Nauji užsienio rašytojų kūriniai/kovas
Abraham Verghese
Vandens pažadas
„Vandens pažadas“ – tai pasakojimas apie tris vienos giminės kartas, kurias vis ištinka ta pati bėda: mažiausiai vienas šeimos narys nuskęsta, o Keraloje vanduo tyvuliuoja visur.
Kerala, Pietų Indijos Malabaro krantas, 1900–1977 metai.
Dvylikametė krikščionė (pirmąją bendruomenę Keraloje įkūrė apaštalas Tomas), neseniai palaidojusi tėvą, valtimi išgabenama tuoktis: keturiasdešimtmetį jaunikį ji pirmą kartą pamatys per vestuves. Taip prasideda naujas šios mergaitės, būsimosios matriarchės, gyvenimas, kuriame netrūks ne tik kuklių džiaugsmų ir jaukių rūpesčių, bet ir vargo, sielvarto ir mirčių. Nesikeis tik jos pasitikėjimas Dievu ir meilė – vyrui ir žmonėms, ir ji taps neįtikėtinų permainų liudininke.
„Vandens pažadas“ piešia mirguliuojantį kaip povo plunksnos Indijos, kokios jau nebėra, ir laiko, kuris jau praėjo, vaizdą. Tai himnas medicinos pažangai ir žmogaus protui, kuklus liudijimas, kokių sunkumų teko patirti ankstesnėms kartoms dėl tų, kurie gyvena šiandien. Tai vienas iš meistriškiausių romanų, išleistų pastaraisiais metais.
„Vandens pažadas“ – ilgai lauktas naujasis Abrahamo Vergheseʼo romanas. Tai įspūdingas, be galo gražiai parašytas ir išmintingas epas apie meilę, tikėjimą ir mediciną.
Abrahamas Vergheseʼas (g. 1955) yra JAV gydytojas, rašytojas ir Stanfordo universiteto medicinos mokyklos medicinos teorijos ir praktikos dėstytojas ir katedros vedėjo pavaduotojas mokslo reikalams. Parašė keturis bestselerius: dvi atsiminimų knygas ir du romanus. 2011 metais buvo išrinktas Medicinos instituto nariu. 2015 metais prezidentas Barackas Obama apdovanojo jį Nacionaliniu humanitarinių mokslų medaliu. Kartu su Ericu Topolu veda tinklalaidę Medscape Medicine and the Machine.
Rebecca Yarros
Labai tikėtina
Bestselerio „Ketvirtasis sparnas“ autorės knyga.
Pasaulinio bestselerio „Ketvirtasis sparnas“ autorės Rebeccos Yarros romanas „Labai tikėtina“ – širdį virpinanti istorija apie du žmones, kurių keliai susikerta netikėčiausiomis aplinkybėmis.
Sėsdami į lėktuvą, du nepažįstamieji Izė ir Natas nesitikėjo, kad vos pažvelgus vienam į kitą įsižiebs susižavėjimo kibirkštis. Tačiau nespėjus jiedviem artimiau susipažinti, lėktuvas rėžiasi tiesiai į Misūrio upę. Po katastrofos jųdviejų keliai ilgam išsiskiria.
Gyvenimas bėga, laikai keičiasi. Pasikeičia ir Izė su Natu. Natas kopia karininko karjeros laiptais, Izė sėkmingai įsilieja į politikų gretas. Tačiau jie niekaip negali pamiršti vienas kito.
Po dešimties metų Izei tenka sudėtinga užduotis keliauti į Afganistaną. Karo zonoje Izę paskirtas saugoti ne kas kitas, o Natas. Tačiau Izei ant piršto žiba sužadėtuvių žiedas, o aplinkui liepsnoja neramumų ugnis. Natas padarys viską, kad tik apsaugotų savo išsvajotą mylimąją. Ir atsikovotų jos širdį.
Sarah Blake
Svečių knyga
Nepamirštama meilės istorija, romanas apie praeities klaidas ir išdavystes, kurių raibuliai sklinda per kartas. Ši knyga – tai žvilgsnis ne vien į privilegijuotos amerikiečių giminės istoriją, bet ir į pačią privilegijuotąją Ameriką.
1935-ieji. Kitė ir Ogdenas Miltonai turi viską: jauni, gražūs, augina šaunius vaikus ir myli vienas kitą. Jie – iš aukštuomenės, tų senų šeimų, kurios valdo ne tik Niujorką, bet ir pasaulį. Idilę sugriauna tragedija – penkiametis sūnus iškrenta pro langą iš keturiolikto aukšto. Norėdamas į šeimą sugrąžinti nors kiek džiugesio, Ogdenas nuperka žmonai Kroketo salą, kurioje stovi didžiulis, gražus namas.
