos Kušla labiausiai nori apsaugoti.

Louise Kennedy gimė ir užaugo greta Šiaurės Airijos sostinės Belfasto. Rašydama romaną „Peržengus ribą“ rėmėsi tikrais įvykiais. Iš skausmo ir žiaurumo ji sukūrė labai gyvenimišką ir jautrią dramą apie sužlugdytą meilę ir nepalaužiamą ištikimybę saviems idealams, kur tai, iš kur esi kilęs, atrodo, svarbiau nei tai, kas tu esi.

Jos romanas „Peržengus ribą“ Washington Post išrinktas geriausia metų knyga ir yra įtrauktas į Moterų grožinės literatūros premijos trumpąjį sąrašą.

Kristin Harmel

Paryžiaus dukra

„Paryžiaus dukra“ – jaudinanti dviejų draugių istorija nacių okupuotoje Prancūzijos sostinėje. Tai knyga apie baimę, kančią ir skaudžius likimo smūgius, kuriuos nugali nepalaužiama vidinė stiprybė, pasiaukojimas ir meilė.

1939-ieji. Europa vis labiau kaustoma niūrios karo nuojautos. Paryžiuje gyvenančios draugės Eliza ir Žiuljetė įsitikinusios, kad karas jų nepalies. Deja, šios viltys netrukus sudūžta į šipulius. Naciams okupavus Paryžių, Eliza supranta, kad jai Prancūzijos sostinėje nebesaugu. Apsisprendusi bėgti, brangiausią savo turtą – dukrelę – moteris patiki Žiuljetei, taip pat auginančiai panašaus amžiaus dukrą ir du šiek tiek vyresnius sūnus.

Karui pagaliau pasitraukus iš Prancūzijos, Eliza sugrįžta į Paryžių, kur sužino sukrečiančią naujieną: į Žiuljetės namų rajoną pataikė bomba, akimirksniu sugriovusi tiek pastatus, tiek žmonių gyvenimus. Siaubo apimta Eliza bando surasti bent menkiausią užuominą apie savo dukrą ir ja besirūpinusią draugę, tačiau bergždžiai.

Nors Eliza tūkstančius kartų įsivaizduoja blogiausia, vis dėlto jos širdis atsisako tuo patikėti. Galų gale moteris užčiuopia nors ir menką, bet vilties šiek tiek teikiantį siūlo galą. Kupina vėl užgimusios vilties, Eliza iškeliauja į Niujorką, kur tikisi pagaliau sužinoti, kas nutiko jos dukrai ir geriausiai draugei.

Alexandra Potter

Paprasti džiaugsmai

Olivija Bruks žino, kad skyrybos – tai santuokos ir visų puoselėtų vilčių mirtis, o norint įveikti skausmą teks pereiti daug gijimo etapų. Kol kas ji vis dar įstrigusi pirmajame, kurį galima pavadinti taip: po galais, kas čia vyksta?

Sužinojusi apie vyro neištikimybę moteris nusprendžia palikti patogų gyvenimą Londone ir persikelti į mažą miestelį Jorkšyro grafystėje, kur praleido vaikystės vasaras. Norėdama atsikratyti vienatvės, iš prieglaudos pasiima pasivaikščiojimų draugą – seną, šlubčiojantį šunį Harį.

Vedžiodama Harį Olivija sutiks žmonių, kurie, kaip ir ji, jaučiasi sutrikę, bet mėgina pradėti iš naujo. Šie susitikimai privers ją pamatyti, jog kartais užtenka vienos smulkmenos – pokalbio, šypsenos ar gesto, kad vėl patikėtum savimi ir galbūt net suteiktum antrą progą meilei.

Romanas „Paprasti džiaugsmai“ – šilta istorija apie draugystę, tikros laimės paieškas ir drąsą leistis į gyvenimo avantiūras.

Yukio Mishima

Pavasario sniegas

Tokijas, 1912-ieji. Uždaras senosios Japonijos aristokratijos pasaulis pirmąkart įsileidžia atėjūnus – turtingas provincijos šeimas, naują, galingą socialinį ir politinį elitą. Melancholiškąjį aštuoniolikmetį Kijoakį Macugaję išauklėjo nykstančios senosios aristokratijos atstovai – Ajakurų šeima. Bet jis nėra vienas jų. Kijoakio tėvas markizas Macugajė, net jo dvare pasisvečiavus imperatoriui, kartkarčiais pasijunta nelyg koks apgavikas, netikras aristokratas. O ir vis sukirba nerimas dėl pernelyg lengvabūdžio ir gražaus savo įpėdinio Kijoakio, kuris, tėvo akimis, turėsiantis įtvirtinti Macugajų šeimą aristokratijos pasaulyje.

