Nauji lietuvių autorių kūriniai/balandis
Jolita Herlyn
Nepažįstamoji
Jolita Herlyn, Hamburge gyvenanti lietuvių rašytoja, viena skaitomiausių grožinės literatūros autorių Lietuvos bibliotekose, pristato jau keturioliktą savo romaną, kupiną paslapčių, nuotykių, mistikos, gyvenimo geismo ir brandžios išminties. Į jį autorė įtraukė ir netikėčiausias asmenines patirtis.
„Nepažįstamosios“ veikėjams amžius – ne kliūtis švęsti gyvenimą kaip spalvingą nuotykį, kupiną lemtingų sutapimų ir susitikimų. Šie likimo bendrakeleiviai įvaldę vienatvės meną, bet juos sieja ir nuoširdžios žmogiškos bendrystės ilgesys.
Išėjusio į pensiją žymaus Hamburgo plaštakų chirurgo dienos vienodos ir nuobodžios. Martinas gyvena prisiminimais apie žmoną, geriausios jo draugės – paties mintys.
Kartą paplūdimyje prie Elbės vyras pamato moterį, kurią, jo manymu, jau buvo sutikęs. Tačiau nepažįstamoji kategoriškai tai neigia. Ar ji sako tiesą? O gal tos dvi moterys tik panašios kaip du vandens lašai?
Nepažįstamosios paslaptis Martiną taip apsėda, kad jis žūtbūt pasiryžęs ją atskleisti.
Gyvenimas įgyja ne tik tikslą ir prasmę, bet ir netikėtą pagreitį. Įvykiai vyte vejasi vienas kitą…
Alfas Ivanauskas, Rugilė Audenienė
Pirties galia. 50 Lietuvos pirtininkų paslaptys
Ši knyga „Pirties galia. 50 Lietuvos pirtininkų ir jų paslaptys“ nėra vadovėlis, bet joje rasite viską, ką reikia žinoti apie pirtį, pirtinimąsi ir pirtininkus.
Pirčiai reikia jūsų smalsumo, atsidavimo, dėmesio, rūpesčio, aistros; ją reikia gundyti, kad vėliau ji, kaip nepažinta laumė, sugundytų jus. Su komanda pirties vilionėms atsidavėme net devynerius metus.
Kai pradėjome ruošti knygą, nedaug kas žinojo, kad Lietuvoje yra pirčių kultūra. Beveik niekas nedrįso žingeidžiai pažvelgti, kas vyksta už pirties sienų, ir apie tai pasakoti.
Apsisprendėme aplankyti visų metų laikų pirtis – nuo žiemos iki vasaros, – pakalbinti 50 Lietuvos pirtininkų ir sužinoti jų paslaptis.
Laima Lavaste
Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti
Išskirtinė galimybė pasinerti į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvenimą per jo asmenines istorijas ir atviras įžvalgas iš pirmosios kadencijos.
Knygoje „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ pasakojamos vaikystės ir jaunystės istorijos, leidžiančios geriau pažinti mūsų šalies vadovą, bei atskleidžiamos itin jautrios akimirkos politikos erdvėje. Interviu su žurnaliste Laima Lavaste atveria duris į susitikimus su ypatingomis asmenybėmis bei vizitus, kurie paliko neišdildomus pėdsakus Gitano Nausėdos gyvenime. Knyga išskirtinė – kaip ir Lietuvos Respublikos Prezidentas bei jo politinis kelias.
„2023 metų kovo 1 dieną, per pietų pertrauką, įžengiau į Prezidento Gitano Nausėdos kabinetą apsiginklavusi dviem diktofonais ir gal 100 temų, kurios galėtų tapti įvairiapusės knygos turiniu. Apie buvusius Prezidentus turime keletą knygų. Bet ši pirmoji ir vienintelė apie Prezidentą, dar einantį savo pareigas. Apie Prezidentą čia ir dabar.
Tai knyga apie Prezidentą, kuris nesislepia Prezidento rūmų šešėlyje, bet drąsiai atsiveria, ką reiškia eiti garbingas pareigas. Tai knyga apie Prezidentą, kuriam neretai tenka žengti ir akmenuotu keliu, nusidaužant kojas, o kartais ir išvengiant supiltų žarijų duobių. Kartais suklumpant, bet visada atsitiesiant. Garsiai tariančiam Lietuvos vardą pasaulyje, bet pasijuntančiam ir vienišu plevėsuojančių vėliavų fone. … Su šypsena pasitikęs Prezidentas pakvietė prisėsti prie staliuko ir klausiamai pažvelgė: nuo ko pradėsime?
