Nauji užsienio rašytojų kūriniai/birželis

Kristin Hannah

Moterys

Įkvėptos drąsos. Sujungtos draugystės. Suvienytos vilties.
Dingusios. Pamirštos. Drąsios… Moterys.

Puiki istorijų pasakotoja, viena geriausių New York Times autorių, sukūrusi „Lakštingalą“ ir „Keturis vėjus“, pristato sukrečiančią ir Ameriką pakeitusią epochą — septintąjį XX a. dešimtmetį. „Moterys“ — išskirtinis romanas: vienu kartu tai ir jautrus moters, bręstančios pavojingu laiku, portretas, ir didingas pasakojimas apie karo padalytą ir politikų suluošintą tautą, apie kartą, vedamą svajų, kurias prarado mūšio lauke.

Kai dvidešimtmetė slaugą studijuojanti Fransė „Frenkė“ Makgrat išgirsta šiuos netikėtus žodžius, jai tarsi atsiveria akys. Užaugusi idiliškoje Koronado saloje, globojama konservatyvių tėvų, ji visuomet didžiavosi tuo, kad elgiasi teisingai ir yra gera mergaitė. Bet 1965 metais pasaulis pasikeičia, o ji ryžtasi pasirinkti kitokį gyvenimą. Kai jos brolis išvyksta į Vietnamą, ji impulsyviai įstoja į Kariuomenės medicinos seserų korpusą ir eina tuo pačiu keliu.

Tokia pati žalia ir nepatyrusi, kaip ir kautis į Vietnamą siunčiami vyrai, Frenkė sunkiai prisitaiko prie karo destrukcijos ir netikėtos traumos, kai grįžta namo į pasikeitusią ir susiskaldžiusią Ameriką.

„Moterys“ — pasakojimas apie vieną moterį, išėjusią į karą, bet ji simbolizuoja visų moterų, žengusių pavojingu keliu, kad padėtų kitiems, istoriją. Moterų, kurių auka ir tarnystė savo šaliai buvo per dažnai pamirštama. Tai deginančio skvarbumo ir lyrinio grožio romanas bei itin emocionali, sodriai nutapyta vienos įsimenančios veikėjos, kurios išskirtinis idealizmas ir drąsa skriejant kulkoms atspindi visa kartą, istorija.

Rachel Beanland

Florencija Adler plaukia amžinai

Atlantik Sitis, 1934-ieji. Kaip ir kiekvieną vasarą, Estera ir Jozefas Adleriai išnuomoja namą poilsiautojams, o patys persikelia į butą virš savo kepyklos. Čia jie užaugino dvi dukras – Fanę ir Florenciją. Florencija, ką tik grįžusi iš koledžo, vasarą ruošis perplaukti Lamanšo sąsiaurį, o Fanė, neseniai netekusi kūdikio, vėl laukiasi ir turi saugoti sveikatą. Jozefui primygtinai reikalaujant, kad šeima priimtų paslaptingą merginą, kuriai jis neseniai padėjo emigruoti iš nacistinės Vokietijos, nedidelis butas beveik plyšta per siūles.

Chaotišką, bet jaukią vasarinę šeimos idilę sugriauna netikėta tragedija, tačiau Estera priima šokiruojantį sprendimą nuslėpti nelaimę nuo Fanės – bent jau kol gims kūdikis. Taip šeimą apraizgo sudėtingas paslapčių ir melo tinklas, o į paviršių iškyla ilgai slėptos įtampos.

Tikra istorija paremta Adlerių šeimos saga atskleidžia, kaip toli mes pasiryžę eiti, kad apsaugotume mylimus žmones. Sykiu tai įkvepiantis liudijimas, kad žmogaus dvasia geba atsitiesti po tragedijos.

Jessamine Chan

Gerų motinų mokykla

39-erių Frida Liu išgyvena sunkius laikus. Nors turi puikų išsilavinimą, karjeros ji nesukūrė. Vyras Gastas jai laukiantis įsimylėjo jaunesnę ir išsikraustė. Draugų Frida taip pat neturi. Visi liko Niujorke, o ji dėl vyro darbo turėjo persikraustyti į Filadelfiją. Tiktai dėl Harietos, jųdviejų pusantrų metų dukros, Frida dar jaučia žemę po kojomis. Harieta – visas Fridos pasaulis, ir šis pasaulis Fridai gražus.