Patsai Kijoakis, gyvendamas gražiausias, bet kartu nerimastingiausias savo jaunystės dienas, jaučiasi besiblaškantis tarp sena ir nauja. Išgyvena nepatirtus ir bauginamus jausmus giliadvasiškajai Satoko Ajakurai, su kuria kartu užaugo. Jais dalintis nedrįsta net su savo vieninteliu draugu Šigekuniu Honda nė tuomet, kai Satoko susižada su kilminguoju princu.

Keturiuose knygos „Pavasario sniegas“ romanuose pasakojama vienos sielos keturių reinkarnacijų – į aristokratą, nacionalistą ekstremistą, Tailando princesę ir sadistišką našlaitį – istorija; sykiu tai pasakojimas apie Šigekunį Hondą ir jo pastangas skirtingose jo paties sielos reinkarnacijose išgelbėti kiekvieną jų nuo ankstyvos mirties, kuri budistiniame mokyme suprantama kaip karminė lemtis.

Aoife Fitzpatrick

Raudonasis paukštis gieda

Daily Mail, Irish Times ir Sunday Independent 2023 metais įtraukė romaną į labiausiai intriguojančių knygų sąrašą.

„Raudonasis paukštis gieda“ – kritikų pripažinimo sulaukęs įtempto siužeto romanas, parašytas tikro 1897 m. Vakarų Virdžinijoje įvykdytos žmogžudystės teismo proceso pagrindu.

Prabėgus vos keliems mėnesiams nuo vestuvių Zona Hister Šu savo namuose nukrito nuo laiptų ir mirė. Sukrėsti Livsėjaus miestelio gyventojai užjautė našliu likusį jos vyrą, tačiau Zonos motina Merė Džeinė įtikėjo, kad dukra buvo nužudyta, o gyvybę jai atėmė sutuoktinis.

Visgi niekas netiki, kad išvaizdus, miestelio gyventojų mylimas kalvis yra žudikas. Niekas, išskyrus Merę Džeinę ir Liusę, geriausią Zonos draugę, – jai pastarasis visada kėlė įtarimų. Bylai atsidūrus teisme Grinbrajerio apygardos vyrai susivienijo prieš abi moteris. Kaistant aistroms Merė Džeinė ir Liusė privalo apsispręsti, ar atskleisti didžiausią Zonos paslaptį, kad būtų įvykdytas teisingumas. Ir dabar joms padėti tegali Zona, iš anapus paskelbsianti paskutinę sukrečiančią žinią.

„Raudonasis paukštis gieda“ – puikus debiutinis iš Airijos kilusios Aoife Fitzpatrick romanas, kurį apmirusia širdimi skaitysite iki pat paskutinio puslapio. Paslaptingas, nepamirštamas ir pulsuojantis įtampa, jis ieško atsakymų į klausimus, kuriuos sau iki šiol užduodame: kokie žmonės išklausomi ir kokie ignoruojami? Kodėl moterimis taip dažnai netikima? Ir ką iš tikrųjų reiškia teisingumas?

Colleen Hoover

Bjauri meilė

Teitė Kolins, sutikusi oro linijų pilotą Mailsą Arčerį, nemano, jog patirs meilę iš pirmo žvilgsnio. Net nepasakytum, kad jie draugai. Teitę ir Mailsą sieja tik viena – nenuginčijama fizinė trauka. Regis, abiem to ir užtenka: jis nenori rimtų santykių, o ji neturi laiko meilei. Viskas klostysis puikiai, jei tik Teitė laikysis dviejų Mailso taisyklių: jokių klausimų apie praeitį, jokių lūkesčių ateičiai.

Tačiau neilgai trukus abu supranta: širdis ne taip lengvai paklūsta protui, pažadai dažnai būna sulaužomi, taisyklių ne visuomet laikomasi, o meilė… gali būti bjauri.

