Istorinis pasakojimas apie Alantą
Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka su džiaugsmu pristato naują, Molėtų kraštotyrai reikšmingą leidinį – „Alantos krašto istorijos. Įvykiai ir žmonės“. Esame dėkingi knygos autoriui, istorikui Gintautui Šeikiui, ir rėmėjui Molėtų rajono savivaldybei. Kviečiame susipažinti su Valentino Stundžio, vieno iš šios knygos sumanytojų, įžvalgomis apie naujausią Molėtų kraštotyros istorijos puslapį.
Valentinas Stundys
Nedaug turime istorinių knygų apie Molėtų krašto miestelius. Videniškių, kunigaikščių Giedraičių giminės žemės, istorija aptariama net 2 knygose, vienos autorė yra A. Vojevodskaitė, o kitos – V. Poškus. J. Aukštaitis yra išleidęs trilogiją apie Balninkus „Prie Piršeno ir Alaušų“. Vilniaus universiteto mokslininkų A. Kuncevičiaus, R. Laužiko ir kt, studijos yra skirtos Dubingių piliavietės, rūmų ir bažnyčios archeologiniams kasinėjimams bei istoriniams tyrimams. Naujausia – viso „Molėtų krašto istorinės atodangos“. Ir bene viskas. Dabar – ką tik išleista Alantos istorija.
P. Tarasenka, archeologas, kraštietis, romantizuotų pasakojimų apie Alantą knygelėje „Užburti lobiai“, išleistoje dar 1956 metais, rašė: „Aukštaičių krašte yra daug miestelių ir bažnytkaimių, vienas iš jų – mūsiškis, ir tai miestelis, o ne bažnytkaimis. Įsižeistum, jei kas jį taip pavadintų. Žmonės sako, kad jis senovėje didelis miestas buvęs, karališkus raštus, ant odos rašytus, turėjęs. Tuo gyventojai ypač didžiavosi. Iš senovės jis vadinamas Antakalniu, nes jo trobesiai stovi ant aukštos kalvos. O rytiniame miestelio pakrašty, ant kūpsančio bažnytkalnio, virš visų namų iškilusi balta bažnyčia.“ „Užburtų lobių“ slėpinių geologines kilmės aplinkybes, jų sąsajas su gamtiniais procesais ne viename straipsnyje aiškino kitas kraštietis, geologas dr. Jonas Satkūnas. Šiandien skaitome kiek kitokio stiliaus pasakojimą apie Alantą.
„Alantos krašto istorijos“ – tai daugelio metų istoriko, alantiškio Gintauto Šeikio triūsas: jis po kruopelytę kantriai ir kryptingai kaupė iš įvairių archyvų ir istorinių šaltinių žinias, faktus ir duomenis apie savo gimtinę, ieškojo jų sąsajų, ryšių su epochų istoriniais kontekstais. Karo istorijos žurnale „Kardas“, istoriniame leidinyje „Voruta“ nuolat skaitydavome istoriko straipsnius apie Alantos krašto istorinius įvykius ir asmenybes, „Facebook“ sekdavome jo publikuojamas Alantos nuotraukas su komentarais, jis aktyviai dalyvavo įamžinant kraštiečių J. Gaidamavičiaus-Gaidžio, P. Tarasenkos atminimą. Tokia kryptinga G. Šeikio veikla ir pakišo mintį, kad jau laikas jo publikacijas subendrinti į leidinį apie Alantos kraštą. Šią inspiraciją dar labiau sustiprino bendras darbas rengiant „Molėtų krašto istorines atodangas“ – knygą, kurios bendraautoriumi yra ir G. Šeikis, rašęs apie Alantos krašto istorinę raidą. Tokia knygos apie Alantą priešistorija. Smagiausia, kad Gintautas ėmėsi šio darbo, jam skirdamas ne vieną mėnesį pildant jau turimus tekstus, renkant iliustracijas, istorinius dokumentus, konsultuojantis su kolegomis.
Gražiai yra pastebėjęs Gintauto bendramokslis prof. A. Bumblauskas: „Tik bandydami pažinti savo istoriją, atrasime jos turtingumą“. Gintautas labai kruopščiai ir tiksliai knygoje atskleidžia įvairiaspalvį istorinį Alantos mikrokosmosą, kuriame telpa daug dalykų nuo krašto proistorijos iki pat XX a. pradžios. Epochų slinktys aptariamos per Alantos dvaro ir jo žemių valdytojų kaitą: knygoje autorius pateikia daug informacijos apie Astikus, Bekešus, Radvilas, Pac-Pomarneckius, jų laikų dvaro gyvenimą ir jo pokyčius, apie pačią giminių istoriją. Labai aiškios pasakojimo dominantės: dvaras, miestelis, bažnyčia. Įvairios pasakojimo kryptys: ūkinė, kultūrinė ir visuomeninė veikla, švietimas, krašto šviesuoliai, kraštas istoriniuose įvykiuose ( vidiniai konfliktai, karai, sukilimai). Daug informacijos apie krašto vietovardžiu ir asmenvardžius, kraštovaizdžio ypatumus. Svarbiausia, kad autorius labai nuosekliai remiasi istoriniais šaltiniais: nuo Lietuvos Metrikos, įvairių archyvų dokumentų iki bažnyčių metrikų knygų. Taigi pateikiamos žinios yra patikimos ir patikrintos. Kruopščiai parinkta iliustracinė medžiaga: nuotraukos, faksmilės, piešinių nuotraukos ir kt. Knygą papildo šaltinių ir literatūros sąrašas, vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės.
Alantos krašto istorijos tyrinėtojo G. Šeikio knyga yra ne tik artėjančio 590-ųjų dokumentinio Alantos vardo paminėjimo sutiktuvės, bet ir dovana visiems skaitytojams, pirmiausia alantiškiams, odė savo gimtinei, į kurios praeitį pažvelgta mokslininko atidumu ir profesionaliai. Knyga bus naudinga ir tiems, kuriuos su Alanta sieja ne gimties, o gyvenamoji vieta: šiandien žmonės migruoja iš vienos vietos į kitą, dažnai su gyvenamąja vieta nebeturi istorinių sąsajų – knyga padės pažinti šio krašto istorinę praeitį, pažvelgti į jo buvusį šimtmečių gyvenimą.
