Kosmoteka: Lino Šmigelsko paskaita apie kosminius tyrimus ir įdomiausius visatos reiškinius
Šiandien progimnazistams vyko Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovo Lino Šmigelsko paskaita apie kosminius tyrimus ir sudėtingus reiškinius kosmoso erdvėje.
Paskaitoje Linas Šmigelskas kalbėjo apie įdomius astronominius reiškinius, tokius kaip šviesmečiai, laiko reiškinys mūsų gyvenime ir astronomijoje. Kartais nesusimąstome, kad žvelgdami į milijonais šviesmečių nutolusias žvaigždes mes žvelgiame kelis tūkstančius ar milijonus metų į praeitį. Mokslininkai laiką įsivaizduoja tarsi upę, vienur ji teka greičiau, kitur lėčiau – ir kosmose laikas teka skirtingai.
Taip pat susipažinome su žvaigždynais ir jų pavadinimais graikų ir lietuvių kalbose. Pavyzdžiui graikų kalboje Orionu vadinamas žvaigždynas, nuo seno lietuvių vadinamas Šienpjovių žvaigždynu. Jei žinosime, kaip atrodo Didieji ir Mažieji Grįžulo Ratai, niekada nepasiklysime, tad Linas Šmigelskas papasakojo, kaip danguje rasti šiuos žvaigždynus. Kosmoso erdvėje yra ir daug lietuviškų vardų bei vietovardžių pavadinimų. Lietuvoje gimusių ar dirbusių mokslininkų garbei pavadintas ne vienas krateris Veneroje, Merkurijuje. Lietuvos astronomas Kazimieras Černys, užsiimantis asteroidų ir kometų paieška, yra atradęs ir pavadinęs naujas kometas bei asteroidus lietuviškais vardais. Tad po kosmosą šiuo metu skraido Černio, Černio ir Petrausko, Vytauto, Mindaugo, Molėtų, Plungės ir t.t. vardais ir vietovardžiais pavadintos kometos ir asteroidai. Net ir moksleiviai atlikdami mokyklos užduotis yra atradę ir naujų egzoplanetų, ir žvaigždžių.
Atsakyta ir į tokius klausimus, į kuriuos patys mokslininkai ilgą laiką negalėjo atsakyti. Pavyzdžiui, kodėl naktį dangus juodas? To mokslininkai ilgą laiką negalėjo paaiškinti, iki kol suprato, kad mūsų visata plečiasi – kuo toliau, tuo greičiau, o regimoji šviesa pasislenka į raudonojo spektro pusę. Mūsų akys to paprasčiausiai nemato. Linas Šmigelskas papasakojo ir apie atrastas egzoplanetas, Kai kurios yra nepaprastai panašios į žemę, tad tikimybė, kad visatoje egzistuoja panaši gyvybė kaip žemėje nuolat didėja.
Moksleiviams šį „Kosmotekos“ paskaita buvo įdomus žvilgsnis į visatos paslaptis, skatinantis domėtis šiuo mokslu ir netgi galbūt siekti mokslinių pasiekimų astronomijos srityje. Dėkojame Linui Šmigelskui už įtraukiančią paskaitą.
Projektą „Moderni biblioteka: inovatyvi paslauga „Kosmoteka” finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Partneriai: Zarasų r. sav. viešoji biblioteka, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Molėtų rajono savivaldybė.