Jausminga, sudėtinga ir itin realistiška istorija „Bjauri meilė“, pasižyminti Colleen Hoover gebėjimu, regis, paprastoms, kasdienėms akimirkoms suteikti emocinės jėgos.

 „New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“ ir „Veritė“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Nors „Bjauri meilė“ pirmąsyk pasirodė 2014 m., aistringa Teitės ir Mailso meilės istorija iki šiol išlieka vienu skaitomiausių ir mylimiausių rašytojos kūrinių.

Anya Bergman

Vardės salos raganos

Ši knyga „Vardės salos raganos“, parašyta remiantis dokumentuotais faktais, skaitytoją nukels į patį raganų medžioklės įkarštį XVII a. antros pusės Skandinavijoje.

1662-ųjų Norvegija. Pavojinga vieta ir laikmetis moteriai, kai dėl paprasčiausio šokio galėjai būti apkaltinta raganavimu ir „vyro suviliojimu“. Su vietos pirkliu romaną užmezgusi našlė Sigri suimama ir išsiunčiama į Vardės salos kalėjimą. Sigri duktė Ingeborga iškeliauja į Vardę, kad pabandytų susigrąžinti motiną. Kartu su ja keliauja ir kitos, jau sudegintos, „raganos“ duktė Marena. Laukinis pastarosios būdas ir nepalaužiama dvasia suteiks Ingeborgai taip reikalingos drąsos leidžiantis nežinomybėn.

Vardės salos tvirtovėje gyvena ir dar viena moteris – buvusi Danijos karaliaus meilužė Ana Rodija. Užsitraukusi nešlovę (o gal tiesiog nusibodusi karaliui), ji buvo ištremta į nuošalią salą. Tačiau Ana ne iš tų, kurios nuolankiai susitaiko su likimu. Moteris pasiryžusi padaryti viską, kad paspruktų iš Vardės ir susigrąžintų privilegijuoto gyvenimo malonumus.

Šios moterys – dėl savo poelgių, charakterio ar tiesiog dėl to, kad kažkam nepatiko, – lengva ranka visuomenės paverčiamos raganomis. Juodinamos, nekenčiamos ir šmeižiamos, jos atsisako nuolankiai tapti aukomis, o jų dvasios jėgai negali prilygti joks karalius.

Raganų teismai daugeliui mūsų reiškia viduramžius. Deja, ši praktika vis dar gyva: paskutinis (bent jau kol kas) žmogaus nužudymas, apkaltinus raganavimu, įvyko palyginti neseniai. 2021 m. balandį Pietų Afrikoje buvo žiauriai sumušta ir gyva sudeginta mergina vardu Sangweni Jostina. Tuo tarpu paskutinė „ragana“ Europoje – Anna Göldi – buvo nuteista myriop Šveicarijoje 1782 m.

Anya Bergman gimė 1967 m. Londone. Škotijoje, Edinburgo Napier universitete studijavo kūrybinį rašymą ir įgijo menų magistro lapsnį. Persikėlusi gyventi į Airiją, 2004-aisiais debiutavo kaip romantinės literatūros rašytoja. Po kelerių metų, jau gyvendama Norvegijoje, susidomėjo ir ėmė gilintis į prieš kelis šimtmečius čia vykusias raganų medžiokles.

Sandra Brown

Teisingumas

Su kiekviena nauja knyga į The New York Times bestselerių sąrašą pakliūvanti Sandra Brown šiame romane „Teisingumas“ pasakoja amerikietiškojo futbolo žaidėjo Zako Bridžerio istoriją, kurioje sudėtingas moralinis pasirinkimas pamažu perauga į žūtbūtinę kovą už gyvybę.

Zakas Bridžeris jau seniai nebegalvoja apie buvusią žmoną. Santuoka su Rebeka nesusiklostė. Garsus amerikietiškojo futbolo žaidėjas ir ūmaus būdo gražuolė – ne pats tinkamiausias receptas ramiai šeimyniškai idilei. Po audringo santuokos etapo jie nusprendžia pasukti savais keliais.

Todėl žinia apie komos būsenoje atsidūrusią Rebeką gerokai nustebina Zaką. Kai paaiškėja, kad teisiniu požiūriu jis vis dar yra artimiausias asmuo, vyrą ištinka šokas – tai reiškia, kad būtent Zakas turi nuspręsti, ar atjungti buvusią žmoną nuo gyvybės palaikymo sistemos. Sukrėstas Zakas permeta atsakomybę Rebekos tėvams. Šie nusprendžia laukti stebuklo.