Sala Meino valstijoje tampa Miltonų giminės lizdu. Čia vasaras leidžia ir užauga jų vaikai, vėliau – anūkai. Čia nutinka stebuklai ir vyksta tragedijos. Atrodo, kad laikas čia sustojęs, tačiau pasaulis keičiasi…
XXI amžiaus pradžioje Miltonų galybė išsenka, trečioji karta negali išlaikyti salos. Evė Milton atvyksta į Kroketą, norėdama atsisveikinti su vieta, kur prabėgo tiek laimingų dienų. Ji istorikė ir tiki, kad žmogaus gyvenimą lyg dėlionę galima atkurti iš likusių pabirų daiktų ir kuklių užuominų. Tačiau kodėl taip sunku atsakyti į klausimus apie savo pačios šeimą? Kodėl močiutės svečių knygoje, kuri kiekvienos vasaros pradžioje pagarbiai būdavo atgabenama iš Niujorko, išvyniojama iš audeklo ir paguldoma ant stalelio svetainėje, ji neranda įrašytos vieno lankytojo pavardės? Kitės ir Ogdeno Miltonų anūkė supranta, kad prašmatnus giminės fasadas yra trapus, o už jo slypi daugybė slogių paslapčių.
Lucy Adlington
Aušvico siuvėjos
„…kokią didelę reikšmę pasipriešinimo kontekste turėjo drabužiai: jie gelbėjo nuo šalčio, buvo širdį šildanti dovana arba tarnaudavo kaip slėptuvė ar maskuotė.“
Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje dvidešimt penkios kalinės – daugiausia žydės moterys ir merginos – buvo atrinktos kurti, kirpti ir siūti drabužius nacių elitui. Kalinės tikėjosi, kad šis darbas išgelbės jas nuo dujų kamerų. Siuvimo ateljė, vadinamą Obere Nähstube, įkūrė stovyklos komendanto žmona Hedwig Höss, salono darbus prižiūrėjo SS sargybinių ir karininkų žmonos.
Remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais, įskaitant interviu su paskutine išgyvenusia Obere Nähstube siuvėja Bracha Berkovič Kohút, knygoje „Aušvico siuvėjos“ sekama šių moterų likimais. Šeimos ir draugystės ryšiai padėjo joms ne tik ištverti nežmonišką smurtą, bet ir prisidėti prie pasipriešinimo stovykloje. Istorikė Lucy Adlington, nepaprastus siuvėjų išgyvenimus siedama su nacių plėšikavimo ir išnaudojimo politika, kalba apie Trečiojo reicho godumą, žiaurumą ir veidmainiškumą, siūlo naujai pažvelgti į mažai žinomą Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto istorijos skyrių.
Lucy Adlington (Liusi Adlington) – britų visuomenės ir tekstilės istorikė, senovinių drabužių kolekcininkė, istorinių romanų jaunimui autorė. Negrožinė jos knyga „Aušvico siuvėjos“, pirmą sykį pasirodžiusi 2021 m., iškart tapo „New York Times“ bestseleriu ir buvo išversta į daugiau nei 20 kalbų.
Karen Swan
Prarastas mylimasis
– Flora, tu – graži moteris, tad geriau nei bet kas kitas supranti, jog visą gyvenimą gaudavai naudos iš savo išvaizdos. Puikiai žinai, kad esi prizas, kažkas, ką galima laimėti, ir masini tuo kiekvieną sutiktą vyrą.
1929-ųjų vasara atokioje Sent Kildos saloje. Gražuolė Flora Makvyn, apdovanota įspūdingu balsu, svajoja apie geresnį gyvenimą, nei gali pasiūlyti ši skurdi sala. Iš žurnalų ji žino, kad yra pasaulis, kuriame lengvas gyvenimas, patogumai ir grožis yra savaime suprantami dalykai, o ne prabanga. Lemtinga pažintis su dviem draugais, Edvardu ir Džeimsu, atplaukusiais į salą Raštonų šeimos jachta, įsuka Florą į jausmų viesulą ir atveria duris į tą kitą, taip trokštamą pasaulį.
Bet likimas niekada nieko neduoda už dyką. Negailestingai dužus svajonėms, Florai po evakuacijos tenka viską pradėti iš naujo. Grožis – jos vienintelis ginklas kovoje už geresnį gyvenimą; kad padėtų savo šeimai, jai teks ryžtis tam, kas ten, Sen Kildoje, būtų neįmanoma.
„Prarastas mylimasis“ – kvapą gniaužianti istorija apie draugystę, meilę, netektis ir antrą šansą, kuris suteikiamas anaiptol ne visiems. Bet ar Paryžiaus spindesys gali išgydyti kraujuojančią širdį? Ar tikrai žolė žalesnė kitoje tvoros pusėje?
Karen Swan (Karen Svon) – daugiau nei dvidešimties tarptautinių bestselerių autorė, sulaukusi didžiulio populiarumo ir Lietuvoje. Kiekvienais metais savo skaitytojams pristato po dvi knygas: vieną – vasarą, kitą – Kalėdų laikotarpiu. „Prarastas mylimasis“ tęsia keturių knygų seriją „Laukinė sala“(lietuvių kalba jau pasirodė „Paskutinė vasara“ ir „Pavogtos valandos“), pasakojančią apie lemtingus metus Sent Kildoje iki 1930-ųjų evakuacijos, kai iš šios Škotijos salos buvo išgabenti paskutiniai 36 gyventojai.
