Nauji užsienio rašytojų kūriniai/balandis
Lily Brooks-Dalton
Audros dukra
„Gaivališkas Brooks-Dalton rašymo stilius primena Delia Owens knygą „Ten, kur gieda vėžiai“.“
Marie Clair
Pasaulis liepsnoja. Florida skęsta. Valstiją talžo audros ir uraganai. Artėjant vienam baisiausių visų laikų uraganų, Kerbis Lou renčia aplink namą sutvirtinimus, o jo nėščia žmona Frida su baime laukia audros – ir besibeldžiančios į šį pasaulį dukters.
Uraganas atlekia nuožmesnis, nei šeima tikėjosi. Stichija pasiglemžia ne vieną gyvybę ir neatitaisomai suniokoja miestelį. Audros aky gimusi mergaitė, pavadinta uragano Vanda vardu, auga ir bręsta apleistame, vandenyno užtvindytame pasaulio užkampyje. Jai tenka prisitaikyti prie vis labiau laukėjančio miestelio sąlygų ir stoti akistaton su plėšriausiu žvėrimi: žmogumi. Kiekviena diena Floridos pelkėse – nenuspėjama, kupina nerimo ir nuotykių, pavojaus ir neapsakomo gamtos grožio.
„Audros dukra“ – vilties ir išgyvenimo istorija apie gaivališkos stichijos užvaldytą pasaulį ir nepaprastos mergaitės virsmą išmintinga ir galinga moterimi.
Naujausias Lily Brooks-Dalton romanas „Audros dukra“ – Nr. 1 „Indie Next Pick“ sąraše, „Good Morning America“ knygų klubo pasirinkimas, nominuota NPR „Mylimų knygų“ sąraše ir išrinkta kaip „New York Times“ redaktorių pasirinkimas.
Lily Brooks-Dalton taip pat yra knygos „Good Morning, Midnight“, kuri išversta į septyniolika kalbų ir buvo įkvėpimo šaltinis filmui „The Midnight Sky“, ir memuarų knygos „Motorcycles I’ve Loved“, tapusios Oregono knygų apdovanojimo finalininke, autorė. Šiuo metu ji gyvena Los Andžele.
C. W. Gortner
Pašėlusi amerikietė
1866 m. kartu su motina, seserimis ir aukle iš Niujorko persikėlusi į Paryžių, daili, talentinga ir drąsi Dženė Džerom nelieka nepastebėta net ir Prancūzijos imperatoriaus dvare. Tačiau kilęs karas su Prūsija ir įsiplieskusi revoliucija priverčia šeimą bėgti į Angliją. Čia, Velso princo surengtame pokylyje, Dženė sutinka savo gyvenimo vyrą – Randolfą Spenserį Čerčilį, senos aristokratų giminės atžalą. Šis įsimyli ją iš pirmo žvilgsnio ir netrunka pasipiršti. Deja, tėvai nepritaria jųdviejų santuokai, tad galiausiai Dženei tenka griebtis neįtikėtino žingsnio…
Dženės ir Randolfo santuokinis gyvenimas – audringas ir kupinas iššūkių, o po ankstyvos vyro mirties Dženė ir toliau stulbina britus savo ekstravagancija ir drąsa. Ji ištekės dar dukart, daugelis jos poelgių duos nemažai peno apkalboms, bet aktyvi visuomeninė ir labdaringa veikla pavers ledi Spenser Čerčil ryškia to meto Anglijos aukštuomenės figūra. Sūnui Vinstonui pradėjus politinę karjerą, motina visuomet liks ištikima jo pagalbininkė ir atrama.
C. W. Gortneris parašė ne vieną įspūdingą knygą apie ryškias istorines asmenybes – moteris, o pastarąjį romaną „Pašėlusi amerikietė“ paskyrė Dženei Džerom – Vinstono Čerčilio motinai. Turtingo Niujorko verslininko dukters gyvenimą galima pavadinti sėkmės istorija. Toji sėkmė unikali – kaip ir pati Dženė. Nekilminga amerikietė drąsiai įsiveržė į Didžiosios Britanijos aukštuomenę, lydima skandalų ištekėjo už aristokrato Randolfo Spenserio Čerčilio, o vyresnysis jos sūnus Vinstonas tapo vienu ryškiausių XX a. politikų ir valstybės veikėjų. Jaudinanti, provokuojanti ir pikantiška nesutramdomos moters gyvenimo istorija nepaliks abejingų.