Po poros metų iš kalėjimo paleidžiamas Rebekos skriaudikas. Prokurorė Keitė Lenon įsitikinusi, kad anksčiau laiko išleisto Ebano Klarko tėvas pasinaudojo savo įtaka ir papirko teisėjus. Keitė pasiryžusi vėl įkišti tą akiplėšą už grotų. Tačiau tam, kad tai įvyktų, Rebeka turi mirti. Tada Ebanui būtų galima iškelti naujus – žmogžudystės – kaltinimus. Keitė su Zaku susiduria su sunkia moraline dilema. O kiekvieną jų žingsnį seka Ebanas Klarkas.

Olga Tokarczuk

Empūsijas

1913-ieji, Gerbersdorfo kurortas. Čia, kalnų papėdėje, veikia garsiausia Europoje sanatorija, skirta krūtinės ir gerklės ligoms gydyti. Į ją atvyksta studentas iš Lvovo Mečislovas Voiničius. Jo diagnozė negailestinga – tuberkuliozė, tačiau jis tiki, kad naujoviški metodai ir grynas kalnų oras sustabdys ligos progresavimą.

Pacientai iš Vienos, Karaliaučiaus, Breslau ir Berlyno, kilnodami užpiltinės taureles, aptarinėja svarbiausius pasaulio reikalus. Ar Europai gresia karas? Ar joje įsigali monarchija ar demokratija? Ar egzistuoja demonai? Ar skaitant knygą galima pasakyti, kieno ranka ji parašyta – vyro ar moters? Tačiau pacientams rūpi ne tik šie klausimai. Voiničius taip pat klausosi istorijų apie tragiškus įvykius kalnuotose sanatorijos apylinkėse. Nors jam tenka slėpti tiesą apie save, jį vis labiau traukia šiurpios šio krašto paslaptys.

Romane „Empūsijas“ susikerta lyčių lygybės, moteriškumo, vyriškumo, kūno išaukštinimo ir paniekinimo, ekologijos, efemeriško tikrovės suvokimo ir paslaptingų laiko dimensijų temos. Čia gausu aliuzijų ne tik į garsius literatūros kūrinius, bet ir į ankstesnes pačios rašytojos knygas. Autorė su humoru atskleidžia tiesą apie pasaulį, kurio mes arba nepastebime, arba nenorime pripažinti.

Katherine Pancol

Lėtas vėžlių valsas

Šiame prancūzų autorės Kathrine Pancol megabestseleryje „Lėtas vėžlių valsas“ – knygos „Geltonos krokodilų akys“ tęsinyje, – kuriuo be vargo mėgausis ir su pirmąja knyga nesusipažinęs skaitytojas, Žozefinai, pagaliau pajutusiai troškulį save pažinti, tenka susidurti su išsiskyrimu, šeimos problemomis ir net žmogžudyste.

Per pastaruosius metus Žozefinos Kortes gyvenimas pasikeitė į gerą. Dar neseniai buvusi vos galą su galu sudurianti Viduramžius tyrinėjanti mokslininkė – palikta sutuoktinio, atstumta motinos ir persekiojama bankininko, dabar ji bestselerio autorė, turinti butą Paryžiuje ir patrauklų, kad ir paniurusį, meilužį. Ir vis dėlto ramybėje jos nepalieka nuojauta, kad tikroji laimė ją aplenkia. Taigi kai vieną vakarą ši keturiasdešimtmetė susiduria su gyvenimą keičiančiais įvykiais, ji supranta, kad laikas pradėti klausytis širdies.

Pakliuvus į painių santykių ir virtinės žmogžudysčių raizgalynę, Žozefinai tenka mokytis ryžtingai veržtis į priekį, rasti drąsos ir stiprinti pasitikėjimą savimi.

Ashley Audrain

Kuždesiai

„Kuždesiai“ – įtraukiantis ir įtemptas kūrinys apie keturias šeimas, kurių gyvenimai negrįžtamai pasikeičia po vieno sunkiai suvokiamo įvykio.

