Susitikimas su „Labanoro vilku“ – gamtininku Andriumi Gaidamavičiumi

Vakar bibliotekoje įvyko įdomus susitikimas su gamtininku Andriumi Gaidamavičiumi – Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ nariu, jau daugelį metų tyrinėjančiu stambiuosius Lietuvos plėšrūnus: vilkus, ruduosius lokius ir lūšis.

Nors pagrindinis A. Gaidamavičiaus dėmesys skiriamas vilkams, paskaitoje netrūko įdomių faktų ir apie meškas, kurios pastaraisiais metais vis dažniau užfiksuojamos Lietuvos miškuose. Pasak gamtininko, žmonių baimė laukiniams gyvūnams dažnai kyla iš nežinojimo. Todėl itin svarbu žinoti, kaip elgtis susidūrus su tokiais gyvūnais gamtoje. Nors tikimybė sutikti mešką nedidelė – ji paprastai vengia žmogaus, – vis dėlto, tokio susidūrimo atveju jokiu būdu nereikėtų bėgti ar lipti į medį. Gamtininkas pataria: išlaikykite ramybę, kalbėkite garsiai ir lėtai atsitraukite atbulomis, išlaikydami kuo didesnį atstumą nuo gyvūno.

Lūšys – dar slaptesni ir atsargesni gyvūnai. Jos vengia žmogaus ir, pasak A. Gaidamavičiaus, tikimybė, kad lūšis užpultų žmogų, yra beveik lygi nuliui.

Gamtininkas taip pat dalijosi žiniomis apie vilkų pėdsakų atpažinimą, jų kūno kalbą ir gaujos struktūrą. Įdomu tai, kad vilkų šeimoje vyrauja matriarchatas – gaujai dažniausiai vadovauja patelė, kuri eina priekyje.

Susitikimo pabaigoje dalyviai turėjo progą išmokti imituoti vilko staugimą. Pasirodo, moters balso tembras geriausiai atitinka vilko balsą, todėl moterys dažniausiai geriau sugeba atkartoti vilko staugimą. A. Gaidamavičius pabrėžė ir ypatingą ryšį tarp moters ir vilko – dauguma sėkmingiausių vilkų tyrinėtojų yra moterys, o prijaukinti vilkai dažniausiai prisiriša būtent prie jų.

Nuoširdžiai dėkojame Andriui Gaidamavičiui už įtraukiantį ir prasmingą pasakojimą apie šiuos paslaptingus ir didingus Lietuvos miškų gyventojus.

Molėtų viešosios bibliotekos informacija