Francesca Giannone
Laiškanešė
Romanas „Laiškanešė“ – skaitomiausia grožinės literatūros knyga Italijoje 2023 metais.
1934-ųjų birželį nedidukame Pietų Italijos miestelyje sustoja mėlynas autobusas. Iš jo išlipa vieninteliai keleiviai: iš šalies šiaurės į gimtuosius namus dosnaus dėdės palikimo parviliotas, neslepiantis džiaugsmo Karlas ir „šiaurietė“ Ana, kurią slegia skaudi dukrelės netektis, o ramybės neduoda mintys apie gyvenimą nepažįstamame krašte.
Kaimo gyventojai netrunka pastebėti, kad Ana yra kitokia. Ji nelanko bažnyčios, nesiklauso gandų ir visada sako, ką galvoja. Ji nesitaiksto su Pietų Italijos papročiais, neprisiima moterims skirto tradicinio namų šeimininkės vaidmens ir netgi nusprendžia susirasti darbą – tampa pirmąja „laiškaneše“.
Daugiau nei dvidešimt metų Ana nematoma gija jungė Lidzanelo kaimo gyventojus ir rinko jų istorijas. Išdidžiai vilkėdama tamsiai mėlyną pašto darbuotojos kepuraitę ir uniformą, moteris pristatydavo į namus jaunų vyrų laiškus iš fronto, emigrantų atvirukus, slaptų meilužių laiškelius. Pati to nesitikėdama, ji pakeitė sustabarėjusį Lidzanelo gyvenimą, tačiau nesugebėjo pakeisti beviltiškai ją įsimylėjusio vyro jausmų.
Su žymiąja Elena Ferrante lyginamos Francescos Giannone romanas „Laiškanešė“ užkariavo Italijos skaitytojų širdis, tapo skaitomiausia grožinės literatūros knyga Italijoje, o netrukus sulaukė ir tarptautinio pripažinimo.
Sandra Brown
Iš giedro dangaus
„Iš giedro dangaus“ – New York Times bestselerių autorės Sandros Brown emocingas trileris, kuriame pražūtingomis aplinkybėmis susikerta jaunos motinos ir sėkmingo verslo konsultanto keliai. O viską vainikuoja įtempta nusikaltėlio medžioklė, kuri visiems laikams pakeis jų ateitį.
Teksaso apygardos mugėje vaikų knygų autorė Elė Portman smagiai leidžia laiką su savo dvejų metų sūnumi Čarliu. Tačiau kai jie jau ruošiasi grįžti namo, įvyksta tragedija: šaulys paleidžia ugnį į minią, sukeldamas visuotinę paniką. Į šią mėsmalę patenka ir savimi pasitikintis, arogantiškas įmonių konsultantas Kolderis Hadsonas. Kai jis atsibunda ligoninėje po skubios rankos operacijos, sužino, kad ne visiems pasisekė taip, kaip jam. Ir nors, pasak policijos, didvyriškas jo elgesys padėjo išvengti daugiau aukų, Kolderio tai neguodžia, o tik įžiebia įnirtingą ryžtą siekti teisingumo.
Atsitiktinai susitikę policijos nuovadoje, Kolderis ir Elė netikėtai pajunta trauką vienas kitam. Tačiau net ir stiprėjant ryšiui jie negali nesusimąstyti, ar juos suvedusi tragedija nėra per daug skaudi, kad ją būtų galima ištverti. Ypač kol šaulys dar yra laisvėje ir kelia didelį pavojų jiems visiems.
Sandra Brown (g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown pradėjo rašytojos karjerą 1981 metais ir iki šių dienų pardavė daugiau kaip 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai ragina skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.
Kristin Hannah
Angelo krioklys
Kai Mikeilą Kambel, mylimą žmoną ir motiną, ištinka koma, jos vyrui Lajamui tenka suvienyti šeimą ir rūpintis liūdinčiais išsigandusiais vaikais. Gydytojai nesuteikia vilčių, kad moteris visiškai atsigaus, bet vyras tiki, kad meilė gali tai, ko neįstengia padaryti medicina. Jis kasdien sėdi prie Mikeilos lovos, pasakoja jai apie brangų drauge kurtą gyvenimą, vildamasis, kad žmona atsibus. Ir tada netikėtai Lajamas sužino paslaptį: žmona nuslėpė, kad buvo ištekėjusi už garsiausios kino žvaigždės Džulijano Tru.