Tėvas ir motina Loverliai kantriai budi ligoninėje prie sūnaus lovos, nes šis vidurnaktį iškrito pro savo kambario langą. Jo motina Vitnė su niekuo nekalba. Šoko ištikti draugai ir kaimynai savo ruožtu bando išsiaiškinti, ar jie patys kaip nors neprisidėjo prie to, kas atsitiko tą baisų vėlų vakarą. Tai šilti ir pažiūrėti altruistiški geriausi Loverlių šeimos draugai Parkai, jauna ir ambicinga vaikų trokštanti susilaukti Rebeka ir jos vyras bei tyli rami portugalų senukų pora, gedinti savo vienturčio suaugusio sūnaus, kuriam buvo nustatyta sutrikusios raidos diagnozė.

Tačiau kas nutiks vėliau, kai po savaitės paaiškės ilgai slėpta ir stulbinanti, šias šeimas jungianti tiesa?

Ashley Audrain romanas, kuriame nagrinėjamos žlugdančio pavydo, pasiaukojančios motinystės, trūkinėjančių santuokinių ryšių, skausmingos persileidimų ir nutildytos nuojautos temos, kelia klausimus, kas nutinka, kai geri žmonės priima netinkamus sprendimus.

David Lagercrantz

Memoria

Tarptautinį pripažinimą savo įspūdingais kūriniais pelnęs Davidas Lagercrantzas (g. 1962) pristato antrą kriminalinio serialo apie ekscentrišką Stanfordo universiteto psichologijos profesorių Hansą Rekę ir Stokholmo priemiesčių policininkę Mikaelą Vargas dalį – „Memoria“.

Prieš 14 metų Klerė Lidman žuvo daug aukų nusinešusioje benzinvežio avarijoje, tačiau jos vyras Samuelis atsisako tuo patikėti. Kartą vienos fotografijos fone atsitiktinai išvydęs moterį, kuri atrodo visai kaip Klara, jis nusprendė kreiptis pagalbos į Hansą Rekę ir Mikaelą Vargas. Iš pradžių jie abu buvo skeptiškai nusiteikę, bet pažvelgęs į nuotrauką Rekė atranda detalių, kurios rodo, kad joje tikrai įamžinta Klerė. Ar tai įmanoma?

„Memoria“ nukelia skaitytojus į paskutinį XX amžiaus dešimtmetį, kai Rytų Europą purtė politinės permainos, bankų krizės ir naujųjų turtuolių grumtynės su postsovietiniu KGB monstru dėl įtakos. Įtampos kupiname švediškame trileryje atskleidžiami žiaurūs nusikaltimai, jų poveikis atskirų žmonių gyvenimams ir patiems tyrėjams.

Nicky Pellegrino

P. S. Atvažiuok į Italiją

P. S. Atvažiuok į Italiją, Bela, atvažiuok pasidžiaugti saule ir makaronais, ir raudonuoju vynu, ir ilgais pasivaikščiojimais; atvažiuok ir pasilik, kiek norėsi.

Kai ramus, idiliškas Belos gyvenimas Naujojoje Zelandijoje ima byrėti, guodžiantį glėbį jai pasiūlo nepažįstamasis, gyvenantis už tūkstančių kilometrų, saulėtoje Pietų Italijoje. Jis atsiunčia rankų darbo dovaną ir laiškelį su eilute „P. S. Atvažiuok į Italiją!“, ir moteris, nusprendusi klausyti širdies balso, leidžiasi į kelionę.

Atvykusi į Enriko palazzo Apulijoje, žavingame šimtmečių istorija alsuojančiame Ostunyje, Bela pamato, kad vyriškio gyvenimas nė kiek nepanašus į tą, kokį ji paliko namie. Vis dėlto, nepaisant jo prabangių automobilių ir turtingos, nuolat besikivirčijančios šeimos su valdinga nonna priešakyje, paaiškėja, kad jiedu su Enriku gerokai artimesni, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio.

Į gyvenimo kelionę Bela išvyko nesitikėdama įsimylėti, bet po saulės nutviekstais alyvmedžiais gali nutikti bet kas…

Nicky Pellegrino gimė Liverpulyje, bet vaikystėje su šeima atostogaudavo Italijoje. Jos pasakojimus pagardina tų vasarų prisiminimai – aistros, kivirčai ir, svarbiausia, maistas. Šiuo metu Nicky gyvena Oklande, Naujojoje Zelandijoje, su vyru, kurtų veislės šunimi Hariu ir žirgu Uno.

