„Parašyta Molėtų krašte“: Nida Timinskaitė
***
liūdesys ir ramybė monotoniškas kaip lietus
ribuliuojančiam ežero vandeny
įkypi dangaus vandens lašai
pradingstantys sidabrinėse vilnyse
ežeras su paslaptinga sala
į kurią kažkada vedė tiltas
nuaustas iš prieškario vilčių ir svajonių
užrašytų žymių žmonių memuaruose
apie negrįžtamai prabėgusiu laikus
ir miestą- žydintį sodą
dangaus lašai ant lango stiklo
Ir verkiantys akmenys
vieninteliai stabilios ramybės ženklai
pamažu džiovinami vėjo
išnyks kaip atminimų rasa
pradings kaip vakarykštė diena
nuskendusi aukštoje žolėje
kartu su svajonių sodu
kuris nėra privati valda
ir jam šeimininko nereikia
...............................................
sala- vieniša ežero sesuo
guodžiasi neramioms bangoms
ir savo medžių atspindžiui
vandenyje
***
prieštvaniniai laikai baigėsi
ežerai užlipo į dangų
bet jie nori sugrįžti į žemę
ežerinio klumpės
dvi baltos valtys
dangaus ežero pakrašty
beldžia klumpėm lietus į stogą
lietaus šalyje
šneka gimtąja kalba
žodžių daug-
tai jau tikras tvanas
kalbasi nuo vieno dangaus krašto
lig kito su žeme
kalbasi lietumi
lietumi...
***
neapsakomo žalumo juostos
audinys iš senovinių staklių
su išsiuvinėtais ant jo
varlinėjančiais dviem gandrais
akmenukais grįstu taku
tyliai šliaužioja sidabražolių nėriniai
kuždasi žaliąja kalba
su greta žydinčių pušų žvakėm
............................................................
o eglės vis šoka siautulingą flamenką
skaromis bandydamos apsiginti nuo vėjo
kurio liūdesys ėjo- praėjo- nuėjo...
chirurgė
vera giedroic pabėgs į lozaną kartu
su kairiaisiais eserais, o grįžus į rusiją trauks
papirosą ir priėmus iššūkį skalpeliu pjaustys
kareiviams pilvus, keis tvarsčius
vera giedroic kaip tas strutis iš kraujaleidžių
kaimo sykiu su aleksandra- cariene veikiai
pagydys žarnyno ligas lietuviui valstiečiui
vladeliui paimtam į rekrūtus ir narsiai
kovojusiam rusų- japonų kare
vera giedroic stovės prie konvejerio karo
ligoninėj, ir pacientus bei kitą cementą
spinduliuos rentgeno aparatu
vera giedroic apsivilks vyro kostiumą ir rašys
meilės eiles aleksandrai- carienei nepabūgusi
netgi rasputino kritikos caro rūmų koridoriuos-
išleis tris tomus
verai giedroic pavyks pagydyti arkivyskupą
nuo susikaupusių dujų ir jai bus atleista už
netradicinę orientaciją bei kitas nuodėmes-
dar baisesnes
vera giedroic dalyvaus kare, bus sužeista
ir pagaliau taps profesore kijeve.
ten ir numirs.
***
baltas vyšnios kryžius baltas
palaukėj
su neprinokusiom apšalusiom
vyšniom žaliom
žalesnėm už laukų žalumas
juodesnėm už mirtį
balti dobilai lankoj
tarsi balti šventieji ir angelai
videniškių bažnyčioj
besiklausantys pamokslo
apie baltuosius augustijonus
balta amžinąja šviesa
švytintys beveidžiai vienuoliai
broma atverta ing viečnastį
mirties ir gyvybės riba
broma
baltoji šviesa
***
nalšios žemės pagonių ugnies ir gamtos saugotoja
vaidilutė- bibliotekininkė ant paspirtuko
lanko skaitytojus, progresyviai augant skaičiančiųjų,
bet mažėjant gyventojų skaičiui vietovėse
su keistais archajiškais tarmiškais pavadinimais
jiems nebereiškiančiais nieko.
Nuotraukų autorė – Nida Timinskaitė.
Projektą „Rašytojų rezidencijų programa „Parašyta Molėtų krašte“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Partneriai: Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, Molėtų rajono savivaldybė.