Siekdamas bet kokia kaina ištraukti Mikeilą iš nebūties, Lajamas supranta, kad turi kreiptis pagalbos į Džulijaną. Ar šis sprendimas neatims iš jo žmonos, šeimos ir visko, kas brangu?
Viename iš labiausiai jaudinamų K. Hannah romanų „Angelo krioklys“ perteikiamas skaudus ir nepamirštamas vyro, kuris drįsta rizikuoti viskuo dėl meilės, santuokos ir atsidavimo, portretas.
Gabrielis Garsija Markesas (Gabriel Garcia Marquez)
Šimtas metų vienatvės
Rašytojo Gabriel Garcia Marquez romanas „Šimtas metų vienatvės“ tapo literatūrine sensacija. 1967-ais metais Buenos Airėse pirmą kartą išleisto kūrinio tiražai buvo išparduoti per savaitę, o rašytojas tapo pradininku bei visam laikui įtvirtino naują literatūrinį žanrą – magiškąjį realizmą.
„Šimtas metų vienatvės“ – klasika, išbandyta laiko. Iki šiol romanas neprarado nei aktualumo, nei populiarumo, o „New York Times“ drąsiai pareiškė, kad tai pirmoji knyga nuo Senojo Testamento laikų, kurią privalo perskaityti kiekvienas. Ir tai įmanoma, nes kūrinio vertimai į įvairias kalbas aplenkė pačią Bibliją.
Romano centre – išgalvotas Makondas ir jo įkūrėjai – Buendijų giminė. Kūrinys apima maždaug šimtą metų ir vaizduoja įsikūrimą, klestėjimą bei nuosmukį. Rašytojas Gabriel Garcia Marquez pasakoja apie septynias Buendijų kartas, kurios kartoja kiekvienos ankstesnės klaidas, bet susilaukia vis kito likimo. Daugelio veikėjų vardai tokie patys, todėl šią knygą skaityti teks lėtai ir atidžiai. Tačiau taip gausite dar daugiau malonumo!
Buendijų gyvenimai persipynę, tačiau kiekvienas personažas išgyvena savo asmenines dramas, o jų veiksmai daro įtaką ne tik ateičiai, bet ir Makondui. Į veikėjų kasdienybę įsiterpia netikėti ir net neįtikėtini magiški įvykiai ir atrodo, kad kadaise išpranašauto prakeiksmo išvengti nepavyks.
Viena pagrindinių romano temų – vienatvė. Kiekvienam vis kitokia, bet užklumpanti visus Buendijų šeimos narius. Bėgdami nuo šio vienišumo jausmo jie daro klaidas, kurių pasekmė nulemta iš anksto – ta pati vienatvė.
Gabriel Garcia Marquez (1927–2014) – vienas žymiausių ir reikšmingiausių XX a. Lotynų Amerikos rašytojų. Jis laikomas magiškojo realizmo pradininku. Autoriaus kūriniai apdovanoti įvairiomis premijomis, o pats rašytojas 1982-ais metais pagerbtas prestižine Nobelio literatūros premija. Gabriel Garcia Marquez sukūrė 6 romanus, išleido keletą trumposios prozos rinktinių, rašė ir negrožinę literatūrą.
Liudmyla Dolhonovska
Geležinis generolas. Žmogiškumo pamokos
2022 m. vasario 24 d. duodamas įsakymus Valerijus Zalužnas pasakė žodžius, kurie tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu: „Ši šalis laikosi ant mūsų pečių“.
„Geležinis generolas“, legendinė asmenybė, Ukrainos didvyris, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas (2021−2024 m.). Karo vadas, kurį istorija prisimins kaip žmogų, sustabdžiusį Rusijos blitckrygo planą ir paneigusį mitą apie Rusijos kariuomenės nenugalimumą, 2022 m. žurnalo Time paskelbtas vienu iš 100 įtakingiausių pasaulio žmonių.