Sophie Elmhirst
Morisas ir Meralina
Neįtikėtina tikra laivo sudužimo, išgyvenimo ir meilės istorija.
Ekscentriška anglų poros meilės istorija, virtusi vienu dramatiškiausių kada nors užrašytų nuotykių – 118 dienų dreifavimo atvirame vandenyne.
Morisas ir Meralina buvo labai skirtingi. Jis – atsargus ir nerangus, ji – charizmatiška ir ryžtinga. Atrodo, neįtikėtina pora, bet jiedu susituokė. Ėmė gyventi įprastą priemiesčio gyvenimą septintojo dešimtmečio Anglijoje, bet nusivylę juo nusprendė išsilaisvinti iš socialinių lūkesčių, parduoti visą savo turtą, pasistatyti burlaivį ir juo apkeliauti pasaulį – nuo Pietų Anglijos iki Naujosios Zelandijos. Išplaukė 1972 m. vasaros pradžioje ir greitai pamėgo savo atsiskyrėlišką gyvenimą. Tačiau 1973 m. kovo 4 d., įpusėjus kelionei, vidury Ramiojo vandenyno, pakeliui į Galapagų salas, banginiui atsitrenkus į jų laivą, šis nepataisomai sudužo. Su maisto atsargomis, kurių, jų skaičiavimais, vandenyne turėjo užtekti 20 dienų, jie prisiglaudė savo pripučiamoje gelbėjimosi valtyje. Vis dėlto, kol pora bus išgelbėta, praeis 118 dienų. Tai keturi mėnesiai, per kuriuos jie patyrė alkį, troškulį, karštį, šaltį, ligas ir audras, tačiau kartu išgyveno ir tobulos laimės akimirkas harmonijoje su gamta.
Britų žurnalistė Sophie Elmhirst iš naujo atrado seniai pamirštus poros nuotykius ir parašė nesenstančią istoriją apie laisvę ir individualumą, meilę ir priklausomybę, neviltį ir norą išgyventi.
„Morisas ir Meralina“ – tai pavojų, dvasios stiprybės ir švelnumo kupina knyga apie žmogiškąjį ryšį ir žmogaus būtį grėsmės akivaizdoje, apie tai, kaip išgyventi ne tik jūroje, bet ir gyvenime.
Nathaniel lan Miller
Sveno iš Stokholmo memuarai
Net ir nykiausiomis aplinkybėmis mūsų širdys ilgisi meilės.
1916 metais Svenas Urmsonas palieka nerimastingą gyvenimą Stokholme ir išvyksta ieškoti nuotykių į Svalbardą – Arkties salyną, kur keturis mėnesius per metus viešpatauja tamsa, kur vieną naktį gali stebėti įstabią Šiaurės pašvaistę, o kitą – būti užpultas baltojo lokio.
Darbas anglių kasykloje pasuka Sveno gyvenimą netikėta kryptimi. Įgriuvus šachtai, jis lieka subjaurotu veidu ir nusprendžia pasislėpti nuo žmonių žvilgsnių negyvenamame fjorde. Ten susirenčia trobelę ir leidžia dienas medžiodamas ir grumdamasis su rūsčiomis gamtos stichijomis. Draugiją jam palaiko tik ištikimas šuo. Tačiau vieną dieną pasirodo netikėta viešnia. Prasideda virtinė stebėtinų įvykių, nulemsiančių tolesnę gyvenimo tėkmę.
„Sveno iš Stokholmo memuarai“ pasakojami paprastai, bet su humoru ir kvapą gniaužiančiais atšiauraus kraštovaizdžio aprašymais.
Valerie Hemingway
Bėgantys su buliais
Kai kuriuos dalykus per skaudu prisiminti, kai kurie – per daug asmeniški. Tačiau laikas gydo ir leidžia pažvelgti į savo patirtį kitomis akimis.
1959 m. Ispanijoje atsitiktinis susitikimas jauną airę Valerie Danby-Smith akis į akį suvedė su bene žymiausiu XX a. literatūros liūtu Ernestu Hemingway’umi. Pokalbis buvo keblus, bet lėmė tai, kad kitus dvejus neįtikėtinai intensyvius metus iki pat tragiškos rašytojo mirties Valerie paskyrė jam, o ištekėjusi už jo sūnaus Gregory pati tapo Hemingway.