Įjungiau diktofonus – ir prasidėjo Knygos kelias.“
Laima Lavaste
Ambicingos ir įtakingos. Ryškiausių istorinės Lietuvos didikių likimai
Bestseleriais tapusių knygų „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ autoriai – istorikas Eimantas Gudas ir žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė – kviečia į dar vieną kelionę po kilmingųjų pasaulį. Šį kartą knygoje „Ambicingos ir įtakingos. Ryškiausių istorinės Lietuvos didikių likimai“ jie tyrinėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikių ir vėlesnių laikų istorinės Lietuvos aristokračių likimus. Nustebsite, kokie spalvingi ir netikėti jų vingiai!
Ano meto moterims besąlygiškai buvo pripažįstama vien teisė kurstyti šeimos židinį. Ir tik pačios ambicingiausios aukštuomenės damos pamindavo šias griežtas nuostatas. Reiškėsi kaip gabios dvarų valdytojos, žibėjo vyrų menininkų pasaulyje ar net, radusios būdų apeiti draudimus, paprotines normas ir taisykles, sugebėdavo dalyvauti politikoje. Negalėdamos balsuoti, užimti jokių postų, taigi, neturėdamos jokių svertų, kunigaikštienės, grafienės ir kitos didikės vis tiek siekdavo jų politines pažiūras atitinkančių sprendimų. Ir joms pavykdavo!
Knygoje „Ambicingos ir įtakingos. Ryškiausių istorinės Lietuvos didikių likimai“ aprašomi autentiški 35 kilmingo kraujo moterų gyvenimai, besiskleidžiantys svarbiausių XVI–XX a. Lietuvos istorijos įvykių fone.
Lavija Šurnaitė
Suaugusių moterų klubas: pliusai, minusai ir kita amžėjimo matematika
Lavija Šurnaitė – beveik dvidešimt metų Lietuvoje žinoma žurnalistė, radijo ir TV laidų vedėja, populiarių knygų autorė.
Knygos „Maži įpročiai – dideli pokyčiai“, „Optimizmo genas“, „Pakeliui su savimi“ pelnė dešimčių tūkstančių skaitytojų simpatijas, puikavosi šalies knygynų ir bibliotekų skaitomiausių knygų dešimtukuose.
„Iki keturiasdešimties žmogus kylą į savo kalną, o paskui tik leidžiasi žemyn“, – galvoje sukasi girdėta citata.
Eikit sau, visi kaip susitarę! Tarsi pasirašę slaptą sandėrį kiekviename žingsnyje priminti, kad mano laikrodėlis tiksi – tik tak.
Sveikos atvykusios į „Suaugusių moterų klubą“! Čia laukiama kiekviena, kuri gvildena, išgyvena, užduoda klausimus ir ieško atsakymų apie savo kūną, protą ir jausmus, kai pasaulis vis garsiau ima šnabždėti apie ne visada patogų amžėjimą. 40+, 50+… Ar tai tik skaičiai, ar kai kas daugiau, ko negalime ignoruoti? Net jeigu tik artėjate prie didžiųjų pokyčių slenksčio, klubo durys plačiai atvertos ir jums.
Atvirai, nuoširdžiai, bet neprarasdama humoro ir ironijos, knygoje „Suaugusių moterų klubas“ autorė leidžiasi tyrinėti naujo pasaulio, kuris ištinka įžengus į brandą. Kaip atrasti, kaip pažinti save iš naujo metų virsmuose ir, svarbiausia, išgyvenus pokyčius ir nepatogias patirtis, švęsti savo esybę!
Valdas Bartas
Miestas anapus
Likti nepastebimu norintis vyras atplaukia į saloje esantį, paslapčių gaubiamą uždarą miestą, kur amžinai apniukęs dangus ir sutemos, regis, niekada neišsisklaido. Keisti įvykiai pradeda klostytis vos jam apsistojus motelyje. Vyras atvyko į komandiruotę, bet pamažu aiškėja, kad nei jis, nei su juo bendraujantys žmonės – visai ne tokie, kokiais dedasi.