Koks jis iš tikrųjų? Kokia yra didžio karvedžio, visuomenei žinomo kaip „geležinis generolas“, o šeimai − kaip nuoširdus, kuklus, reiklus ir kartu rūpestingas vyras, formavimosi istorija? Liudmylos Dolhonovskos knyga „Geležinis generolas. Žmogiškumo pamokos“ leis žvilgtelėti į lemtingų įvykių užkulisius ir išgirsti balsus tų, kurie stovėjo petys į petį su Valerijumi Zalužnu. Autorė kaip liudininkė pasakoja, kas palaikė generolą ir kas suteikė įkvėpimo, pasak jo paties, dirbti savo darbą, o iš tikrųjų − vadovauti ir įasmeninti legendinę Ukrainos kariuomenę, kiekvieną karį, stovintį gynyboje ir narsiai kovojantį už Ukrainos galimybę išlikti.
„Geležinis generolas. Žmogiškumo pamokos“ – tai pirmoji knyga pasaulyje, parašyta apie Valerijų Zalužną. Joje skaitysite apie žmogų, karo profesionalą, svarbiu metu priėmusį lemtingus sprendimus. Sužinosite apie unikalias jo vadovavimo patirtis realiose situacijose nuo pat plataus masto invazijos pradžios, turėsite progos pažvelgti į lemtingų įvykių užkulisius ir išgirsti balsus tų, kurie stovėjo greta.
Liudmyla Dolhonovska yra strateginės komunikacijos ekspertė, filosofijos mokslų daktarė, American University Kyiv prezidento tarnybos vadovė, įvairių universitetų kviestinė lektorė. Nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2023 m. kovo mėn. pradžios buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno patarėja strateginės komunikacijos klausimais.
Sonia Kronlung
Vyras su 1000 veidų
Neįtikėtinas, bet tikras „serijinio suvedžiotojo“, pasinaudojusio daugybės moterų patiklumu, apgavysčių tyrimas. Čia realybė pranoksta fikciją!
Jo vardas Rikardas, Aleksandras, Danielis arba Ričardas. Jis argentinietis, brazilas arba portugalas. Jis teigia esąs chirurgas, oro linijų pilotas, inžinierius, karo fotografas arba policininkas. Šis į aukštą socialinį statusą pretenduojantis melagis sugeba vienu metu gyventi keturis vedybinius gyvenimus keliose šalyse, prisidengdamas skirtingais išgalvotais asmenimis, kurie patrauklesni vienas už kitą. Ir nė viena moteris neabejoja jo tikrumu ir nuoširdumu.
Kokias neįtikėtinas gudrybes jis naudoja? Kodėl gyvena tarsi vaikščiodamas lynu nuo vieno melo iki kito? Kas jis – pavojingas manipuliuotojas, beprotis ar įkyrus meilužis? Autorė Sonia Kronlund nusprendė tai ištirti.
Knygoje „Vyras su 1000 veidų“ pasakojama tikra nepaprasto apgaviko istorija, remiantis jį mylėjusių moterų, jį sekusio privataus detektyvo ir jį sugavusių policininkių liudijimais. Nuo Paryžiaus iki Varšuvos per neturtingus Brazilijos priemiesčius – neįtikėtina kelionė genialaus chameleono pėdomis. Jos ieškojo idealaus vyro, jis buvo jų svajonių meilužis – rizikuojantis viską prarasti ir atsidurti savo paties spąstuose.
Sonia Kronlund yra prancūzų dokumentinių filmų režisierė, knygų autorė, bendradarbiavusi kuriant daugybę scenarijų. Gimusi Paryžiaus regione tėvo, švedų aristokrato, ir kuklesnės kilmės motinos iš Lotaringijos šeimoje. Paryžiaus Sorbonos universitete įgijo meno filosofijos magistro diplomą. Studijavo Fontenay-Saint-Cloud aukštojoje mokykloje ir yra įgijusi šiuolaikinės literatūros magistro laipsnį.
Chris Carter
Stebintis mirtį
Atlikdama, regis, paprasčiausios avarijos aukos skrodimą, Los Andželo apygardos vyriausioji patologė daktarė Kerolaina Houv pastebi gluminančių neatitikimų, todėl kreipiasi į Ypač žiaurių nusikaltimų padalinio detektyvą Robertą Hanterį. Daktarė Houv ne vien išsiaiškino, kad auka žuvo ne per avariją, bet ir nustatė, kad nelaimėlis prieš mirtį žiauriai kankintas.