Tapusi asmenine rašytojo sekretore, o iš tikrųjų jo paslapčių ir vargų patikėtine, Valerie iš arti matė visą jo paskutinių metų magiją ir patosą. Knygoje „Bėgantys su buliais. Mano metai su Hemingway’ais“ skleidžiasi plati ir spalvinga 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių gyvenimo Ispanijoje, Prancūzijoje ir Kuboje panorama – nuo aistringų bulių kautynių koridos arenose iki pašėlusių vakarėlių su literatūros, dailės ir kino garsenybėmis, nuo romantiškų Paryžiaus vaizdų iš „Ritz“ viešbučio palėpės kambarėlio iki neramių kelių mėnesių revoliucinėje Kuboje. Ne mažiau atvira ir asmeninė moters istorija. Romantiškai prasidėjusi jos santuoka po dviejų dešimčių metų žlugo bejėgiškai stebint, kaip talentingą bei ekstravagantišką vyrą palengva ir dramatiškai glemžiasi nuo pat vaikystės kamavę demonai.
Valerie vaidmuo dviejų šios šeimos kartų istorijoje buvo svarbus ir nepakeičiamas, o nusprendusi prabilti ji pateikia įstabią istoriją apie keletą gyvenimų ir vieną labai sudėtingų santykių saistomą šeimą.
Valerie Hemingway (Valeri Hemingvėj) – airių kilmės amerikietė, laisvai samdoma rašytoja ir redaktorė, gyvenanti Bozmane, Montanoje. Knygoje „Bėgantys su buliais. Mano metai su Hemingway’ais“ ji nuoširdžiai ir atvirai pasakoja apie sudėtingą didžio rašytojo pasaulį, apie artimiausius žmones ir jo neramią šeimą.
John Scalzi
Pradedantysis piktadarys
Čarlio gyvenimas ritasi šuniui ant uodegos. Kaklaraištį išsirinkti jam padeda katė Hera, mat žmona jį seniai paliko. Kišenėse švilpauja vėjai, o broliai su seserimi užsidegę parduoti namą, kuriame jis gyvena. Čarlis tuoj liks be stogo virš galvos, bet it skęstantysis šiaudo įsikibęs laikosi vienintelės minties – atidaryti barą. Aišku, jei tik bankas suteiks paskolą.
It perkūnas iš giedro dangaus jį pribloškia naujiena: mirus seniai neregėtam dėdei Džeikui, Čarlis paveldėjo ne tik jo parkingų tinklo verslą, bet ir buvo priverstas perimti piktadario vaidmenį.
Niekur nedingsi – Džeikas turėjo priešų, ir dabar šie medžioja Čarlį. Dėdė gal ir buvo senamadiškas piktadarys, vadovavęsis savomis taisyklėmis, bet šie blogiukai nejuokauja: jie turtingi ir negailestingi, o dargi remiami tarptautinių korporacijų.
Karo prieš piktadarių lygą baigtis dabar jau Čarlio rankose. Bet ei, jis juk ne vienas – jam talkina dresuoti delfinai, nerealiai protinga katė-šnipė ir nuožmioji Morison, be to, jų irštva ne kur kitur, o ugnikalnyje. Vis dėlto būti blogiuku gal ne taip jau ir blogai.
John Scalzi (g. 1969) anksčiau ėjo Amerikos mokslinės ir maginės fantastikos rašytojų asociacijos prezidento pareigas. Išgarsėjo parašęs Old Man’s War seriją – net trys jos dalys buvo nominuotos „Hugo“ premijai, o 2013 m. šį prestižinį apdovanojimą pelnė romanas Redshirts. J. Scalzi buvo kūrybinis televizijos serialo „Žvaigždžių vartai“ konsultantas.
Riley Sager
Vienintelė likusi
Tarptautinis bestseleris.
Vieną 1929-ųjų vakarą kraupios Houpų šeimos žudynės sukrėtė visą Meino pakrantę. Nors daugelis žmonių manė, kad kalta septyniolikmetė Lenora, to įrodyti policijai nepavyko. Apie tragiškąjį vakarą ji niekada nekalbėjo, bet daugiau nekėlė kojos iš Vilties akligatvio – namo ant skardžio, kuriame ir įvyko žudynės.
1983-ieji, pagyvenusių žmonių prižiūrėtoja namuose Kitė Makdyr atvyksta į griūvantį Vilties akligatvį rūpintis Lenora. Ji greit sužino, kad ankstesnė slaugytoja savo globotinę paliko pabėgdama vidury nakties. Prirakinta prie neįgaliojo vežimėlio septyniasdešimtmetė pacientė yra praradusi gebėjimą kalbėti ir su Kite bendrauja spausdindama žodžius rašomąja mašinėle. Vieną vakarą naudodamasi ja Lenora pateikia viliojantį pasiūlymą – noriu tau viską papasakoti.
Kai Lenora ima aprašinėti įvykius, privedusius prie Houpų žmogžudysčių, išryškėja kur kas daugiau šiurpios istorijos detalių, nei buvo žinoma. Kitė pradeda įtarinėti, kad Lenora galbūt nepasako tiesos iki galo – ir kad ši bejėgė moteris, kuria tenka rūpintis, gali būti pavojingesnė, nei iš pradžių manė.
