„Parašyta Molėtų krašte“: Jurga Vilė

Pagaliau aš atvykau į rezidenciją „Parašyta Molėtų krašte“. 

Molėtų kraštas man primena vasaras su šeima ant ežero kranto.

Uogas, grybus, žuvis. Nerūpestingą vaikystę. Spektaklį apie karalaitę ant žirnio.

Molėtų kraštas lyg ta jauki skara, kai rugpjūčio vakare išeini ant lieptelio.

Ir vėsus ežero vanduo, apglėbiantis, kai vis dar tokia karšta saulė.

Lenkiuosi ir dėkoju Molėtų bibliotekai, o ypač Nijolei ir Austėjai, už šią savaitę.

Ji buvo nepaprastai graži, turininga, įkvepianti.

Kartu su Laima Matuzonyte nemažai nuveikėm mūsų būsimos paveikslėlių knygos „Mažoji Lu ir konfeti“ labui. Tekstas jau beveik galutinis, personažai surasti. Knygos vizija apsigyveno mūsų akyse ir širdyse. Jaučiu, kad esame gerame kelyje. Einame susikibusios rankomis.

Dėkoju Juozapui ir kitiems rezidentams, skraidžiojusiems šią savaitę aplinkui.

Buvo gera suktis su jumis vienoje orbitoje, prisiliesti prie jūsų planetų.

Ir žinoti, kad jūs ne nuspėjami, o tikri.

SALA
Į salą neatplaukėm, bet atvažiavom mediniu autobusu
Virš salos kabo super Mėnulis
Mėlynas, bet iš tikro raudonas. Pilnatis
Naktį žiūri pro langą tiesiai į veidą
Laikrodis čia visada rodo be septyniolikos keturios
Kas valandą sumūkia 

BARZDA YRA ATSKIRA SALA
Kiekvienas žilas plaukas – istorija 
Čia vokiečiai žaidžia futbolą Lukiškių aikštėje
Beždžionių tiltai, seniai nuskendusi karvė, šventi šaltiniai
Carlos Casteneda ir Liucija, Anapusybė
Smuikas, stilizuotos iškamšos, paprastasis jūrinis erelis
Aplink etnokosmologijos muziejų
Žoliaujantys ir žvejojantys kinai
Ir dar tiek daug

MEDITUOTI SALĄ
Man labai gražu, kai į ežerą lyja
Man gražu, kad ežeras tyli
Ir kai jis galiausiai
Prabyla

APIPLAUKTI SALĄ
Kai apiplaukėm salą
Supratau, kad su Laima įkopčiau į aukščiausią kalną
Pirmiausia mūsų laukia Baltuose Lakajuose paskendęs miškas
O tada nors ir Himalajai

SAPNUOTI SALĄ
Sapnavau, kad aš saloje

SALOJE YRA RYŠYS
Kai saloje atsirado ryšys, atrodė, kad ji išnyks
Bet informacija už salos ribų nepasirodė labai svarbi
Draugai vis klausė, ar jau grįžau, pas juos kitaip matuojamas laikas
Nebežinau, ar mes susitiksim, galbūt, prasilenksim
Ir vienas kito atminimui pasodinsim po atsparų baltažiedį vairenį 

NETIKRA SALA
Vis dėlto mes sujungti saitais su žemynu
Dalyvaujam renginiuose, skaitom savo kūrybą
Geriam kavutę, valgom šakotį ir kibinus
Plaukiam laivu, lankom stiklo muziejų
Pas mus net ateina svečiai
Vienas pasakoja, kaip dirbtinis intelektas
parašė dainą apie stalo tenisą lyg Tom Waits

SALA – KOSMOSAS 
Kai iš salos nukeliavome į kosmosą,
Supratome, kad kosmosas irgi sala
Visatos nežinomybė neišsemiama

SALOS PAŽADAI
Juodoji antis neatplaukė, tik baltasis garnys, kėkštas ir katė
Stirnos neatėjo valgyti obuolių
Atsisveikinimo dieną ant peties nutūpė laumžirgis
Atsisveikinimo vakarą ant kojos užšoko varlytė
Su Laima labiau rūpinamės kirminais, nei šamais
Ginkluotos rikiuotės neišsirikiavo
Bet savaitgalį pakilo parasparnis
Ėmė šaudyti fejerverkai
Prasidėjo diskoteka 

SALA YRA MANO GALVOJE
Atsisukus salos nebematau
Bet jaučiu, kaip ji virsta rudeniu
Ir super mega spiečiumi minčių 

Nuotraukų autorė – Jurga Vilė.

Projektą „Rašytojų rezidencijų programa „Parašyta Molėtų krašte“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projekto partneriai: Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras, Molėtų rajono savivaldybė.

Molėtų viešosios bibliotekos informacija