Niekas nesupranta, jog patologė aptiko tik ledkalnio viršūnę, paskatinsiančią Hanterį bei jo partnerį Karlosą Garsiją leistis iškrypusio ir gudraus nusikaltėlio, besislepiančio visiems po nosimi, pėdsakais. Jis — serijinis žudikas, apie kurio egzistavimą niekas nenumanė, žudikas, niekad neatkreipdavęs į save dėmesio, nes visas žiaurias žmogžudystes profesionaliai užmaskuodavo kaip atsitiktines mirtis.
Nesant užuominų apie aukos pasirinkimo kriterijus, tyrimas įstringa aklavietėje, kol aptinkamas kitas lavonas, kurio mirtis taip pat sukelia klausimų.
Tampa aišku, kad serijinis žudikas nesustos, nebent Hanteriui su Garsija pavyks jį sučiupti.
Tačiau kaip ištirti žmogžudystę, nežinant aukų? Kaip sugauti žudiką, jei nėra nusikaltimo vietos? Kaip sustabdyti vaiduoklį, kurio egzistavimą sunku įrodyti?
Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.
Gillian McAllister
Ne čia, ne dabar
Ar įmanoma sustabdyti žmogžudystę? Tą, kuri jau įvyko…
Helovyno išvakarėse Dženė prie lango nekantriai laukia negrįžtančio aštuoniolikmečio sūnaus. Tamsioje gatvėje pagaliau išnirus jo siluetui, motinos rūpestis virsta baime: ji pamato, kaip Todas smeigia peilį į nežinia iš kur atsiradusį vyrą.
Policijai suėmus sūnų, nevilties apimta Dženė atsigula miegoti, o atsibunda… vakarykštę dieną. Namuose kvepia taip pat, kaip vakar. Maistu, žvakėmis. Kasdienybe. Dar tik lemtingos dienos rytas, žmogžudystė kol kas neįvykdyta, galbūt dar įmanoma pakeisti įvykių eigą?
Kas rytą Dženė atsikelia ir supranta nukeliaujanti vis toliau į praeitį: iš pradžių kelias dienas, savaites, paskui – ir kelerius metus. Ar jai pavyks išsiaiškinti, kur glūdi nusikaltimo šaknys?
„The New York Times“ bestselerių autorės Gillian McAllister trileris „Ne čia, ne dabar“ – tai ir pasakojimas apie motiniškos meilės galią, ir meistriškai sukonstruotas įtaigus trileris, kurio nesinori padėti į šalį neužvertus paskutinio puslapio.
Henrik Fexeus, Camilla Läckberg
Miražas
Po kvapą gniaužiančių detektyvinių trilerių „Dėžė“ ir „Kultas“ du populiarūs Švedijos autoriai – Camilla Läckberg ir Henrikas Fexeus – pristato paskutinę trilogijos knygą „Miražas“. Ji labiausiai pradžiugins Jo Nesbø ir televizijos serialo „Mentalistas“ gerbėjus.
Naujajame romane, sukurtame pagal geriausias skandinaviškų trilerių tradicijas, policijos detektyvė Mina ir mentalistas Vincentas tiria šiurpias Stokholmo požemių paslaptis ir stengiasi užbėgti už akių pasikėsinimui į šalies teisingumo ministro gyvybę.
Gruodžio šalčio sukaustyto Stokholmo metro tunelyje aptinkami žmogaus kaulai. Netrukus nustatoma, kad tai – sėkmingo ir visuomenei žinomo finansininko palaikai. Policijos inspektorės Minos Dabiri skyrius, dar neatsigavęs nuo vasarą žuvusio kolegos netekties, pluša kiaurą parą, stengdamasis rasti nors menkiausią užuominą, galinčią išjudinti nusikaltimo tyrimą. Deja, nesėkmingai. Lyg to būtų maža, tenka mesti visas jėgas ir tirti įtartiną teisingumo ministro gautą žinutę, skelbiančią, kad jo valandos – suskaičiuotos.
Nusiplūkusi ir viltį praradusi Mina vėl priversta kreiptis pagalbos į mentalistą ir kūno kalbos ekspertą Vincentą Valderį. Tačiau ir jam nelengvas metas: vyras slepia paslaptį, keliančią grėsmę gyvybei. Vincentas apie tai niekam nepasakoja, bet įtampa ir nerimas daro savo juodą darbą. Net ir tokios būsenos jis, žinoma, negali atsakyti Minai. Vincentui prisijungus prie komandos, netrukus Stokholmo požemiuose randama dar viena krūvelė kaulų.