Mariette Lindstein
25 metai pragare
„25 metai pragare. Atviras pasakojimas iš prieštaringai vertinamos Scientologijos bažnyčios vidaus“ – tai unikalus asmeninis Mariette Lindstein žvilgsnis į gyvenimą slaptoje ir kontroliuojančioje organizacijoje, į patirtas psichologines manipuliacijas, izoliaciją ir psichinę prievartą, apie galios struktūras, smurtą, pažeminimo žaidimus ir sienas, laikančias nelaisvėje, apie dramatišką pabėgimą ir apie tai, kaip sekta persekioja išdrįsusius ją palikti.
Vos devyniolikos metų Mariette Lindstein, jauna, ieškanti savęs ir gyvenimo prasmės moteris, įsitraukė į Scientologijos bažnyčią Malmėje ir per dvidešimt penkerius metus prasiskynė kelią per visus hierarchijos lygmenis iki pat viršūnės. Ji pati šį laikotarpį pavadino 25-iais pragaro metais. Tiek laiko jai prireikė, kad suprastų, jog turi ištrūkti iš sektos ir sugebėtų tai padaryti.
Autobiografinėje knygoje „25 metai pragare“ ji pasakoja apie gyvenimą JAV, Scientologijos bažnyčios būstinėje, kur gyveno greta aukščiausių vadovų ir susipažino su Tomu Kruzu bei Džonu Travolta.
Parašiusi devynis romanus, kuriuose remiamasi patirtimi, įgyta sektoje, dabar ji pirmą kartą pasakoja savo asmeninę istoriją. Savo autobiografijoje ji leidžia skaitytojui susipažinti su uždaru pasauliu, kuris daugumai neprieinamas. Tai pasakojimas apie tai, kas verčia žmogų pereiti ugnį ir vandenį, kad atrastų nepriklausomybę ir pagaliau namus, išlikimo ir nepasidavimo istorija. Istorija apie pabėgimą nuo scientologijos ir ilgą bei skausmingą kelionę link išgijimo ir gyvenimo susigrąžinimo.
Knygoje Mariette taip pat pasakoja apie vidinį Scientologijos bažnyčios veikimą, atskleidžia jos prievartines praktikas, kultą primenančius ritualus ir būdus, kuriais joje slopinami prieštaravimai ir savarankiškas mąstymas. Jos pasakojimas – įspėjimas apie kultų pavojų, ir vilties žinutė tiems, kurie siekia išsivaduoti iš slegiančios aplinkos.
Mariette Lindstein – pabėgusi iš kulto, autorė ir lektorė, paskyrusi savo gyvenimą kitų žmonių švietimui apie kultus. Ji dvidešimt penkerius metus buvo Scientologijos bažnyčios narė ir šią patirtį aprašė autobiografinėje knygoje „25 metai pragare“ bei panaudojo kituose savo romanuose. Su vyru ir trimis šunimis ji gyvena Marbäcke, netoli Halmstado.
Martta Kaukonen
Sek paskui drugelį
Visi turime savo paslapčių…
Garsi terapeutė Klarisa Virtanen nebijo pažvelgti į tamsiąją žmonijos pusę. Persekiojama prisiminimų apie jaunos pacientės mirtį, ji padarys viską, kad išgelbėtų pačius pažeidžiamiausius.
Tačiau kai į jos kabinetą įžengia Ida – pikta, sužalota ir, regis, turinti suicidinių polinkių moteris, Klarisai ima atrodyti, kad ji ta, kurios jai reikėjo. Nes Ida turi paslapčių. Mirtinų paslapčių, kurios ją paženklina kaip tamsios kraujo dėmės. Paslaptys, kurios verčia ją žudyti. O tada vėl žudyti.
Klarisa turi rasti raktą, kuris padėtų atskleisti jos praeitį. Todėl ji sudaro sandėrį su Ida – per šešis mėnesius bandys sustabdyti ją nuo savižudybės.
Bet kas, jei ji įsitraukė į žaidimą, kuris yra dar mirtinesnis ir žiauresnis, nei ji galėjo įsivaizduoti?
Martta Kaukonen (g. 1976 m.) gyvena Helsinkyje ir yra kino kritikė, kurios recenzijos publikuotos didžiausiame Suomijos laikraštyje „Helsingin Sanomat“ ir populiariame moterų savaitraštyje „Me Naiset“.
Martta yra įgijusi meno studijų magistro laipsnį. Ji ėmė interviu iš tokių aktorių kaip Robertas Downey jaunesnysis ir daininkas Justinas Bieberis. Martta su būsimu vyru susipažino jo naudotų knygų parduotuvėje ir įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Martta ne tik rašo, bet ir mėgsta psichologinius trilerius, noir filmus, blusų turgus, apleistus namus ir keliones.
Martos debiutinis romanas „Sek paskui drugelį“ išleistas 2021 m. Suomijoje tapo Instagram sensacija. 13-oje šalių išleistas romanas lyginama su Gillian Flynn bestseleriu „Dingusi“. Martta svajoja, kad jos knyga būtų ekranizuota ir taptų tokiu puikiu filmu, kad kolegos ją įvertintų penkiomis žvaigždutėmis.