Ali Hazelwood

Meilės hipotezė

Save gerbiantys mokslininkai ir mokslininkės visuomet remiasi konkrečiais įrodymais. Todėl doktorantė Olivija Smit, norėdama įtikinti geriausią draugę ir kolegę, jog nė kiek nebegalvoja apie savo buvusį vaikiną, jos akyse pabučiuoja pirmą pasitaikiusį vyrą.

Adamas Karlsenas – jaunas, arogantiškas profesorius, pagarsėjęs Stanfordo laboratorijos kietakaktis. Tačiau, Olivijos nuostabai, jis sutinka apsimesti jos vaikinu. Dar labiau Oliviją nustebina Adamo palaikymas po ne visai sėkmingo pranešimo mokslinėje konferencijoje. Tvirtas palaikymas ir… dar tvirtesnis jo kūnas.

Nedidelis Olivijos ir Adamo eksperimentas gresia virsti sprogimu. Olivija supranta, kad vienintelis dalykas, sudėtingesnis už bet kokią hipotezę, susijusią su meile, – tai jos pačios širdis, tyrinėjama po didinamuoju stiklu.

Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „New York Times“ bestselerių autorė ir neuromokslininkė. Rašytoja gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV ir ten įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. A. Hazelwood mėgsta bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo katėmis bei vyru žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. Debiutinis jos romanas „Meilės hipotezė“, pasirodęs 2021 m., buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia romance žanro knyga.

Lisa See

Jūros moterų sala

„Jūros moterų sala“ – įstabi istorija apie dviejų korėjiečių merginų draugystę, užgrūdintą šeimos dramų bei kiekviename žingsnyje tykančių pavojų, ir unikalią Džedžudo salos kultūrą, kurioje visa ant savo pečių neša moterys, kasdien rizikuojančios savo gyvybe, o vyrai prižiūri vaikus.

Plonyčiai baltos medvilnės rūbai stingdančiame šaltyje, ant riešo pritvirtinti įrankiai, per petį permestas plūduras ir tinklas – kol kas tuščias, bet dienos pabaigoje sversiąs mažne trisdešimt kilogramų. Tokia henjo, jūros moterų, kasdienybė: jos gaudo jūrų gyvius – nuo pačių smulkiausių jūrų auselių iki milžiniškų aštuonkojų. Už šitą gėrį uždirbti pinigai išlaikys visą didelę šeimą.

Jungsukė ir Midža – draugės nuo mažumės. Ūgtelėjusios jiedvi prisijungia prie henjo kolektyvo. Gyvenimas Džedžude ir taip nelengvas, o japonų primesta santvarka visa apsunkina dar labiau. Tačiau nesibaigiantys iššūkiai, rodos, ilgainiui tik stiprina merginų ryšį. Vis dėlto nenumaldomi Antrojo pasaulinio karo padariniai atvilnija ir iki jų gimtosios salos, kol galop net kaimynas kaimynui tampa priešu. Jungsukė su Midža kol kas nenutuokia, kad nenugalimos jėgos, sudrebinusios jų draugystės pamatus, privers ieškoti atsakymų į klausimus, ką reiškia atleisti ir kaip kabintis į gyvenimą, kai viskas, rodos, prarasta.

Soraya Lane

Dukra iš Italijos

Knyga „Dukra iš Italijos“ – intriguojanti širdį pavergsiančios „Prarastų dukrų“ serijos pradžia.

Šešios nepažįstamos moterys – Lili, Džordžija, Klaudija, Ela, Bleik ir Rouzė – į teisininkų kontorą atėjo nenutuokdamos, kodėl buvo čia sukviestos. Jos išeina nešinos paslaptingomis dėžutėmis – kiekvienoje slypi raktas į šių moterų giminės paslaptis.

Italija, 1946-ieji. Estei plyšta širdis – ji privalo atsisveikinti su Feliksu. Nuo pat mažumės, kada tas berniukėlis išdrįso ją užkalbinti, mergina negali išmesti jo iš galvos. Vis dėlto abu yra įsipareigoję savo šeimoms: Estė privalanti siekti balerinos karjeros, o Feliksas turėsiąs perimti šeimos verslą ir vesti moterį iš garbingos giminės. Bet likimas ir vėl suveda juodu draugėn, rodos, tik tam, kad dar sykį išskirtų… Ant kortos pastatyta pernelyg daug – tik ar tikrai protinga klausyti širdies?

