„Parašyta Molėtų krašte“: Patricija Gudeikaitė

Prieš sutikdama dalyvauti rezidencijoje „Parašyta Molėtų krašte“ (už kvietimą dalyvauti esu labai dėkinga Juozapui Blažiūnui), nusprendžiau pasidomėti kraštu. Skaitant apie Molėtų apylinkes vaizduotėje iškilo Sigito Gedos poetinis pasaulėvaizdis prisodrintas lietuviško gamtinio kraštovaizdžio, mitų, kosmologijos. Vaizduotę kurstė Baltųjų Lakajų ežeras, kurio dugne aptiktas nuskendęs miškas, padavimais apipintas Paduobužės akmuo, piliakalniai, legendos apie į Inturkę atkeliavusią karalienę Boną Sforcą ar vaidilutę Siesartis. Su nekantrumu laukiau kelionės.                          

Vos po kelių dienų buvimo rezidencijoje, negalėjau nepastebėti kaip lėtai ir kontempliatyviai čia bėga laikas. Man, kaip miesto kultūros žmogui pripratusiam prie greito ir spartaus gyvenimo tempo, savaitė rezidencijoje padėjo dar stipriau susitelkti prie literatūros, būsimų kūrybinių užmojų. Buvimas ežerų, miškų, pievų apsuptyje išties ramina. Tikriausiai ne veltui Žanas Žakas Ruso kvietė sugrįžti atgal į gamtą, o Henry David Thoreau du metus gyveno miško trobelėje. Buvimas gamtoje harmonizuoja, pasimiršta viskas, kas nėra reikšminga. Ypač mėgaudavausi, kai nuėjus prie ežero, pasitikdavo tyla ir niekieno netrukdoma galėdavau stebėti raibuliuojantį vandenį, plūduriuojančias lūgnes ar vėjo taršomus švendrus.          

Maloniai prisiminsiu susitikimus su skaitytojais Balninkuose ir Inturkėje. Kadangi niekada nesu pristačiusi savo kūrybos mažesniuose miesteliuose, buvo įdomu palyginti renginių formatų ir publikos skirtumus. Susitikimai nustebino jaukia, šilta atmosfera, skaitytojų nuoširdumu, bendruomeniškumu, svetingumu. Įsiminė ir Balninkų stiklo muziejus ir paveikslų galerija – atsiradimo istorija taip pat. Lietuvoje dar nebuvau mačiusi tokių savitų stiklo dirbinių. Buvo įdomu išvysti ir su partizanų gyvenimu ir kovomis susijusius objektus. O matytų koplyčių, bažnyčių, cerkvių grožis!

Labai džiaugiuosi, jog aplankėme Lietuvos etnokosmologijos muziejų. Šį muziejų svajojau aplankyti dar nuo paauglystės. Muziejus labai įkvėpė kūrybine prasme. Galvoje sukosi mintys apie kintantį žmogaus ryšį su kosminiu pasauliu, Visatos didybę, kosminę nežinomybę, distopines ateities pasaulio vizijas –  neabejoju, jog šių apmąstymų motyvai atsiras būsimoje knygoje.         

Buvimas Molėtų rezidencijoje buvo prasmingas ir turiningas. Ne tik dėl žavių Molėtų apylinkių, kultūrinių patirčių, bet ir dėl bendrumo su kitais (rezidencijos dalyviais, organizatoriais bei skaitytojais).    

 Disocijacijos, Hildegardai von Bingen
I.
(Hildegarda pina gebenių vainiką kalbėdamasi su savimi trečiuoju asmeniu)
„šįryt –
prieš patekant –
saulei –
ji ir vėl matė – 
kraujuojančią hieną –
tuo metu –
ji plakė save –
odiniu rimbu –
melsdama Dievo –
kad atsiųstų jai ženklą “ 

II.
(Hildegarda nusivelka ašutinę)
„iš pradžių –
ji nustojo kalbėti.
per dienas –
gulėdama lovoje –
gestikuliuodavo –
šėtoniškus ženklus.

(visi gerai žino –
Hildegardą apsėdo)

seserys matė –
naktį –
pakilusi iš lovos –
užmerktais vokais –
ji vaikščiojo ratais –
kumščiais daužė duris –
rėkdama –
„karo veiksmai nutraukti! “

(visi gerai žino –

Hildegardą apsėdo)
kitą naktį –
ji išsliūkino iš celės –
į vienuolyno sodą –
tyliai kikendama –
rankomis kasė žemę –

šnabždėjo užkeikimus –
lėtai atsistojusi –
prakeikė save 

(visi gerai žino –
Hildegardą apsėdo)

ją rado be sąmonės –
kūnas –
sustiręs –
nusėtas žvėrių įkandimų –
akių vyzdžiuose –
įniršis.

(visi gerai žino –
Hildegarda –
šventoji).

Nuotraukų autorė – Patricija Gudeikaitė

Projektą „Rašytojų rezidencijų programa „Parašyta Molėtų krašte“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projekto partneriai: Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras, Molėtų rajono savivaldybė.

Molėtų viešosios bibliotekos informacija