Jack Margolin
Wagner grupė
„Wagner“ grupė: Rusijos samdiniai armijos viduje“ – knyga, atskleidžianti tiesą, kurią pasaulis privalo žinoti! Akis atverianti, šiurpą kelianti šios liūdnai pagarsėjusios ir didelę įtaką turėjusios samdinių grupuotės istorija.
Viskas apie liūdnai pagarsėjusią Rusijos samdinių armijos grupuotę „Wagner“: nuo jos ištakų – gandų apie neidentifikuotus kovotojus iš mūšių laukų – iki privačios dešimčių tūkstančių žmonių karinės įmonės, kuri galiausiai ima kelti grėsmę pačiam Putinui, ir iki pat dramatiškos jos vyriausiojo vado Jevgenijaus Prigožino žūties.
Ką slepia paslaptingoji „Wagner“ grupė, kurios veiklos šleifas driekiasi nuo Afrikos dykumų iki Ukrainos karo lauko, samdinių organizacija, vadinama viena įtakingiausių ir pavojingiausių pasaulyje? Kas slepiasi už grupės, kuri ne šiaip ginkluota jėga, o valstybės ambicijų įrankis, sukurtas manipuliacijoms, įtakai ir chaosui skleisti.
Remdamiesi išsamiais nutekintais duomenimis, liudijimais iš pirmų lūpų ir grupės veiklos dokumentais seksime atskirus grupės vadus ir „pėstininkus“, dažnai kartu su kitais kariniais rangovais iš JK ir JAV kovojančius Ukrainoje, Sirijoje ir Afrikoje. Sužinosime, kaip „Wagner“ samdiniai vykdo egzekucijas, grobia naftą, deimantus ir auksą, keičia konfliktų eigą Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje dėl Kremliaus strateginių tikslų, daro įtaką pasaulio tvarkai ir palieka pėdsaką globalioje istorijoje.
Jack Margolin – žinomas tyrėjas ir žurnalistas – drąsiai neria į šios užslaptintos grupės veiklą. Knygoje jis analizuoja „Wagner“ grupės veiklos metodus ir tikslus, narplioja ryšius su Kremliaus politikais, geopolitines intrigas bei pasaulinę prekybą karine galia.
Kiekvienas puslapis – tarsi griausmingas liudijimas apie XXI amžiaus samdinių eros gimimą, įrodymas, kad „Wagner“ – ne nukrypimas, o naujos geopolitinės pasaulinio kapitalo, pasaulinio nusikalstamumo ir jame klestinčių verslininkų tvarkos apraiška.
Ši knyga – tai daugiau nei įžvalga. Tai įspėjimas.
Nino Haratischwili
Šviesos stygius
„Šviesos stygius“ – naujas knygos „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ autorės Nino Haratischwili romanas.
Nino Haratischwili tęsia skaitytojų pažintį su Sakartvelu ir jo žmonių dramatiškomis, o neretai – ir tragiškomis istorijomis.
1987-IEJI. Sakartvele stiprėja nepriklausomybės reikalaujantys balsai, šalis grimzta į chaosą, o pačiame Tbilisio centre, namuose tarp drėgnų sienų ir ūksmingų medinių balkonų, auga keturios merginos.
Tai laisvės trokštanti Dina, protinga, bet uždara Ira, romantikė Nenė ir jautri Keto, kurios lūpomis ir pasakojama ši istorija. Nepaisant skirtumų, merginų draugystė tvirta ir nepalaužiama. Jos nepaveikia nei jaunystės audros, nei po atkurtos nepriklausomybės šalį sekinanti sovietų ekonominė blokada, pilietinis karas, kruvini gatvių mūšiai, reketas, smurtas ir narkotikai. Tačiau viskas dūžta į šipulius, kai draugystės šerdį pažeidžia skaudi išdavystė.
2019-IEJI. Ira, Nenė ir Keto susitinka didžiulėje Dinos fotografijų retrospektyvoje Briuselyje. Nuotraukos pasakoja Sakartvelo istoriją, tačiau jose užfiksuotos ir keturių moterų bendros praeities akimirkos.
Kiekviena fotografija – tai atskira šešėliu virtusi istorija, jų prisiminimų pasaulis, į kurį prasiskverbianti šviesa atskleidžia vis naujas detales, tirpdo tarpusavio priešiškumą ir suteikia jėgų atleisti.
Alice Feeney
Deizė Darker
Ilgus metus vieni kitų vengę Darkerių šeimos nariai susirinko paminėti senelės aštuoniasdešimtojo gimtadienio jos griūvančiame gotikinio stiliaus name mažulytėje saloje. Paskutinį kartą susiėję draugėn, jie ištisas aštuonias valandas potvynio bus atkirsti nuo išorinio pasaulio
Visi suvažiuoja į susitikimą – kiekvienas su savo paslaptimis. Laikrodžiams išmušus vidurnaktį, siaučiant audrai, senelė randama negyva. Po valandos miršta dar vienas šeimos narys…
Potvynio įkalintiems saloje, kurioje kažkas vieną po kito juos žudo, Darkeriams tenka spręsti mįslę, drauge – prisiminti praeities paslaptis ir laukti, kol prasidės atoslūgis ir viskas išaiškės.