Londonas, dabartiniai laikai. Lili jau susikrovė lagaminus vykti į Italijos vynuogyną, kai netikėtai jos rankose atsidūrė apdriskęs receptas ir teatro afiša italų kalba. Žinia užklupo lyg perkūnas iš giedro dangaus – pasirodo, jos velionio tėvo motina, Lili močiutė, gimė netekėjusių moterų pensione ir buvo atiduota įvaikinti.

Kabindamasi už šių popierėlių, vienintelių užuominų į močiutės praeitį, laisvu laiku nuo darbo vynuogyne Lili seka skurdžiais praeities pėdsakais. Ši avantiūra regisi kur kas lengviau įgyvendinama – ir smagesnė, – kai į pagalbą atskuba žavus vyndario sūnus Antonijus. Jiedu imasi narplioti mįslę, tik Lili nė nenutuokia, kas jos laukia priešaky: galbūt ji atskleis gražią lyg iš pasakos meilės istoriją, o gal – širdį veriančią tragediją?

Angela Petch

Toskanos paslaptis

Įstabi, tikrais Antrojo pasaulinio karo įvykiais paremta istorija „Toskanos paslaptis“ apie iš kartos į kartą ataidinčius tragiškus karo padarinius ir net tamsiausiais laikais neblėstančią meilę.

Toli Toskanos kalnuose, palei šniokščiančią upę, riogso sukiužęs malūnas. Dabar jame švilpauja vėjai, šnabždantys apie tai, kas seniai išblukę iš atminties: gardžius patiekalus, senelės istorijas prie laužo, vėliau užklupusią nacių invaziją ir siaubingos išdavystės išdraskytą šeimą.

Londone gyvenanti Ana apimta liūdesio dėl neseniai mirusios savo italės motinos. Iš jos moteris paveldi dėžę, pilną nuo amžiaus pageltusių ranka išmargintų popieriaus lapų. Šie užrašai atveda Aną į Rofelę – nuošalų kaimelį nuostabios gamtos apsuptyje. Gedinčiai dukteriai tai tikra atgaiva: kiekviename kampelyje gausu prisiminimų apie laimingą jos motinos vaikystę, kurią brutaliai sudarkė Antrasis pasaulinis karas. Tačiau jai prieš akis iškyla daugybė netikėtumų: Ana sužinos apie mamos veiklą pasipriešinimo judėjime ir priežastis, paskatinusias ją išvykti į svečią šalį. Ar tai buvo lemtingas sprendimas?

Neatsakytų klausimų dar pagausėja, sutikus pagyvenusį vyriškį, įsikūrusį atokiai nuo visų. Kodėl jis atsisako kalbėti, nors, išgirdęs Anos motinos vardą, reaguoja itin audringai? Ana įsitikinusi, jog senolis žino paslaptį, kurią motina visą gyvenimą nešiojosi slapčiausioje širdies kertelėje. O gal jau metas palikti karo laikų negandas praeityje ir tarp vilnijančių Toskanos kalvų pradėti gyvenimą iš naujo?

Mark Edwards

Pastogė

Prieš dvejus metus per tragišką nelaimingą atsitikimą Džulija neteko šeimos. Jos vyras paskendo upėje netoli namų, bandydamas išgelbėti dukterį Lilę. Tačiau mergaitės kūnas taip ir nebuvo surastas… o Džulija tiki, kad duktė kažkur yra gyva.

Vieniša ir palūžusi moteris atidaro savo namuose rašytojų pastogę. Vienu iš pirmųjų svečių tampa Lukas, siaubo romanų autorius, kurį apninka mintis išsiaiškinti, kas nutiko mažajai Lilei. Tačiau praėjus vos kelioms dienoms po jo atvykimo pastogės ramybę sudrumsčia virtinė keistų įvykių.

Kai Luko tyrimas nuveda jį ir Džuliją į girią, jie išsiaiškina tamsią paslaptį… paslaptį, kurią norima apsaugoti bet kokia kaina…

Kas iš tiesų nutiko tą dieną prie upės? Kodėl Lilės nerado? Ir kas vaidenasi rašytojų pastogėje?

Nepaaiškinami reiškiniai privers suabejoti realybe. Atsargiai, knyga „Pastogė“ jaukia galvą.