Miesto bendruomenei primesta seniai išnykusi, o gal niekada ir neegzistavusi būtinybė užsisklęsti. Uždarumas tampa valdžios įrankiu gyventojams valdyti, priversti juos suvokti iškreiptą pasaulį kaip normalią būseną.
Vyras užmezga ryšį su trokštančia iš miesto ištrūkti mergina. Jis pradeda suprasti esąs tik žaislas viešpataujančių politikų rankose. Bręsta kruvini įvykiai, artėja neišvengiama atomazga.
„Miestas anapus“ – šeštas Valdo Barto slapyvardžiu grožinius kūrinius pasirašančio žurnalisto, politikos apžvalgininko Valdo Bartasevičiaus romanas.
Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė
Skauda kūną – gydyk sielą
Gydytojos darbo virtuvė # Pacientų istorijos # Stereotipus laužantis holistinis požiūris į sveikatą
Endo (vidus), bio (gyvybė), genesis (kilmė)
„Jaučiu didelę privilegiją, galėdama padėti paleisti tas problemas, kurias pacientas yra pasiruošęs šiandien paleisti. Neretai ligonių simptomai neatitinka jokio vadovėlio ir būna sumišę su nerimu, baimėmis, kalte ar gėda, o liga, ypač sena, dažnai yra apaugusi trauminiais įsitikinimais ir tapusi asmenybės dalimi.“
Jei vaikas susirgo, negalima kaltinti vien virusų – kartais liga yra vienas iš būdų pabūti su mama, todėl vaikas kaip tik dėl to ilgai nepasveiksta. Net ir elementarią slogą gali sukelti tiek išoriniai veiksniai, tiek psichologinės priežastys. Paprastai kalbant, endobiogenika – būdas pažiūrėti, kaip funkcionuoja visas žmogaus organizmas: kokia kūno išvaizda ir psichologinė būsena, kaip funkcionuoja jo ląstelės, kaip veikia medžiagų apykaita, hormonai, kaip vyksta senėjimo procesai. Yra daug žmonių, kuriuos viskas veikia, bet veikia ne taip, kaip turėtų.
Gal ir Jūs šios knygos „Skauda kūną – gydyk sielą. Nuo teorijos ir praktikos iki tikrų istorijų: kūno, minčių ir emocijų trejybė“ puslapiuose rasite atsakymą, kodėl susirgote būtent rudenį, o ne pavasarį ir kodėl susirgote būtent sloga, o ne bronchitu?
„Žmogus aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atkurtų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs.“
Dalai Lama
Evelina Neverdauskaitė-Rudzikienė – šeimos gydytoja, endobiogenikos specialistė, kuri nespraudžia pacientų nei į laiką, nei į jokias algoritmų lenteles.
Darius Žiūra
Diseris
„Dariaus Žiūros teksto veikėjai, iš kurių pagrindinis yra jis pats, įtraukia į nenuspėjamus poelgių, minčių ir prisiminimų vingius, autoriui neįtikėtinai meistriškai atkuriant skausmingai atpažįstamas, bet sykiu ir nepakartojamas situacijas.“
Deimantas Narkevičius
„Diseris“ – menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuometinio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros.
Darius Žiūra (gim. 1968) – ryškus veidas Lietuvos šiuolaikiniame mene. Jo tęstiniai projektai, kuriuose dažniausiai vaizduojami kitų žmonių portretai, fiksuoja laiką. Nuo 2001 m. menininkas kas trejus metus dokumentuoja Gustonių (kaimo Pasvalio raj.) gyventojus. Sukūrė pilnametražį dokumentinį filmą „Gustoniai Gustoniuose“ (2020). Yra padaręs seriją prostitučių portretų „Veidai“, kūręs darbus iš kapinėse surinkto išlydyto vaško ir monetų, surinktų iš fontanų miestų parkuose ir skveruose. Menininko kūrinių yra Nacionalinės dailės galerijos, šiuolaikinio meno muziejaus KIASMA Helsinkyje ir privačiose kolekcijose Lietuvoje bei užsienyje. 2017-aisiais Vilniaus dailės akademijoje D. Žiūra gavo meno daktaro laipsnį, apgynęs meno projektą. Menininko disertacijos tekstas virto šia knyga. „Diseris“ – tai žodžio „disertacija“ trumpinys.