Ar skirtingose vietose aptikti palaikai tarpusavyje susiję? Ar juose slypi kokia nors žinutė? Ar šie žmonės gyvenime turėjo ką nors bendro? Kas vyksta po Švedijos sostine išraizgytuose požemiuose? Ir ar gali būti, kad šie griauačiai kaip nors susiję su paslaptinga grėsme teisingumo ministrui? Mina ir Vincentas leidžiasi į pavojų kupinas ir desperatiškas lenktynes su laiku, stipriai abejodami, ar šįkart jas laimės.
Henrikas Fexeus – žinomas švedų mentalistas, kūno kalbos specialistas, knygų autorius ir televizijos laidų vedėjas. Jis yra parašęs daugiau nei 15 knygų, visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 1,2 milijono egzempliorių 35 kalbomis. Nemažai išleista ir lietuviškai: „Persikrauk! Išmok laiku sustoti“, „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“, „Minčių skaitymo menas“ ir kt.
Candace Camp
Vienintelė meilė
„Vienintelė meilė“ – knygų serijos „Dingę paveldėtojai“ trečia knyga.
Pakeliui į grafo Eksmūro dvarą Nikolos Falkot karietą sustabdo garsus plėšikas, apylinkės gyventojų vadinamas Džentelmenu. Tačiau kaukėto nusikaltėlio kvapą gniaužiančio bučinio džentelmenišku tikrai nepavadinsi.
Paslaptingasis plėšikas įsitikinęs, kad Nikola yra Ričardo Monfordo, grafo Eksmūro, kurio jis visa širdimi neapkenčia ir kurį trokšta sunaikinti, žmona. Bet labai klysta, nes Nikola nejaučia nė menkiausio prielankumo žiauriajam grafui, kadaise nužudžiusiam jos mylimąjį.
Pasiryžusi atskleisti, kodėl plėšikas taip įnirtingai kenkia grafui ir kas jis yra iš tikrųjų, Nikola su juo pavojingai suartėja. Tačiau norėdama apsaugoti mylimus žmones privalės visiškai pasitikėti vyru, kuris toks grėsmingas – ir toks geidžiamas.
Lauren Asher
Smulkiu šriftu. Ciklo „Dreamland Billionaires“ 1-oji knyga
Socialinio tinklo „TikTok“ sensacija tapęs romanas
ROVANAS
Versle aš kuriu pasaką.
Atrakcionų parkai. Prodiuserinės kompanijos. Penkių žvaigždučių viešbučiai.
Viskas galėtų būti mano, jei Dreamland atgimtų iš naujo.
Sumanymas pasamdyti Zarą pasiteisino, bet tada aš ją pabučiavau.
Man pradėjus su ja susirašinėti prisidengus slapyvardžiu, viskas išslydo iš rankų.
Kai supratau klydęs, jau buvo vėlu.
Tokiems kaip aš pabaiga nebūna laiminga.
Tik ne tada, kai mums lemta patiems viską sugadinti.
ZARA
Po pateiktos paraiškos, kurioje apgirtusi iškritikavau brangiausią Dreamland atrakcioną, turėjau būti atleista.
Bet Rovanas Keinas pasiūlė man svajonių darbą.
Sakot, pasisekė? Teko dirbti pačiam griežčiausiam bosui.
Rovanas elgėsi šiurkščiai ir nepaisė jokių ribų, bet mano širdžiai buvo nė motais.
Bent jau tada, kai dar nebuvau išsiaiškinusi jo paslapties.
Atėjo laikas išmokyti milijardierių, kad pinigai – dar ne viskas.
Pirkėjų atsiliepimai „Amazon.com“
Romanas „The Fine Print. Smulkiu šriftu“ gali pasiūlyti viską, ko reikia gerai knygai. Jis sušildo širdį, yra emocionalus, kupinas aistros ir daugybės akimirkų, pilnų juoko. Jame vaizduojamas atrakcionų parkas toks žavus, kad norėčiau jame atsidurti. Tai, kaip Lauren viską aprašo, yra tiesiog tobula! Perskaičius šią knygą, norėsis skaityti toliau.