Tačiau Fridos gyvenime išaušta viena velniškai bloga diena. Iš nuovargio ji padaro klaidą. Ir akimirksniu atsiduria griežtame vaiko teisių apsaugos akiratyje. Harieta perduodama globoti tėvui, o namuose kiekvieną jos prasižengusios motinos žingsnį ima stebėti kameros. Taip bus nuspręsta, ar siųsti Fridą į motinų perauklėjimo mokyklą, žinančią, kaip išmatuoti motinos atsidavimą ir meilę savo vaikui.

Christian Hardinghaus

Vilko mergaitė

„Vilko mergaitė“ – tikra pabėgimo iš Kionigsbergo į Lietuvą istorija, sukrečianti iki širdies gelmių.

Šaltas 1946-ųjų vasaris. Vienuolikmetės Ursulos Dorn, karštligiškai ieškančios maisto Kionigsbergo griuvėsiuose, galvoje vienintelė mintis: kaip išgyventi? Sovietų okupuotame mieste daugiau nei 70 tūkstančių gyventojų, daugiausia vokiečių, jau mirė nuo bado, ligų ir smurtautojų okupantų rankos. Išsekusios moterys prievartaujamos, o kūdikiai vežimėliuose paliekami šaltyje. Maždaug 20 tūkstančių našlaičių klajoja po šiaurinę Rytų Prūsiją elgetaudami ir ieškodami maisto.

Ursula nebegali pakęsti šios kančios. Mergaitė įsmunka į rusų prekinį traukinį ir atkeliauja į Kauną. Čia susiduria su geranoriškais žmonėmis, globojančiais našlaičius, atklydusius iš Rytų Prūsijos.

Tačiau ilgainiui ir Pažadėtąja žeme laikytoje Lietuvoje vis sunkiau: partizanai priešinasi sovietų okupantams, o „vokiečių fašistų vaikus“ priglaudusios šeimos tremiamos į gulagus. Norėdami išlikti „vokietukai“ priversti trauktis į miškus ir ten gyventi laukinį vilkų gyvenimą arba išsižadėti savo tapatybės ir praeities.

Nė viena Antrojo pasaulinio karo aukų grupė nėra moksliškai tyrinėta taip mažai kaip Rytprūsių vilko vaikai, o taip nutiko dėl to, kad, palyginti su kitomis Trečiojo reicho ir nacių sukelto karo aukomis, apie jų likimą sužinota gana vėlai. Tik byrant Sovietų Sąjungai ir Baltijos šalyse sustiprėjus nepriklausomybės siekiantiems judėjimams pirmą kartą prabilta apie vilko vaikus.

Alexandra Andrews

Kas toji Modė Dikson?

„Gerai gyvena tas, kas gerai slepiasi.“

Florensė Darou visada manė, kad jai lemta tapti įžymia rašytoja, tačiau po nesėkmingo romano su vedusiu vadovu ji suabejoja savimi. Viskas pasikeičia išvykus į Maroką su naująja vadove – garsia atsiskyrėle rašytoja Mode Dikson. Modė gali būti kandi, bet sykiu ji kupina išminties – žino ne tik kaip rašyti, bet ir kaip gyventi. Spalvingose Marakešo gatvėse ir vėjuotuose pakrantės paplūdimiuose Florensė ima jaustis pagaliau gyvenanti įdomų, kosmopolitišką gyvenimą, kokio nusipelnė.

Bet vieną dieną Florensė atsibunda ligoninėje po baisios automobilio avarijos ir visiškai neprisimena, kas įvyko praeitą naktį. Galiausiai, niekur neradus Modės, jai kyla pavojinga mintis: užuot tūnojus šešėlyje, kodėl gi Florensei nepasisavinus Modės tapatybės ir taip viliojančio jos gyvenimo?

David Nicholls

Viena diena

Du žmonės. Viena diena. Dvidešimt metų.

1988-aisiais per universiteto absolventų išleistuves susitikę Deksteris Meihju ir Ema Morli kartu praleido vos vieną dieną. Pasukę skirtingais keliais, jie nesiliauja galvoję vienas apie kitą.

Dvidešimt metų, kasmet tą pačią dieną – liepos 15-ąją, pasakojama Deksio ir Emos gyvenimo ir tarpusavio santykių istorija. Abu vylėsi ir klydo, ieškojo laimės ir nerado. Ką iš tiesų jiems reiškia metų metus trunkanti savotiška draugystė? Deksį ir Emą likimas priverčia patirti įvairiausių išbandymų, bet svarbiausia –suvokti meilės ir gyvenimo prasmę. Bėgant metams atsiskleidžia tikroji šios lemtingos dienos reikšmė.