Sara Gay Forden
Gucci mados namai
1995 m. kovo 27 d. rytą elegantiškomis Milano gatvėmis nuaidėjo keturi greiti šūviai. Legendinės mados dinastijos įpėdinis Maurizio Gucci buvo nužudytas ant savo biuro laiptų. Žudikas liko nežinomas. Po dvejų metų miesto policijos viršininkas įžengė į prabangų Maurizio buvusios žmonos Patrizios Reggiani butą ir moterį suėmė.
Ar Patrizia nužudė buvusį vyrą dėl nevaldomo išlaidumo? Ar dėl to, kad jis ketino vesti savo meilužę? O gal žudikė visai ne ji?
Gucci istorija – tai blizgesio, spindesio ir intrigų kupinas metraštis, aprašantis mados dinastijos iškilimą, artimą pragaištį ir atgimimą. Puikiai parašyta ir be galo populiari knyga ragina versti puslapį po puslapio ir neatsitraukti nuo pasakojimo apie aukštąją madą, finansus ir jaudinančias žmonių tragedijas.
Anne Berest
Atvirukas
Beveik keturiasdešimt metų bandau nupiešti savo paveikslą, bet man nepavyksta. Tačiau šiandien galiu sujungti visus taškus, todėl tarp puslapyje išsibarsčiusių žvaigždyno fragmentų atsiranda siluetas, kuriame pagaliau atpažįstu save: esu išgyvenusiųjų dukra ir anūkė.
2003-iųjų sausis, Prancūzija. Kartu su įprastais šventiniais laiškais į Berestų šeimos namus atkeliauja anoniminis atvirukas su Paryžiaus „Opéra Garnier“ teatro vaizdu. Kitoje atviruko pusėje – Anne Berest prosenelių iš motinos pusės Ephraïmo ir Emmos Rabinovitchių bei jų vaikų Noémie ir Jacques’o vardai. Visi jie buvo nužudyti Aušvice.
Praėjus daugiau nei dešimčiai metų, Anne mėgina išsiaiškinti, kas ir kodėl atsiuntė atviruką. Padedama motinos, draugų, privataus detektyvo, grafologo ir daugybės kitų žmonių, ji mėgina atsekti Rabinovitchių šeimos likimą nuo pabėgimo iš carinės Rusijos, kelionės į Latviją, Palestiną ir Paryžių iki pat Antrojo pasaulinio karo ir tragiškų jo padarinių. Atskleistos paslaptys privers Anne permąstyti savo santykį su šeima, šalimi ir savimi pačia.
„Atvirukas“ – jaudinantis, tikrais įvykiais pagrįstas romanas apie XX a. Paryžiaus intelektualų bei menininkų gyvenimą. Jo centre – Holokausto sunaikinta žydų šeima, iš dalies atkurta meilės ir pasakojimo galios.
Stefan Ahnhem
X būdų mirti
„Sakoma, kad už kiekvienos žmogžudystės slypi motyvas.<…> Deja, kartais tai tik iliuzija. Grynajam blogiui niekada nereikėjo ir nereikės jokio motyvo.“
Vidury nakties Roo mažųjų laivų uostą palieka guminė valtis. Joje sėdi vyras su kardu, prisegtu prie nugaros. Jo misiją lėmė išridentas kauliukas: vienas žmogus turi mirti.
Tiriant žmogžudystes dažnai laikomasi paprasto aiškinimo: motyvas, metodas, proga. Tačiau detektyvo Fabiano Risko laukia košmaras. Žudikas, užpuolantis iš niekur. Jokio akivaizdaus motyvo. Jokio nuoseklaus metodo. Aukos kankinamos, dusinamos, deginamos, išpjaustomos – kiekviena šiurpi žmogžudystė įvykdoma žiauriai tiksliai, tarsi pagal pragaro žaidimo taisykles.
Pajūrio miestelyje Helsingborge įsivyrauja baimė ir chaosas. Kol Fabianas Riskas medžioja žudiką, jo gyvenimas griūva: sūnus bėga nuo įstatymo, dukra sunkiai sužeista, kolega slepia itin tamsias paslaptis. Tačiau kelio atgal nebėra. Mirties žaidimas tęsiasi, ir jis privalo žaisti, kad laimėtų.
Daniel Hurst
Gydytojo meilužė
Žmona. Meilužė. Kuriai pavyks atkeršyti?
Deja, šįkart tokią daugybę žmonių apgavusi moteris smarkiai klysta. Išaušo metas atkeršyti. Už save… ir savo kūdikį.
Naujas Fernės gyvenimas vėjų nugairintoje Kornvalio pakrantėje netrukus subyrės į šipulius. Esu pasiryžusi visiems atskleisti, kas nutiko iš tiesų. Juk dabar pavojus gresia ne tik mano gyvybei – privalau apsaugoti ir dukrą.