Kadangi ši knyga šmėžavo, kur tik įmanoma, dvejojau prieš ją skaitydama, bet kaip smarkiai klydau!!! Lauren Asher privertė mane pamilti knygos veikėjus. Skaitant pilve skraidė drugeliai, ir verkiau, ir patyriau tiek daug džiaugsmo. Paskutiniu metu milijardieriaus tropas man jau buvo pabodęs. Atrodė, kad jie visi buvo vienodi ir šiek tiek nuobodūs. Nors knygos pasakojime gali pasirodyti jau girdėtų motyvų, rašymo stilius ir sukurti veikėjų portretai yra tiesiog nuostabūs. Ačiū, Lauren, kad padėjote man įveikti skaitymo bloką!!!
Lauren Asher
Sutarties sąlygos. Ciklo „Dreamland Billionaires“ 2-oji knyga
DEKLANAS
Man lemta tapti šeimos pramogų imperijos generaliniu direktoriumi.
Vienintelė bėda? Senelio palikimas.
Maniau, neįmanoma išpildyti mirštančiojo noro susituokti ir susilaukti įpėdinio, kol tam nepasisiūlė mano asistentė.
Mūsų santuoka atrodė puikus problemos sprendimas.
Tačiau kuo ilgiau apsimetinėjame prieš visuomenę, tuo labiau abejoju dėl sutarties.
Neturėjau pamilti Airisės.
Tik ne tuomet, kai neišvengiamai sudaužysiu širdį.
AIRISĖ
Ištekėti už Deklano teoriškai atrodė paprasta.
Kartu apsigyventi. Iškelti vestuves. Susilaukti vaiko.
Norėdami išvengti bėdų nustatėme taisykles.
Jų niekada nederėjo sulaužyti.
Bet kas nutinka, kai netikri santykiai perauga į tikrus?
Įsimylėti – ne išeitis.
Bent jau ne man.
Ypač mudviem.
Pirkėjų atsiliepimai „Amazon.com“
Viskas, ką parašo Lauren Asher, yra grynas auksas. Siužetas, veikėjai, dialogai, juokingos scenos, meilės istorija ir emociškai jaudinančios temos, kurias rasite jos romanuose yra grynas džiaugsmas. Ir dar kartą Lauren nuveikė fantastišką darbą papasakodama mums Airisės ir Deklano istoriją.
Ši knyga mane ne tik privertė daug ir garsiai juoktis, bet taip pat ir stabtelėti ir prisiminti mano pačios praeitį. Retai tenka skaityti tokią istoriją, kurioje taip stipriai susitapatinčiau su visais pagrindiniais veikėjais.
Žinokit, ši knyga turėjo viską, apie ką aš ir svajojau. Lūkesčiai visiškai pasiteisino. Nuo pat pirmos skaitymo sekundės pajaučiau tik gerą knygos energiją – ją skaitydama išties jaučiausi laiminga. Maždaug 90 proc. knygos skaičiau išsišiepusi!!! Trauka tarp Deklano ir Airisės iškart juntama ir tai mano širdžiai suteikė daug džiaugsmo. Ir būkim realistai, Deklanas nėra labiausiai reiškiantis savo jausmus žmogus, TAČIAU man buvo taip miela atrasti tuos mažus dalykus, kuriais jis Airisei parodė, kad ji jam rūpi.
Helen Fields
Tobulos aukos
„Tobulos aukos“ – įtraukiantis ir jaudinantis skaitinys, kuris prikaustys jūsų dėmesį nuo pradžios iki pabaigos!
Juos sugauti tėra pirmas žingsnis…
Jis nebuvo girdėjęs savęs klykiant. Tai buvo klaiku.
Vienišas, įkalintas tamsoje ir neturėdamas išeities, Bartas Kempbelas žino: tikimybė, kad bus surastas gyvas, labai menka.
Apsvaigintas narkotikais ir pagrobtas, jis netrukus supranta esąs toli nuo gimtojo Edinburgo, uždarytas krovininiame konteineryje. Tačiau kol kas Bartas nežino, kad vyksta į Prancūziją, kur siaubingas jo likimas jau nulemtas…
Detektyvė vyresnioji inspektorė Ava Terner ir detektyvas inspektorius Lukas Kalanakas dirba su atskiromis bylomis, kurių tyrimo kryptys susikerta paaiškėjus, jog į Prancūziją gabenami vyrai bei moterys iškeičiami į moteris, atvežtas parduoti į Škotiją.