Tess Gerritsen

Šnipų pakrantė

Šioje neįprastoje New York Times bestselerių autorės Tessės Gerritsen istorijoje apie šnipus „Šnipų pakrantė“ užtarnauto poilsio išėjusi JAV Centrinės žvalgybos agentūros operatyvininkė mažame Meino valstijos miestelyje susiduria su savo praeities vaiduokliais.

Buvusi šnipė Megė Bird į Puritį, nedidelį pajūrio miestelį Meino valstijoje, atsikraustė po tragiškai nenusisekusios misijos vildamasi palikti praeitį užnugaryje. Dabar ji ramiai gyvena savo vištų ūkyje, vis dar saugodamasi galimo keršto už įvykius, privertusius anksčiau laiko pasitraukti į pensiją.

Tačiau kai Megės kieme išmetamas kūnas, moteris iškart supranta, kad tai — žinutė nuo jos taip ir nepamiršusių priešų. Megė kreipiasi pagalbos į senus bičiulius — irgi buvusius CŽA agentus, kad šie padėtų išsiaiškinti, kas trokšta jos mirties ir kodėl. Nors visi šio „Martinio klubo“ nariai — užtarnauto poilsio išėję šnipai, jie vis dar nepraradę naudingų įgūdžių, kuriais nekantrauja vėlei pasinaudoti, kad praskaidrintų ramią savo naujojo gyvenimo kasdienybę.

Būrelio pastangas apsunkina laikinoji Puričio policijos viršininkė Džoana Tibodo. Labiau įpratusi tvarkytis su triukšmadariais turistais nei su žudikais, ji niekaip negali suprasti, kodėl Megė taip nenori dalintis informacija ir kaip jos keistuoliai draugai sugeba nuolatos vienu žingsniu aplenkti pareigūnus.

Kol, nepaisydama „Martinio klubo“ manevrų, Džoana atkakliai stengsis ištirti bylą, ieškodama atsakymų, Megė bus priversta prisiminti savo senąjį darbą, dėl kurio yra išmaišiusi visą pasaulį — nuo Bankoko iki Stambulo, nuo Londono iki Maltos. Sugrįžo vaiduokliai iš jos praeities, bet padedant ištikimiems bičiuliams ir net atkakliajai Džoanai Tibodo, Megei galbūt visgi pavyks išgelbėti savo naujai susikurtą gyvenimą.

Lucy Score

Tai, kas slypi tamsoje

New York Times ir USA Today bestselerių autorė Lucy Sore grįžta į Nokemautą Virdžinijos valstijoje su skaitytojų pamėgto romano „Tai, kas niekada nesibaigia“ pagrindinio veikėjo Nokso brolio Nešo istorija „Tai, kas slypi tamsoje“.

Geri vaikinai neįsimyli blogų merginų.

Nešas Morganas visada buvo žinomas kaip gerasis brolis Morganas, visiems negailintis šypsenų ir linksmų mirksnių. Bet dabar šis policijos nuovados viršininkas sveiksta po užpuolimo ir jo pietietišką žavesį temdo panikos priepuoliai ir košmarai. Iš jo liko tik niūrus šešėlis. Nešas nenori niekam iš artimųjų prisipažinti, kad kenčia. Bet naujoji kaimynė, protinga ir seksuali Lina, pastebi jį persekiojančią tamsą. Ji nemėgsta fizinio kontakto, nebent pirma jį inicijuoja, bet kažkodėl Nešo prisilietimai kitokie. Jis irgi tai jaučia. Tarp jų įsiplieskęs kūniškas ryšys jam padeda nusiraminti, o ją priverčia susimąstyti, kad galbūt verta pažiūrėti, kur tai nuves.

Deja, Lina ir pati turi paslapčių ir jei Nešas sužinos, kodėl iš tikrųjų ji atvyko į miestelį, niekada jai neatleis. Be to, ji neužmezga santykių. Niekada. Karštas, trumpas romanas su vietiniu policininku? Kodėl gi ne. Santykiai su vyru, kuris tikisi, kad ji miestelyje įleis šaknis? Nė už ką. Vos pasiekusi savo tikslą, Lina neketina užsibūti. Bet Nokemautas moka pavergti žmonių širdis. O kai Nešas apsisprendžia suartėti su Lina, jo neperkalbėsi… net jei tam reikės pažvelgti jo vos nepražudžiusiam pavojui į akis.