Žinau, Fernė nujaučia, kad anksčiau ar vėliau imsiu ją medžioti, ir neabejotinai sukurpė planą man sustabdyti. Tačiau ji visada mane nuvertindavo. Kai pagaliau suvoks šią lemtingą klaidą, jau bus per vėlu…
Nuo pirmo puslapio dėmesį prikaustantis Danielio Hursto psichologinis trileris. Knygoje pratęsiama anksčiau lietuvių kalba pasirodžiusių kūrinių „Gydytojo žmona“ ir „Gydytojo našlė“ istorija.
Mathias Enard
Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius
1506-aisiais jauną, bet jau didžiai pagarsėjusį skulptorių Mikelandželą sultonas Bajazitas II pakviečia į Konstantinopolį suprojektuoti tiltą per Aukso Ragą. Prieš tai atmetęs Leonardo da Vinčio piešinį, sultonas per savo pasiuntinius Mikelandželui pažada ne tik didžiulius turtus, bet ir nemirtingą šlovę: „Jūs pranoksite jį šlove, jeigu sutiksite, nes jums pavyks ten, kur nepavyko jam, ir jūs padovanosite pasauliui neprilygstamą paminklą, tokį kaip jūsų „Dovydas“.
Šiek tiek padvejojęs, Mikelandželas palieka Romą ir nebaigtą taip netikusiai su juo besielgiančio karingojo popiežiaus Julijaus II antkapį. Atvykęs, jis ima tyrinėti tolimą ir nuostabą keliant Osmanų pasaulį, kiauras dienas piešia, apžiūrinėja miestą, jo architektūrą. Ir, besikamuodamas prie tilto eskizų, nejučia pasineria į draugystės, aistros, intrigų kupiną rūmų gyvenimą.
Romanas „Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“ iš atskirų detalių į vieną mozaiką sudeda Akcinę kuriančio menininko kelionę į Konstantinopolį ir ieško atsakymų į amžinus klausimus: kas yra kūryba, kodėl pasakojamos istorijos ir kodėl nepailstamai statomi tiltai tarp krantų, miestų ir civilizacijų.
Freida McFadden
Kalinys
Naujoji vyrų griežtojo režimo kalėjimo slaugytoja Brukė Salivan turi laikytis trijų svarbių taisyklių:
Gerbti kiekvieną kalinį.
Nė už ką apie save neatskleisti asmeninės informacijos.
Jokiu būdu artimai nesusidraugauti su kaliniais.
Tik nė vienas kalėjimo darbuotojas nežino, kad Brukė jau pažeidė šias taisykles. Niekas nenutuokia apie jos slaptą ryšį su Šeinu Nelsonu, vienu pavojingiausių ir žiauriausių nusikaltėlių. Ir niekas nė neįtaria, kad Šeinas – Brukės vidurinės mokyklos mylimasis, buvęs geriausias amerikietiškojo futbolo žaidėjas, už keletą kraupių žmogžudysčių pasmerktas kalėti iki gyvos galvos.
Būtent Brukės parodymai įkišo jį už grotų. O Šeinas šito niekada nepamirš.
„Kalinys“ – antroji F. McFadden knyga lietuvių kalba, pirmoji – tarptautinis bestseleris „Tarnaitė“.
Anders de la Motte
Kalnų karalius
Aštrialiežuvė užsispyrėlė inspektorė Leo Asker turėtų tapti Malmės policijos sunkių nusikaltimų skyriaus vadove. Tereikia rasti netikėtai dingusią turtingos šeimos dukrą Smilą Holst. Tačiau Asker karjeros sėkmė kolegoms vyrams policijoje kelia pavydą ir inspektorė, vos pradėjusi tirti naująją bylą, perkeliama į prarastų sielų skyrių. Čia, policijos nuovados rūsyje, atsiduria pamirštos, niekam nereikalingos bylos ir… atstumti ar prasikaltę darbuotojai.
Nušalinta nuo dingusios merginos bylos, Asker neria į mįslingą bylą naujame skyriuje. Kažkas geležinkelio klubo makete jau keletą metų palieka figūrėles, kurios, išsiaiškina Asker, primena įvairiausius be žinios dingusius asmenis. Viena figūrėlių nepaprastai panaši ir į Smilą Holst.
Dėl dviejų iš pradžių lyg ir nesusijusių bylų Asker leidžiasi į paslaptingą kelionę po tamsias, blogiu alsuojančias Švedijos kalnų gelmes.
Andersas de la Motte (g. 1971 m.), buvęs policijos pareigūnas, kaip rašytojas debiutavo 2010 metais pristatydamas trilerį „Žaidimas“ ir tapo vienu populiariausių Švedijos kriminalinių romanų autorių. De la Motte yra parašęs net kelias populiarias detektyvų serijas, „Kalnų karalius“ – naujausios rašytojo serijos „Inspektorė Asker“ pirma dalis.