Ant kortos pastatyta daug gyvybių, ir pareigūnai susiduria su neįmanoma užduotimi, bet suklysti negali, nes žino, kad Bartas ir daugybė kitų netrukus bus negyvi…
Pasiruoškite nepamirštamai ir jaudinančiai kelionei su užburiančiu kriminalinių bestselerių autorės Helenos Fields trileriu.
Lavisa Spell
Airilė, vėjų ragana
1234 metai, Jotva.
Dovinės kunigaikštytė Airilė augo apsupta meilės ir globos. Graži, išlepinta, vėjavaikė mergina yra įpratusi viską gauti lengvai, vos užsigeidusi. Kodėl turėtų būti kitaip, kai tavo tėvas – galingas kunigaikštis, o motina turi raganiškų galių? Airilei nė į galvą nešovė, kad renkantis jaunikį galėtų būti kitaip, ji tekės tik už to, kuris tikrai patiks.
Tačiau tikra meilė retai būna paprasta ir lengva.
Vienas neapgalvotas poelgis, ir Airilei tenka susidurti su savo elgesio pasekmėmis. Užtraukusi šeimai gėdą ji atsiduria toli nuo artimųjų globos, kur jos negina tėvo kalavijas ar motinos ir seserų magiškosios galios. Tikras pasaulis pasirodo visai kitoks nei tėvų namai. Čia žmonės elgiasi šiurkščiai, kasdien gresia pavojus, persekioja mirtinas prakeiksmas. Užgriuvus išbandymams Airilė pagaliau turės progą sau ir visiems įrodyti, iš kokio molio yra nulipdyta.
Įrodyti likimo dievams, kad yra verta meilės.
Jermek Tursunov
Mameliukas
Mameliukai – kariai vergai, XII–XIX a. pradžioje veikę daugiausia Artimuosiuose Rytuose.
„Mameliukas“ – tai kazachų rašytojo ir kino scenaristo Jermeko Tursunovo istorinis romanas apie ketvirtąjį tiurkų kilmės Kalifato valdovą sultoną al Zachirą Baibarsą (1223–1277).
Sultonas Baibarsas prisimenamas įvairiose srityse – mokslininkų ir teologų gerbėjas, visų etninių tiurkų Viduramžių vergų turguose laisvintojas, valstybinės našlaičių globos institucijos įkūrėjas, kultūros ir architektūros globėjas, aukštų humanistinių vertybių skelbėjas… Sultono dorybių sąrašą galima tęsti be galo. Tačiau ypač svarbu tai, kad Baibarsas išliko tėvynės sūnumi ir svetimoje žemėje, tapusioje jo antrąja tėvyne, liko ištikimas kipčiakų kalbai ir gimtosios tautos tradicijoms.
Baibarsas buvo didis karys ir strategas, suvaidinęs ypač svarbų vaidmenį stabdant mongolų veržimąsi į Artimuosius Rytus. Vienas svarbiausių įvykių – Ain Džaluto mūšis 1260 m., kurio metu Baibarsas, vadovaudamas mameliukams, kartu su kitais vadais sėkmingai atrėmė mongolus. Nors karalius Liudvikas IX siekė sąjungos su mongolais prieš musulmonus, reali sąjunga nesusiklostė. Po Ain Džaluto Baibarsas taip pat organizavo kovas prieš kryžiuočius ir užėmė kelias tvirtoves.
1277 m. – Baibarso žūties metais – Damaske buvo baigtas statyti švietimo kompleksas – medresė al Zachirija. Būtent joje yra sultono Baibarso kapas ir memorialas.
Šiandien jau akivaizdu, kad Baibarsas pelnytai užima vietą vienoje gretoje su tokiomis istorinėmis asmenybėmis kaip Aleksandras Didysis, Gajus Julijus Cezaris, Čingischanas, Napoleonas… Kaip ir šios asmenybės, Baibarsas padarė realią įtaką pasaulio raidai. Tačiau esminis Baibarso skirtumas tas, kad šis žmogus, atvežtas į svetimą šalį kaip bejėgis belaisvis, tapo jos valdovu.