Davido Nicollso romanas „Viena diena“ – ir žaismingas, ir švelniai graudus, labiau nei trileris įtraukiantis pasakojimas apie tai, kad viskas keičiasi, išskyrus meilę, apie mūsų pasirinkimus ir kainą, kurią tenka už tai mokėti.

Phaedra Patrick

Itališkas viešbutukas

Įkvepiantis romanas „Itališkas viešbutukas“ apie gyvenimo suteikiamą antrą galimybę.

Garsi radijo laidų vedėja ir santykių ekspertė Džinė Splinter didžiuojasi patarimais galinti padėti kitiems. Ji neabejoja, kad sutuoktinis Adrianas apsidžiaugs jos suplanuota kelione į Italiją, mat artėja jų santuokos dvidešimt penkerių metų jubiliejus. Bet kai Džinė praneša Adrianui apie šią staigmeną, jis nustebina ją visai kitokiu planu – prabyla apie skyrybas.

Prislėgta Džinė tiesioginiame eteryje impulsyviai pakviečia keturis klausytojus, kurių širdys irgi sudaužytos, skristi drauge su ja į Italiją. Atvykę atostogų jie eina į žygius po Bolonijos kalvas, plaukioja gondola Venecijoje ir šoka iki aušros – taip prasideda jų vilties ir emocinio išgijimo šventė.

Šiltame, jaukiame ir žaviame romane „Itališkas viešbutukas“ nagrinėjamos santuokos, savimonės ir gyvenimo šią akimirką temos, nors kartais tai gali reikšti ir visišką atsisveikinimą su praeitimi.

Lorena Hughes

Slėnio karalienė

Nenuorama Martinas Sabateris įgyvendina savo svajonę – Kolumbijos Kaukos slėnyje įsigyja kakavmedžių plantaciją. Tačiau įspūdingo labdaros pokylio vakarą paslaptingai pradingsta, o jo asjendoje netrukus atidaroma ligoninė, kurioje gelbstimos choleros epidemijos aukos. Ligoninės slaugytojoms vadovauja vienuolė sesuo Kamila. Martinas kadaise buvo jos vienintelė meilė, kol nelemta klaida apvertė visą gyvenimą.

Į asjendą atvyksta ir netikėtų tragiškų įvykių „įšventinta“ novicė sesuo Puri, bet jai rūpi ne tiek slaugyti ligonius, kiek išsiaiškinti tiesą. Vis dėlto tikroji jos tapatybė ir praeitis su Martinu rizikingoms paieškoms – ir ne vien joms – ima kelti grėsmę.

Martino mokyklos laikų bičiulis fotografas Lukas Fereira turi savų priežasčių padėti ryžtingai ir žaviai vienuolei, tik tai, ką šis santūrus vyras nutyli, irgi gali tapti mirtinais spąstais.

Taip nepaprasto grožio asjenda atvilioja tris Martino likimu susirūpinusius žmones, nes tik čia Lukas ir Puri gali išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko. Vis dėlto toji tiesa ir jos padariniai bus sunkiai pakeliami, nes atskleistos paslaptys iškels aikštėn sukrečiančius prisiminimus ir klastingą melą.

Julia Quinn

Bridžertonai. Prieš vestuves

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą.

„Prieš vestuves“ – visų pamėgtų, bestseleriu tapusių Julios Quinn „Bridžertonų kronikų“ aštuntoji knyga. Pagal šią knygų seriją sukurtas Netflix serialas.

Tai Gregorio Bridžertono istorija.

Ne taip, kaip dauguma pažįstamų, Gregoris Bridžertonas iš visos širdies tiki tikra meile.

Ir turi tam priežastį: visi septyni jo broliai ir seserys laimingai susituokę. Gregoris įsitikinęs, kad jam skirtoji anksčiau ar vėliau pasirodys, o iki tol galima smagiai pagyventi. Išvydęs Hermioną Votson jis kiekviena savo ląstele pajunta, kad jiems lemta būti kartu.

Tačiau iš geriausios, tik ne tokios gražios Hermionos draugės Liusės Abernati Gregoris sužino, kad Hermiona karštai myli kitą vyrą. Deja, kai Gregoris supranta, kad toji mergina vis dėlto nebuvo jam skirtoji, o iš tikrųjų jis myli Liusę, nebelieka laiko ką nors pakeisti. Liusė ruošiasi tekėti už kito!

Taigi vykstant vestuvėms Gregoris turi sugalvoti, kaip jas nutraukti ir įtikinti Liusę, kad ji turi tapti jo žmona…

Cate Quinn

Juodosios našlės

Atokioje vietovėje, slaptame rojuje Jutos dykumoje, poligamas Bleikas Nelsonas įsirengė sodybą ir ten apsigyveno su savo trimis žmonomis. Reičelė, pirmoji žmona, – paklusni, ištikima ir rūpestinga. Tina, žmona maištininkė, – tikra Reičelės priešingybė, į Jutą atkeliavusi tiesiai iš reabilitacijos klinikos. Ir jauniausioji Emilė – naivi, įbauginta, atsiskyrusi nuo savo katalikiškos šeimos.

Visas šias moteris sieja tik Bleikas. Ir visos trys apkaltinamos jo nužudymu.

Įsibėgėjus policijos tyrimui ir į viešumą iškilus kraupiems pasakojimams apie netolimose kalvose įsikūrusią religinio kulto komuną, be to, pasklidus gandams apie ketvirtąją Bleiko žmoną, Reičelė, Tina ir Emilė turės nuspręsti: ar jos gali viena kita pasitikėti?

Hannah Grace

Pralaužtas ledas

Žiežirbos pasipila, kai dailiojo čiuožimo sportininkei bei ledo ritulio komandos kapitonui tenka dalytis čiuožykla.

Anastasija Alen visą gyvenimą stengėsi įsilieti tarp geriausių JAV čiuožėjų. Regis, svajonė pradeda pildytis, kai merginai suteikiama pilna stipendija Kalifornijos universitete, Meipl Hilso koledže, bei vieta universiteto dailiojo čiuožimo komandoje.

Anastasijai niekas nesutrukdys, net ledo ritulio komandos kapitonas Natas Hokinsas!

Kadangi yra kapitonas, Natui svarbiausia, kad komanda žaistų ritulį, tačiau tam atsiranda kliūčių. Sugedus įrengimams, belieka dalytis čiuožykla su dailiojo čiuožimo komanda, kuriai priklauso ir akivaizdžiai Nato neapkenčianti Anastasija.

Tačiau, apsiblausus Anastasijos čiuožimo partnerio perspektyvoms, ar tik neteks jai kreiptis pagalbos į Natą?

Žiežirbos šokinėja, tik Anastasijai tai nė motais — juk neįmanoma susižavėti ledo ritulininku, tiesa?

David Ross

Titanikas

1912 m. balandžio 14 d. mažiau nei savaitę transatlantinėje kelionėje iš Sautamptono į Niujorką praleidęs didžiausias pasaulyje prabangus kruizinis laineris prie Labradoro krantų kliudė ledkalnį ir laivo korpusas buvo apgadintas. Neskęstančiu vadintas didžiulis 50 000 tonų laivas greitai ėmė grimzti į šaltą Atlanto vandenyną, o įgula ir keleiviai suskubo leisti gelbėjimosi valtis, kol laivo neįtraukė gelmės. Iš 2224 laivu vykusių keleivių ir įgulos daugiau nei 1500 žuvo. Tai didžiausias žuvusiųjų skaičius nuskendus civiliniam laivui.

Šioje knygoje „TITANIKAS. 1912 m. balandžio 14 d. Net 180 autentiškų nuotraukų!“ daugybė nuotraukų vaizdžiai atpasakoja „Titaniko“ nelaimę. Sužinosite, kaip laineris buvo statomas, kaip vyko kelionė ir buvo susidurta su ledkalniu, kaip bandyta gelbėtis ir kokie buvo nelaimės padariniai.

Erik Larson

Didybė ir niekingumas

„Didybė ir niekingumas“ išrinkta viena geriausių metų knygų tokiuose leidiniuose kaip The New York Times Book Review, Time, Vogue, NPR, The Washington Post, Chicago Tribune, The Globe & Mail, Fortune, Bloomberg, New York Post, The New York Public Library, Kirkus Reviews, LibraryReads, PopMatters.

Tą dieną, kai Winstonas Churchillis buvo paskirtas ministru pirmininku, Adolfas Hitleris įsiveržė į Olandiją ir Belgiją. Lenkija ir Čekoslovakija jau buvo nugalėtos, o Diunkerko evakuacija prasidėjo po dviejų savaičių. Hitleris surengė daugybę aviacijos antpuolių, per kuriuos žuvo 45 000 britų. Churchillio pareiga buvo išsaugoti savo šalies vienybę ir įtikinti prezidentą Rooseveltą, kad Britanija yra dėmesio verta sąjungininkė, pasiryžusi kautis iki galo.

Erikas Larsonas atskleidžia, kaip Churchillis mokė Britanijos žmones „būti bebaimius“. Tai istorija apie politinį balansavimą ant prarajos krašto, kartu ir intymi šeimos drama, kurios veiksmas rutuliojasi ministro pirmininko užmiesčio name Čekerse, karo metų Churchillio užuovėjoje Dičlyje, kur jis su bendražygiais vykdavo, kai šviesdavo pilnatis ir bombardavimo pavojus būdavo didžiausias, ir, žinoma, Dauning Strite 10 Londone. Pasitelkęs dienoraščius, originalius archyvų dokumentus ir slaptus žvalgybos raportus (kai kurie iš jų tapo prieinami visai neseniai) Larsonas naujai pažvelgia į Londono tamsiausius metus istorijoje.

Knyga „Didybė ir niekingumas. Istorija apie Churchillį, jo šeimą ir kovą su Vokietija jai bombarduojant Didžiąją Britaniją“ nukels skaitytojus į tikros lyderystės laikus, kai Churchillio iškalba, drąsa ir atkaklumas suvienijo visą šalį ir šeimą.

Jonathan Freedland

Aušvico bėglys

The New York Times bestseleris!

„Aušvico bėglys“ – tai pasakojimas apie nuostabų, nors ir audringą žmogų, turėjusį gabumų išsisukti iš sudėtingų pinklių. Rudolfas Vrba nusipelno būti minimas greta tokių asmenybių kaip Anne Frank, Oskaras Schindleris ir Primo Levis. Jis vienas iš nedaugelio, kurių pasakojimai formuoja mūsų suvokimą apie Holokaustą.

Ne vieną apdovanjimą pelnęs britų žurnalistas ir bestselerių autorius Jonathanas Freedlandas įtaigiai pasakoja autentišką istoriją apie Rudolfą Vrbą ir jo stulbinamą žygdarbį. Šis jaunuolis pabėgo iš Aušvico, kad atskleistų visam pasauliui tiesą apie mirties stovyklą ir perspėtų paskutinius Europos žydus apie jiems gresiantį pavojų.

Nepaisydami visų sunkumų, Vrba ir kartu su juo bėgęs bičiulis Fredas Wetzleris perkopė kalnus, perplaukė upes ir vos per plauką išsisuko nuo vokiečių kareivių kulkų, kol pagaliau abu išoriniam pasauliui pateikė pirmą išsamų pasakojimą apie Aušvicą. Jis buvo detalus it teismo ekspertizės ataskaita ir galiausiai atsidūrė Franklino Roosevelto, Winstono Churchillio ir popiežiaus rankose. Deja, tik nedaugelis atkreipė dėmesį į perspėjimą, kurį Vrba, rizikuodamas viskuo savo gyvenime, siekė paviešinti.

Lia Middleton

Išpažinčių kambarys

Buvusi policininkė, dabar privati detektyvė, sekanti neištikimus sutuoktinius, Emilija Heins turi paslaptį – negali atsitraukti nuo „Išpažinčių kambario“. Šiame internetiniame forume, turinčiame gausybę sekėjų, bet kas gali išpažinti savo nuodėmes be „jokių padarinių“. Tad vieni rašo slapta įsimylėję, kiti ką nors pavogę, o treti – netgi turėdami kėslų. Bet kartą šiame forume Emilija perskaito prisipažinimą įvykdžius žmogžudystę, jame įvardytos net dvi pavardės. Iš pradžių pamano, kad kažkas kvailioja. Bet randamas kūnas. Ir ne vienas.

Emilija suvokia aptikusi serijinius žudikus, gąsdinančius visuomenę, nes niekas nebėra įsitikinęs, kad nebus įvardytas kitoje išpažintyje. Mat jeigu tu turi paslaptį, žudikai tave ras – jie žino, kas tu ir ką padarei. Išpažinčių kambaryje išgyvena anaiptol ne visi, o forumo sekėjų skaičius tik auga.

John Grisham

Vaikinai iš Biloksio

Dvi šeimos, viena akistata teismo salėje.

Johnas Grishamas sugrįžta į Misisipę ir pasakoja jaudinančią istoriją apie du imigrantų šeimų sūnus, vaikystės draugus, galiausiai atsidūrusius skirtingose įstatymo pusėse. Grishamui būdingi siužeto posūkiai ir vingiai išlaikys jūsų dėmesį iki paskutinio puslapio, kuriame lauks stulbinanti pabaiga.

Daugumą pastarojo šimtmečio metų Biloksis garsėjo savo pajūriu, kurortais ir jūros gėrybių pramone. Tačiau jis turėjo ir savo tamsiąją pusę. Jis buvo žinomas ir korupcija bei nusikalstamomis veiklomis, pradedant azartiniais lošimais, prostitucija, alkoholio kontrabanda, prekyba narkotikais ir baigiant užsakomomis žmogžudystėmis. Visas jas kontroliavo nedidelė banditų grupuotė, kurios narių dauguma, pasak gandų, priklausė Diksio mafijai.

Keitas Rudis ir Hju Malkas užaugo septintojo dešimtmečio Biloksyje ir buvo geri vaikystės draugai, Mažosios lygos „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyviai. Paauglystėje gyvenimo tėkmė nukreipė juos į skirtingas puses. Keito tėvas tapo garsiu prokuroru, pasiryžusiu „išvalyti Pakrantę“. Tuo tarpu Hju tėvas tapo Biloksio nusikalstamo pasaulio bosu. Keitas pasirinko teisės studijas ir sėkė tėvo pėdomis. Hju pirmenybę teikė naktiniam gyvenimui ir dirbo tėvui priklausančiuose klubuose. Neišvengiamai artėjo šeimų akistata, kuri galiausiai įvyks teismo salėje.

Didelės apimties sagoje „Vaikinai iš Biloksio“, kupinoje istorinių detalių ir ryškių, nepamirštamų personažų, ant plauko kabo visas gyvenimas.

Angela Marsons

Šeši kapai

Tipiškas paauglės kambarys plakatais nukabinėtomis sienomis ir drabužiais, išmėtytais ant grindų, bet mergina su plonyte grandinėle ant kaklo, guli savo lovoje be gyvybės ženklų. Raudona apvali dėmė ženklina baltus jos marškinėlius. Kaip mergaitės motina galėjo pažvelgti į savo miegantį vaiką ir nuspausti gaiduką?

Kai detektyvė Kima Stoun atskuba į gaisro vietą, lieka sukrėsta pamačiusi, kad žuvo du paaugliai vaikai ir abu jų tėvai. Tačiau ši tragedija yra visai ne tai, kas atrodo iš pirmo žvilgsnio. Visi lavonai su šautine žaizda, o šautuvą laiko motina, Helena Deins.

Byla pažadina Kimai skaudžius vaikystės prisiminimus, kai teko kentėti nuo savo smurtaujančios motinos, tačiau tai tik dar labiau paskatina norą atskleisti tiesą. Pradėjusi aiškintis moters praeitį, Kima susiduria su klinikinės depresijos diagnoze. Bet ar galėjo liga paskatinti Heleną nužudyti mylimuosius?

Ir tada Kima atranda Helenos miegamajame įkaltį, kuris pakreipia tyrimą. Negi Deinesų šeimą galėjo išžudyti kas nors kitas?

Vos tik Kima pajunta, kad užsikabino už siūlo galo, jos pačios gyvybei ima grėsti mirtinas pavojus — iš kalėjimo pabėgęs pavojingas psichopatas. Užgniaužusi baimę ji su komanda kapstosi toliau, o kai aptinka šokiruojančią paslaptį, kuri pakeičia viską, ką jie žinojo apie Heleną, supranta, kad likę šeimos nariai — mirtiname pavojuje.

Kima jaučia spaudimą kaip niekada anksčiau, o ją persekiojantis pabaisa vis artėja. Keturi lavonai. Keturi švieži kapai. Kas toliau? Ar Kima suras žudiką ir išsigelbės pati, kol ne per vėlu?

Absoliučiai įtemptas trileris, kuris vers aikčioti balsu. Ir neatgausite kvapo iki paskutinio kvapą gniaužiančio posūkio.